Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
uotojams D.Lietuvoje, pradedant Antanu<br />
Klementu ir baigiant Karolina Praniauskaite.<br />
Kai kuriems ið jø lenkø kalba buvo pirmoji,<br />
pagrindinë priemonë.<br />
Glaudø ryðá su lenkø kalba iðlaikë ir<br />
K.K.Daukðos sûnus Eduardas Jokûbas<br />
Daukða (1836 – <strong>apie</strong> 1890). Nepaisant to,<br />
kad jo raðyta eilëraðèiø abiem kalbomis,<br />
juose iðreikðta apsisprendusio lietuvio nuostata.<br />
Mykolas Birþiðka savo brolio Vaclovo<br />
Birþiðkos knygoje „Aleksandrynas“ (t.<br />
III, p. 410) yra pridëjæs iðnaðà, jog prieð<br />
Pirmàjá pasauliná karà Vilniuje girdëjæs pasakojant,<br />
kad E.Daukða per lenkø poeto<br />
vilnieèio Vladislavo Sirokomlës laidotuves<br />
1862-09-19 pasakæs tada labai nuaidëjusià<br />
kalbà lietuviðkai. Taèiau leidinio „Ant<br />
upës kraðto blindelë auga“ (Vilnius, 1987)<br />
paaiðkinimuose (p. 241) ði versija paneigiama:<br />
ji atsiradusi dël E.Daukðos pagarsëjusios<br />
litvomanijos.<br />
E.Daukðos gyvenimas, sakytume, buvo<br />
labai audringas. Baigæs Slucko gimnazijà,<br />
studijavo medicinà Maskvos ir Dorpato<br />
(dabar Tartu) universitetuose, paskui<br />
filologijà Karaliauèiaus universitete. Studijø<br />
nebaigæs, 1860 m. apsigyveno Vilniuje,<br />
kur suartëjo su minëtu poetu V.Sirokomle.<br />
1863 m. prisidëjo prie sukilimo. Iðtremiamas<br />
karo lauko teismo sprendimu á Tobolskà.<br />
1884 m. gráþta á Lietuvà. Laikosi Papilëje<br />
ir Birþuose. Bastosi apylinkëse, kol<br />
1890 m. þiemà randamas suðalæs pakelëje<br />
netoli Birþø. Jo gyvenime daug kas ribojasi<br />
su legendomis. Ið tø pusiau legendiniø<br />
pasakojimø vis dëlto darosi aiðku,<br />
kad jo bûta apsisprendusio lietuvio patrioto,<br />
atsisakiusio senøjø unijiniø paþiûrø ir<br />
ryþtingai nusiteikusio prieð Rusijos ávykdytà<br />
Lietuvos uþgrobimà.<br />
Po nesëkmingo 1863 m. sukilimo lietuviø<br />
tauta, praradusi nemaþa perspekty-<br />
viø veikëjø, turëjo laukti <strong>apie</strong> dvideðimt metø,<br />
kol subrendo iðleidusiø pirmàjá tautiná<br />
periodiná þurnalà „Auðrà“ inteligentø karta.<br />
Ji, uþgesus „Auðrai“, tuojau ásiûbavo<br />
„Varpà“. Nuo ðiø dviejø leidiniø atsiðakojo<br />
kiti laikraðèiai, o visi kartu jie sukëlë iki tol<br />
neregëto tautinio sàmoningumo bangà,<br />
kurios neatlaikiusi Rusijos imperijos valdþia<br />
su caru prieðakyje 1904 m. geguþës 7 d.<br />
buvo priversta atsisakyti savo uþmaèios<br />
primesti lietuviø tautai rusiðkà raidynà.<br />
1883–1904 m. iðsiliejusiame lietuviø tautiniame<br />
judëjime netrûko në evangelikø reformatø.<br />
Bene ryðkiausiu jø atstovu tuo metu<br />
laikytinas Stanislovas Dagilis (1843–<br />
1915). Jo kelias á mokslus ir lietuviðkà veiklà<br />
buvo labai sunkus, o pradþia smarkiai<br />
pavëluota. Varþomas baudþiavos panèiø,<br />
jis ðiaip taip iðsiverþia mokytis Këdainiuose,<br />
