Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Nuostoliai tinkluose – fizikos dësnis, nepriklausantis Ûdrys STASELKA AB „Kauno energija“ Kasmet visos Lietuvos ðilumos tiekimo ámonës sulaukia daugybës priekaiðtø dël „þaliuojanèiø“ ðilumos trasø ir dël to patiriamø nuostoliø. Þmonës piktinasi, kad „ðildoma þemë“, kad trasose prarandama didelë dalis ðilumos, kuri galëtø bûti panaudota jø bûstø ðildymui. Þiniasklaidoje netgi pasirodo publikacijø, kuriose ávairûs specialistai imasi apskaièiuoti, kiekgi prarandama per vamzdþius, kol ðiluma pasiekia vartotojus. Komentatoriai internete tradiciškai piktinasi, kad „nei valdþia, nei ðilumininkai nieko nedaro, kad trasos „neþaliuotø“, ir t.t. Nors AB „Kauno energija“ nuolat pateikia šia tema informacijos, skaitant tokias publikacijas susidaro áspûdis, kad ji kaþkodël nepasiekia þmoniø akiø, kad ðilumos tiekëjai pateikiami taip, lyg jie sàmoningai siektø švaistyti ðilumos energijà ir kad jie nieko nedaro, kad ta energija nebûtø ðvaistoma. Taip pat susidaro áspûdis, kad tuo sàmoningai siekiama sudaryti vos ne kenkëjiðkà ðilumos tiekëjø ávaizdá. Galime dràsiai teigti, kad taip nëra. Energija nëra ðvaistoma, o kad þolë virð trasø neþaliuotø, daroma daug ir nuosekliai, atsiþvelgiant á technines galimybes ir turimas lëðas. Pirmiausia reikia pripaþinti: taip, nuostoliø energijos perdavimo tinkluose visiðkai iðvengti neámanoma. Taèiau tai normalus, fizikos dësniais paaiðkinamas reiškinys. Nuostoliai susidaro dël skirtingø temperatûrø kûnø susilietimo, dël varþos elektros tinkluose, dël atsirandanèiø nesandarumø, avarijø ir dël daugybës kitø prieþasèiø, kuriø visø ir neiðvardysime. Tokia yra gamta. Skandinavijos šalyse, kur centralizuotas šilumos tiekimo tinklas yra labiausiai išplëtotas, nuostoliø taip pat yra. Ten jie sudaro apie 12 procentø. Kitos nuostoliø susidarymo prieþastys gali bûti nesankcionuotas energijos vartojimas, tyèinis ar netyèinis tinklø sugadinimas, netikslus rodmenø deklaravi- 36 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 nuo mûsø mas ir kt. Dël tokiø prieþasèiø susidaro nuostoliø netgi vandentiekio tinkluose. Kai kada jie siekia net 32 proc. (šaltinis – Valstybinë kainø ir energetikos kontrolës komisija, www.regula.lt). Antra, šilumos energijos praradimai elektros gamybos procese iðties áspûdingi: daugelyje valstybiø elektros energija gaminama stambiose ðiluminëse (kondensacinëse) elektrinëse, kuriose didþioji dalis (iki 75 proc.) ðilumos energijos neiðvengiamai iðmetama á aplinkà (ðildo eþerus, orà). Lietuvoje didþiausia kondensacinë elektrinë veikia Elektrënuose. Tokiø elektriniø energetinio naudingumo koeficientas siekia tik apie 40 procentø. Akivaizdu, kad èia energijos nuostoliai yra net apie 60 proc. (šaltinis – „Šilumos vartotojo vadovas“, Vilnius, LŠTA, 2011). Treèia, labai svarbu suprasti, kad nuostoliai egzistuoja visuose energijos ar iðtekliø perdavimo tinkluose. Ne tik šilumos. Norint iðsiaiðkinti tiksliau, reikëtø pradëti nuo fizikos. Kiekvienas, kuris nors ðiek tiek atsimena jà ið mokyklinio vadovëlio, þino, jog energijos perdavimo grandyje dël varþos arba dël sàvei- kos su kitais kûnais dalis energijos neiðvengiamai prarandama. Tai yra dësnis. Dalis vidaus degimo varikliø energijos prarandama perduodant jà á automobilio ratus (naudingumo koeficientas – tik apie 40 proc., kita energijos dalis pavirsta á ðilumà), dalis elektros energijos praran-
