Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

straipsnius <strong>apie</strong> nepagrástà lietuviðko raidyno draudimà rusø spaudoje. Lietuviðkoje nelegaliojoje spaudoje A.Sketeris reiðkësi kaip prozininkas, dramaturgas ir publicistas. Tas jo bendradarbiavimas buvo susektas caro þandarø: A.Sketeris su dideliu bûriu lietuviø inteligentø apkaltinamas antivalstybine veikla ir kartu su J.Jablonskiu 1901 m. iðtremiamas á Pskovà. „Auðros“ grupei taip pat priklausë A.Sketerio jaunesnysis brolis Laurynas (1862–1928), ûkininkavæs tëviðkëje Nereikonyse. Lietuviškos spaudos draudimà atðaukus, o po 1905 m. revoliucijos visoje imperijoje palaisvëjus vieðajam gyvenimui, lietuviø tautinis judëjimas ëmë augti iki tol neregëtu mastu. Lietuviø tauta pasijuto atrëmusi frontaliná rusifikatoriø puolimà ir gana sëkmingai stabilizavusi kovà su polonizacija. Visà 1904–1918 m. laikotarpá ðiandien galëtume vertinti kaip intensyvø ruoðimàsi nepriklausomai Lietuvos valstybei. Ðiame vyksme aktyviai ir energingai dalyvavo taip pat lietuviai reformatai. Ásitikinus jø tautiniu ryþtingumu, plito blaiviø katalikø bendradarbiavimas su reformatais. Jau nuo 1900 m. Birþuose ëmë bendrai plëtoti tautinæ veiklà katalikø kunigai kanauninkas Juozas Rimkevièius ir vikaras Kazimieras Rimkevièius su reformatø kunigu Povilu Jakubënu (1871–1953). Galima manyti, kad ne be ðio bendravimo átakos 1912 m. vos prieð metus baigæs Tomske teisës studijas reformatas Martynas Yèas (1885–1941) ir apsigyvenæs Kaune, kur pradëjo advokato darbà, iðrenkamas nuo Kauno gubernijos atstovu á IV Rusijos Valstybës Dûmà. M.Yèo iðrinkimas Dûmos atstovu ir tolesnë ypaè vaisinga jo veikla þenklina religinës maþumos visiðkà ásiliejimà á savo tautos gyvenimà. Gal nebus perdëta pasakius, kad M.Yèas, tapæs Dûmos atstovu, Pirmojo pasaulinio karo iðvakarëse ir tuo labiau karo metais tapo efektyviausiai veikianèiu ir lietuviø tautos interesus sëkmingiausiai ginanèiu tautieèiu. Paimkime paèius þymiuosius jo ágyvendintus renginius. 1914 m. ásteigæs kartu su kitais Lietuviø draugijà nukentëjusiems dël karo ðelpti ir bûdamas jos Centro Komiteto pirmininku, ið Centrinio caraitës Tatjanos komiteto iðrûpino didþiules sumas rubliø lietuviø pabëgëliø ðalpai: ið pradþiø po 10 000 rubliø per mënesá, o nuo 1915 m. pavasario, kai balandþio pabaigoje vokieèiø armija pradëjo marðà á Lietuvà ir ið jos ypaè pagausëjo pabëgëliø, – po 50 000 rb. Ið tø lëðø Voroneþe buvo ásteigtos dvi gimnazijos Lietuvos pabëgëliams. Èia susibûrë nemaþa lietuviø intelektualø. Jie Voroneþo gimnazijose ir kitose ðvietimo ástaigose iðmokslino didelæ dalá darbuotojø nepriklausomai Lietuvai. Nederëtø ið akiø iðleisti ir kitos M.Yèo veiklos: savaitraðèio „Lietuviø balsas“ leidëjas ir atsakingasis redaktorius, 1915 m. 18 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 kartu su Juozu Gabriu ir Stasiu Ðilingu Stokholme organizavo pirmàjà lietuviø konferencijà. 