Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas

2011 

7 

Bûti ar 

nebûti Karklës 

paplûdimiui? 

Kaip 

atsirado 

asmeniniai 

kompiuteriai 

ir kokia jø ateitis 

Juodoji vikrialazdë – tarsi 

koks maþas velniukas. Ði 

rûðis lokaliai paplitusi tik 

Andø kalnuose (Peru) 

Mitai apie 

gyvalazdes 

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 1

Beveik prieð keturis deðimtmeèius keletas amerikieèiø paaugliø – 

Bilas Geitsas (Bill Gates), Styvas Dþobsas (Steve Jobs) ir Styvas 

Vozniakas (Steve Wozniak) – garaþuose ir miegamuosiuose pradëjo 

þaisti su kà tik atsiradusiais mikroprocesoriais, ir tas þaidimas 

baigësi informacinæ technologinæ revoliucijà sukëlusiais asmeniniais 

kompiuteriais ir internetu. Taèiau tikroji istorija 

neprasidëjo nuo ðiø jaunø verslininkø. 

Prof. Jonas GRIGAS 

Asmeniniø kompiuteriø revoliucijos 

gaisrà áþiebë ne jø techninë ar programinë 

áranga, bet juose ákûnyta misija. Tai buvo 

idëja, kad kompiuteriai neturi bûti didelës, 

grësmingos maðinos, uþimanèios 

dideles sales ir ið krûvø perfokortø skaièiuojanèios 

bankams ar mokslo institucijoms. 

Jie turi bûti þmonëms padedantys 

asmeniniai darbo árankiai. Kompiuteriai 

turi padidinti þmoniø kûrybingumà, 

palengvinti prieigà prie informacijos, padëti 

ugdyti bendruomenes ir sukurti globalià 

ryðiø ir verslo aplinkà. Kitaip tariant, 

kompiuteriai turi bûti þmoniø individualios 

galios padidinimo instrumentai. Ir ðios 

vizijos pamatai buvo pakloti dar praëjusio 

amþiaus septintàjá dešimtmetá. 

Iš pradþiø kompiuteriai buvo tik labai 

greitos skaièiavimo maðinos. Ávedus ið perfokortø 

duomenis, jos iðspræsdavo uþdaviná 

ir laukdavo naujø duomenø. Taèiau jau 

1944 m. JAV Masaèiûsetso technologijos 

institutas (MIT) gavo karinio jûrø laivyno 

uþsakymà sukurti elektroniná skrydþiø imituoklá 

– árenginá, kuris rodytø, kaip lëktuvas 

reaguoja á nuolat bekeièianèius piloto 

veiksmus. Šio Whirlwind projekto vadovas 

Dþëjus Foresteris (Jay Forrester) greitai suprato, 

kad jø sukurtas kompiuteris imituokliui 

valdyti gali sàveikauti per atstumà ir sugeba 

greitai reaguoti á ávykius. Tai buvo pirmasis 

realaus laiko kompiuteris. 

Foresteris taip pat suprato kitas realaus 

laiko kompiuterio potencines galimybes 

– nuo logistikos ir kariniø jûrø pajëgø 

koordinavimo iki gynybos nuo balistiniø 

raketø ir oro transporto valdymo. Ir tokiam 

kompiuteriui sukurti 1948 m. gavo 1 mln. 

doleriø finansavimà kiekvieniems metams. 

Kai 1951 m. brangiausias visø laikø kompiuteris 

buvo sukurtas, jo 8 aukðtos vakuuminiø 

elektroniniø lempø prikimðtos spintos 

uþëmë visà namà. Taèiau tai buvo ið 

esmës pirmasis asmeninis kompiuteris. 

Asmuo galëjo gauti 15 minuèiø laiko, sësti 

prie monitoriaus ir skaièiuoti. 

Taèiau karo laivynui nusibodo finansuoti 

Whirlwind projektà – já ruoštasi stabdyti. 

Projektà iðgelbëjo rusai, 1949 m. rugpjûèio 

mënesá susprogdinæ atominæ bombà. 

Amerikieèiai iðsigando galimos neti- 

2 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 

Kaip atsirado 

asmeniniai kom 

1990 m. kompiuteris 

këtos rusø bomboneðiø su atominëmis 

bombomis atakos, ir oro pajëgø vadovybë 

nurodë MIT sukurti naujà moderniausià 

ankstyvojo áspëjimo sistemà, kurios 

realaus laiko Whirlwind tipo kompiuteris 

valdytø radarø prieþiûrà, taikiniø sekimà 

ir kitas operacijas. 1951 m. Whirlwind pademonstravo 

šios koncepcijos galimybes 

– oro erdvëje aptiko tris lëktuvus, ið radarø 

duomenø apskaièiavæs jø perëmimo 

trajektorijas ir nukreipæs naikintuvus juos 

sunaikinti uþ 1 km nuo taikinio. 

Iðleidus milijonus doleriø buvo sukurta 

pusiau automatinë viso Amerikos 

þemyno erdvæ iš 23 centrø stebinti elektroninë 

sistema SAGE, valdoma dviejø realaus 

laiko kompiuteriø, galinèiø vienu 

metu aptikti iki 400 lëktuvø. Tie centrai buvo 

sujungti skaitmeniniu telefono tinklu. 

Sistema veikë iki 1984 m., nors niekada 

jos neprireikë. Taèiau ji áneðë didelá indëlá 

á kompiuteriø istorijà. 

Pirmiausia ji padëjo sukurti garsøjá Silicio 

slëná. Be to, SAGE buvo tarsi kanalas, 

kuriuo tekëjo technologijos á verslo 

pasaulá. Firma IBM buvo pagrindinis ran- 

ir kokia jø 

ateitis 

Neðiojamasis 

kompiuteris 

govas, naudojæs SAGE patirtá kuriant visà 

ðalá apimanèià realaus laiko Amerikos 

oro linijø bilietø pardavimo sistemà SAB- 

RE. Ji pradëjo veikti 1964 metais. 1955 

m. IBM pirmoji panaudojo Whirlwind magnetinës 

atminties technologijà savo kompiuteriuose, 

kol po dviejø deðimtmeèiø jà 

pakeitë puslaidininkiniai lustai. Taèiau kelias 

nuo SAGE iki asmeniniø kompiuteriø 

nebuvo vienas. Lygiagreèiai ëjo du keliai 

– techninës árangos tobulinimo ir to, kaip 

þmonës jà panaudojo. 

1957 m. buvo ákurta firma DEC, kuri pagamino 

pirmàjá programuojamàjá procesoriø 

PDP-1 ir pardavë 49 kompiuterius, kurie 

jau tilpo nedideliame kambaryje, turëjo vaizduoklá, 

dideles skaièiavimo galimybes ir kainavo 

120 tûkst. doleriø. Mokslininkams ir 

inþinieriams tai buvo didelë sëkmë. Taèiau 

þmonës laukë maþesniø ir pigesniø kompiuteriø. 

Ir sulaukë. 1965 m. pasirodë PDP- 

8, kuris svërë 120 kg ir kainavo tik 18 tûkst. 

doleriø. Jie paplito gamyklose, mokslinë

piuteriai 

Maþiausias 

asmeninis 

kompiuteris 

se laboratorijose, laikraðèiø redakcijose 

ir kitur. PDP-8 tapo naujos minikompiuteriø 

kartos prototipu. 

1975 m. pasirodë pirmasis pasaulyje 

mikrokompiuteris Altair 8800, kuriame 

buvo panaudotas Intel 8800 vieno 

lusto mikroprocesorius. Jam programinæ 

BASIC árangà sukûrë Harvardo universiteto 

studentas Bilas Geitsas ir jo mokslo draugas 

Paulas Alenas (Paul Allen). Sukûræs 

programinæ árangà, Geitsas paliko universitetà, 

bet neiðvaþiavo á Anglijà ar Ispanijà 

darbo ieðkoti, kaip daro mûsø jaunimas, o 

ákûrë maþà „Microsoft“ kompiuteriø ir programinës 

árangos pardavimo ámonæ. Buvo 

parduota 10 tûkst. Altair kompiuteriø. 

