Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Traumø ir profesiniø<br />
mës. Kaip iðvengti?<br />
biausiai? Mûsø atlikti tyrimai parodë, kad<br />
vidutinës statybos ámonës dirba nedidelës<br />
apimties objektuose, kuriuose daþnai<br />
keièiasi darbø pobûdis, technologija, darbo<br />
sàlygos. Darbø vadovai vienu metu triûsia<br />
keliuose objektuose, todël tinkamai<br />
kontroliuoti darbuotojus ir rûpintis jø sveikata<br />
paprasèiausiai nespëja. Neretai padaliniø<br />
vadovai apskritai „pamiršta“ darbuotojams<br />
paaiðkinti <strong>apie</strong> statybvietëje slypinèius<br />
pavojus, todël darbuotojai sprendimus<br />
priima patys. Kitaip tariant, kaip moka,<br />
taip ir saugosi. O jei darbo patirtis, kvalifikacija<br />
nepakankama, jei trûksta informacijos,<br />
tai ir iki nelaimës tik vienas þingsnelis.<br />
Apie prastà darbuotojø kontrolæ liudija<br />
ir tai, kad 50 proc. vidutinëse ámonëse traumuotø<br />
darbuotojø buvo neblaivûs. Jei tokios<br />
ámonës darbuotojas susiþaloja, suserga<br />
profesine liga, praranda dalá darbingumo,<br />
ámonës nuostoliai daþnai „perkeliami“<br />
visuomenei, tai yra valstybei.<br />
Remiantis statybos ámoniø apklausos<br />
rezultatais, vieno darbuotojo saugai ir<br />
sveikatai 2007 m. buvo skiriama 443 litai.<br />
Statybos ámoniø iðlaidos darbø saugai sudarë<br />
48,1 mln. litø. Jei darbuotojø saugai<br />
ir sveikatai skirtas lëðas statybos ámonës<br />
padidintø 0,5 proc. nuo statybos darbø<br />
apimties (tai yra 6,5 mln. litø), jos gautø<br />
19,5 mln. litø ekonominës naudos.<br />
Ekonominës ir socialinës pasekmës<br />
Darbø sauga bei statybose dirbanèiø<br />
þmoniø sveikata svarbi ne tik patiems darbuotojams.<br />
Nelaimingi atsitikimai darbe –<br />
visos visuomenës problema. Juk profesinës<br />
ligos, nelaimës „tuština“ visos valstybës,<br />
taip pat ir mûsø kiðenæ – maþëja BVP,<br />
naudojamos Valstybinio socialinio draudimo<br />
fondo lëðos. Nuostoliø patiriama ir dël<br />
to, kad sunkø nelaimingà atsitikimà darbe<br />
patyræ ar profesine liga susirgæ asmenys<br />
netenka dalies darbingumo. Nuostoliø patiria<br />
ir ámonës – dël prastovø sumaþëja pelnas,<br />
reikia remontuoti ar ásigyti naujus nelaimingo<br />
atsitikimo metu sugadintus árenginius,<br />
instrumentus.<br />
Kaip ðie nuostoliai atsispindi statistikoje?<br />
Socialinio draudimo fondo iðmokos,<br />
nepagamintas BVP ir nuostoliai, susidaræ<br />
darbuotojams netekus dalies darbingumo<br />
dël sunkiø nelaimingø atsitikimø ir profesiniø<br />
ligø, padidëjo nuo 6,9 mln. litø<br />
2002 m. iki 16,7 mln. litø 2009 metais.<br />
Daugiausia nuostoliø patiriama dël<br />
mirtinø nelaimingø atsitikimø darbe:<br />
2002–2009 m. ðie nuostoliai sudarë<br />
167,8 mln. litø. Ið viso nuostoliai statybos<br />
ámonëse dël ávykusiø nelaimingø atsitikimø<br />
ir profesiniø ligø 2002–2009 m.<br />
sudarë 285,1 mln. litø.<br />
Remiantis 2008 m. apklausos duomenimis,<br />
ámonës nuostoliai dël vieno nelaimingo<br />
atsitikimo darbe padidëjo nuo<br />
10,3 tûkst. Lt 2002 m. iki 16,9 tûkst. Lt<br />
2007 metais. Visø statybos ámoniø nuostoliai<br />
dël nelaimingø atsitikimø darbe padidëjo<br />
nuo 4,2 mln. Lt (2002 m.) iki<br />
11,7 mln. Lt (2007 m.) ir ið viso per 2002–<br />
2007 m. sudarë 42,7 mln. Lt.<br />
Ið ko susideda ámoniø patiriami nuostoliai?<br />
Didþiausià nuostoliø dalá sudaro<br />
ámonës prarastas pelnas, taip pat nuostoliai,<br />
susijæ su saugiø darbo sàlygø atstatymu<br />
ávykio vietoje, nelaimingø atsitikimø<br />
tyrimo kaina.<br />
Taèiau iðtirti nelaimingà atsitikimà, iðaiðkinti<br />
prieþastis ir rasti kaltuosius – tik<br />
viena medalio pusë. Antroji – pasirûpinti<br />
