Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
spalvingà ir originalià asmenybæ – Ignà Þiogelá<br />
(1826–1891), gebëjusá suderinti gydytojo<br />
profesijà su keliautojo aistra.<br />
Dr. Eglë Makariûnienë (n.m.), paskelbusi<br />
máslingai suformuluotà temà „Paukðèiai<br />
ir varlës matematikoje ir fizikoje pagal<br />
Dysonà ir Lietuvos fizikus“, paþërë daug<br />
menkai pagrástø teiginiø, kuriuos buvo<br />
linksma klausyti. Rimtà nuotaikà konferencijos<br />
salëje sugràþino kiti du pranešimai:<br />
prof. habil. dr. Algirdas Motûzas (LÞU),<br />
pristatydamas savo monografijà <strong>apie</strong> prof.<br />
Antanà Stancevièiø; jis nuðvietë ðio iðkilaus<br />
mokslininko vaisingà veiklà ir nuopelnus<br />
taikomajai agronomijai bei kitiems þemës<br />
ûkio mokslams, o dr. Birutë Railienë<br />
(LMA VB), nagrinëdama Lietuvos mokslo<br />
istorikø konferencijø temas; ði darbðti<br />
mokslininkë pateikë dalykinës analizës iðvadas,<br />
naudingas bûsimø konferencijø organizatoriams.<br />
Geologijos mokslams buvo skirti du<br />
pranešimai. Habil. dr. Valentinas Baltrûnas<br />
(LGGI), apþvelgdamas pastarøjø 70-ties<br />
metø geomokslø patirtá, këlë klausimà – gal<br />
Lietuvoje ðie mokslai nyksta? Konferencijos<br />
dalyviai, klausydami ádomius faktø palyginimus,<br />
aiškaus atsakymo neišgirdo.<br />
Akademikas prof. habil. dr. Algimantas Grigelis<br />
(LMA, LGGI) pateikë platø praneðimà,<br />
nuðvieèiantá akademiko Vytauto Gudelio<br />
gyvenimà, plaèiaðakæ mokslinæ veiklà ir<br />
jo vietà Lietuvos mokslo raidos panoramoje;<br />
tema aprëpë dalykus, kurie bus plaèiau<br />
atskleisti rengiamoje monografijoje.<br />
Prof. Juozas Al. Krikštopaitis, kalbëdamas<br />
<strong>apie</strong> 2012 m. Vilniuje ðaukiamà XXV<br />
Tarptautinæ Baltijos ðaliø mokslo istorikø ir<br />
filosofø konferencijà, supaþindino auditorijà<br />
su tokiø konferencijø patyrimu, nurodë<br />
sunkumus bei problemas, kurios iðkils ðá<br />
forumà rengiant ir realizuojant jos programà,<br />
ásuktà á skurdþià mûsø reikalø kasdienybæ.<br />
Ðiuo praneðimu Baltijos ðaliø mokslo<br />
istorikø ir filosofø asociacijos prezidentas<br />
ir Lietuvos padalinio (LMIF bendrijos)<br />
pirmininkas pradëjo visuotiná jo atstovaujamos<br />
bendrijos posëdá, kurio pagrindinis<br />
tikslas – patvirtinti bûsimos konferencijos<br />
iniciatyvinæ organizatoriø grupæ, jos sudëtá,<br />
taip pat pavesti jai (a) sudaryti vietiná ir<br />
tarptautiná organizacinius komitetus, (b) parengti<br />
konferencijos programos metmenis<br />
ir (c) iki spalio 1 d. viešai paskleisti pirmàjá<br />
informaciná konferencijos laiškà.<br />
Kai kurios sveikos<br />
mitybos nuorodos<br />
Prof. Domicëlë<br />
MIKALAUSKAITË<br />
Ne visi skysèiai vienodai<br />
naudingi þmogui<br />
Didþiàjà þmogaus kûno dalá sudaro<br />
vanduo. Be maisto þmogus<br />
gali iðgyventi kelias deðimtis dienø,<br />
o be vandens vos keletà. Normaliai<br />
besimaitinantis þmogus privalo<br />
laikytis fiziologiniø vandens suvartojimo<br />
normø. Vandens trûkumas<br />
gali ir skatinti, ir sukelti ligas. Þmogui<br />
senstant troðkulio jutimas ðiek<br />
tiek sumaþëja, taèiau vandens poreikis<br />
