Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

1850-aisiais pirmà kartà lietuvis ákopë á legendinio Ararato kalno virðûnæ. Tai buvo áþymus topografas, tyrinëtojas, keliautojas, geodezininkas, Rusijos geografø draugijos garbës narys, Vilniaus universiteto auklëtinis Juozapas Chodzka, kilæs ið garsios Vilnijos kraðto bajorø giminës, kuri plaèiai garsëjo savo kultûrinëmis, politinëmis, visuomeninëmis tradicijomis bei nuostatomis. Chodzkø giminë kilusi ið XIV a. Lietuvos didikø Boreikø. Jie daþnai raðydavo dvi pavardes Boreika-Chodzka. Juozapo Chodzkos tëvas Jonas Boreika-Chodzka, raðytojas (slapyvardis Jonas ið Svisloèës), raðæs lenkø kalba, gimë 1777 m. birþelio 24 d. Krivièiuose, dab. Medilo rajonas (Baltarusija), mirë 1851 m. lapkrièio 10 d. Minske. Jonas Boreika-Chodzka buvo Vilniaus pijorø mokinys, nuo 1822 m. Lietuvos mokyklø vizitatorius, literatas, dramaturgas, XIX a. pr. Vilniaus ir Minsko gubernijø visuomenës veikëjas, aktyvus visuomenininkas – masonø loþës kûrëjas, Ðubravcø draugijos narys (slapyvardis Vaiþgantas), daug prisidëjo kuriant slaptas Vilniaus universiteto Filomatø, Filaretø draugijas, dirbo Vileikos, Aðmenos, Minsko teismuose, 1812 m. Lietuvos laikinosios vyriausybës komisijos narys. 1816 m. Vilniuje su kitais nariais atgaivino loþæ „Uolusis lietuvis“, 1818 m. ákûrë loþæ „Sokrato mokykla“, Varðuvoje dalyvavo slaptos „Patriotø draugijos“ veikloje. Laisvës kovø dalyvis, kalintas ir baustas tremtimi. 1826–1829 m. buvo rusø valdþios kalintas Sankt Peterburge, 1830–1834 m. gyveno tremtyje Permëje. Jonas Chodzka iðgarsëjo 1821 m. iðleista lenkø kalba didaktine apysaka „Kromininkas Jonas ið Svisloèës“, kurioje keliaujanèio senuko lûpomis sodieèiai mokomi doros ir iðminties. 1823 m. Juozapas Rupeika apysakà iðvertë á lietuviø kalbà, ji buvo iðleista Vilniuje. Ði apysaka turëjo didelæ átakà lietuviø didaktinës prozos raidai. J.Chodzka yra paraðæs eiliuotà patriotinës tematikos komedijà „Iðlaisvinta Lietuva“, kuri 1812 m. iðleista ir pastatyta Minske, taip pat tragedijà „Boleslovas Kreivaburnis“, buitiniø komedijø, vaizdeliø. Populiari ir apysaka „Ponia kaðtelionienë ir jos kaimynës“. Chodzkø ðeimoje augo 6 sûnûs ir duktë. Juozapas Chodzka gimë 1800 m. gruodþio 19 d. Krivièiuose. Pradiná mokslà ágijo namuose. Kartu su broliais Aleksandru ir Vladislavu 1816 m. ástojo á Vilniaus universitetà. Juozapas studijavo tiksliuo- 26 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 Lietuvis, pasiekæs legendinio Ararato kalno virðûnæ Topografui, tyrinëtojui, keliautojui Juozapui Chodzkai – 210 metø Dr. Vincentas KORKUTIS Vincentui Korkuèiui – 80 Nuoðirdþiai sveikiname Vincentà Korkutá, gamtos mokslø daktarà, Lietuvos respublikinës premijos laureatà, ilgametá þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ talkininkà, 80-ojo gimtadienio proga ir dëkojame uþ ásimintinus geologijos mokslo populiarinimo straipsnius. Be straipsniø ið moksliniø konferencijø ir geologiniø ekskursijø