Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Ðiø metø pavasará ávyko jau aðtuonioliktoji Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø bendrijos konferencija, ávardinta jos turiná<br />
charakterizuojanèiu pavadinimu „Scientia et historia“. Jos misija – ir toliau ugdyti istorinæ mokslo mintá, gebanèià<br />
analizuoti ir vertinti savo kraðto ir pasaulinio mokslo raidà, suvokti tikrovës paþinimo esminius bruoþus, ávertinti mokslo<br />
vietà kultûroje. Pagal susiklosèiusià tradicijà pirmosios konferencijos dienos programà sudarë filosofinio, sociologinio<br />
bei kultûrologinio pobûdþio praneðimai; antràjà dienà buvo išklausyti istorinës tematikos darbø autoriai.<br />
Ðiø metø konferencijoje aktyviau reiðkësi<br />
jauni, gerai teoriðkai pasirengæ mokslininkai,<br />
ieðkantys naujoviø ir jas atrandantys<br />
mokslo filosofijos ir sociologijos baruose.<br />
Mokslo istorijos sekcijoje buvo pastebima<br />
didelë temø ávairovë ir iðskirtinis dëmesys<br />
asmenybëms bei jø veiklos srièiø<br />
tyrimams.<br />
Dabar jauni þmonës, pasiryþæ brautis á<br />
mokslo labirintus, stengiasi susirasti dar<br />
neiðbraidytà lopinëlá tyrimø lankose. Pretenduojantys<br />
pasiekti gerø rezultatø filosofijos<br />
kryptyje rausiasi màstytojø nutipentø<br />
keliø nuoðalëse. Tà reiðkiná regime ávairiose<br />
konferencijose; ieðkojimø ákarðèio<br />
faktø galëjome pastebëti taip pat ir konferencijos<br />
„Scientia et historia-2011“ sekcijoje,<br />
skirtoje filosofinio bei sociologinio pobûdþio<br />
tyrinëjimams.<br />
Dr. Edmundas Adomonis (LKTI) kalbëjo<br />
<strong>apie</strong> Dudley Shapere‘o koncepcijà;<br />
ásidëmëtinas tiriamos nuostatos teiginys:<br />
mokslas yra save reguliuojantis paþinimo<br />
procesas. Doktorantas Justas Motiejûnas<br />
gilinosi á Larry Laudano pasiûlytà racionalumo<br />
modelá, á jo aiðkinimo peripetijas.<br />
Dr. Þibartas Jackûnas (nepriklausomas<br />
mokslininkas – n.m.), pravëræs savo<br />
tyrinëjimø skrynelæ, pasakojo <strong>apie</strong> tikrovës<br />
ávaizdþio išraiškas, kurias apibendrinus galima<br />
bûtø tarti, kad tikrovë – tai fenomenø<br />
interpretacijø apibendrinanti visuma.<br />
Po dr. Jono Èiurlionio (VU) samprotavimø<br />
<strong>apie</strong> Laiko ir Erdvës realumà, <strong>apie</strong><br />
ðiø sàvokø pagrástumà buvo ádomu iðklausyti<br />
turiningà doc. dr. Naglio Kardelio<br />
(LKTI, VU) praneðimà „Astronomijos ir fizikos<br />
sankirtos helenizmo epochoje“; aið-<br />
34 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7<br />
Konferencija<br />
Scientia et historia-2011<br />
Prof. habil. dr. Juozas<br />
Algimantas KRIKÐTOPAITIS<br />
kindamas nagrinëjamà dalykà, atskleidþiamà<br />
antikos kultûros panoramoje, jis argumentø<br />
kalba parodë esminius dabarties ir<br />
senovës dalykiniø sampratø skirtumus.<br />
Viduramþiø filosofijos autoritetas prof.<br />
dr. Vytis Valatka (MRU), apþvelgdamas logikos<br />
dëstymo ir tyrinëjimø pradþià Lietuvoje,<br />
atkreipë dëmesá á tai, kad viduramþiais<br />
mokslas buvo suprantamas kaip uþdara<br />
ir iðbaigta sistema; tokio aiðkinimo<br />
adeptams rûpëjo nustatyti daiktø prieþastis,<br />
kurias galima paþinti per pasekmiø nagrinëjimà;<br />
autorius pastebëjo ásimintinà faktà:<br />
tarp to laikotarpio filosofø sklandë nuomonë,<br />
kad màstanti bûtybë geba juoktis.<br />
Ðá kartà konferencijoje daugiau dëmesio<br />
buvo skirta lietuviø iðeivijos atstovui, þymiam<br />
JAV sociologui ir kultûrologui prof.<br />
Vytautui Kavoliui. Dr. Alvydas Noreika<br />
(LKTI), jau pasiþymëjæs kaip Kavolio darbø<br />
tyrinëtojas, aptarë asmenybës sampratà,<br />
iðsikristalizavusià moksliniame mûsø iðeivio<br />
palikime. Prof. habil. dr. Juozas Al.<br />
Krikštopaitis (LKTI), analizuodamas konkretaus<br />