iðlieka maþdaug toks pat.<br />
Ðiais laikais maisto pramonë<br />
gamina daugybæ ávairiø gërimø, ne<br />
tik vaisiø, uogø, darþoviø sulèiø,<br />
bet ir ávairiausiø nealkoholiniø saldintø<br />
gërimø. Pastaraisiais metais<br />
ávairiose ðalyse specialiai yra iðtirtas<br />
gryno vandens ir ávairiø plaèiai<br />
gaminamø gërimø santykis. Ávairios<br />
sudëties gërimai turi daugiau<br />
ar maþiau kaloringø maisto medþiagø,<br />
kurios padidina gaunamà<br />
energijos kieká (kartais net 30 proc.<br />
ar daugiau) þmogaus organizme.<br />
Senyviems, turintiems antsvorio ir<br />
sveikatos problemø þmonëms tai<br />
gali pakenkti. Beje, pienu malðinti<br />
troðkulá taip pat nerekomenduojama,<br />
nes tai papildomas kalorijø<br />
ðaltinis.<br />
Baltymø poreikis priklauso nuo<br />
þmogaus amþiaus<br />
Þmogui senstant atsiranda pokyèiø<br />
medþiagø apykaitos sistemoje.<br />
Dël to per tam tikrà laikà pradeda<br />
retëti kaulai, maþëti raumenø<br />
masë. Tiek raumenø nykimas<br />
(sarkopenija), tiek kaulø retëjimas<br />
(osteoporozë) vyksta dël to, kad<br />
ðiuose kûno audiniuose sulëtëja<br />
medþiagø apykaitos procesai.<br />
Kaulø ir raumenø audiniø pokyèiø<br />
kai kuriems þmonëms gali atsirasti<br />
jau nuo 30 metø, o jø intensyvumas<br />
priklauso nuo amþiaus ir gyvenimo<br />
bûdo bei sveikos mitybos<br />
– tinkamo baltymø bei atitinkamø<br />
aminorûgðèiø vartojimo.<br />
Ðiuo metu intensyviai tiriama,<br />
kokià átakà kaulø ir raumenø apykaitos<br />
pokyèiams gali turëti ávairios<br />
aminorûgðtys. Yra nustatyta, kad<br />
kaulus ypaè stiprina tokios aminorûgðtys,<br />
kaip lizinas ir prolinas, nors<br />
svarbu organizmà aprûpinti ir visomis<br />
kitomis aminorûgðtimis. Lizino<br />
gausu þuvyse, mësoje, pieno produktuose<br />
ir daugelyje kitø maisto<br />
produktø. Prolinas dar ne taip seniai<br />
buvo priskirtas prie nebûtinø<br />
aminorûgðèiø, taèiau dabar nustatyta,<br />
kad ði aminorûgðtis labai reikalinga<br />
ne tik kaulinio audinio tvirtumui<br />
palaikyti bei sustiprinti, bet ir<br />
raumeninio audinio baltymø sintezei<br />
padidinti ir reikiamam apykaitos<br />
lygiui palaikyti. Taèiau visos<br />
aminorûgðtys, kaip ir kitos maisto<br />
medþiagos, turi savo maþiausias ir<br />
didþiausias normas, todël ðia kryptimi<br />
orientuojasi ir bûsimi praktiniai<br />
mitybos klausimai.<br />
Literatûros duomenimis, iðtyrus<br />
daug (3000) 70–79 metø þmoniø,<br />
trejus metus vartojusiø neþymiai<br />
padidintà baltymø kieká, t.y.<br />
po 0,8 gramo kilogramui kûno<br />
svorio (fiziologinë norma suaugusiam<br />
þmogui – 0,7 g/kg), nustatyta,<br />
kad padaugëjo kûno raumenø<br />
baltymø. Ið to daroma iðvada, kad,<br />
ir nedaug padidinus suvartojamø<br />
baltymø kieká, senyvame amþiuje<br />
galima kiek pristabdyti raumenø silpnëjimà.<br />
Ypaè svarbu, kad tiek nedaug<br />
padidinus baltymø kieká, nepaþeidþiama<br />
inkstø funkcija arba,<br />
tiksliau sakant, saugiai iðskiriamas<br />
apykaitos produktas kreatininas.<br />
Todël kreatinino nustatymas galëtø<br />
bûti taikomas ir profilaktiniuose<br />
sveikatos patikrinimuose.<br />
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 35
Change language