Èekoslovakijoje, Lenkijoje, Ðvedijoje bei Jemeno LD respublikoje, Jubiliatas yra paraðæs 3 monografijas, per 100 moksliniø straipsniø, paskelbtø ávairiø ðaliø geologiniuose þurnaluose, skaitæs geologine-moksline tematika praneðimus Pabaltijo respublikose, Prahoje, Varðuvoje, Gdanske, Stokholme, Lundau, Upsaloje. Dirbdamas Lietuvos geologinës tarnybos Naftos paieðkø ekspedicijoje, V.Korkutis Kybartuose, Pajevonyje, Guseve (Gumbinëje) ir Gargþduose aptiko skystos naftos bei patvirtino mokslininkø prognozes apie naftos paieðkø perspektyvumà Pabaltijo regione. Nuo studijø laikø V.Korkutis ásitraukë á sportinæ ir visuomeninæ veiklà. Jis suorganizavo sporto kolektyvà „Geologas“ ir daugelá metø rengë Pabaltijo geologiniø organizacijø spartakiadas, kuriose lietu- vaièiai iðkovodavo nugalëtojø vardus. Sugráþæs ið Vakarø Sibiro, nuo 1959 m. iki 2004 m. buvo renkamas Lietuvos teniso sàjungos prezidiumo nariu, daugelá metø ëjo atsakingojo sekretoriaus, teisëjø kolegijos pirmininko, viceprezidento bei disciplinarinës komisijos pirmininko pareigas. Uþ visuomeninæ sportinæ veiklà jam suteiktas LSD „Þalgiris“ Garbës nario ir Lietuvos sporto þymûno vardas. Jubiliatas paraðë ir iðleido 1980 m. knygelæ „Mineralø pasaulyje“ apie lietuviø kilmës mineralogà Alfonsà Þukelá, kuris padovanojo Lietuvai visà gyvenimà rinktà unikaliø mineralø 2100 egzemplioriø kolekcijà. O 1995 m. iðleido ilgus metus rengtà knygà „Lietuvos tenisui – 75 metai“. 1997 m. su kolegomis paraðë knygelæ „Prof. dr. E.M.Liutkevièius ir naftos paieðkos Lietuvoje“, 2002 m. dalyvavo iðleidþiant fotoalbumà „Poetas Bernardas Brazdþionis gráþta á Lietuvà“. Parengë ir iðleido knygà apie nusipelniusá mokytojà S.Tijûnaitá „Kaip að á þmones iðëjau“ bei apie geologiná naftos paieðkø trejø metø darbà Pietø Jemeno respublikoje – „Karavanø keliais“. Ðiuo metu baigia rengti knygà apie geologiná nuotraukiná darbà Vakarø Sibire „Kedrø pavësyje“. Dr. Vincentas Korkutis yra surengæs daugiau kaip 25 personalines fotoparodas. Nuo 1976 m. tapæs Lietuvos fotomenininkø sàjungos nariu, dalyvavo respublikinëse ir tarptautinëse parodose Prahoje, Helsinkyje, Gdanske, Niujorke, Èikagoje ir kt. Jubiliatas uþ Lietuvoje atliktus geologinius darbus apdovanotas Prezidento Valdo Adamkaus Padëkos raðtu, o uþ ilgametæ visuomeninæ ir sportinæ veiklà Lietuvos tautinis olimpinis komitetas áteikë Olimpinæ þvaigþdæ, KKS departamentas – Aukso medalá, LSD „Þalgiris“ – draugijos 60-meèio medalá. Kartu su „Mokslo ir gyvenimo“ þurnalo redakcija linkiu Jubiliatui geros sveikatos, ilgø gyvenimo metø, neblëstanèios energijos ir kilniø sumanymø, kuriø Jums, gerbiamasis, niekuomet nestinga. Akademikas Algirdas GAIÞUTIS