dama, kai lemputës šviesdamos šildo aplink save esantá orà, dalis – kol elektros energija ið elektrinës atkeliauja iki vartotojo. Pavyzdþiui, elektros energijos perdavimo tinkluose nuostoliai siekia 12 proc. (šaltinis – „Lietuvos energetika 2009“, Kaunas, LEI, 2010), tik kaþkodël apie juos niekas nekalba. Greièiausiai todël, kad ðiø nuostoliø tiesiog nematyti plika akimi. Matyti tik vieninteliø ðilumos tiekimo tinklø nuostoliai, kadangi þiemà, ypaè esant neðaltam orui (temperatûrai svyruojant apie 0 °C), sniegas virð trasø 1 lentelë Pastatø grupës pagal suvartojimà Faktinis vidutinis suvartojimas 1 m² šildymui (kWh) Maþiausias (Radvilënø pl. 5) 12,93 Vidutinis (Partizanø g. 198) 30,19 Didelis (Baltø pr. 2) 36,95 Labai didelis (Sàjungos a. 10) 65,81 nutirpsta pirmiausia. Taip yra dël to, kad ðilumneðis (termofikacinis vanduo), perneðantis ðilumà ið aukðtos temperatûros aplinkos, visada dalá jos atiduoda þemesnës temperatûros aplinkai, t.y. vamzdþiui. Nuo jo – trasoje esanèiam orui ir virð trasos esanèiai þemei. Tai taip pat yra dësnis. Be to, nuostolius perdavimo tinkluose galima traktuoti ir kaip energijos ar iðtekliø transportavimo sànaudas. Juk kiek- vienai prekei atveþti iki parduotuvës reikia tam tikrø sànaudø. Energijos tiekimo srityje – tas pats. Transportavimo sànaudos áskaièiuojamos á prekës kainà ir visi tai laiko normaliu dalyku. Kalbant apie ðilumos tiekimà, transportavimo sànaudos kaþkodël tampa nebepriimtinos. Kitas klausimas – kiek energijos prarandama ir kas daroma, kad praradimø bûtø maþiau. Ðiuo metu ðilumos energijos praradimai tiekimo tinkle sudaro tik apie 18 procentø. Tai nëra didelis rodiklis. Lietuvos vidurkis yra apie 16–17 procentø. Šiuo metu AB „Kauno energija“ eksploatuoja apytikriai 400 km šilumos tiekimo tinklø, kuriø 18 proc. (72 km) jau yra atnaujinta. Ðiose atkarpose sumontuoti nauji standþiomis po- liuretano putomis (PUR) izoliuoti vamzdþiai, kuriø ðilumos laidumo koeficientas yra þenkliai maþesnis uþ dabar esamø vamzdþiø. Nuo 2000øjø AB „Kauno energija“, atnaujindama trasas, nuostolius ðilumos tinkluose sumaþino 61 procentu. AB „Kauno energija“ nuosekliai modernizuoja ir atnaujina centralizuotà ðilumos tiekimo tinklà. Bûtina suprasti, kad tinklø atnaujinimas – tai milþiniðkos investicijos ir kad lëðø nëra tiek, kad galima bûtø atnaujinti visas Kauno ðilumos trasas ið karto. Kasmet yra pakeièiama vidutiniškai apie 5,5 km ðilumos perdavimo tinklø; 2010-aisiais buvo atnaujinta net 8,5 km tinklø. Lëðø ðaltinis šilumos tiekimo tinklams atnaujinti yra ilgalaikio turto nusidëvëjimas, banko paskolos ir Europos Sàjungos struktûriniai fondai. 2006–2007 m. bendrovë sëkmingai panaudojo 3,38 mln. Lt Europos Sàjungos struktûriniø fondø paramà, uþ kurià buvo rekonstruotos dvi magistraliniø ðilumos tiekimo tinklø atkarpos. 