1916 m., kaip Dûmos delegacijos narys bûdamas Romoje, iðsirûpino, kad popieþius jam suteiktø audiencijà, per kurià pontifikui davë mintá paskelbti pasaulio katalikø baþnyèiose dienà rinkti aukas nukentëjusiems nuo karo lietuviams. Tais keliais pavyzdþiais toli graþu neiðsemiama visa M.Yèo veikla 1912–1923 m. Apie jà galima rasti Jono Anièo leidinyje „Jonas ir Martynas Yèai: gyvenimo ir veiklos datos“ (Vilnius, 1995) ir ypaè iðsamioje monografijoje „Jonas ir Martynas Yèai“ (Vilnius, 2007). Abu J.Anièo darbai, kaip rodo jø antraðtës, nuðvieèia taip pat vyresniojo brolio Jono (1880–1931) gyvenimà, kurio 15 metø (1903–1918) praleido dirbdamas gimnazijose toli Rusijoje. Nors ir nutolæs nuo gimtosios ðalies gyvenimo, kiek ámanydamas palaikë ryðius su tautieèiais, bet tiesiogiai ëmë Lietuvai darbuotis 1918 m. atvykæs á Vilniø. Bûta ir daugiau vienos ðeimos nariø, kurie aktyviai dalyvavo lietuviø veikloje. Antai ið Jasiðkiø kaimo, netoli N.Radviliðkio, buvo kilæ trys broliai Ðernai. Adomas (1885–1965) tapo lietuviðkos orientacijos reformatø kunigu; nepriklausomos Lietuvos metais jis kurá laikà ëjo kariuomenëje reformatø kapeliono pareigas. Antrasis brolis Petras (1886–?) baigë matematikos mokslus ir 1922–1928 m. net skaitë Lietuvos universitete (Kaune) jos kursus. Ypaè veiklus buvo jaunëlis brolis Jokûbas (1888–1926). Po teisës mokslø studijø Peterburge 1914 m. apsigyveno Vilniuje ir labai aktyviai dalyvavo miesto lietuviø politiniame bei kitokiame visuomeniniame gyvenime. 1917 m. rugsëjo 18–22 d. Vilniuje vyko Lietuviø konferencija, kuri iðrinko Lietuvos Tarybà. Jos narys buvo ir J.Ðernas. Kai po visø trukdymø buvo 1918 m. lapkrièio 4 d. sudaryta Augustino Voldemaro vadovaujama Laikinoji Lietuvos vyriausybë, M.Yèas tapo jos finansø, prekybos ir pramonës ministru, o J.Yèas – Švietimo ministerijos valdytoju. Abu broliai ministrø postus gavo dar ir treèiajame Prano Dovydaièio kabinete, sudarytame 1919 m. kovo 11 d. Tø metø balandþio 12 d. Mykolo Sleþevièiaus ministrø kabinete Yèø jau nebuvo, bet be reformatø neapsieita: J.Ðernas gavo ministro be portfelio postà. Èia jo dirbta iki tø paèiø metø rugsëjo 25 d., kai jis kartu su kitais trimis Paþangos partijos nariais ið ðio kabineto pasitraukë. Bûrys evangelikø reformatø iðskirtinai nusipelnë besikurianèiai Lietuvos kariuomenei. Visø pirma èia reikia minëti bene þymiausià nepriklausomybës kovø karo vadà generolà Silvestrà Þukauskà (1860– 1937). Dar caro armijoje jis buvo gavæs generolo majoro laipsná, karo metais vadovavo net korpusui. 