Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

1844 m. J.Chodzka buvo komandiruotas á Pulkovo observatorijà susipaþinti su naujaisiais geodeziniais darbais bei aparatûra. Vyriausiuoju Kaukazo korpuso generolu tapus S.Voroncovui, buvo sudarytas ir 1846 m. patvirtintas trianguliacijos projektas. Darbus numatyta pradëti 1847 m. ir atlikti per 6 metus, jø virðininku paskirtas J.Chodzka, kuriam vëliau suteiktas pulkininko laipsnis. Sunku ásivaizduoti, kiek ávairiausiø kliûèiø J.Chodzkai teko áveikti atliekant Uþkaukazës trianguliacijà. Daugumà stebëjimø teko atlikti kalnø virðûnëse, kurios skendëjo amþinuose sniegynuose. Uþkaukazës kalnagûbryje tik keleto virðûniø sniegas iðtirpdavo vos vienà du mënesius. Araratas (5165 m) – þinomiausias kalnas krikðèioniðkame ir musulmoniðkame pasaulyje. Jis yra aukðèiausias Turkijoje ir antrasis po Elbruso (5642 m) Europoje (jeigu Turkijà priskirsime Europai). Nuo bibliniø laikø þmonës svajojo ákopti á jo virðûnæ. Tuomet kopimà á kalnus visi laikë rizikingu ir beprasmiðku uþsiëmimu. Garbingiau dràsà rodyti kare. (Alpinizmo, kaip sporto, atsiradimas siejamas su pirmu prancûzø ákopimu á tuo metu aukðèiausia laikytà Europoje Monblano virðûnæ 1786 metais.) Taèiau Araratas iðskirtinis, tai kalnas legenda. Senajame Testamente ir Korane Araratas apraðomas kaip þmonijos tëvynë, kur þmogus pirmàkart þengë ant negyvenamos þemës. Èia Nojus iðlipo ið savo laivo, kai tvanas viskà sunaikino. Tikima, kad Arka iki ðiol yra Ararato virðûnëje. 32 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 Atkelta ið 27 p. Markas Polas 1295 m. teigë, kad daugelá amþiø èia gyvenantys armënai ir persai buvo ásitikinæ, jog ákopti á Araratà neámano- ma ir kad nuo tvano laikø niekam nepavyks pasiekti „akinanèios sidabro kepurës“. Visus baugino ne tik kalno aukðtis ir amþinas sniegas jo virðûnëje, bet ir mistiniai dalykai, laukiantys dràsuoliø, tokie kaip „sniego kirmëlës – nedidelës, baltos ir tokios ðaltos“. Tik praëjus daugiau nei 500 metø po ðio garsaus venecijieèio keliautojo apsilankymo prie Ararato, 1829 m. spalio 9 d. (pagal senà stiliø rugsëjo 27 d.) 37 metø vokieèiø profesorius, gimæs Rusijoje, Friedrichas Parotas (Johann Jacob Frederick von Parrot, 1791–1841 m.) su penkiais vyrais, tarp kuriø buvo ir rusø kareivis, ið pagarbos rizikingam þygiui po apsiaustu apsivilkæs paradinæ uniformà, ið treèio karto pasiekë virðûnæ. Tai buvo nuostabi akimirka. Svarstydamas, kur tiksliai galëjo sustoti Nojaus laivas, Parotas þvelgë á didingà Ararato slëná su Jerevano miestu – tamsia dëme, „ne didesne negu mano delnas“. Ávykiui paþymëti buvo pastatytas medinis kryþius. Po vokieèio 1834 m. á kalnà pamëgino lipti rusas Spaskis Avtonomovas, turëdamas labai originalø tikslà: patikrinti, ar tikrai nuo Ararato virðûnës dienà galima matyti þvaigþdes, kaip neva teigæs vienas ðveicaras, ákopæs á Monblano kalnà. Kalbant apie ketvirtàjá kopimà 1850 m. rugpjûtá, kuris laikomas moksliniu þygdarbiu, nes ypaè sunkiomis gamtinëmis sàly- gomis buvo atlikti geodeziniai matavimai Didþiojo Ararato virðûnëje, su pasididþiavimu galima raðyti ir Vilniaus universiteto vardà. Taip pat ir Lietuvos – ðalia Rusijos, Baltarusijos ir Lenkijos, – nes tai didþiulei ekspedicijai, kurios sudëtyje buvo 5 moks- Lietuvis, pasiekæs legendinio Ararato kalno virðûnæ lininkai, daug rusø