Atsirado kitø kompiuterius kurianèiø firmø. 

Greièiausiai augo 1976 m. S.Dþobso 

ir S.Vozniako ákurta Apple ámonë, kuri kitais 

metais pagamino 1195 dolerius kainuojantá 

(be monitoriaus) mikrokompiuterá. 

1981 m. pasirodë IBM asmeniniai kompiuteriai, 

o 1985 m. „Microsoft“ sukûrë Windows 

1.0 versijà, ir kompiuteriai pradëjo 

plûsti á masinæ rinkà. Dabar asmeniniai 

kompiuteriai patobulëjo ðimtus ar tûkstanèius 

kartø ir skaièiuoja daugiau ir greièiau 

nei didieji Whirlwind arba sovietinio bloko 

ðaliø sukurti ÁÝCM -6 kompiuteriai. 

Taèiau lemiamas ðios istorijos momentas 

buvo 1962 metai, kai Pentagonas pasamdë 

MIT dirbusá psichologà J.C.R. Lic- 

1981 m. IBM kompiuteris 

kliderá organizuoti valdymo tyrimø programà. 

Jis anksèiau buvo siûlæs SAGE sistemà 

orientuoti ne á nacionalinio saugumo, 

bet á minties galios stiprinimà. Vietoje minëtøjø 

23 erdvës gynybos centrø jis siûlë 

kurti nacionaliná màstymo centrø tinklà su 

kompiuteriuose sukaupta visokeriopa ásivaizduojama 

informacija. O vietoje radarø 

valdymo pultø jis ásivaizdavo daugybæ sàveikaujanèiø 

terminalø, galinèiø rodyti tekstà, 

lygtis, paveikslus, diagramas ir kitokias 

informacijos rûðis. Jis turëjo kompiuteriø 

ir þmoniø simbiozës vizijà. Ir Pentagonas 

pasiûlë jà ágyvendinti. 

Lickliderio pastangø flagmanas buvo 

didþiausias MIT eksperimentas asmeniniø 

kompiuteriø istorijoje. Buvo iðdëstyti 

dešimtys terminalø instituto miestelyje ir 

darbuotojø namuose, sujungti su centriniu 

kompiuteriu ir þmonës galëjo bendrauti 

tarpusavyje realiame laike. Taip gimë pirmoji 

pasaulyje tiesiogiai (online) bendraujanti 

bendruomenë, turinti elektroniná paðtà, 

virtualius draugus, kompiuteriø aistruolius, 

nemokamà keitimàsi informacija ir t.t. 

Lickliderio idëja pasinaudojo ir Douglas 

Engelbartas. Finansuojamas Pentagono, 

jis NASA kompiuteriams iðrado pelæ, 

langus ekrane, nuorodø sistemà ir daugybæ 

kitø inovacijø. Kompiuteriø profesionalai 

suprato, kiek daug sàveikaujantys 

su þmogumi kompiuteriai gali padaryti. 

Lickliderio strategija buvo sujungti visus 

asmeninius kompiuterius á vieningà 

þemyno kompiuteriø tinklà. Ágyvendinant 

ðià strategijà, jau 6-àjá dešimtmetá buvo 

sukurtas nacionalinis skaitmeninis tinklas 

Arpanet, kuris sujungë kompiuteriø tyrimø 

centrus, o 7-àjá dešimtmetá jis buvo 

pradëtas plësti á tinklø tinklà, dabar þinomà 

kaip internetas. 1990 m. Timas Berners-Lee 

sukûrë World Wide Web (www) 

tinklà, ir internetas iðplito á masinæ rinkà. 

Kita dar bene svarbesnë Lickliderio 

strategija buvo daugumà tyrimams numatytø 

valstybës pinigø skirti universitetams. 

Greitai ði kompiuteriø ir þmoniø simbiozë 

iðsiliejo á galingà kompiuteriø pra- 

Kiðeninis kompiuteris 

monæ. Todël šiandien daug pasaulio þmoniø 

sëdi prie asmeninio kompiuterio, laikydami 

pelæ rankoje. O vietinis tinklas Ethernet 

jungia kiekvienà. Tuo tarpu rusai kopijavo 

amerikieèiø sukurtus kompiuterius. 

Nepaisant to, praëjus 50 metø nuo D.Foresterio 

skaièiavimo realiame laike idëjos, 

asmeniniai kompiuteriai sujungë visà pasaulá 

á vieningà informacinæ erdvæ. 

Ši istorija pateikia dar dvi pamokas. Kodël 

ðios technologijos naujovës, kaip ir daugelis 

kitø, gimë bûtent Amerikoje? Jas kûrë 

jauni išsilavinæ vaikinai. Todël manau, kad 

jas pagimdë geras amerikieèiø iðsilavinimas, 

atkaklus darbas ir ekonominë laisvë. 

Nuo 1870 m. amerikieèiø mokymosi mokykloje 

trukmë nuolat didëjo. 1960 m. amerikieèiai 

mokësi mokykloje vidutiniðkai 14 

metø. Pagal mokymosi trukmæ 1950 m. JAV 

lenkë Europos ðalis 35 metais. Jokia Europos 

šalis tais metais negalëjo pasigirti, kad 

jos 30 proc. vyresniø paaugliø lanko mokyklà, 

o Amerikoje mokësi 70 proc. paaugliø. 

Ðis Amerikos pranaðumas leido jai laimëti 

Antràjá pasauliná karà, pakëlë gamybos 

produktyvumà, garantavo ðalies augimà 

ir leido pirmiesiems sukurti asmeninius 

kompiuterius. Tai patvirtina þinomà tiesà, 

kad didþiausias ðalies turtas yra gerai iðlavintas 

jaunimas. Kita pamoka yra ta, kad 

karinë grësmë ir varþybos skatina þmoniø 

kûrybingumà pakreipti fantastiškiausioms 

svajonëms ágyvendinti, o jos ilgainiui ateina 

á mûsø buitá ir gerina gyvenimo kokybæ. 

O kokia asmeniniø kompiuteriø ateitis 

šiame amþiuje? Þmonës iðmoks naudodamiesi 

kompiuteriais ir informacinëmis 

technologijomis padaryti daugiau dirbdami 

maþiau. Kà tai reiðkia? Tai reiðkia, pirma, 

kad ðios naujos technologijos áeis á 

mûsø gyvenimà, kaip kaþkada áëjo varikliai 

ir mašinos. Antra, informacinës technologijos 

padidins þmoniø darbo naðumà 

ir palengvins naudojimàsi jomis. Ásivaizduokime, 

kad að savo kišeniniam elektro- 


niniam pagalbininkui pasakau uþsakyti savaitgaliui 

bilietà á Kopenhagà. Asmeninis 

kompiuteris susijungia su oro agentûra, 

derasi, suranda geriausià skrydá, geriausià 

kainà, rezervuoja vietas. Jam tai trunka 

10 minuèiø arba 600 sekundþiø, o man 

truko 3 sekundes. Mano darbo naðumas 

padidëjo 200 kartø arba 20 000 procentø. 

Tikëtina, kad elektroninis buldozeris padidins 

þmoniø darbo naðumà bent 300 proc. 

informacinës revoliucijos metu, kuri ávyks 

gal tik ðio ðimtmeèio pabaigoje, kaip raumenø 

darbà pakeitæ buldozeriai padidino 

þmoniø darbo naðumà pramoninës revoliucijos 

metu. Kol kas mes dar neákinkëme 

elektroniniø buldozeriø protiniam darbui 

taip, kaip buldozeriø fiziniam darbui. 

Informacinës technologijos leis padaryti 

daugiau dirbant maþiau tada, kai jomis 

naudosis visi þmonës. Dabar jomis 

naudojasi tik apie 3 proc. pasaulio þmoniø. 

Nors dabar pasaulis plaèiai bendrauja, 

bet vis dar tegalime iðgirsti milijardø 

þmoniø balsus nebent tik per televizijà arba 

vyriausybines informacijos priemones. 

