Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
tiems augintojams. Tai vietnaminë gyvalazdë<br />
(Medauroidea extradentata), gvinëjinë<br />
gyvalazdë (Eurycantha calcarata),<br />
madagaskarinë gyvalazdë (Sipyloidea sipylus).<br />
Taèiau kai kurias <strong>gyvalazdes</strong> labai<br />
sunku auginti nelaisvëje dël jø reiklumo<br />
auginimo sàlygoms. Pavyzdþiui, australinæ<br />
gyvalazdæ (Acrophylla wuelfingi),<br />
þaliàjà gyvalazdæ (Diapherodes gigantea)<br />
yra itin sunku auginti nelaisvëje, o ðtai<br />
didþiojo lapapilvio (Phyllium giganteum)<br />
nimfos paprastai išgaišta nesulaukusios<br />
brandos. Gaišimo prieþastys daþniausiai<br />
lieka neaiðkios, taèiau<br />
jos gali bûti ávairios:<br />
drëgmës trûkumas,<br />
per þema arba per<br />
aukðta oro temperatûra<br />
ir kt. Uþtat didþiojo<br />
lapapilvio maitinimas<br />
augintojams nekelia<br />
dideliø rûpesèiø (nelaisvëje<br />
laikomos nimfos<br />
ëda àþuolo ir avieèiø<br />
lapus). Kai kuriø<br />
gyvalazdþiø mûsø sàlygomis<br />
tiesiog neámanoma<br />
laikyti nelaisvëje,<br />
nes nëra mitybiniø<br />
augalø. Pavyzdþiui, cinamoninë gyvalazdë<br />
(Marmessoidea rosea) minta tik ceiloninio<br />
cinamono lapais.<br />
8. Daugelis gyvalazdþiø dauginasi tik<br />
partenogenetiðkai<br />
Iš tikrøjø gyvalazdës daþnai dauginasi<br />
partenogenetiðkai. Kai kuriø gyvalazdþiø<br />
rûðiø patinai iki ðiol yra dar mokslui<br />
neþinomi arba <strong>apie</strong> juos itin maþai þino-<br />
Eukaliptinës<br />
gyvalazdës patinai<br />
yra laibi ir sparnuoti<br />
(galintys skraidyti).<br />
Nuotraukoje –<br />
gyvalazdës nimfa<br />
Apgaulingoji<br />
gyvalazdë gyvena<br />
Pietryèiø Azijoje.<br />
Jos gyvenimo<br />
trukmë – maþdaug<br />
6 mënesiai<br />
Atogràþø miðkas – tipiðka gyvalazdþiø buveinë. Andø kalnø<br />
atogràþiniuose miðkuose straipsnio bendraautoris dr. A.Diðkus<br />
aptiko naujà gyvalazdþiø rûðá – dvispalvæ gyvalazdæ, kurià<br />
neseniai apraðë vokieèiø kolegos F.H.Hennemannas ir<br />
O.V.Conle‘is (nuotraukoje – vaizdas iš 2008 m.<br />
ekspedicijos Peru, Amazonijos miške)<br />
ma, jø aptinkama labai retai. Pastebëta,<br />
kad kai kurios rûðys, pavyzdþiui, madagaskarinë<br />
(Sipyloidea sipylus), kabanèioji<br />
(Phaenopharos khaoyaiensis) arba indinë<br />
gyvalazdës puikiai apsieina be patinø<br />
ir yra tipiðki partenogenetinio dauginimosi<br />
pavyzdþiai. Taèiau bûtø neteisinga<br />
manyti, kad gyvalazdës dauginasi<br />
vien tik partenogenetiniu bûdu. Vis dëlto<br />
daugumos gyvalazdþiø rûðiø patinai<br />
yra þinomi (nors jie ir retesni uþ pateles<br />
arba reti). Be to, pastebëta, jeigu po dvilyèio<br />
dauginimosi dël kokiø nors prieþas-<br />
èiø gyvalazdës pereina vien prie partenogenetinio<br />
dauginimosi, laikui bëgant<br />
auginama kultûra iðnyksta.<br />
9. Gyvalazdës minta tik augalø lapais<br />
Paprastai manoma, kad gyvalazdës<br />
minta tik augalø lapais. Bet, pasirodo, nelaisvëje<br />
auginamos gyvalazdës gali misti ir<br />
Nors gyvalazdë vadinama madagaskarine,<br />
ji aptinkama daug plaèiau: ne tik Madagaskare,<br />
bet ir Indostano pusiasalyje bei<br />
Naujojoje Gvinëjoje, þinoma Australijoje<br />
morkomis, obuoliais, javø ûgliais. Pavyzdþiui,<br />
vietnaminæ gyvalazdæ galima ðerti javø<br />
ûgliais, o gvinëjinë gyvalazdë (Eurycantha<br />
calcarata) minta ir papjaustytais obuoliais,<br />
kriauðëmis, salotomis bei javø ûgliais.<br />
10. Gyvalazdës, kaip ir kiti didieji<br />
vabzdþiai, yra jau gana gerai iðtirtos ir<br />
beveik visos pasaulio faunos rûðys<br />
yra þinomos ir aprašytos<br />
Tai nëra tiesa. Gyvalazdës dar nepakankamai<br />
iðtirtos ir apraðytos, atogràþø<br />
kraðtuose nuolatos aptinkama vis naujø<br />
mokslui rûðiø. Naujos mokslui rûðys skelbiamos<br />
mokslo þurnaluose arba monografijose.<br />
Pastaruoju metu kasmet naujø<br />
rûðiø, aptiktø Pietryèiø Azijoje arba Pietø<br />
Amerikoje, paskelbia F. H. Hennemannas<br />
ir O. V. Conle‘as (Vokietija) bei kai kurie<br />
kiti tyrinëtojai.<br />
J. R. STONIO ir A. DIŠKAUS<br />
nuotraukos<br />
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 25
Change language