karininkø ir 60 kareiviø bei kazokø, vadovavo Vilniaus universiteto fizikos ir matematikos magistras, poeto Adomo Mickevièiaus draugas, tapæs rusø armijos pulkininku, Juozapas Chodzka. Ekspedicijos tikslas buvo išmatuoti vadinamuosius zenitinius atstumus iki trigonometriniø punktø. Mat per trejus metus J.Chodzka suspëjo atlikti milþiniðkà darbà – sukûrë trigonometriná tinklà Uþkaukazëje, kuris leido sudaryti tikslø ðio kraðto þemëlapá. Ararato virðûnæ jis stebëjo ið 122 ásteigtø punktø ir ið visø gavo patvirtinanèias iðvadas apie jo absoliutiná aukðtá nuo jûros pavirðiaus. Kuris tiksliausias iðmatavimas ið 122 atitinka tikrovæ? Atsakymà buvo galima gauti tik apsilankius paèioje Ararato kalno virðûnëje. Ekspedicija buvo pradëta vidurvasará, liepos mënesá, taèiau kalnuose ðaltis, snie- Galerijoje „A“ – J.Danio ðvyturiai Julius NORKEVIÈIUS Prie deðimtmeèio artëjanti VGTU bibliotekos galerija „A“ beveik kas mënesá, o kartais ir daþniau lankytojus supaþindina su jaukioje salytëje laikinai stenduose ásikûrusiais turtais. Daþniausiai tai bûna garsiø ir maþiau þinomø dailininkø, kitos srities menininkø kûriniai, kolekcininkø gausiø kolekcijø atspindþiai. Ðá kartà parodos salëje „apsigyveno“ inþinieriaus Juozo Vincento Daniliausko-Danio kûryba: ðio garbaus lietuvio projektuoti ir Kanados upëse pastatyti švyturiai. Parodos tematika nebûdinga galerijai „A“. Todël ir jos sutiktuvës prasidëjo netradiciðkai. Organizatorius kviesti prie stendø sulaikë bibliotekos fojë pripildæ muzikos garsai, kurie liejosi iš po Muzikos ir teatro akademijos doc. Daumanto Kirilausko fortepijono klasës antrakursio, parodos autoriaus anûko Giedriaus Nako pirðtø. Dalyviai daugiau kaip dvideðimt minuèiø gërëjosi M.K.Èiurlionio ir F.Listo muzika. Pirmasis autorius pasirinktas neatsitiktinai: visa Lietuva graþiai mini kompozitoriaus ðimtàsias mirties metines. Sutiktuviø dalyviai prie graþiausio J.Danio švyturio Anos PETKEVIÈIENËS nuotr. Nutilus paskutiniams akordams, bibliotekos direktorë, galerijos „A“ sumanytoja Rimutë Abramèikienë visus pakvietë á parodà. Jaukioje patalpoje dalyviø laukë dvideðimt du didelës apimties stendai, pasakojantys apie mûsø kraðtà plaèiai iðgarsi-
go pûgos siautëjo tarytum þiemà. Be to, J.Chodzka su savo bendraþygiais pakliuvo á „audros ir perkûnijos vidurá“. 1850 m. J.Chodzka ákopë á Didþiojo Ararato iðkilesnæ vakarinæ virðûnæ ir ten pastatë kryþiø. Virðûnëje iðbuvo 5 paras, be meteorologiniø stebëjimø, atliko 134 trianguliaciniø punktø zenitinius atstumø matavimus. Tai buvo aukðèiausias taðkas, kuriame buvo daromi geodeziniai matavimai. J.Chodzkai buvo visiðkai nesvarbu, kas ið jo bûrio pirmasis pasieks Ararato virðûnæ. Ar pats ekspedicijos virðininkas, ar eiliniai kareiviai, nes jie privalëjo pirmieji þygyje nuþymëti berþinëm gairelëm kelià ledynu. Pasiekæ virðûnæ kareiviai iðrausë dvi gilias duobes, kuriose árengë dvi palapines. Vienà pulkininkui J.Chodzkai, kità – virëjui. Virëjai ir kiti ekspedicijos dalyviai virðûnëje keitësi kiekvienà dienà, o J.Chodzka iðgyveno virðûnëje visà savaitæ. Tai buvo neregëtas þygdarbis alpinizmo istorijoje. Nepaisydamas ðalèio, ðkvalinio vëjo, J.Chodzka vykdë geodezinius stebëjimus, matavimus po 3–4 valandas be pertraukø. Auðtant jis stebëjo melsvame ûkanotame danguje Elbrusà, iki kurio buvo beveik 500 kilometrø. Labai aiðkiai buvo ma- nusio inþinieriaus Juozo Vincento Daniliausko, kurá tremtis paskatino sutrumpinti pavardæ á Danio, gyvenimà ir techninæ kûrybà, aktyvià visuomeninæ veiklà Pasaulio lietuviø bendruomenei, laisvalaikio pomëgius. Vytauto Didþiojo universiteto Hidraulikos katedros absolventà karo audros, atneðusios ir antrà Lietuvos sovietinæ okupacijà, nubloðkë á Vakarus. 