Informacinë revoliucija, palikta tik vyriausybiø 

kontrolei, tik padidintø atskirtá tarp 

turtingøjø ir vargðø, nes turtingieji panaudotø 

savo kompiuterius darbo našumui 

didinti ir dar labiau praturtëtø, o vargšai 

liktø kur buvæ. Taèiau to þmonija negali 

leisti ne vien dël altruizmo. Tokia nelygybë 

bûtinai iðprovokuotø kruvinus konfliktus. 

Todël reikia sukurti galimybes jomis 

naudotis visiems. Taigi padaryti daugiau 

dirbant maþiau þmonëms reiškia naujas 

technologijas pajungti savo gyvenimui, 

padidinti darbo naðumà, palengvinti naudojimàsi 

jomis ir pasiûlyti jas visiems. 

XXI amþius taps informacijos turgumi, 

kuriame nesuskaièiuojamas kiekis tarpusavyje 

sujungtø kompiuteriø ir jø naudotojø 

pirks, parduos ir laisvai keisis informacija. 

Ekspertai vertina, kad 2030 m. 

4 trilijonai doleriø arba ketvirtis pasaulio 

ekonomikos cirkuliuos kompiuteriø tinklais. 

Laisvas keitimasis informacija tarp 

šaliø, bendradarbiavimas kuriant þinias, 

jø bei politinës, socialinës ir kitokios informacijos 

sklaida, visuotinë prieiga prie 

informacijos pakeis gyvenimà. 

Šiems siekiams ágyvendinti minëtasis 

MIT jau seniai vykdo ambicingiausià projektà 

Oxygen, kurio tikslas sukurti universalø 

neðiojamàjá elektroniná prietaisà Handy 

21, kuriame bus integruota daug naujø 

technologijø ir kuriuo siekiama mobiliuoju 

telefonu su telekamera, infraraudonaisiais 

jutikliais, faksu, mikrofonais, kompiuteriu 

ir daugeliu kitø árenginiø patenkinti 

visus þmogaus poreikius, kad ir kur 

jis bûtø. Programinë áranga automatiškai 

valdys já priklausomai nuo poreikiø. Jis 

sàveikaus su fiziniu pasauliu valdomais 

prietaisais ir infraraudonaisiais jutikliais. 


Jei jus domins, kas yra uþ durø, infraraudonieji 

jutikliai jums praneð. Oxygen ir kiti 

projektai sukurs paþangesná uþ internetà 

pasauliná tinklà. 

Mes esame gimæ ne su klaviðais ir pe- 

Ateities darbo vieta 

le, bet su burna, ausimis ir akimis, todël 

su savo kompiuteriu kalbësimës, duosime 

jam pavedimus, o jis juos vykdys. Deðimtmeèiais 

mokslinës fantastikos romanø 

autoriai raðë, kaip þmonës kalbasi su 

maðinomis. Nes tai atspindi mûsø norà, 

kad kompiuteriai elgtøsi kaip þmonës. Juk 

kalba yra tokia natûrali – mes pirmiau iðmokstame 

kalbëti nei skaityti ir raðyti. Be 

to, kalba yra tokia efektyvi – þmonës 10 

kartø daugiau pasako nei paraðo. Pirmoji 

keliomis kalbomis bendraujanèiø su þmonëmis, 

atpaþástanèiø deðimtis tûkstanèiø 

þodþiø kompiuteriø karta jau yra. Japonijoje 

teko matyti tokius kalbanèius robotus. 

Daug uþsienio firmø jau gamina kalbà suprantanèià 

programinæ árangà, kurià galima 

nusipirkti parduotuvëse. Tikëtina, kad 

kitos kartos sietys tarp þmoniø ir kompiuteriø 

leis bendrauti su kompiuteriu taip, kaip 

bendraujame vieni su kitais. Tradicinë kalbos 

atpaþinimo technologija, kai garso signalai 

yra verèiami skaitmeniniais, bus pakeista 

kalbà suprantanèia programine áranga 

taip, kad kompiuteris pagautø iðtartø þodþiø 

prasmæ. Kita vertus, kompiuteris dar 

turës iðmokti paimti dokumentus ið interneto, 

rasti tinkamà informacijà ir iðreikðti jà 

tinkamais þodþiais ir sakiniais. Nepaisant 

daugybës iððûkiø, tokiø kompiuteriø ir þmogaus 

sieèiø kûrëjai yra ásitikinæ, kad ateities 

kalbos sietys leis kompiuteriams pagauti 

jo naudotojø norus ir tiksliai atsakyti. 

Šiame amþiuje skaitmeniniai signalai 

taps laisvai prieinami kaip oras. 1987 m. 

vieno kvadratinio centimetro silicio lusto 

mikroprocesorius turëjo 100 tûkst. tranzistoriø 

ir atliko 20 mln. operacijø per sekundæ, 

o 2007 m. panaðus mikroprocesorius 

jau tilpo vienos deðimtosios kvadratinio milimetro 

lusto plote. Áþengëme á erà, kai lus- 

tai turi milijardus tranzistoriø ir atsiveria stulbinanèios 

signalø apdorojimo galimybës. 

Oxygen tikslas yra pakeisti dabartinius 

ryðiø prietaisus vienu neðiojamuoju. Juk 

dabar mes neturime vieno kompiuterio dokumentams 

rašyti, kito skaidrëms rodyti, 

treèio elektroniniams laiškams rašyti ir t.t. 

Naudojame tà patá kompiuterá, tik programa 

keièia jo funkcijas. Toks kuriamas 

XXI a. universalus asmeninis nešiojamasis 

balsu valdomas ryðiø prietaisas Handy 

21 leis programa ájungti mobiløjá telefonà, 

radijà, televizijà, internetà ar kitas funkcijas. 

Tai bus galingas maþas kompiuteris, 

kuris apims visas minëtàsias funkcijas. Ir 

jas vykdys programinë áranga. Gydytojai 

juo galës siøsti ir gauti elektrokardiogramas 

ir kitus paciento duomenis, kad ir kur 

jis bûtø. Šiam prietaisui jau seniai kuriamas 

naujas mikroprocesorius, kuriame 

vienas lustas ir keletas sieèiø su kameromis, 

vaizduokliais, telefonais ir mikrofonais, 

naudojantys antenas ir analoginá-skaitmeniná 

keitiklá, vykdys visas funkcijas. 

Taèiau visi šie skaitmeniniai signalai 

sklinda elektromagnetinëmis bangomis. 

Todël erdvë bus prikimðta elektromagnetinës 

spinduliuotës. Naujomis kompiuteriø 

ir ryðiø technologijomis mëgausimës 

gyvendami tikrame elektromagnetiniame 

smoge. Ir uþ tai brangiai mokësime 

savo sveikata. 

Apie informacijos amþiø skleidþiami ir 

nepagrásti mitai. Pirmasis, kad informacinës 

technologijos panaikins atskirtá tarp turtingøjø 

ir vargðø. Bet tam reikës sutelktø pastangø, 

geraðirdiðkumo ir dar daug ko. Antrasis, 

kad informaciniame turguje pirkëjai 

tiesiogiai bendraus su pardavëjais. Bet tam 

reikës tarpininkø, nes mes perkame ne tik 

produktus, bet ir pasitikëjimà, galimybæ paklausti, 

poreiká atsirinkti informaciniame 

ðlamðte. Treèiasis, kad informacinës technologijos 

vyksta pernelyg greitai ir þmonës 

nespëja jø sekti. Bet jos plëtojamos 

jau keturis deðimtmeèius ir mes tingëjome 

jas sekti. Beje, antroji pramoninë revoliucija 

truko devynis deðimtmeèius. Ketvirtasis 

mitas, kad informacinës technologijos 

kuria naujø ástatymø poreiká. Taèiau 

þmogiðkoji prigimtis yra nekintama. 

Infobendradarbiai angelai ir velniai bei infonusikaltëliai 

slepiasi ne technologijose. 