1919 m. balandá skiriamas Lietuvos kariuomenës generalinio ðtabo virðininku, o po mënesio – kariuomenës vadu. Ðias ir kitas aukðtas pareigas eidamas kariuomenëje, jis tapo populiariausiu Lietuvos generolu. Birþënas Stasys Nastopka (1881– 1938), taip pat atëjæs ið buvusios caro armijos, dar 1918 m. Vitebske ëjo Atskirojo lietuviø bataliono vado pareigas. Bolðevikams ðá batalionà likvidavus, slaptai nusigauna á Vilniø. Èia 1918 m. lapkrièio 23 d., kai Lietuvos kraðto apsaugos ministerija iðleido pirmàjá ásakymà organizuoti kariuomenæ, jis kartu su gyd. Vladu Nagevièiumi (1881–1954), vëliau gavusiu generolo laipsná, ir karininku S.Chaleckiu sudarë Kraðto apsaugos tarybà, o 1919 m. spalio 7 d. skiriamas kariuomenës generalinio ðtabo virðininku. 1920-07-13–08-23 laikinai ëjo kariuomenës vado pareigas. 1924 m. dël sutrikusios sveikatos iðëjo á atsargà. Pasiþymëjæs karys buvo pulkininkas leitenantas Jonas Variakojis (1892–1963). Á Rusijos armijà mobilizuotas 1916 m., baigæs karo mokyklà, kariavo Austrijos fronte. Gráþæs á Vilniø, 1918 m. gruodþio 29 d. savanoriu stojo á besikurianèià Lietuvos kariuomenæ. Kovose su bolðevikais jo vadovaujamas savanoriø bûrys iðaugo á Panevëþio atskiràjá batalionà, o ðis 1920 m. pradþioje tampa 4 pëst. Lietuvos karaliaus Mindaugo pulku. Padaræs karo tarnybos pertraukà, 1929 m. vël kariuomenëje, o tø metø rugsëjo 19 d. skiriamas kraðto apsaugos ministru. Taèiau 1930 m. birþelio 27 d. atsistatydina ir kartu iðeina ið kariuomenës. Po 1940 m. birþelio kaþkokiu bûdu iðvengæs bolðevikø represijø ir nuoðaliai praleidæs hitlerinæ okupacijà, 1944 m. pasitraukë ið Lietuvos. Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës pareikalavo nemaþa aukø. Tarp jø bûta ir evangelikø reformatø. Ið jø visø èia paminëkime Birþuose gimusá Jonà Nastopkà (1897–1919). 1917 m. baigæs rusø karo mokyklà, tarnavo minëtame lietuviø batalione Vitebske. 1918 m. gráþæs ið bolðevikø valdþion patekusios Rusijos, Birþuose organizavo lietuviø milicijà. Atëjusiø bolðevikø èia suimamas, bet 1919 m. kovo pabaigoje ið jø kalëjimo Panevëþyje pabëga. Ásijungæs á kraðtieèio J.Variakojo vadovaujamà atskiràjá batalionà, skiriamas kuopos vadu. 1919 m. geguþës 18 d. kautynëse su bolðevikais þuvo prie Ëriðkiø kaimo (Panevëþio r.). 1904–1918 m. lietuviai reformatai davë nemaþa veikliø pedagogø, medikø, verslininkø, kultûros atstovø, dvasininkø, savivaldybiø veikëjø. Jø èia iðvardyti nesiimame, o gal ir didelio reikalo nëra norint tik patvirtinti teiginá, jog ði religinë maþuma buvo tautiðkai apsisprendusi. Pakanka tø pavyzdþiø, kuriuos pateikëme ðiame rašinyje.