1949 m. gabus ir perspektyvus inþinierius persikëlë á Kanadà. Turëdamas puikø profesiná pasirengimà, tai patvirtino ir þurnale „Technika ir ûkis“, kituose techniškos krypties leidiniuose spausdinti jo ádomûs, dalykiðki raðiniai, ið karto gavo projektuotojo darbà. Projektavo ir statë uþtvankas, priþiûrëjo ðv. Lauryno upës hidroelektriniø, uþtvankø projektavimà bei statybà. 1959 m. Juozas Danys skiriamas Kanados susisiekimo ministerijos Laivininkystës árenginiø tarnybos Statybos skyriaus viršininku. Šias pareigas ëjo dvideðimt metø ir iðgarsëjo pasaulyje kaip nepaprastai talentingas ðvyturiø projektuotojas, ledo jë- Meðkoniø punktas (Vilniaus r.) tyti Kazbeko kalnas, stûksantis uþ 300 kilometrø. Tuo tarpu virëjai kûrendami anglis virë valgá, katilëlyje ðildë á ledà suðalusá vynà. Ir tik tada, kai virðûnë pasislëpdavo debesyse, suðalæs jis ateidavo á savo palapinæ pasiðildyti prie þaiþaruojanèiø angliø. Tik nusileidæs ið Ararato virðûnës J.Chodzka pastebëjo, jog nuðalo kojas. Jam pavyko aptikti F.Paroto ekspedicijos pëdsakus ir ásitikinti jo sàþiningumu. Per septynias dienas Ararato virðûnëje jis atliko viskà, kà buvo numatæs, – 22 matavimus. Taèiau ne tik dþiaugsmo, bet ir sielvarto atneðë ekspedicija. Gyvenimas aukðtikalnëje ir neáprastos klimatinës sàlygos pakirto topografo P.Aleksandrovo sveikatà – sunkiai susirgæs metams baigiantis jis mirë. Kaip ekspedicijoje patirti sunkumai atsiliepë kareiviø sveikatai, istorija nutyli. J.Chodzka iðgyveno iki 80-ties metø. Á Ararato virðûnæ jis ákopë turëdamas 50 metø. Savo stebëjimus J.Chodzka apraðë straipsnyje „Stebëjimø suvestinë, atlikta 1851 m. liepos mën. 16/28 Kaukaze ir Uþkaukazëje“ ir 1852 m. knygoje „Kaukazo uþraðai, rusø imperijos geografijos drau- gø tyrinëtojas. Inþinierius suprojektavo daugiau kaip 50 ðvyturiø, supylë ne vienà ledo salà Kanados upëse. – Kuo ðie statiniai, iðgarsinæ lietuvá, ypatingi? – pakvietæs lankytojus prie bene graþiausio, ádomiausio J.Danio ðvyturio maketo, paklausë parodos autorius, VGTU Mokslotyros centro docentas Algimantas Nakas ir tuoj pat paaiðkino, kad švyturius statë ne tik þemëje, bet ir atviruose vandenyse, toli nuo kranto, pritaikydamas specialius statybos bûdus. Todël ðvyturiø kûrëjui reikëjo atlikti gana sudëtingus inþinerinius skaièiavimus, tyrimus. Ne vienà originalià idëjà J.Danys pirmasis panaudojo pasaulio praktikoje. Ypaè paplito jo siûlomi kûginio pagrindo, kuris padeda atsispirti didþiuliam ledø spaudimui, ðvyturiai. Ði lietuvio inþinieriaus idëja plaèiai taikoma ir projektuojant naftos gavybos bokðtus Arkties vandenyne. Parodoje eksponuojamos J.Danio ádomiø projektø kopijos, ávairiose konferencijose skaityti praneðimai, daugiau gijos“. 1854 m. J.Chodzka uþbaigë kapitaliná savo darbà apie trigonometrinius matavimus, atliktus Uþkaukazës kraðte. Ðiuos ir kitus tikslius trianguliacinius darbus J.Chodzka pradëjo 1852 m. gruodá, turëdamas generolo laipsná. Vëliau paskirtas geodezijos bûrio virðininku. Uþ pasiðventimà darbe jis apdovanotas Generalinio ðtabo Stanislovo 1-ojo laipsnio ordinu. 