Jie yra mumyse. Technologijos veikia tik 

kaip læðiai, didinantys mûsø ydas. 

Taèiau, kad ir kiek tobulëtø asmeniniai 

kompiuteriai, dirbtiniam intelektui dar 

prireiks šimtmeèiø, jei jis ið viso ámanomas. 

Jokia technologija negalës perduoti 

baimës, pasitikëjimo, prisilietimo ar 

meilës jausmø. Þmonija prieš 300 metø 

padarë didelæ klaidà, atskyrusi technologijas 

nuo humanizmo. Atëjo laikas juos 

vël sujungti. Bet tam prireiks ne maþiau 

kaip ðimtmeèio.

Lietuvos mokslø akademija neteko 

savo tikrojo nario, vadovavusio jai 

2003–2009 metais. Ðalies mokslo bendruomenë 

pasiges talentingo tyrimø 

vadovo ir organizatoriaus. Visuomenei 

neatstovaus aktyvus pilietis mokslininkas 

profesorius habilituotas daktaras 

Zenonas Rokus Rudzikas. 

Akademikas Z.R.Rudzikas – pasaulyje 

þinomos Vilniaus teorinës atomo fizikos 

mokyklos lyderis, jos ákûrëjo akad. 

Adolfo Jucio mokinys. Daugiau kaip 

270 moksliniø publikacijø teorinës fizikos 

ir jos taikymø srityje, tarp jø 5 monografijø, 

išspausdintø Vilniuje, Leningrade, 

Taline, Maskvoje ir Kembridþe 

(D.Britanija), autorius arba bendraautoris. 

Skaitë praneðimus ir paskaitas JAV, 

Kanados, Italijos, D.Britanijos, Ðvedijos, 

Vokietijos ir kitø ðaliø mokslo centruose. 

Jau nuo 1992 m. vadovavo NATO, 

o nuo 1994 m. – Europos Sàjungos finansuojamiems 

Lietuvos mokslininkø 

vykdomiems tarptautiniams projektams. 

Jis buvo MA Fizikos instituto, vëliau 

Teorinës fizikos ir astronomijos instituto 

direktoriumi. Ið prigimties bûdamas 

labai geranoriðkas ir taktiðkas, sutelkë 

kûrybingà kolektyvà, rûpinosi ávairiø 

mokslo ðakø plëtra. Gebëjo savo pamëgtosios 

teorinës disciplinos tyrinëjimus 

derinti su giliais jø reikðmës apmàstymais 

ir áþvalgomis: matë, kaip jie ne 

tik padeda daugiau suþinoti apie Visatà, 

bet ir yra tinkami bei bûtini sprendþiant 

energijos iðtekliø, gamtosaugos, 

informaciniø technologijø tobulinimo, 

saugaus gyvenimo problemas. Visada 

skyrë daug dëmesio praktiðkajai, vieðajai 

veiklai: nuo Èernobylio avarijos padariniø 

Lietuvai ávertinimo iki ðalies ekologinio 

tvarumo programø, nuo paskirstytøjø 

skaièiavimø diegimo iki dalyvavimo 

CERN projektuose skatinimo, nuo 

mokslo populiarinimo iki Pasaulio lietuviø 

mokslo ir kultûros simpoziumø rengimo. 

Kartu buvo vertinamas savo srities 

ekspertas Europos Sàjungos Mokslo 

direktorate, dviejø Lietuvos mokslo 

premijø, skirtø vienam mokslininkui, laureatas 

(1976 ir 1998), Källén premijos 

laureatas (Ðvedija, 1993). Uþ nuopelnus 

Lietuvos valstybei ir uþ pastangas garsinant 

Lietuvos vardà pasaulyje bei padedant 

jai integruotis á pasaulio valstybiø 

bendrijà Akademikas apdovanotas 

ZENONAS ROKUS RUDZIKAS 

(1940 08 16–2011 06 08) 

Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimino 

ordino Karininko kryþiumi (2001). 

Z.R.Rudzikas, pasiûlytas Lietuvos Respublikos 

Vyriausybës ir patvirtintas Europos 

Sàjungos Tarybos, nuo 2006 m. 

tapo Europos ekonomikos ir socialiniø 

reikalø komiteto nariu, kur dalyvaudavo 

svarstant pamatinius ir taikomuosius 

nacionalinio ir tarptautinio masto mokslinius 

tyrimus, ypaè iðskirdamas globalias 

grësmes, tvarià plëtrà, klimato kaità, 

energetikà ir gyvenimo kokybæ. 

Gausûs darbai neuþgoþë Z.R.Rudziko 

rûpesèio savo ðeima, jis negailëjo 

laiko ir savo bendradarbiø reika- 

lams. Vaikystëje patyræs tremtinio dalià, 

vertino ir jautriai gynë lietuvybæ. 

Pagarbà ir dëkingumà iðreikðdami 

akademiko kolegos astronomai vienà 

savo atrastø asteroidø pavadino Jo vardu. 

Akad. Z.R.Rudziko moksliniai rezultatai 

bus plëtojami toliau, Jo vaisinga 

veikla, ðviesus Jo paveikslas iðliks Lietuvos 

mokslininkø ir tautos atmintyje. 

Lietuvos mokslø akademija 

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 5 

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Prof. habil. dr. Sergejus OLENINAS 

Klaipëdos universiteto Baltijos 

pajûrio aplinkos tyrimø ir 

planavimo institutas 

Kasmet Europos Sàjungoje iðleidþiama 

apie 1 mlrd. eurø mokesèiø mokëtojø pinigø 

jûrø monitoringui ir tyrimams: saugiai navigacijai, 

krantø apsaugai, þuvininkystës valdymui 

ir kitiems tikslams (MEMO 2010). Neabejotina, 

kad jûriniø þiniø poreikis augs, 

nes pajûrio regionai ir jûrinë industrija uþima 

labai svarbià vietà ES ðaliø ekonominiame 

ir kultûriniame gyvenime. Mûsø ðalis ið visø 

ES jûriniø valstybiø turi bene trumpiausià 

kranto linijà (apie 90 km; maþesnë tik Belgijoje 

– 67 km ir Slovënijoje – 43 km), bet 

pajûrio regiono ir jûros reikðmë Lietuvai yra 

nemaþesnë nei kitose Europos valstybëse. 

Visa Vakarø Lietuvos ûkinë veikla tiesiogiai 

ir netiesiogiai yra susijusi su jûros ir kranto 

zonos gamtos iðtekliø naudojimu, o pajûrio 

regione ásikûræs jûrinis verslas valstybës 

mastu generuoja apie 18 proc. bendrojo 

vidaus produkto. Taèiau ar pakanka mums 

jûrinës srities valdymo gebëjimø? Ar garantuoja 

specialistø pasirinkimas ir jø kvalifikacija 

glaudø ryðá tarp valstybës jûrinës politikos, 

jûrinio mokslo ir jûrinio verslo? Kokios 

yra jûrinio mokslo raidos tendencijos ir perspektyvos 

mûsø ðalyje? Atsakyti á ðiuos 

klausimus bûtø galima paþvelgus á Lietuvos 

jûriná mokslà bendrame Europos Sàjungos 

tyrimø kontekste. 

Europos jûrinës politikos prioritetai 

Europoje vis daugiau dëmesio skiriama 

jûriniø mokslø plëtotei ir integracijai su 

jûriniu verslu. ES jûrø ir jûrininkystës moksliniø 

tyrimø strategijoje (Europos Bendrijø 

Komisija, 2008) apibrëþtos penkios prioritetinës 

moksliniø tyrimø sritys: 1) klimato 

kaita ir vandenynai; 2) þmogaus veiklos átaka 

pakranèiø ir jûrø ekosistemoms ir jø valdymas; 

3) ekosisteminis poþiûris á iðtekliø 

valdymà ir erdviná planavimà; 4) jûrø bio- 


Lietuvos 

jûrinis mokslas 

europinëje tyrimø 

erdvëje 

loginë ávairovë ir biotechnologija; 5) þemyno 

pakraðèiai ir jûrø gelmës. Ðios tyrimø 

sritys glaudþiai susijusios su ES nustatytais 

integruotais jûrø politikos prioritetais: 

biologinës jûrø ávairovës apsauga, klimato 

kaita, jûrø sauga ir saugumas, tinkamos 

darbo laivuose sàlygos ir su jûromis susijæ 

moksliniai tyrimai (MEMO 2009a-c). 

