Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Þemëje nëra në vienos organizmø<br />
grupës, kuri prilygtø vabzdþiams<br />
savo ávairove ir rûðiø gausa.<br />
Tûkstanèiai rûðiø gyvena Lietuvoje, o<br />
dar daugiau egzotiniuose kraðtuose<br />
(paatogràþiuose ir ypaè atogràþose).<br />
Tarp egzotiniø vabzdþiø gyvalazdës<br />
yra bene vienos ádomiausiø ir keisèiausiø.<br />
Paprastai tai lëtai judantys, ilgi vabzdþiai,<br />
kurie puikiai imituoja augalø ðakeles<br />
arba lapus (kûno spalva daþniausiai<br />
yra slepiamoji). Visi jie – augalëdþiai.<br />
Paprastai ðie vabzdþiai aktyvûs naktá,<br />
dienà slepiasi nuo plëðrûnø. Paliesti ar<br />
kitaip sutrikdyti jie daþniausiai ir toliau<br />
lieka nejudrûs, o kojas laiko priglaustas<br />
iðilgai kûno. Nuo prieðø gali gintis ir<br />
iðskirdami aitrø sekretà.<br />
Gyvybinis ciklas trunka nuo keliø<br />
mënesiø iki keleriø metø. Gyvalazdëms<br />
ypaè bûdingas lytinis dimorfizmas<br />
(skirtingumas), todël, nemaèius jø poravimosi<br />
arba neturint ið kiauðinëliø iðaugintø<br />
egzemplioriø, daþniausiai bûna<br />
labai sunku nustatyti, ar patinai ir<br />
patelës priklauso tai paèiai rûðiai, ar<br />
skirtingoms. Beveik visada patelës<br />
daug didesnës uþ patinus. Kai kuriø<br />
rûðiø patinai yra labai reti arba jø visai<br />
nëra aptikta, o patelës gali daugintis<br />
partenogenetiškai.<br />
Šie nepaprasti vabzdþiai veisiasi insektariumuose<br />
ir yra plaèiai naudojami<br />
laboratorijose fiziologiniams tyrimams<br />
arba þmoniø auginami namuose<br />
kaip egzotiniai augintiniai. Gyvalazdës<br />
gyvena miðkuose, pievose ir savanose,<br />
taèiau daugiausiai paplitusios<br />
atogràþø ir paatogràþiø regionuose.<br />
Keleto rûðiø atstovai gyvena pietinëje<br />
Europoje, taèiau negyvena nei Lietuvoje,<br />
nei mums artimuose kraðtuose.<br />
Ið viso pasaulyje apraðyta <strong>apie</strong> 3000<br />
gyvalazdþiø rûðiø. Visos ðios rûðys yra<br />
jungiamos á vienà bûrá (Phasmatodea),<br />
kuris skirstomas á kelis pobûrius ir antðeimius<br />
bei daugybæ ðeimø.<br />
Gyvalazdës yra specifiniai vabzdþiai,<br />
matyt, giminiðki tiesiasparniams<br />
(þiogams ir skëriams). Gyvalazdþiø fosilijø<br />
rasta ir Baltijos gintare. Taèiau<br />
<strong>apie</strong> <strong>gyvalazdes</strong> þmonës (nespecialistai)<br />
þino palyginti nedaug. Þemiau pateiksime<br />
kai kuriø nevisiðkai tiksliø ásivaizdavimø<br />
(„mitø“) <strong>apie</strong> <strong>gyvalazdes</strong> ir<br />
pasistengsime juos pakomentuoti.<br />
22 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7<br />
Prof. habil. dr.<br />
Jonas Rimantas STONIS,<br />
doc. dr. Arûnas DIŠKUS<br />
<strong>Vilniaus</strong> pedagoginis <strong>universitetas</strong>,<br />
Biosistematikos tyrimø grupë<br />
1. Visos gyvalazdës panaðios á<br />
augalø ðakas<br />
Tiesa, dauguma gyvalazdþiø puikiai<br />
imituoja augalø ðakeles, taèiau dalis<br />
gyvalazdþiø vis dëlto prisitaikë mëgdþioti<br />
ne ðakas, o augalø lapus. Ðiø<br />
gyvalazdþiø pilvelis labai praplatëjæs<br />
ir visiðkai plokðèias, todël ðie vabzdþiai<br />
vadinami lapapilviais. Lapapilviø ðeimai<br />
priklauso þaliasis (Phyllium bioculatum),<br />
filipininis (P. philippinicum), didysis<br />
(P. giganteum) ir daugybë kitø<br />
lapapilviø (ið viso <strong>apie</strong> keturias deðimtis<br />
rûðiø).<br />
Dvispalvës gyvalazdës tiek patinai, tiek<br />
patelës yra besparniai. Jeigu patelës<br />
dauginasi partenogenetiniu bûdu,<br />
sumaþëja kiauðinëliø gyvybingumas,<br />
palikuonys tampa silpnesni, galiausiai<br />
taip besidauginanti kultûra gali iðnykti<br />
(nuotraukoje – poravimosi momentas,<br />
kurá uþfiksavo dr. A.Diškus, kuris<br />
pirmasis aptiko ðià iki ðiol mokslui<br />
neþinomà gyvalazdþiø rûðá)<br />
2. Gyvalazdës visiðkai nepavojingos<br />
þmogui<br />
Gyvalazdës ið tikrøjø yra taikûs padarai.<br />
Visos gyvalazdës yra augalëdës<br />
(fitofagai), tarp jø nëra nei parazitø,<br />
nei skaudþiai gelianèiø atstovø (jø<br />
burnos organai griauþiamieji). Taèiau<br />
tai nereiðkia, kad gyvalazdës negali<br />
apsiginti ir sukelti jokio pavojaus þmogui,<br />
jeigu su jomis elgiamasi neatsargiai.<br />
Kai kurios gyvalazdës savo gynybai<br />
turi specialiø priemoniø. Ðtai,<br />
pavyzdþiui, gvinëjinës gyvalazdës<br />
(Eurycantha calcarata) kûnas ginkluotas<br />
aðtriais dygliukais. Ypaè dideli, iðlenkti<br />
ir aðtrûs dygliai (pentinai) auga<br />
ant ðios gyvalazdës patinø uþpakaliniø<br />
kojø ðlaunø, kurios, palyginti su<br />
kitomis kojomis, yra labai iðdidëjusios<br />
ir turi stiprø raumenynà. Kartais ðios<br />
gyvalazdës muðasi tarpusavyje arba<br />
kovoja su prieðu – stipriai kerta kojomis.<br />
Jeigu elgiamasi neatsargiai, þmogaus<br />
odà gvinëjinës gyvalazdës dygliai<br />
gali nesunkiai suþeisti – padaryti<br />
gana gilià þaizdelæ. Ne tokiø dideliø,<br />
taèiau aðtriø dygliø turi ir daug kitø gyvalazdþiø<br />
rûðiø: spyglianugarë, dygioji<br />
ir kitos gyvalazdës.
Change language