Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
dama, kai lemputës šviesdamos šildo<br />
aplink save esantá orà, dalis – kol elektros<br />
energija ið elektrinës atkeliauja iki<br />
vartotojo. Pavyzdþiui, elektros energijos<br />
perdavimo tinkluose nuostoliai siekia 12<br />
proc. (šaltinis – „Lietuvos energetika<br />
2009“, Kaunas, LEI, 2010), tik kaþkodël<br />
<strong>apie</strong> juos niekas nekalba. Greièiausiai todël,<br />
kad ðiø nuostoliø tiesiog nematyti<br />
plika akimi. Matyti tik vieninteliø ðilumos<br />
tiekimo tinklø nuostoliai, kadangi þiemà,<br />
ypaè esant neðaltam orui (temperatûrai<br />
svyruojant <strong>apie</strong> 0 °C), sniegas virð trasø<br />
1 lentelë<br />
Pastatø grupës pagal suvartojimà Faktinis vidutinis<br />
suvartojimas 1 m²<br />
šildymui (kWh)<br />
Maþiausias (Radvilënø pl. 5) 12,93<br />
Vidutinis (Partizanø g. 198) 30,19<br />
Didelis (Baltø pr. 2) 36,95<br />
Labai didelis (Sàjungos a. 10) 65,81<br />
nutirpsta pirmiausia. Taip yra dël to, kad<br />
ðilumneðis (termofikacinis vanduo), perneðantis<br />
ðilumà ið aukðtos temperatûros<br />
aplinkos, visada dalá jos atiduoda þemesnës<br />
temperatûros aplinkai, t.y. vamzdþiui.<br />
Nuo jo – trasoje esanèiam orui ir<br />
virð trasos esanèiai þemei. Tai taip pat<br />
yra dësnis.<br />
Be to, nuostolius perdavimo tinkluose<br />
galima traktuoti ir kaip energijos ar iðtekliø<br />
transportavimo sànaudas. Juk kiek-<br />
vienai prekei atveþti iki parduotuvës reikia<br />
tam tikrø sànaudø. Energijos tiekimo<br />
srityje – tas pats. Transportavimo sànaudos<br />
áskaièiuojamos á prekës kainà ir visi<br />
tai laiko normaliu dalyku. Kalbant <strong>apie</strong> ðilumos<br />
tiekimà, transportavimo sànaudos<br />
kaþkodël tampa nebepriimtinos.<br />
Kitas klausimas – kiek energijos prarandama<br />
ir kas daroma, kad praradimø<br />
bûtø maþiau. Ðiuo metu ðilumos energi-<br />
jos praradimai tiekimo tinkle sudaro tik<br />
<strong>apie</strong> 18 procentø. Tai<br />
nëra didelis rodiklis.<br />
Lietuvos vidurkis yra<br />
<strong>apie</strong> 16–17 procentø.<br />
Šiuo metu AB „Kauno<br />
energija“ eksploatuoja<br />
apytikriai 400 km šilumos<br />
tiekimo tinklø, kuriø<br />
18 proc. (72 km) jau<br />
yra atnaujinta. Ðiose<br />
atkarpose sumontuoti<br />
nauji standþiomis po-<br />
liuretano putomis<br />
(PUR) izoliuoti vamzdþiai, kuriø ðilumos<br />
laidumo koeficientas yra þenkliai maþesnis<br />
uþ dabar esamø vamzdþiø. Nuo 2000øjø<br />
AB „Kauno energija“, atnaujindama<br />
trasas, nuostolius ðilumos tinkluose sumaþino<br />
61 procentu.<br />
AB „Kauno energija“ nuosekliai modernizuoja<br />
ir atnaujina centralizuotà ðilumos<br />
tiekimo tinklà. Bûtina suprasti, kad<br />
tinklø atnaujinimas – tai milþiniðkos investicijos<br />
ir kad lëðø nëra tiek, kad galima<br />
bûtø atnaujinti visas Kauno ðilumos<br />
trasas ið karto. Kasmet yra pakeièiama<br />
vidutiniškai <strong>apie</strong> 5,5 km ðilumos perdavimo<br />
tinklø; 2010-aisiais buvo atnaujinta<br />
net 8,5 km tinklø. Lëðø ðaltinis šilumos<br />
tiekimo tinklams atnaujinti yra ilgalaikio<br />