mokslo raidos atvejo faktus, parodë,<br />
kad Kavolio pasirinkta tyrimø metodologija,<br />
jungianti mokslines civilizacijø<br />
analizës ir sàmoningumo istorijos programas,<br />
gali bûti produktyviai naudojama filosofinei<br />
mokslo istorijos refleksijai.<br />
Pirmos konferencijos dienos programà<br />
uþbaigë trys praneðimai, pasiþymëjæ netradiciniais<br />
tyrimø objektais ir jø iðradingais aiðkinimais.<br />
Dr. Andrius Konickis (LKTI), pasitelkæs<br />
savo apmàstymus, skirtus Þemaitës<br />
„Trijø mylimøjø“ inscenizacijai teatro scenoje,<br />
aptarë teksto reikðmës posûkius, kintant<br />
jo þanrinei iðraiðkai. Dr. Auðra Rimaitë (VDU)<br />
ir jos kolegë Giedrë Gudaitë perskaitë praneðimà,<br />
iliustruotà video bûdu; tema buvo<br />
skirta nagrinëti vadinamàjà „rizikos komunikacijà“<br />
Lietuvos þiniasklaidoje; tyrimo duomenys<br />
átikinamai parodë, kokia reali grësmë<br />
ir pavojai kyla, kai visuomenës sàmonæ<br />
ákaitina ðiuolaikinës informacijos priemonës<br />
ir jø þmogaus sàmonæ dusinantys tinklai; šios<br />
temos aktualumas šiandien tampa akivaizdus,<br />
apibendrinant globalias stichinës katastrofos<br />
Japonijoje pasekmes.<br />
Sekcijos „desertui“ buvo skirtas dr. Jono<br />
Rubiko (n.m.) pasakojimas <strong>apie</strong> dirbtinio<br />
apvaisinimo kolizijas, perdëm populia-<br />
riai iðdëstytas išraiškingu þodþiu ir intriguojanèiais<br />
vaizdais ekrane. Pasakojimas, kurá<br />
pats praneðëjas ávardijo „Narbekovas versus<br />
Edwards“, buvo pateiktas taip, tarsi prieð auditorijà<br />
stovëtø du hipotetiškai diskutuojantys<br />
oponentai. Taèiau, autoriui sukoncentravus<br />
dëmesá á save, dialogas tapo monologu.<br />
Nepaisant šio þavaus nukrypimo, oratorius<br />
buvo iðklausytas su pagyvëjimu.<br />
Istorinio pobûdþio tematikai skirti praneðimai<br />
apëmë laikotarpius nuo viduramþiø<br />
iki mûsø dienø. Kiekvieno autoriaus tyrimams<br />
aptarti nepakaktø viso þurnalo apimties.<br />
Todël jø darbø ávairovæ apþvelgsime<br />
trumpai, o kai kuriuos apibûdinsime<br />
tik abstrakèiai.<br />
Viduramþiams priskirtinas temas aptarë<br />
du praneðëjai: habil. dr. Henrika Ilgieviè<br />
(LKKTI) iðdëstë savo tyrinëjimø apibendrinimus,<br />
vizualiai ir garso áraðais pateikdama<br />
riteriø giesmes, paplitusias katalikiškoje<br />
Lietuvos ir Lenkijos jungtinës valstybës<br />
kultûroje; dr. Vytautas Pocius<br />
(n.m.), pristatydamas fizikos mokytojo ið<br />
Panevëþio L.Þalio knygà „Viduramþiø fizikos<br />
eskizai“ (2010), paþymëjo ne tik kuklaus,<br />
bet ir informatyvaus leidinio ypatybes<br />
bei edukacinæ jo vertæ.<br />
Dr. Juozas Banionis (VPU) ir Joana<br />
Kastickaitë (MRU), aptardami Lietuvos matematikos<br />
istorijos fragmentus ir Antano Juðkos<br />
veiklà ðioje kryptyje, klaidþiojo þinomø ir<br />
jau ne kartà aptartø faktø laukuose. Dr. Algimantas<br />
Jakimavièius (n.m.) paryškino kelis<br />
Mykolo Romerio veiklos bruoþus, o dr. Vytautas<br />
Berenis (LKTI) – Lietuvos bajorø instituto<br />
veiklos (1834–1863) vaidmená Rusijos<br />
imperijos ðvietimo politikos ðviesoje. Vidas<br />
Geèionis (VPU) ir dr. Romualdas Juzefovièius<br />
(VPU) nagrinëjo paveldo vertinimo tematikà,<br />
aptariamà tarpukario Kauno universiteto<br />
periodikoje.<br />
Pranešimus, artimus medicinos istorijos<br />
tematikai, skaitë doktorantas Aistis Þalnora<br />
(VU); jis nuðvietë J. Talko-Hrynevièiaus<br />
nuopelnus Stepono Batoro universiteto Medicinos<br />
fakulteto Antropologijos katedrai<br />
(1920), o Irena Paukðtytë (VU) papasakojo<br />
<strong>apie</strong> etinio ir teisinio reglamentavimo klausimø,<br />
kylanèiø atliekant biomedicininius tyrimus<br />
su þmonëmis, raidà Lietuvoje. Prof.<br />
dr. Libertas Klimka (VPU) kalbëjo <strong>apie</strong>
Change language