Juozapas Chodzka sius mokslus. 1817 m. ásikûrë slapta Filomatø draugija, á kurià buvo priimti ir broliai Chodzkos. Studijuodamas universitete J.Chodzka daug dëmesio skyrë astronomijai ir geodezijai. Universitete astronomijà jam dëstë buvæs universiteto rektorius prof. J.Sniadeckis ir prof. P.Slavinskis, chemijà – prof. P.Slavinskis, astronomijà – prof. A.Sniadeckis, matematikà – prof. Z.Nemèevskis, geodezijà – prof. M.Polinskis. Universitetà baigë 1820 m. ir buvo paskirtas dirbti á universiteto astronomijos observatorijà. 1821 m. rengësi laikyti magistro egzaminus, taèiau kaip gabiausias rektoriaus astronomo J.Sniadeckio auklëtinis buvo rekomenduotas dalyvauti kraðto kartografavimo darbuose, kuriems vadovavo áþymus geodezininkas Karlas Teneris. Lietuvoje geodezijos ir kartografijos mokslo ðaknys siekia LDK laikus. 1613 m. sudarytas vienas seniausiø Lietuvos þemëlapiø „Magni Ducatus Lithuania“. Ðio þemëlapio autorius – Trakø, vëliau Vilniaus vaivada, karaliaus Stepono Batoro draugas Mikalojus Kristupas Radvila. Sistemingi geodeziniai tinklai kraðto kartografavimo ir moksliniams tikslams pradëti sudarinëti XVIII ðimtmetyje. Þemës formai nustatyti darbus dirbo profesoriaus J.Sniadeckio rekomenduotas Vilniaus universiteto auklëtinis J.Boreika-Chodzka. Vienas didþiausiø ir áspûdingiausiø bandymø iðtirti ir nustatyti Þemës dydá ir formà buvo Struvës geodezinis lankas – apie 2820 km ilgio trianguliacijos grandinë, sudaryta 1816–1852 metais. Beveik sutampantis su Vakarø ir Rytø Europos riba Þemës dienovidinio lankas tæsësi nuo Dunojaus þioèiø prie Juodosios jûros iki Fugleneso (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantëje, t.y. nuo 45 o 20’ iki 70 o 40’ ðiaurës platumos, ir kirto dabartines valstybes: Norvegijà, Ðvedijà, Suomijà, Estijà, Latvijà, Lietuvà, Baltarusijà, Ukrainà, Moldovà. Seniausia Struvës geodezinio lanko dalis sudaryta 1816–1821 m. Vilniaus gubernijoje (projektavo ir matavimus organizavo estø kilmës caro armijos karininkas K.Teneris). K.Teneris sudarë trianguliacijos grandinæ nuo Jekabpilso (Latvija) iki Dunojaus þioèiø. Ðiuos matavimus K.Teneriui padëjo atlikti J.Chodzka. K.Tenerio 1827 m. baigta matuoti lanko dalis nuo Bristeno punkto Latvijoje iki Belino punkto Baltarusijoje vadinta „lietuviškuoju lanku“. Á astronominius matavimus labai aktyviai ásitraukë Vilniaus observatorijos astronomai. 1818 m. nustatant Meðkoniø punkto ir Vilniaus observatorijos astronominiø Struvës lanko trianguliacijos grandinë Dorpato universiteto matematikos ir astronomijos profesorius V.Struvë ilgumø skirtumà, Vilniaus observatorijoje stebëjimus atliko observatorijos direktorius J.Sniadeckis ir P.Slavinskis, o Meðkoniø punkte – K.Teneris su padëjëjais. 1824 m. J.Chodzkos padedamas P.Slavinskis nustatë K.Tenerio sudaromos trianguliacijos Eidintø punkto astronominæ platumà. Matavimai atlikti observatorijos ásigytu Georgo Reichenbacho vertikaliuoju skrituliu. J.Chodzka 1824 m. su K.Teneriu, astronomu prof. P.Slavinskiu ir kitais atliko daug astronominiø stebëjimø. Uþ 6 kilometrø á pietryèius nuo Vilniaus observatorijos, Nemëþio astronominiame punkte, 1826 m. buvo árengta laikinoji astronomijos observatorija ir atlikti pirmieji astronominiai stebëjimai. 