paskui Slucke. 1869 m., bûdamas jau<br />
26 m. amþiaus vyras, stoja á Peterburgo istorijos<br />
ir filologijos institutà ir po ketveriø metø<br />
já baigia. Gauna paskyrimà dirbti toli nuo<br />
Lietuvos – Sumuose (Ukrainoje). Èia iðdirba<br />
21 metus, kol iðsitarnauja pensijà.<br />
Kokius tris deðimtmeèius gyvendamas<br />
toli nuo Lietuvos, S.Dagilis visà laikà neiðleido<br />
ið ðirdies ir galvos savo gimtojo kraðto, jo<br />
þmoniø ir kalbos. Juozas Tumas-Vaiþgantas,<br />
susiþavëjæs jo lietuviðkumu, raðë: „Dagilis buvo<br />
lietuvis, lietuvis ir paliko. Aðtuoniolika pirmøjø<br />
metø buvo já subrandinæ tiek pakankamai,<br />
padaræ pilnà þmogø, jog joki rusinimai<br />
mokyklose ir tarnyboje nebeiðrovë jam<br />
lietuviø ðirdies“ (Vaiþgantas. Raðtai. T. 18. –<br />
Vilnius, 2007. – P. 139). Ið visø Lietuvos reformatø<br />
jis aktyviausias „Auðros“ talkininkas<br />
ir þymiausias literatas: originaliosios poezijos<br />
kûrëjas, talentingas vertëjas. J.Tumas-Vaiþgantas<br />
ypaè didþiai vertino jo verstà<br />
Adomo Mickevièiaus „Konradà Valenrodà“:<br />
„O jei að bûèiau Mickevièius, tai visai<br />
Lietuvos mokslo draugijos<br />
suvaþiavimo dalyviai Vilniuje<br />
1912 m. Antroje eilëje ketvirtas<br />
ið kairës stovi Adomas Sketeris<br />
Martynas Yèas su Ona Jablonskyte Krosnoje<br />
nesidrovëdamas padëèiau savo paraðà po<br />
vertimu ir pasakyèiau: jis – kone tikras brolis<br />
originalui“ (ten pat, p. 167).<br />
Kurie ne kurie ðaltiniai nurodo, kad<br />
„Auðroje“ bendradarbiavæ dar reformatai<br />
Adomas Plepys (miræs 1919 m.) ir Mykolas<br />
Plepys (gimæs 1891 m.), taip pat Juozas<br />
Januðkevièius. Taèiau èia kyla abejoniø:<br />
nei „Lietuviðkojoje enciklopedijoje“ (t.<br />
II, 1934, p. 340), nei „Lietuviø enciklopedijoje“<br />
(t. I, 1953, p. 471) tarp iðvardytø „Auðros“<br />
bendradarbiø jø nëra. O M .Plepys,<br />
jei nurodyti gimimo metai teisingi, tai apskritai<br />
negalëjo bendradarbiauti „Auðroje“.<br />
Taip pat abejotina, kad ir kunigas Jonas<br />
Šepetys (1867–1941), kaip tvirtinama knygos<br />
„Konstancijos ir Jono Jablonskiø ðeima“<br />
(2009, p. 245) „Asmenvardþiø rodyklëje“,<br />
yra talkininkavæs „Auðrai“. Ið tikrøjø<br />
jis priskirtinas prie tø lietuviø veikëjø, kurie<br />
aktyviai reiðkësi po 1904 metø.<br />
Visai tikra, kad auðrininkø plejadai priklauso<br />
kiek jaunesnis uþ S.Dagilá reformatas<br />
Adomas Sketeris (1859–1916), kilæs ið<br />
Nereikoniø kaimo (Pasvalio r.). Dar studijuodamas<br />
1879–1884 m. Maskvos universitete<br />
medicinà (be kita ko, bièiuliavosi su<br />
Antonu Èechovu), kartu su Jonu Jablonskiu,<br />
vëliau tapusiu jo svainiu, buvo Lietuviø<br />
studentø draugijos narys. Lietuviø studentai<br />
Maskvoje su entuziazmu sutiko<br />
„Auðrà“. Ji davë akstinà J.Jablonskiui,<br />
A.Sketeriui ir dar keliems kitiems raðyti<br />
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 17