tais, kurie dël nelaimingo atsitikimo prarado<br />
sveikatà ar maitintojà. Neágaliøjø<br />
skaièius tarp tø, kurie dirba statyboje,<br />
kasmet didëja. Turime omenyje asmenis,<br />
kurie patyrë sunkius nelaimingus atsitikimus<br />
darbe ir kuriems nustatyta profesinë<br />
liga. 2002 m. pripaþinti neágaliais<br />
246 statybininkai, o 2009 m. – 281. Ið viso<br />
per 2002–2009 m. statyboje neágaliais<br />
tapo 2354 asmenys. Neágaliesiems,<br />
praradusiems dalá darbingumo statybos<br />
sektoriuje, 2002–2009 m. iðmokëta<br />
1055,6 tûkst. litø paðalpø.<br />
Rekomendacijos<br />
Ávertinæ statybos darbuotojø saugos<br />
ir sveikatos bûklæ, profesiniø ligø bei nelaimingø<br />
atsitikimø darbe ekonomines ir<br />
socialines pasekmes, siûlome:<br />
Tobulinti statybos darbø technologijos<br />
projektø rengimà, kad bûtø kuo<br />
detalesni, konkretesni. Bûtina ásitikinti, ar<br />
darbuotojai pakankamai gerai supranta<br />
ðiuos projektus.<br />
Ypaè svarbu tinkamai organizuoti<br />
darbà. Garantuojant darbuotojø<br />
saugà, svarbus vaidmuo tenka statybos<br />
saugos ir sveikatos koordinatoriams,<br />
rangovams ir subrangovams. Bûtina parengti<br />
darbuotojø saugos ir sveikatos reikalavimus<br />
statybvietëje, ágyvendinti ávairias<br />
prevencines priemones – informuoti<br />
ir kontroliuoti darbuotojus, nuolat atnaujinti<br />
mokymo programas ir lokalinius<br />
teisës aktus.<br />
Projektuotojai, statybos ámoniø<br />
darbdaviai bei darbø vadovai, rengdami<br />
projektus ir vykdydami statybos darbus,<br />
turi ávertinti darbo dideliame aukðtyje rizikà,<br />
numatyti ir ágyvendinti darbuotojus<br />
nuo kritimø apsauganèias priemones.<br />
Tobulinti darbuotojø mokymà.<br />
Darbuotojai turi bûti informuoti <strong>apie</strong> rizikà<br />
bei specifinius pavojus, su kuriais susidurs<br />
darbe, turi bûti ádiegtos prevencijos<br />
priemonës.<br />
Darbdaviai turi numatyti prevencijos<br />
priemones, atsiþvelgdami á konkreèias<br />
sàlygas. Daugiausia dëmesio bûtina skirti<br />
dirbantiesiems dideliame aukðtyje, pirmus<br />
metus dirbantiems asmenims. Darbuotojams,<br />
turintiems maþesná kaip vienø<br />
metø darbo staþà, bûtina organizuoti<br />
staþuotes, kad geriau suprastø saugos<br />
ir sveikatos darbe reikalavimus. Bûtina<br />
uþkirsti kelià alkoholio vartojimui darbo<br />
metu. Statistika byloja, kad <strong>apie</strong> 23 proc.<br />
sunkiai traumuotø, <strong>apie</strong> 37 proc. þuvusiø<br />
statybos darbuotojø ávykio metu buvo<br />
neblaivûs.<br />
Naudotis socialinio draudimo<br />
fondo lëðomis, skirtomis nelaimingø atsitikimø<br />
darbe ir profesiniø ligø prevencijai,<br />
tai ypaè svarbu maþoms ir vidutinëms<br />
statybos ámonëms. 2006 m. tik dvi<br />
statybos ámonës pasinaudojo ðiomis lëðomis.<br />
Ápareigoti uþsakovà objektø sàmatose<br />
atskira eilute dalá konkurso lëðø<br />
sumos skirti darbuotojø saugai ir sveikatai<br />
garantuoti. Tobulinti vieðøjø pirkimø<br />
ástatymà taip, kad konkurso laimëtojas<br />
bûtø nustatomas ne tik pagal maþiausià<br />
pasiûlytà kainà, bet ir pagal darbuotojø<br />
saugos ir sveikatos garantavimà<br />
statybvietëje.<br />
Statybos ámonës privalo ávertinti<br />
neágaliuoju tapusio darbuotojo darbiná potencialà,<br />
pritaikyti jam darbo vietà, sudaryti<br />
tinkamà darbo aplinkà, atsiþvelgiant á<br />
ergonominius reikalavimus, taip pat sudaryti<br />
galimybes lengvatinëmis sàlygomis<br />
atgauti darbingumà reabilitacijos ir gydymo<br />
ástaigose bei sudaryti neágaliesiems<br />
sàlygas mokytis ir persikvalifikuoti.<br />
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 11
Change language