turto nusidëvëjimas, banko paskolos<br />
ir Europos Sàjungos struktûriniai fondai.<br />
2006–2007 m. bendrovë sëkmingai<br />
panaudojo 3,38 mln. Lt Europos Sàjungos<br />
struktûriniø fondø paramà, uþ kurià<br />
buvo rekonstruotos dvi magistraliniø ðilumos<br />
tiekimo tinklø atkarpos. 2009 m. –<br />
3,36 mln. Lt, o 2010 m. – net 5,19 mln.<br />
litø. Antra tiek ðiems projektams finansuoti<br />
bendrovë prideda ið savo ar skolintø lëðø.<br />
Bendra 2009–2012 m. ágyvendinamø<br />
ir ES remiamø projektø vertë, ávertinant ir<br />
bendrovës lëðas, sieks 37,8 mln. Lt. Pagal<br />
AB „Kauno energija“ 2010 m. pateiktas<br />
naujas paraiškas Europos Sàjungos<br />
paramai gauti praðoma 5,8 mln. litø.<br />
Atnaujinti šilumos tiekimo tinklus rûpinamasi<br />
visoje respublikoje. Tam skiriama<br />
lëðø iš Europos Sàjungos struktûriniø<br />
fondø. Pagal 2004–2006 m. bendrojo<br />
programavimo dokumento (BPD) 1.2<br />
priemonës „Energijos tiekimo stabilumo,<br />
prieinamumo ir didesnio energetikos<br />
efektyvumo uþtikrinimas“ veiklø grupæ<br />
„Energijos tiekimo tinklai“ Lietuvoje jau<br />
yra panaudota 282,6 mln. Lt paramos lëðø.<br />
Pagal 2007–2013 m. VP2 Ekonomikos<br />
augimo veiksmø programos VP2-4<br />
prioriteto „Ekonominë infrastruktûra“ priemonæ<br />
VP2-4.2-ÛM-02-K „Ðilumos tiekimo<br />
sistemos modernizavimas ir plëtra“ I kvietimu<br />
šiam tikslui skirta 116,1 mln. Lt, II<br />
kvietime numatyta skirti 48,8 mln. Lt.<br />
Šilumos tiekimo tinklas ir ateityje bus<br />
atnaujinamas bei modernizuojamas. Norint<br />
dar sparèiau maþinti šilumos netektis,<br />
reikia kiekvienais metais atnaujinti<br />
bent iki 12 km vamzdyno. Tai leistø jas<br />
sumaþinti dar 5–7 procentais.<br />
Gaila, bet, kritikuodami ðilumos tiekëjus<br />
dël neišvengiamø nuostoliø, gyventojai<br />
daþnai nutyli, kiek šilumos jie<br />
praranda per maþos ðiluminës varþos<br />
namø sienas, nesandarius langus, neuþsidaranèias<br />
laiptiniø duris, neapðiltintus<br />
stogus bei iðduþusius rûsiø langelius,<br />
taip pat neracionaliai vartodami ðilumà.<br />
Ðios gyventojø netektys sudaro<br />
<strong>apie</strong> 30–40 proc. visos pastatuose suvartojamos<br />
ðilumos energijos. Ðtai kur<br />
slypi didieji gyventojø praradimai ir kuo<br />
iðties derëtø susirûpinti, siekiant taupyti<br />
ðilumà. Kaip matome lentelëje, skirtingose<br />
pagal ðilumines savybes pastatø<br />
grupëse ðilumos suvartojimas skiriasi<br />
daugiau nei 5 kartus.<br />
Beje, reikia pabrëþti, kad ðilumos tiekimo<br />
tinklø atnaujintos atkarpos jau „nebebado“<br />
þmonëms akiø. Sniegas ant jø<br />
nutirpsta kaip ir visur kitur. Pateikiame keletà<br />
nuotraukø, kuriose akivaizdþiai matyti<br />
ribos tarp rekonstruotø ir nerekonstruotø<br />
ðilumos tiekimo vamzdynø. Taip pat<br />
pridedame vieno Petraðiûnø daugiabuèio<br />
termoviziná vaizdà, kuriame netgi galima<br />
matyti, kur išdëstyti radiatoriai. Šis vaizdas<br />
iliustruoja, kokia prasta daugelio daugiabuèiø<br />
termoizoliacinë bûklë.<br />
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 37