2009 m. – 3,36 mln. Lt, o 2010 m. – net 5,19 mln. litø. Antra tiek ðiems projektams finansuoti bendrovë prideda ið savo ar skolintø lëðø. Bendra 2009–2012 m. ágyvendinamø ir ES remiamø projektø vertë, ávertinant ir bendrovës lëðas, sieks 37,8 mln. Lt. Pagal AB „Kauno energija“ 2010 m. pateiktas naujas paraiškas Europos Sàjungos paramai gauti praðoma 5,8 mln. litø. Atnaujinti šilumos tiekimo tinklus rûpinamasi visoje respublikoje. Tam skiriama lëðø iš Europos Sàjungos struktûriniø fondø. Pagal 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) 1.2 priemonës „Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo uþtikrinimas“ veiklø grupæ „Energijos tiekimo tinklai“ Lietuvoje jau yra panaudota 282,6 mln. Lt paramos lëðø. Pagal 2007–2013 m. VP2 Ekonomikos augimo veiksmø programos VP2-4 prioriteto „Ekonominë infrastruktûra“ priemonæ VP2-4.2-ÛM-02-K „Ðilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plëtra“ I kvietimu šiam tikslui skirta 116,1 mln. Lt, II kvietime numatyta skirti 48,8 mln. Lt. Šilumos tiekimo tinklas ir ateityje bus atnaujinamas bei modernizuojamas. Norint dar sparèiau maþinti šilumos netektis, reikia kiekvienais metais atnaujinti bent iki 12 km vamzdyno. Tai leistø jas sumaþinti dar 5–7 procentais. Gaila, bet, kritikuodami ðilumos tiekëjus dël neišvengiamø nuostoliø, gyventojai daþnai nutyli, kiek šilumos jie praranda per maþos ðiluminës varþos namø sienas, nesandarius langus, neuþsidaranèias laiptiniø duris, neapðiltintus stogus bei iðduþusius rûsiø langelius, taip pat neracionaliai vartodami ðilumà. Ðios gyventojø netektys sudaro apie 30–40 proc. visos pastatuose suvartojamos ðilumos energijos. Ðtai kur slypi didieji gyventojø praradimai ir kuo iðties derëtø susirûpinti, siekiant taupyti ðilumà. Kaip matome lentelëje, skirtingose pagal ðilumines savybes pastatø grupëse ðilumos suvartojimas skiriasi daugiau nei 5 kartus. Beje, reikia pabrëþti, kad ðilumos tiekimo tinklø atnaujintos atkarpos jau „nebebado“ þmonëms akiø. Sniegas ant jø nutirpsta kaip ir visur kitur. Pateikiame keletà nuotraukø, kuriose akivaizdþiai matyti ribos tarp rekonstruotø ir nerekonstruotø ðilumos tiekimo vamzdynø. Taip pat pridedame vieno Petraðiûnø daugiabuèio termoviziná vaizdà, kuriame netgi galima matyti, kur išdëstyti radiatoriai. Šis vaizdas iliustruoja, kokia prasta daugelio daugiabuèiø termoizoliacinë bûklë. Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 37
Page 1 and 2: 2011 7 Bûti ar nebûti Karklës pa
Page 3 and 4: piuteriai Maþiausias asmeninis kom
Page 5 and 6: Lietuvos mokslø akademija neteko s
Page 7 and 8: Straipsnio publikavimas finansuojam
Page 9 and 10: lo studijas, susijusias su jûrinia
Page 11 and 12: Traumø ir profesiniø mës. Kaip i
Page 13 and 14: likimas kaièiu gyveno Kaune. Kas a
Page 15 and 16: Nauja investicinë idëja ir jos pe
Page 17 and 18: uotojams D.Lietuvoje, pradedant Ant
Page 19 and 20: Lietuvos mokslø akademijos narys,
Page 21 and 22: paplûdimio galimybiø studijai. Ko
Page 23 and 24: 10 mitø apie gyvalazdes Daugelis
Page 25 and 26: tiems augintojams. Tai vietnaminë
Page 27 and 28: Juozapas Chodzka sius mokslus. 1817
Page 29 and 30: anogenai lekuliø atomø krûviø s
Page 31 and 32: þemoms neigiamoms temperatûroms,
Page 33 and 34: go pûgos siautëjo tarytum þiemà
Page 35: spalvingà ir originalià asmenybæ
Page 39 and 40: vieðojo kalbëjimo, interviu davim
Page 41 and 42: Vadovëliø autorës savo tëvø fi
Page 43 and 44: aðèio takais“ Pateikiami sampro

Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?