Baltijos jûros regiono ðalys aktyviai dalyvauja 

formuojant bendrà ES bei regioninæ 

jûrinæ politikà. Antai Europos vadovø tarybos 

susitikime buvo patvirtinta Baltijos jûros 

regiono strategija (Europos Bendrijø komisija, 

2009). Ðioje strategijoje apibrëþtas 

siekis padaryti Baltijos jûrà ekologiðkai tvarià 

ir saugià, nurodytos penkios prioritetinës 

politikos sritys: 1) jûros tarðos ið pakranèiø 

maþinimas iki priimtino lygio; 2) buveiniø 

ir bioávairovës, áskaitant ir þuvininkystæ, 

apsauga; 3) terðianèiø medþiagø neigiamo 

poveikio jûroje maþinimas; 4) pavyzdinë 

ðvari laivininkystë; 5) prevenciniø priemoniø 

dël klimato kaitos ágyvendinimas. 

Taigi svarbiausios jûriniø mokslø sritys 

ir Europos jûrinës politikos prioritetai apibrëþti 

gana aiðkiai. Jø ágyvendinimas reikalauja 

dideliø intelektualiø iðtekliø, politinës 

valios ir, be abejo, finansinës paramos. 

ES sukûrë nemaþai mechanizmø prioritetinëms 

sritims uþtikrinti. Ðtai 7-oje Bendroje 

programoje skelbiami tiksliniai ðaukimai 

moksliniams projektams jûrine tematika 

(pvz., „Rytojaus vandenynas“, angl. Oce- 

Trumpas pavadinimas 

Biologinë ávairovë 

an of Tomorrow). Gamtosauginio pobûdþio 

projektai vykdomi ES LIFE+ programoje. 

Ávairiems moksliniø tyrimø ir plëtros darbams 

skirtos INTERREG bei kitos bendradarbiavimo 

programos. 

Atskirai paminëtina nuo 2007 m. tebesitæsianti 

BONUS tyrimø programa, skirta 

finansuoti iðimtinai Baltijos jûros tyrimus. 

Jos tikslas – sujungti Baltijos jûros mokslinius 

tyrimus á tarptautiniu bendradarbiavimu 

pagrástà tarpdisciplininæ ilgalaikæ, integruotà 

programà, siekianèià Baltijos regiono 

darnios plëtros. Pagal ðià programà 

finansuojami 16 tarptautiniø projektø, 

kuriuose dalyvauja daugiau kaip 100 tyrimø 

institutø ir universitetø. Lietuvos mokslininkai 

átraukti á tris BONUS projektus: Klaipëdos 

universiteto (KU) Baltijos pajûrio aplinkos 

tyrimø ir planavimo institutas (BPAT- 

PI) á AMBER („Baltijos ekosistemos atsako 

vertinimas ir modeliavimas“) ir PREHAB 

(„Baltijos jûros dugno buveiniø prognozë: 

átraukiant antropogeniná poveiká ir ekonominá 

vertinimà“), Gamtos tyrimø centras 

(GTC) á projektà BEAST („Antropogeninio 

cheminio streso biologiniai efektai: ekosistemos 

sveikatingumo ávertinimo bûdai“). 

Mokslo vaidmuo ágyvendinant ES 

Jûrø strategijos pagrindø direktyvà 

Dideliu postûmiu ES jûros politikos prioritetams 

realizuoti tapo Jûrø strategijos pagrindø 

direktyvos (JSPD) priëmimas. Direktyva 

ápareigoja valstybes nares iki 2020 m. 

garantuoti ES jurisdikcijoje esanèiø jûrø gerà 

aplinkos bûklæ. Gera aplinkos bûklë (GEB) 

reiðkia, kad ekologiðkai ávairûs ir dinamiðki 

vandenynai ir jûros yra sveiki ir produktyvûs. 

Jûrø iðtekliø eksploatacija neperþengia tausaus 

naudojimo lygio, kad bûtø iðsaugotas 

potencialas naudotis dabartinëms ir bûsi- 

1 lentelë. Jûrø strategijos pagrindø direktyvos Geros aplinkos bûklës 

deskriptoriø pavyzdþiai (pagal EK 2008) 

Nevietinës rûðys 

Mitybos tinklai 

Þuvys ir kiti jûros 

organizmai 

Deskriptorius 

Biologinë ávairovë yra iðsaugota. Buveiniø kokybë ir paplitimas, 

taip pat rûðiø pasiskirstymas ir gausa atitinka vyraujanèias 

fiziografines, geografines ir klimatines sàlygas 

Dël þmogaus veiklos introdukuotø svetimkraðèiø rûðiø poveikis 

neigiamai nekeièia ekosistemø 

Visø þinomø jûriniø mitybos tinklø elementø gausumas ir ávairovë 

normalûs, o jø lygis gali garantuoti ilgalaikæ rûðiø gausà 

ir visiðkà jø reprodukcinio pajëgumo iðsaugojimà 

Komerciniams tikslams naudojamos þuvø, moliuskø ir vëþiagyviø 

populiacijos nevirðija saugiø biologiniø ribø ir jø pasiskirstymas 

pagal amþiø ir dydá parodo gerà iðtekliø bûklæ

Straipsnio publikavimas finansuojamas ið ES fondø pagal 2007–2013 m. 

„Þmogiðkøjø iðtekliø plëtros veiksmø programos“ 3 prioriteto „Tyrëjø 

gebëjimø stiprinimas“ VPI–3.1 ÐMM–05–K priemonæ „Tematiniø tinklø, 

asociacijø veiklos stiprinimas vykdant projektà „Asociacijos „Baltijos slënis“ 

veiklos stiprinimas (BALTIJA)“. 

1 pav. ES ir kitø ðaliø 

atstovø, dalyvavusiø 

ekspertø darbo grupëse, 

rengianèiose metodologinius 

standartus Jûrø 

strategijos pagrindø 

direktyvai, skaièius 

moms kartoms. Vykdant ûkinæ veiklà jûroje 

visapusiðkai atsiþvelgiama á jûrø ekosistemø 

struktûrà, funkcijas ir procesus, saugomas 

buveines ir jautrias jûrø organizmø rûðis bei 

uþkirstas kelias þmogaus sukeltam biologinës 

ávairovës nykimui. 

Direktyvoje buvo išvardyti vienuolika 

GEB kokybiniø apraðymø (deskriptoriø), 

kurie glaustai ir lakoniškai apibrëþë siektinus 

tikslus (1 lentelë). 

Akivaizdu, kad direktyvoje pateiktø 

trumpø aprašymø nepakanka norint nuodugniai 

ávertinti jûrø bûklæ. Kad deskriptoriai 

galëtø bûti naudojami, Europos Komisija 

ápareigojo Jungtiniø tyrimø centrà 

(JTC, Ispra, Italija) ir Tarptautinæ jûrø tyrimø 

tarybà (TJTT, Kopenhaga, Danija) parengti 

JSPD ágyvendinimo moksliná pagrindà: 

svarbiausiø GEB deskriptoriuose vartojamø 

sàvokø apibrëþimus, bûklës kokybæ 

nustatanèius kriterijus ir rodiklius bei iðsamius 

metodologijos aprašymus. Bendras 

JTC ir TJTT Valdymo komitetas kiekvienam 

deskriptoriui atrinko darbo grupiø 

vadovus, kurie, savo ruoþtu, sukvietë nepriklausomø 

ekspertø grupes. Kiekvienoje 

grupëje kartu su vadovu dalyvavo 12 

ekspertø. Jie buvo atrinkti pagal aukðèiausios 

kvalifikacijos ir darbo patirties tarptautinëse 

mokslinëse-praktinëse komisijose 

kriterijus bei, kiek ámanoma, siekiant tolygesnio 

ES jûros regionø (Vidurþemio jû- 

ros, Baltijos jûros, Juodosios jûros ir ðiaurës 

rytø Atlanto vandenyno) atstovavimo. 