1860 m. jis pradëjo vadovauti Ðiaurës Kaukazo trianguliacijai, o 1862 m. jam suteiktas generolo leitenanto laipsnis. Taip pasibaigë aktyvus darbas karinëje tarnyboje. 1865 m. J.Chodzka vël ëmësi matavimø. Jo dëka Uþkaukazës trianguliacinis tinklas per Ðiaurës Kaukazà buvo sujungtas su europinës Rusijos, o per jà – su Europos trianguliacijos tinklu. Nors ir iðëjæs á pensijà, J.Chodzka ir toliau dirbo mokslinio tyrimo darbà. Jis buvo išrinktas daugelio draugijø tikruoju nariu, 1868 m. Rusø imperijos geografø draugija suteikë aukðèiausià apdovanojimà – Didájá Konstantinovo medalá. Mokslininkø komisija, áteikdama ðá apdovanojimà, paskelbë, jog generolo J.Chodzkos atlikta trianguliacija pagal tikslumà atitinka ne tik kartografinius, bet ir aukðèiausius geodezinius reikalavimus. J.Chodzka mirë Tbilisyje 1881 m. kovo 5 dienà. Jo praktiniø ir moksliniø darbø vertë tokia didelë, kad po 20 metø, 1901 m., Rusijos geografø draugijos Kaukazo skyrius ásteigë J.Chodzkos vardo aukso ir sidabro medalius uþ geriausius geografijos mokslo darbus apie Kaukazà. Taèiau Juozapas Chodzka visuomet prisimindavo Vilniaus universitetà ir jo rektoriø prof. J.Sniadecká, kurio skatinamas tapo áþymiu geodezijos specialistu. kaip ðeðiasdeðimties straipsniø, sukauptø doc. A.Nako ir laikomø VGTU Statybos mokslø muziejuje, bibliografija. Inþinierius daugiausia raðë ledo jëgø, ðvyturiø, uþtvankø ir kitokiø hidrotechniniø statiniø projektavimo, statybos klausimais. J.Daniui priklauso dirbtiniø salø idëja – ledo dangoms stabilizuoti ir judëjimui sulaikyti. Tai Kanados laivininkystei labai palengvino veiklos sàlygas þiemà. Lankytojai ilgëliau stabtelëjo ir prie paskutinio stendo. Èia 1985 m. Kanados paðto þinybos iðleista keturiø paðto þenklø serija, skirta ðvyturiams, kuriø ðiame kraðte daugiau kaip keturi ðimtai. Vieni þvalgosi ið salø, kiti iðdidþiai stovi sunkiai prieinamose pakrantëse, vandenø apsupti ir ant seklumø. Á paðto þenklus perkelti ir trys Juozo Danio suprojektuoti ðvyturiai. Tai daug pasako apie lietuvio inþinieriaus indëlá á ðvyturiø statybà bei kanadieèiø pagarbà jam. Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 33
Page 1 and 2: 2011 7 Bûti ar nebûti Karklës pa
Page 3 and 4: piuteriai Maþiausias asmeninis kom
Page 5 and 6: Lietuvos mokslø akademija neteko s
Page 7 and 8: Straipsnio publikavimas finansuojam
Page 9 and 10: lo studijas, susijusias su jûrinia
Page 11 and 12: Traumø ir profesiniø mës. Kaip i
Page 13 and 14: likimas kaièiu gyveno Kaune. Kas a
Page 15 and 16: Nauja investicinë idëja ir jos pe
Page 17 and 18: uotojams D.Lietuvoje, pradedant Ant
Page 19 and 20: Lietuvos mokslø akademijos narys,
Page 21 and 22: paplûdimio galimybiø studijai. Ko
Page 23 and 24: 10 mitø apie gyvalazdes Daugelis
Page 25 and 26: tiems augintojams. Tai vietnaminë
Page 27 and 28: Juozapas Chodzka sius mokslus. 1817
Page 29 and 30: anogenai lekuliø atomø krûviø s
Page 31: þemoms neigiamoms temperatûroms,
Page 35 and 36: spalvingà ir originalià asmenybæ
Page 37 and 38: dama, kai lemputës šviesdamos ši
Page 39 and 40: vieðojo kalbëjimo, interviu davim
Page 41 and 42: Vadovëliø autorës savo tëvø fi
Page 43 and 44: aðèio takais“ Pateikiami sampro

Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?