Lietuvos mokslø akademijos narys, profesorius habilituotas daktaras Leonas Kadþiulis nuëjo sudëtingà ir turiningà gyvenimo kelià, glaudþiai susijusá su Lietuvos mokslu. Taèiau didþiausias jo indëlis á agronomijos mokslà. Sukaupæs daugybæ eksperimentiniø duomenø ir susipaþinæs su geriausiais Europos ir pasaulio mokslininkø laimëjimais, sumaniai ir kûrybingai vadovavo savo mokslinei mokyklai, kurioje parengta 20 mokslininkø – daktarø ir habilituotø daktarø. Daug padaryta skleidþiant tyrimø rezultatus ðalies þemdirbiams ir plëtojant þoliø ûká Lietuvoje. Prof. L.Kadþiulis gimë 1926 m. birþelio 27 d. Kupiðkio r., Vëþeliø km., ûkininko ðeimoje. Baigæs Lietuvos þemës ûkio akademijos (dabar – Lietuvos þemës ûkio <strong>universitetas</strong>) Agronomijos fakultetà (1950 m.), pradëjo dirbti Dotnuvos bandymø stoties vyresniuoju mokslo darbuotoju, 1952–1955 m. mokësi Lietuvos MA Þemdirbystës ir dirvoþemio instituto aspirantûroje. Tyrimus atliko Dotnuvoje, kur sugráþo apsigynæs daktaro disertacijà (1955 m.). Reorganizavus þemës ûkio mokslinio tyrimo ástaigas, 1956 m. Dotnuvoje buvo ákurtas Lietuvos þemdirbystës mokslinio tyrimo institutas (dabar – Lietuvos agrariniø ir miðkø mokslø centro Þemdirbystës institutas), jame – Pievø ir ganyklø skyrius (vëliau – Þoliø ûkio), kuriame dirbdamas vyresniuoju mokslo darbuotoju prof. L.Kadþiulis pradëjo mokslininko kelià, tebesitæsiantá iki ðiol. Iš pradþiø Pievø ir ganyklø skyriui vadovavo prof. Juozas Tonkûnas, o nuo 1962 m. vadovavimà perëmë prof. L.Kadþiulis (iki 1990 m.). Ðiø dviejø mokslininkø bendradarbiavimas buvo labai svarbus þolininkystës mokslo ir þoliø ûkio plëtotei. 1972 m. prof. L.Kadþiulis paraðë ir apgynë antràjà disertacijà – habilitaciná darbà „Daugiameèiø þoliø auginimo ir naudojimo paðarui pagrindai“, kurià tais pa- Mokslinës þemdirbystës pagrindø kûrëjas profesorius LEONAS KADÞIULIS ðvenèia garbingà jubiliejø èiais metais iðleido kaip monografijà „Daugiameèiø þoliø auginimas paðarui“, o vëliau ji buvo išleista ir Rusijoje (1977 m.). L.Kadþiulis tyrë kultûriniø ganyklø bei sëjomainos þolynø árengimo ir naudojimo bûdus. Kartu jis buvo daugelio þolininkystës tyrimø organizatorius, ákvëpëjas ir vadovas. Jo darbai paremti koncepcija – þoliø ûkio (pievø, ganyklø ir þoliø arimuose) vienovë ir ávairovë skirtingomis gamtinëmis sàlygomis. Daugiameèiø þoliø auginimo paðarui tyrimai praturtino þolininkystës teorijà ir praktikà. Profesorius moksliniais tyrimais pagrindë svarbiausiems Lietuvos dirvoþemio genetiniams tipams þolynus, kurie pritaikyti atsiþvelgiant á aprûpinimà biologiniu ar tràðø azotu ir orientuoti á paðarø ruoðimo technologijas. Pradëtos naujos þolininkystës kryptys, orientuotos á fotosintezës didinimà, ekologiškai švaraus, subalansuoto pagal galvijams reika- lingo paðaro reikmes. Profesoriaus ir jo mokiniø atliekami tyrimai yra ávairiapusiai ir perspektyvûs. Þolynø formavimo, þoliø mitybos, þolynø naudojimo klausimais savo paties ir kolegø bei mokiniø tyrimø rezultatai kartu su bendraautoriais paskelbti 7 monografijose, daugiau nei 200 moksliniø straipsniø, tarp jø uþsienio ir tarptautiniuose leidiniuose. Skaitë praneðimus ir dalyvavo daugelyje tarptautiniø moksliniø konferencijø Europos ðalyse, JAV ir Australijoje. Ypaè aktyviai ásitraukë á Europos pievø