Ekspertø grupës apibendrino þinias, 

suformulavo apibrëþimus, apþvelgë 

paþangiausius pasaulyje naudojamus metodus 

bei sukûrë mokslines ir technines 

rekomendacijas, kuriomis remdamosi 

valstybës narës galës kurti darnias regionines 

jûrø strategijas ir bus galima lyginti 

atskirø regionø paþangà. Ðio straipsnio autoriui 

teko vadovauti ekspertø grupei, rengianèiai 

metodologinius standartus deskriptoriui 

„Nevietinës rûðys“. Ekspertø 

grupëse dalyvavo 25 ðaliø (beje, ne vien 

tik ES valstybiø) atstovai (1 pav.). 

Ekspertø ir grupiø vadovø skaièiø galima 

vertinti kaip savotiškà šalies jûriniø mokslø 

paþangumo ir ásitraukimo á Europos jûrinius 

reikalus rodiklá. Nenuostabu, kad ðiame 

sàraðe pirmà pozicijà uþëmë britai. Tarp 

Baltijos jûros ðaliø lyderiauja Ðvedija. Tai irgi 

nenuostabu, matant grafike parodomà ryðá 

tarp mokslinës produkcijos ir jûriniams tyrimams 

skirto finansavimo Baltijos jûros regione: 

švedai gerokai pralenkia net kitas „senas“ 

ES valstybes nares (2 pav.). 

2 pav. Vidutinis skaièius straipsniø, 2002– 

2006 m. išspausdintø Tarptautinio mokslo 

instituto (ISI) indeksuojamuose þurnaluose 

priklausomai nuo moksliniø tyrimø ir 

plëtros darbams skirto finansavimo 

Baltijos jûros regiono šalyse 

(pagal Snoeijs et al. 2008). 

Baltijos jûros aplinkos apsaugos 

strategijos ágyvendinimas Lietuvoje 

2010 m. LR Vyriausybë patvirtino Baltijos 

jûros aplinkos apsaugos strategijà, kurá 

apima Baltijos jûros veiksmø planà, Jûrø 

strategijos pagrindø direktyvà ir EU Baltijos 

jûros regiono strategijà. Gavus ES finansavimà, 

Aplinkos apsaugos agentûra sufor- 

mulavo uþdavinius, siekiant JSPD Lietuvoje 

ir sudaryti sàlygas iki 2020 m. pasiekti ir 

iðlaikyti gerà Baltijos jûros aplinkos bûklæ. 

Ágyvendinus ðá projektà, Lietuva turës parengtus 

dokumentus, kuriuose bus suderinti 

Baltijos jûros aplinkos bûklës vertinimo 

ir stebësenos metodai, aplinkos apsaugos 

tikslai ir priemonës Baltijos jûros regione ir 

ES. Pirmame darbo etape, kuris prasidëjo 

2011 m. balandá, bûtina surinkti visà esamà 

informacijà apie Lietuvai priklausanèios 

Baltijos jûros dalies ekologinæ bûklæ pagal 

ES ekspertø grupiø parengtas metodologines 

rekomendacijas. Jau ðis darbas pareikalavo 

aukðèiausios kvalifikacijos specialistø 

susitelkimo: mokslininkø kolektyve, kuris 

vykdo pagal JSPD reikalavimus Aplinkos 

apsaugos agentûros suformuluotus uþdavinius, 

dalyvauja 3 profesoriai, 23 ávairiø 

mokslo krypèiø daktarai bei kiti specialistai. 

Projektui vadovauja BPATPI, jame bendradarbiauja 

mokslininkai iš GTC, Lietuvos 

energetikos (LEI) instituto bei Aplinkos apsaugos 

politikos centro. Ir tai tik darbo pradþia, 

nes Europos Komisijos sprendime dël 

geros jûrø aplinkos bûklës kriterijø ir metodiniø 

standartø (EK 2010) pabrëþiama bûtinybë 

toliau plëtoti mokslinius geros aplinkos 

bûklës vertinimo tyrimus, nes ateityje, 

atsiþvelgiant á naujausià mokslinæ informacijà, 

kriterijai turës bûti persvarstomi. 

Lietuvos jûrinis mokslas šiandien 

Sovietiniu laikotarpiu ávairiø krypèiø jûriniai 

moksliniai tyrimai buvo plëtojami Vilniaus 

ir Kauno mokslo institucijose. Klaipëdos 

hidrometeorologijos observatorijoje 

(KHMO) buvo atliekami þinybiniai hidrografiniai, 

hidrocheminiai ir hidrobiologiniai 

stebëjimai Baltijos jûroje ir Kurðiø mariose 

pagal Valstybinio okeanografijos instituto 

(Maskva) metodinius nurodymus. Atkûrus 

Lietuvos nepriklausomybæ, jûriniai 

tyrimai buvo tæsiami Geologijos ir geografijos, 

Botanikos, Ekologijos institutuose 

(dabar GTC), LEI, Vilniaus universitete. 

KHMO pagrindu buvo sukurtas Aplinkos 

ministerijos Jûriniø tyrimø centras (dabar 

Jûriniø tyrimø departamentas), vykdantis 

jûros aplinkos monitoringà, ir Þemës ûkio 

ministerijos Þuvininkystës tyrimø laboratorija 

(dabar Þuvininkystës tyrimø ir mokslo 

skyrius), vertinanti þuvø iðteklius. 

1991 m. ákûrus Klaipëdos universitetà, èia 

persikëlë ne tik jûriniø krypèiø specialistø rengimas, 

bet pradëjo koncentruotis ir jûrinis 

mokslas. Iš pradþiø jo pagrindà sudarë jûrø 

biologijos ir vandenø ekologijos ðakose dirbanèiø 

mokslininkø darbai. Taèiau per pastaràjá 

deðimtmetá KU pasipildë fizinës okeanografijos 

ir jûrø geologijos ðakose dirbanèiais 

tyrinëtojais, ir taip susiformavo jûriniø 

mokslø specialistø branduolys. 

Pagrindinë KU institucija, vykdanti jûrinius 

mokslinius tyrimus, yra BPATPI. Šiandien 

institute dirba 65 darbuotojai, ið kuriø 


24 – ávairiose okeanografijos mokslo srityse 

tyrimus vykdantys mokslininkai: biologai, 

geologai, geografai, chemikai, matematikai 

ir informatikai. Nuo pirmø apraðomøjø 

darbø pereita prie tarpdalykiniø tyrimø 

– jûros aplinkos kaitos analizës ir prognozës, 

jûros ir kranto zonos iðtekliø iðsaugojimo 

ir valdymo moksliniø pagrindø kûrimo. 

Ne paslaptis, jog jûriniai darbai yra 

brangûs ir mûsø laikais visi tyrimai vykdomi 

dalyvaujant ávairiuose moksliniuose projektuose 

(3 ir 4 pav.). 

3 pav. Lietuvos ekonominës 

zonos naudojimo 

þemëlapis, sukurtas 

pritaikant ðiuolaikinio 

jûrinio erdvinio planavimo 

principus (projektas 

SEANERGY 2020) 

Ðiuo metu BPATPI dalyvauja septyniolikoje 

tarptautiniø moksliniø projektø, susijusiø 

su jûriniais tyrimais. Tai ir fundamentiniø 

þiniø siekiantys ES 7-os Bendros programos 

projektai MEECE („Jûrø ekosistemø 

evoliucija besikeièianèioje aplinkoje“), 

ir VECTORS („Vandenynø ir jûrø gyvenimo 

kaitos vektoriai bei jø átaka ekonomikos sektoriams“), 

ir taikomieji tyrimai, vykdomi pagal 

INTERREG, LIFE ir kitas programas, 

pvz.: DENOFLIT („Jûriniø buveiniø ir rûðiø 

inventorizacija NATURA 2000 tinklo plëtrai 

Lietuvos ekonominëje zonoje Baltijos jûroje“), 

SAMBAH („Baltijos jûros kiauliø statiniai 

akustiniai stebëjimai“), SEANERGY 

2020 („Elektros energijos tiekimas á ES ið 

jûros: atsinaujinanèios energijos ir elektros 

infrastruktûros jûroje erdvinis planavimas“). 

