Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Indinë gyvalazdë –<br />
besparnis vabzdys.<br />
Patinai labai reti, rûðiai<br />
bûdingas partenogenetinis<br />
dauginimasis<br />
Kabanèioji gyvalazdë<br />
ypaè puikiai pamëgdþioja<br />
augalø ðakeles. Ramybës<br />
metu ji kojas priglaudþia<br />
labai arti kûno, tik<br />
priekines iðtiesia á prieká,<br />
todël atrodo labai panaði<br />
á medþio ðakà (pabandykite<br />
nuotraukoje<br />
atpaþinti, kur ðaka, o kur<br />
gyvalazdë)<br />
24 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7<br />
3. Visos gyvalazdës þalios arba rudos<br />
spalvos<br />
Daug kas mano, kad gyvalazdës – vien<br />
tik þalios arba rudos spalvos vabzdþiai, nes<br />
jos juk mëgdþioja augalø ðakas arba lapus.<br />
Tai nëra visiðka tiesa, nes kai kurios<br />
gyvalazdës yra labai spalvingos arba net<br />
raðtuotos. Pavyzdþiui, marganugarë vikrialazdë<br />
(Anisomorpha buprestoides) yra<br />
ypaè iðmarginta, puošnioji (Necroscia annulipes)<br />
yra ávairiaspalvë, dvispalvës kûnas<br />
yra juodas su geltonomis (arba raudonomis)<br />
dëmelëmis, o juodoji vikrialazdë<br />
(Peruphasma schultei) – visiðkai juoda,<br />
bet su ryðkiais raudonais sparneliais.<br />
Beje, gyvalazdþiø uþpakaliniai sparnai (jeigu<br />
yra) daþniausiai yra ryðkiø spalvø arba<br />
raðtuoti, nes, be visa ko, jie skirti ir prieðui<br />
pagàsdinti (jeigu vabzdys yra ramybës bûsenos,<br />
uþpakaliniai sparnai nematomi).<br />
4. Gyvalazdës labai nejudrûs<br />
vabzdþiai<br />
Tai ne visai tiesa. Nors daugelis gyvalazdþiø<br />
atstovø ið tiesø yra gana lëti gyvûnai<br />
ir didþiàjà laiko dalá praleidþia tupëdami<br />
ant augalø, kai kurios gyvalazdþiø<br />
rûðys yra gana vikrios, be to, dar gali ir<br />
skraidyti. Pavyzdþiui, puoðniosios gyvalazdës<br />
(Necroscia annulipes) tiek patinai,<br />
tiek patelës bet kurià akimirkà gali netikëtai<br />
pakilti nuo substrato. Ekvadorinë vikrialazdë<br />
(Pseudophasma bispinosum),<br />
nors ir lëtesnë uþ puoðniàjà, bet taip pat<br />
gerai skraido (tiek patiniai, tiek patelës,<br />
taèiau patelës daþniausiai mëgsta „patinginiauti“<br />
ir pakyla nenoriai). Tiesa, gyvalazdþiø<br />
skraidymo atstumai nëra dideli –<br />
mûsø stebëjimais, madagaskarinë gyvalazdë<br />
vienu skrydþiu áveikia porà metrø,<br />
kai kurios kitos – daugiau.<br />
5. Gyvalazdës neturi sparnø<br />
Daugelio gyvalazdþiø sparnai ið tikrøjø<br />
yra ið dalies ar visiðkai redukuoti, taèiau<br />
tai nereiðkia, kad visos gyvalazdës<br />
neturi funkcionuojanèiø sparnø. Jie tik nepastebimi,<br />
nes kai vabzdys yra ramybës<br />
bûsenos, sparnai glotniai prispausti prie<br />
kûno (ryðkesni uþpakaliniai sparnai paslëpti<br />
po kûno spalvos priekiniais sparnais).<br />
Ekvadorinës vikrialazdës (Pseu-<br />
dophasma bispinosum) ir puoðniosios<br />
gyvalazdës tiek patinai, tiek patelës turi<br />
dvi poras gana gerai iðvystytø sparnø. Didelius<br />
sparnus taip pat turi eukaliptinë (Extatosoma<br />
tiaratum), madagaskarinë, cinamoninë<br />
gyvalazdës, filipininio lapapilvio<br />
patinai ir kai kurios kitos gyvalazdës.<br />
6. Gyvalazdës yra labai dideli<br />
vabzdþiai (vabzdþiai gigantai)<br />
Iš tiesø dauguma gyvalazdþiø yra dideli<br />
vabzdþiai, o tarp jø yra ir dydþio rekordininkø.<br />
Pavyzdþiui, milþiniðkoji gyvalazdë<br />
(Phobaeticus chani) yra pats ilgiausias<br />
pasaulio vabzdys (pateliø kûno ilgis su iðtiestomis<br />
kojomis siekia iki 567 mm). Taèiau<br />
bûtø neteisinga manyti, kad visos gyvalazdës<br />
– vien tik vabzdþiai gigantai. Kai<br />
kurios suaugusios gyvalazdës yra gerokai<br />
maþesnës nei 30 mm. Afrikos þemyne<br />
viena maþiausiø bûtø Kenijoje gyvenanti keninë<br />
gyvalazdë (Clonaria parva), kuriø patinai<br />
siekia tik 30 mm. Indijos vandenyno salose<br />
gyvenantis spygliuotasis lapapilvis<br />
(Microphyllium spinithorax) yra dar maþesnis<br />
– jo kûno ilgis siekia tik <strong>apie</strong> 24 mm. Nedidelës<br />
yra ir Pietø Amerikoje, centriniame<br />
Ekvadore, aptinkamos andinës vikrialazdës<br />
(Grylloclonia papallacta), kuriø pateliø kûno<br />
ilgis bûna tik <strong>apie</strong> 23 mm. Pietryèiø Azijoje<br />
paèios maþiausios yra pigmëjinë gyvalazdë<br />
(Ommatopseudes harmani) bei<br />
keistoji gyvalazdë (Ommatopseudes paradoxus);<br />
pirmosios patinai, o antrosios patelës<br />
siekia tik <strong>apie</strong> 18 mm ilgio. Vienos maþiausiø<br />
ið visø ðiuo metu þinomø gyvalazdþiø<br />
yra maþosios vikrialazdës (Grylloclonia<br />
minima) patinai, kurie bûna tik 17,5 mm.<br />
Ði rûðis gyvena Andø kalnuose, pietiniuose<br />
Ekvadoro rajonuose. Pati maþiausia, ko<br />
gero, bûtø Ðri Lankoje gyvenanti ceiloninë<br />
gyvalazdë (Miniphasma prima), nes ðios rûðies<br />
patelës taip pat yra tik 17,5 mm ilgio, o<br />
patinai, matyt, turëtø bûti dar maþesni (jie<br />
dar neaptikti).<br />
7. Gyvalazdes lengva auginti<br />
insektariumuose<br />
Tiesa, kad kai kurias <strong>gyvalazdes</strong> galima<br />
bûtø rekomenduoti net pradedan-
Change language