federacijos veiklà. Skaitë praneðimus (su bendraautoriais) daugelyje jos konferencijø ir simpoziumø, pradedant 1965 m. ir tæsiant iki 2010 m. Nuo 1990 m. dalyvavo visuose Pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumuose Èikagoje ir Vilniuje. Buvo tarptautinës programos Þmogus ir biosfera (MAB) Lietuvos komiteto narys ir projekto Ekologinis þmogaus veiklos povei- kis landšaftui vadovas, tarptautinës programos ECOSLIT dalyvis, moksliniø tarybø bei ávairiø probleminiø tarybø pirmininkas. Nepaisant garbaus amþiaus, prof. L.Kadþiulis aktyviai dalyvauja Lietuvos mokslø akademijos Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyriaus ir Þemdirbystës instituto veikloje. Pastaruoju metu kasmet paskelbia (su bendraautoriais) po keletà publikacijø, dalyvauja ðalies ir tarptautinëse mokslinëse konferencijose. Bûdamas LMA þurnalo „Þemës ûkio mokslai“ ir LAMMC Þemdirbystës instituto „Þemdirbystë“ redakciniø kolegijø narys, pateikia svariø patarimø. Labai reikšminga prof. L.Kadþiulio veikla atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ. Jis aktyviai dalyvavo reformuojant ir kuriant naujà Lietuvos mokslo sistemà, buvo išrinktas Lietuvos mokslo tarybos pirmininku (1992 m.). 1992 m. dirbo Lietuvos Respublikos ministru be portfelio (A.Abišalos vyriausybëje) ir iki 2000 m. vadovavo Lietuvos mokslo tarybai, kartu dirbdamas ir Lietuvos þemdirbystës instituto vyriausiuoju mokslo darbuotoju, Tarybos pirmininku. Taèiau, nepaisant uþimamø aukðtø pareigø, profesorius visada pirmiausia išliko mokslininku. Uþ nuopelnus Lietuvos mokslui L.Kadþiulis apdovanotas Gedimino 5 laipsnio ordinu. Profesorius L.Kadþiulis – aukšto intelekto, labai vertinantis ir skaitantis groþinæ literatûrà, aktyviai dalyvaujantis ðalies kultûros gyvenime, reiklus sau ir savo kolegoms. Lietuvos mokslø akademijos Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyriaus nariai sveikina Profesoriø garbaus jubiliejaus proga. Linkime stiprios sveikatos ir tolesnio laimingo gyvenimo Jums ir Jûsø graþiai ðeimai. Akad. Veronika Vasiliauskienë, n.k. Albinas Kusta LMA Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyriaus pirmininkas Mokslas ir gyvenimas gyvenimas 2011 Nr. 7 19
Page 1 and 2: 2011 7 Bûti ar nebûti Karklës pa
Page 3 and 4: piuteriai Maþiausias asmeninis kom
Page 5 and 6: Lietuvos mokslø akademija neteko s
Page 7 and 8: Straipsnio publikavimas finansuojam
Page 9 and 10: lo studijas, susijusias su jûrinia
Page 11 and 12: Traumø ir profesiniø mës. Kaip i
Page 13 and 14: likimas kaièiu gyveno Kaune. Kas a
Page 15 and 16: Nauja investicinë idëja ir jos pe
Page 17: uotojams D.Lietuvoje, pradedant Ant
Page 21 and 22: paplûdimio galimybiø studijai. Ko
Page 23 and 24: 10 mitø apie gyvalazdes Daugelis
Page 25 and 26: tiems augintojams. Tai vietnaminë
Page 27 and 28: Juozapas Chodzka sius mokslus. 1817
Page 29 and 30: anogenai lekuliø atomø krûviø s
Page 31 and 32: þemoms neigiamoms temperatûroms,
Page 33 and 34: go pûgos siautëjo tarytum þiemà
Page 35 and 36: spalvingà ir originalià asmenybæ
Page 37 and 38: dama, kai lemputës šviesdamos ši
Page 39 and 40: vieðojo kalbëjimo, interviu davim
Page 41 and 42: Vadovëliø autorës savo tëvø fi
Page 43 and 44: aðèio takais“ Pateikiami sampro

Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?