Svarbu, kad institutas tyrinëja ne vien tik 

Baltijos jûros Lietuvos vandenis. Per pastaràjá 

deðimtmetá BPATPI mokslininkai ir doktorantai 

dirbo tyrimø ekspedicijose Baltojoje 

ir Juodojoje jûrose, Ðpicbergeno Arkties 

vandenyse, vykdë eksperimentus Vidurþemio 

ir Ðiaurës jûrø moksliniø ástaigø labora- 


torijose (5 pav.). Ádomu, kad apie 75 proc. 

visø ISI indeksuojamuose þurnaluose 2006– 

2010 m. paskelbtø straipsniø buvo parengti 

kartu su uþsienio kolegomis, dalyvaujant 

bendruose moksliniø tyrimø projektuose. Dël 

moksliniø tyrimø tematikos ir darbø kokybës 

2002 m. institutas buvo pripaþintas ES pavyzdiniu 

mokslo centru, vëliau tapo Europos 

pavyzdiniø mokslo centrø tinklo nariu jûros 

bioávairovës srityje (MARBEF- Marine Biodiversity 

and Ecosystem Functioning). 

Tyrimø tematika taip pat siejama su ver- 

slo subjektø uþsakymu vykdomais taikomaisiais 

tyrimais, skirtais Lietuvos pajûrio 

ekonominiam augimui ir darniai plëtrai: 

Klaipëdos uosto plëtojimas ir Ðventosios 

uosto rekonstrukcija, naftos gavybos ir 

transportavimo poveikis aplinkai, rizikos 

maþinimas, jûrinës vëjo energetikos plëtotë, 

pajûrio juostos tvarkymas ir krantø apsauga 

nuo erozijos, gamtos vertybiø iðsaugojimas 

pajûrio ir jûrinëse saugomose teritorijose, 

okeanografiniø stebëjimø sistemø 

ir metodø tobulinimas. 

Jûrinis verslas ir per du deðimtmeèius 

iki europinio lygio iðplëtotas jûrinis mokslas 

bei studijos Klaipëdos universitete sudarë 

prielaidas universiteto bazëje formuoti 

Jûriná slëná, kurio branduolys turi bûti sukurtas 

iki 2013 metø. LR Vyriausybës 2008 

m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 786 yra patvirtinta 

Integruoto mokslo, studijø ir verslo centro 

(slënio) Lietuvos jûrinio sektoriaus plëtrai 

programa, kurios tikslas – sukurti Jûriná 

slëná viso jûrinio sektoriaus bei jam reikalin- 

go fundamentinio ir taikomojo mokslo kon- 

kurencinëmsgalimybëmstarptautinëje rinkoje plësti, 

garantuoti aukðèiausioskvalifikacijos 

specialistø 

rengimà. 

4 pav. Dugno 

buveines 

formuojanèio 

raudondumblio 

„Furcellaria 

lumbicalis“ 

uþimamo ploto 

prognozë 

priklausomai 

nuo vandens 

skaidrumo 

pokyèiø 

scenarijø 

(projektas 

PREHAB) 

m 2 m 2 m 2 

Jûriniø mokslø ir studijø integracija: 

tarptautiniø ryðiø vaidmuo 

Lietuvos siekiai aktyviai dalyvauti ágyvendinant 

ES integruotà jûrø politikà ir Baltijos 

jûros regiono strategijà reikalauja ne 

tik infrastruktûros plëtros, bet ir þmoniø iðtekliø, 

gebëjimø stiprinimo. Akivaizdu, kad 

tolesnis jûriniø mokslø plëtojimas mûsø ðalyje 

neámanomas be plataus profilio okeanografijos 

krypties ir jûriniø technologijø 

specialistø rengimo. KU jau ðiuo metu siû

lo studijas, susijusias su jûriniais tyrimais, 

kuriø nesiûlo kiti Lietuvos universitetai. Tai 

– jûrø ekologija ir aplinkotyra, jûrø hidrologija, 

laivyno techninë eksploatacija, laivø 

energetiniø árenginiø eksploatacija, laivø 

elektros áranga ir automatika, jûrø aplinkos 

inþinerija, jûrø uostø inþinerija, laivø projektavimas, 

jûrø uostø valdymas, laivavedyba. 

Rengiamos naujos studijø programos – ichtiologija 

ir þuvininkystë, geoinformatika. Studijø 

kokybë ir studijø kryptys glaudþiai susijusios 

su KU bendradarbiavimu su uþsienio 

mokslo ir studijø institucijomis bei dalyvavimu 

tarptautiniuose projektuose. 

BPATPI tarptautinis pripaþinimas atvërë 

galimybæ ásitraukti á Erasmus Mundus 

jungtinæ magistrantûros programà „Marine 

Biodiversity and Conservation” („Jûros 

bioávairovë ir apsauga“) kartu su Gento 

(Belgija), Paryþiaus Marie-Curie (Prancûzija), 

Oviedo (Ispanija), Bremeno (Vokietija) 

ir Algarvës (Portugalija) universitetais 

(www.embc.marbef.org). Pagal ðià programà, 

kurioje KU dalyvauja nuo 2009 m., 

kiekvienà rudená atvykstantiems uþsienio 

studentams kursus dësto KU dëstytojai, taip 

pat paskaitas skaito lektoriai ið kitø ðaliø universitetø 

ir institutø. Ðios programos dalykus 

anglø kalba klauso ir KU ekologijos magistrantai, 

kurie vëliau sudaro didþiàjà stojanèiøjø 

á KU doktorantûrà dalá. 

KU nuo 2003 m. vykdomos ekologijos 

ir aplinkotyros krypties jûrø biologijos ir 

vandenø ekologijos ðakos doktorantûros 

studijos, kuriø tematika daugiausiai siejama 

su jûrø ir priekrantës ekosistemø tyrimais. 

Nuo 2010 m. KU taip pat ásitraukë á 

tarptautinæ Erasmus doktorantûros programà 

MARES „Doctoral Programme on Marine 

Ecosystem Health and Conservation 

(„Jûros ekosistemos gerovë ir apsauga“; 

www.mares-eu.org). Programà parengë 24 

partneriø konsorciumas, kuris jungia okeanografijos 

srityje pripaþintus universitetus 

ir akademinius institutus, jûrinius tyrimus 

vykdanèias mokslines kompanijas bei nevyriausybines 

organizacijas ið Europos, 

Australijos ir JAV. Dalyvavimas tarptautinë- 

5 pav. BPATPI 

mokslininkai 

daro dugno 

buveiniø 

nuotraukà su 

nuotoline 

povandenine 

vaizdo sistema. 

Iš kairës: 

M.Buèas, 

D.Daunys ir 

A.Ðaðkovas 

se II ir III studijø pakopø programose jau 

dabar prisideda prie Europos jûros tyrimø 

specialistø rengimo vientisumo ir laiduoja 

tarptautinio lygio jûriniø mokslø krypties 

specialistø rengimo kokybæ. 

Doktorantûros vykdymo patirtis parodë, 

jog jûrinës aplinkos tyrimai reikalauja visø 

okeanografijos ðakø (fizinës ir cheminës 

okeanografijos, jûrø geologijos ir biologijos 

ir kt.) specialistø potencialo sutelkimo. 

Pagal tarptautinius mokslo klasifikatorius 

okeanografijos mokslà sudaro ðios pagrindinës 

tarpusavyje susijusios ir viena kità papildanèios 

disciplinos: fizinë okeanografija, 

cheminë okeanografija, jûrø geologija, biologinë 

okeanografija (jûrø biologija ir ekologija). 

