Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Prof. habil. dr. Sergejus OLENINAS<br />
Klaipëdos universiteto Baltijos<br />
pajûrio aplinkos tyrimø ir<br />
planavimo institutas<br />
Kasmet Europos Sàjungoje iðleidþiama<br />
<strong>apie</strong> 1 mlrd. eurø mokesèiø mokëtojø pinigø<br />
jûrø monitoringui ir tyrimams: saugiai navigacijai,<br />
krantø apsaugai, þuvininkystës valdymui<br />
ir kitiems tikslams (MEMO 2010). Neabejotina,<br />
kad jûriniø þiniø poreikis augs,<br />
nes pajûrio regionai ir jûrinë industrija uþima<br />
labai svarbià vietà ES ðaliø ekonominiame<br />
ir kultûriniame gyvenime. Mûsø ðalis ið visø<br />
ES jûriniø valstybiø turi bene trumpiausià<br />
kranto linijà (<strong>apie</strong> 90 km; maþesnë tik Belgijoje<br />
– 67 km ir Slovënijoje – 43 km), bet<br />
pajûrio regiono ir jûros reikðmë Lietuvai yra<br />
nemaþesnë nei kitose Europos valstybëse.<br />
Visa Vakarø Lietuvos ûkinë veikla tiesiogiai<br />
ir netiesiogiai yra susijusi su jûros ir kranto<br />
zonos gamtos iðtekliø naudojimu, o pajûrio<br />
regione ásikûræs jûrinis verslas valstybës<br />
mastu generuoja <strong>apie</strong> 18 proc. bendrojo<br />
vidaus produkto. Taèiau ar pakanka mums<br />
jûrinës srities valdymo gebëjimø? Ar garantuoja<br />
specialistø pasirinkimas ir jø kvalifikacija<br />
glaudø ryðá tarp valstybës jûrinës politikos,<br />
jûrinio mokslo ir jûrinio verslo? Kokios<br />
yra jûrinio mokslo raidos tendencijos ir perspektyvos<br />
mûsø ðalyje? Atsakyti á ðiuos<br />
klausimus bûtø galima paþvelgus á Lietuvos<br />
jûriná mokslà bendrame Europos Sàjungos<br />
tyrimø kontekste.<br />
Europos jûrinës politikos prioritetai<br />
Europoje vis daugiau dëmesio skiriama<br />
jûriniø mokslø plëtotei ir integracijai su<br />
jûriniu verslu. ES jûrø ir jûrininkystës moksliniø<br />
tyrimø strategijoje (Europos Bendrijø<br />
Komisija, 2008) apibrëþtos penkios prioritetinës<br />
moksliniø tyrimø sritys: 1) klimato<br />
kaita ir vandenynai; 2) þmogaus veiklos átaka<br />
pakranèiø ir jûrø ekosistemoms ir jø valdymas;<br />
3) ekosisteminis poþiûris á iðtekliø<br />
valdymà ir erdviná planavimà; 4) jûrø bio-<br />
6 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7<br />
Lietuvos<br />
jûrinis mokslas<br />
europinëje tyrimø<br />
erdvëje<br />
loginë ávairovë ir biotechnologija; 5) þemyno<br />
pakraðèiai ir jûrø gelmës. Ðios tyrimø<br />
sritys glaudþiai susijusios su ES nustatytais<br />
integruotais jûrø politikos prioritetais:<br />
biologinës jûrø ávairovës apsauga, klimato<br />
kaita, jûrø sauga ir saugumas, tinkamos<br />
darbo laivuose sàlygos ir su jûromis susijæ<br />
moksliniai tyrimai (MEMO 2009a-c).<br />
Baltijos jûros regiono ðalys aktyviai dalyvauja<br />
formuojant bendrà ES bei regioninæ<br />
jûrinæ politikà. Antai Europos vadovø tarybos<br />
susitikime buvo patvirtinta Baltijos jûros<br />
regiono strategija (Europos Bendrijø komisija,<br />
2009). Ðioje strategijoje apibrëþtas<br />
siekis padaryti Baltijos jûrà ekologiðkai tvarià<br />
ir saugià, nurodytos penkios prioritetinës<br />
politikos sritys: 1) jûros tarðos ið pakranèiø<br />
maþinimas iki priimtino lygio; 2) buveiniø<br />
ir bioávairovës, áskaitant ir þuvininkystæ,<br />
apsauga; 3) terðianèiø medþiagø neigiamo<br />
poveikio jûroje maþinimas; 4) pavyzdinë<br />
ðvari laivininkystë; 5) prevenciniø priemoniø<br />