1827 m. Nemëþio astronominæ platumà pasaþiniu prietaisu nustatë M.Hluðnevièius, padedamas J.Chodzkos. Tais paèiais metais Belino punkte astronominius matavimus atliko K.Teneris, padedamas J.Chodzkos ir M.Þilinsko. K.Teneris kartu su Tartu universiteto prof. V.Struve 1827 m. nutarë sujungti Lietuvos meridianinio lanko matavimus, atliktus K.Tenerio vadovaujamø geodezininkø, ir Baltijos matavimus, atliktus V.Struvës. Ðie darbai buvo pavesti atlikti J.Chodzkos vadovaujamø geodezininkø bûriui, kuris Lietuvos ðiaurëje pakartotinai iðmatavo Lietuvos trikampiø lankus. Struvës geodezinis lankas yra pirmoji tarptautines sienas kertanti nominacija Pasaulio paveldo sàraðe. Tai yra viena ið pirmøjø nominacijø, turinèiø labai didelæ reikðmæ geodezijos, kartografijos, astronomijos mokslø raidai. Struvës lauko matavimai yra reikðmingi ne tik moksliniu, bet ir kultûriniu aspektu. Trejus metus J.Chodzka dirbo Bosfore N.Muravjovo-Karskio topografiniame bûryje. 1833 m. J.Chodzka paskirtas divizijos kvartirmeisteriu 15-ojoje pëstininkø divizijoje, 1834 m. – vyr.adjutantu Generalinio ðtabo 5-ajame pëstininkø korpuse, rengë karinæ statistinæ informacijà apie Moldavijos ir Valakijos kunigaikðtystæ bei atliko topografinæ Silistrio tvirtovës nuotraukà. Atlikti darbai J.Chodzkà iðgarsino, ir 1840 m., tarpininkaujant Kaukazo korpuso generolui Golovinui, J.Chodzka buvo paskirtas atlikti geodeziniø-topografiniø darbø visiðkai netyrinëtame Kaukazo kraðte. Kalnuotose vietovëse trigonometriniai matavimai buvo bûtini ne tik norint padaryti topografinæ nuotraukà, bet ir sudaryti þemëlapius. Daugelis manë, jog dël nelabai palankiø politiniø sàlygø ir neramumø kraðte to neámanoma padaryti. Taèiau J.Chodzka 1842 m. pradëjo topografinius darbus, kuriuos kilus susirëmimams 1843 m. laikinai nutraukë. Nukelta á 32 p. Vilniaus observatorijos direktorius J.Sniadeckis Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 27
Page 1 and 2: 2011 7 Bûti ar nebûti Karklës pa
Page 3 and 4: piuteriai Maþiausias asmeninis kom
Page 5 and 6: Lietuvos mokslø akademija neteko s
Page 7 and 8: Straipsnio publikavimas finansuojam
Page 9 and 10: lo studijas, susijusias su jûrinia
Page 11 and 12: Traumø ir profesiniø mës. Kaip i
Page 13 and 14: likimas kaièiu gyveno Kaune. Kas a
Page 15 and 16: Nauja investicinë idëja ir jos pe
Page 17 and 18: uotojams D.Lietuvoje, pradedant Ant
Page 19 and 20: Lietuvos mokslø akademijos narys,
Page 21 and 22: paplûdimio galimybiø studijai. Ko
Page 23 and 24: 10 mitø apie gyvalazdes Daugelis
Page 25: tiems augintojams. Tai vietnaminë
Page 29 and 30: anogenai lekuliø atomø krûviø s
Page 31 and 32: þemoms neigiamoms temperatûroms,
Page 33 and 34: go pûgos siautëjo tarytum þiemà
Page 35 and 36: spalvingà ir originalià asmenybæ
Page 37 and 38: dama, kai lemputës šviesdamos ši
Page 39 and 40: vieðojo kalbëjimo, interviu davim
Page 41 and 42: Vadovëliø autorës savo tëvø fi
Page 43 and 44: aðèio takais“ Pateikiami sampro

Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?