dël klimato kaitos ágyvendinimas.<br />
Taigi svarbiausios jûriniø mokslø sritys<br />
ir Europos jûrinës politikos prioritetai apibrëþti<br />
gana aiðkiai. Jø ágyvendinimas reikalauja<br />
dideliø intelektualiø iðtekliø, politinës<br />
valios ir, be abejo, finansinës paramos.<br />
ES sukûrë nemaþai mechanizmø prioritetinëms<br />
sritims uþtikrinti. Ðtai 7-oje Bendroje<br />
programoje skelbiami tiksliniai ðaukimai<br />
moksliniams projektams jûrine tematika<br />
(pvz., „Rytojaus vandenynas“, angl. Oce-<br />
Trumpas pavadinimas<br />
Biologinë ávairovë<br />
an of Tomorrow). Gamtosauginio pobûdþio<br />
projektai vykdomi ES LIFE+ programoje.<br />
Ávairiems moksliniø tyrimø ir plëtros darbams<br />
skirtos INTERREG bei kitos bendradarbiavimo<br />
programos.<br />
Atskirai paminëtina nuo 2007 m. tebesitæsianti<br />
BONUS tyrimø programa, skirta<br />
finansuoti iðimtinai Baltijos jûros tyrimus.<br />
Jos tikslas – sujungti Baltijos jûros mokslinius<br />
tyrimus á tarptautiniu bendradarbiavimu<br />
pagrástà tarpdisciplininæ ilgalaikæ, integruotà<br />
programà, siekianèià Baltijos regiono<br />
darnios plëtros. Pagal ðià programà<br />
finansuojami 16 tarptautiniø projektø,<br />
kuriuose dalyvauja daugiau kaip 100 tyrimø<br />
institutø ir universitetø. Lietuvos mokslininkai<br />
átraukti á tris BONUS projektus: Klaipëdos<br />
universiteto (KU) Baltijos pajûrio aplinkos<br />
tyrimø ir planavimo institutas (BPAT-<br />
PI) á AMBER („Baltijos ekosistemos atsako<br />
vertinimas ir modeliavimas“) ir PREHAB<br />
(„Baltijos jûros dugno buveiniø prognozë:<br />
átraukiant antropogeniná poveiká ir ekonominá<br />
vertinimà“), Gamtos tyrimø centras<br />
(GTC) á projektà BEAST („Antropogeninio<br />
cheminio streso biologiniai efektai: ekosistemos<br />
sveikatingumo ávertinimo bûdai“).<br />
Mokslo vaidmuo ágyvendinant ES<br />
Jûrø strategijos pagrindø direktyvà<br />
Dideliu postûmiu ES jûros politikos prioritetams<br />
realizuoti tapo Jûrø strategijos pagrindø<br />
direktyvos (JSPD) priëmimas. Direktyva<br />
ápareigoja valstybes nares iki 2020 m.<br />
garantuoti ES jurisdikcijoje esanèiø jûrø gerà<br />
aplinkos bûklæ. Gera aplinkos bûklë (GEB)<br />
reiðkia, kad ekologiðkai ávairûs ir dinamiðki<br />
vandenynai ir jûros yra sveiki ir produktyvûs.<br />
Jûrø iðtekliø eksploatacija neperþengia tausaus<br />
naudojimo lygio, kad bûtø iðsaugotas<br />
potencialas naudotis dabartinëms ir bûsi-<br />
1 lentelë. Jûrø strategijos pagrindø direktyvos Geros aplinkos bûklës<br />
deskriptoriø pavyzdþiai (pagal EK 2008)<br />
Nevietinës rûðys<br />
Mitybos tinklai<br />
Þuvys ir kiti jûros<br />
organizmai<br />
Deskriptorius<br />
Biologinë ávairovë yra iðsaugota. Buveiniø kokybë ir paplitimas,<br />
taip pat rûðiø pasiskirstymas ir gausa atitinka vyraujanèias<br />
fiziografines, geografines ir klimatines sàlygas<br />
Dël þmogaus veiklos introdukuotø svetimkraðèiø rûðiø poveikis<br />
neigiamai nekeièia ekosistemø<br />
Visø þinomø jûriniø mitybos tinklø elementø gausumas ir ávairovë<br />
normalûs, o jø lygis gali garantuoti ilgalaikæ rûðiø gausà<br />
ir visiðkà jø reprodukcinio pajëgumo iðsaugojimà<br />
Komerciniams tikslams naudojamos þuvø, moliuskø ir vëþiagyviø<br />
populiacijos nevirðija saugiø biologiniø ribø ir jø pasiskirstymas<br />
pagal amþiø ir dydá parodo gerà iðtekliø bûklæ