Taèiau pagal Lietuvoje ðiuo metu galiojanèià 

mokslø klasifikacijà (ISAK-2419, 

2007) okeanografijos mokslo ðakos (B260 

Hidrobiologija, jûrø biologija, vandenø ekologija, 

limnologija; P460 Sedimentologija, 

P450 Stratigrafija, P500 Geofizika, fizinë 

okeanografija, meteorologija) yra iðsklaidytos 

skirtingose kryptyse ir net srityse, o kai 

kuriø, pvz., „Cheminës okeanografijos“ klasifikatoriuje 

ið viso nëra. Okeanografijos 

krypties nebuvimas Lietuvos mokslø klasifikatoriuje 

apsunkina doktorantûros aukðèiausios 

kvalifikacijos jûros tyrimø specialistams 

rengti steigimà. 

Dalyvavimas tarptautiniuose jûrø tyrimø 

mokslo projektuose skatina glaudø 

bendradarbiavimà su geriausiais ES ðaliø 

mokslo centrais, laiduoja moksliniø tyrimø 

kokybæ ir palengvina doktorantø ásitraukimà 

á tarptautinius tyrimus. Projektai sudaro 

prielaidas formuoti naujas doktorantûros 

temas, ávaldyti naujus metodus (pvz., 

stabiliøjø izotopø naudojimà mitybiniø tinklø 

studijoms, mikroelektrodø ir mezokosmø 

diegimà biogeocheminiuose tyrimuose, 

nuotoliniø metodø taikymà planktono 

ekologijoje), padengia naujos árangos ásigijimo 

ir naudojimo kaðtus, dalyvavimo 

tarptautiniuose kursuose iðlaidas. 

Pagal Jûrinio slënio programà greta 

moksliniø laboratorijø ketinama árengti laboratorijas 

studijoms, atnaujinti lauko tyri- 

mø bazes Ventëje ir Juodkrantëje. Tai sudarys 

sàlygas kokybiðkoms jûriniø mokslø 

studijoms ir, tikëtina, pritrauks daugiau 

gabaus jaunimo. 

Vietoj epilogo 

Pasaulio klimato kaita kartu su antropogeniniu 

poveikiu pavojinga ne tik gamtinës 

aplinkos stabilumui, bet ir gyvenimo 

kokybei, veikia ávairius ûkio sektorius. Jûros 

lygio kilimas, krantø ardymas, biologinës 

ávairovës nykimas, invaziniø organizmø 

poveikis kelia visuomenei naujø rûpesèiø. 

Akivaizdu, kad racionalus gamtos iðtekliø 

naudojimas turi bûti grindþiamas 

ekosisteminiu poþiûriu, paremtu kryptingais 

fundamentiniais ir tarpdalykiniais 

moksliniais tyrimais. Todël siûloma parengti 

valstybinæ prioritetinæ jûriniø mokslø tyrimø 

programà. Tokios programos reikalauja 

ir ES direktyviniai dokumentai (ES jûros 

politika ir Baltijos jûros regiono strategija). 

Augantis Baltijos jûros problemø aktualumas 

bei dëmesys jø sprendimams didina 

ir jûrø biologijos, fizikos, geologijos, chemijos 

ir technologijø srièiø specialistø poreiká. 

Ši tendencija bûdinga tiek senas jûrines tradicijas 

turinèiose ðalyse, tiek ðalyse, kurios 

tik pradeda dalyvauti jûriniuose tyrimuose. 

Vientisos okeanografijos krypties nebuvimas 

ðiuo metu galiojanèioje Lietuvos mokslø klasifikacijoje 

neleidþia formuoti vieningos jûriniø 

mokslø specialistø rengimo sistemos, 

jungiant fundamentines jûriniø tyrimø ðakas 

III studijø pakopoje. Okeanografijos krypties 

doktorantûros studijø aktualumas ðalyje pirmiausia 

siejamas su aukðtos kvalifikacijos 

specialistø, galinèiø garantuoti jûrinio sektoriaus 

darnià plëtrà, poreikiu. Okeanografijos 

kryptis laiduotø gebëjimus, kurie derintøsi su 

Europos jûrø ir jûrininkystës moksliniø tyrimø 

strategijoje numatytais uþdaviniais ir prioritetinëmis 

temomis. 

LITERATÛRA 

ES 2008. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 

2008/56/EB nustatanti Bendrijos veiksmø jûrø aplinkos 

politikos srityje pagrindus (Jûrø strategijos pagrindø direktyva). 

Europos Bendrijø Komisija, 2008. Komisijos komunikatas 

Europos parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos 

ir socialiniø reikalø komitetui ir region komitetui 

Europos jûrø ir jûrininkystës moksliniø tyrimø strategija 

nuosekli Europos moksliniø tyrimø erdvës sistema tausiam 

vandenynø ir jûrø naudojimui remti. 

Europos Bendrijø Komisija, 2009. Komisijos komunikatas 

Europos parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos 

ir socialiniø reikalø komitetui ir region komitetui 

dël Europos Sàjungos Baltijos jûros regiono strategijos. 

ISAK-2419, 2007. Patvirtintas LR ðvietimo ir mokslo 

ministro 2007 m. gruodþio 13 d. Mokslo krypèiø klasifikatorius 

(Nr. ISAK-2419) ir mokslo ðakø klasifikatorius 

(Nr. ISAK-2420). 

MEMO/09/453, 2009a. International dimension of the 

EU’s Integrated Maritime Policy: questions and answers 

MEMO/09/454, 2009b. Towards the integration of 

maritime surveillance in the European Union: questions 

and answers. 

MEMO/09/455, 2009c. Progress Report on the EU’s 

Integrated Maritime Policy: questions and answers. 

MEMO/10/404, 2010. Marine knowledge 2020. 

Snoeijs P., K. Kononen, J. Umegård 2008. International 

Publication of Baltic Sea Science. BONUS Publication 

No. 9. 


Panagrinëkime daþniausiai pasitaikanèius 

susiþalojimo bûdus ir jø prieþastis. 

Daþniausiai susiþalojama krentant ið aukðèio. 

Antai 2006 m. dël ðios prieþasties ávyko 

145 nelaimingi atsitikimai (po trejø metø 

tokiø nelaimingø atsitikimø sumaþëjo 3,7 

karto). Apklausos rodo, kad dël ðiø nelaimiø 

kalti projektuotojai, darbdaviai, darbø 

vadovai, kurie planuodami, rengdami projektus 

ir vykdydami statybos darbus neávertina 

rizikos ir nenumato saugos priemoniø 

bei nekontroliuoja darbuotojø. 

Daþniausiai susiþaloja 35–54 metø 

amþiaus darbuotojai. Tai – labiausiai patyrusiø 

darbuotojø grupë, kuri, regis, turëtø 

dirbti saugiausiai. Taèiau praktika rodo, 

kad 10 ir daugiau metø statybose iðdirbæ 

þmonës nebekreipia dëmesio á rizikos 

veiksnius, jauèiasi patyræ, viskà þinantys, 

todël neretai pamirðta atsargumà. O 

jei dar ir padaliniø vadovai kasdien prieð 

darbà neinformuoja apie rizikos veiksnius, 

tai galima laukti nelaimës. 

2006 m. statybos darbuotojams nustatytos 

358 profesinës ligos. Po trejø metø 

jø uþregistruota 261, t.y. 1,4 karto maþiau. 

Daþniausiai profesines ligas sukelia 

nustatytas ribines vertes virðijantys fi- 

zikiniai veiksniai. Statybos ámonëse tokios 

ligos sudaro apie 94 procentus. Profesiniø 

ligø sàraðe (2006 m.) vyrauja jungiamojo 

audinio ir skeleto-raumenø sistemos 

(37 proc.), ausø (36 proc.) bei nervø sistemos 

(26 proc.) ligos. 

2005 m. pradëti rengti statybos saugos 

ir sveikatos darbe koordinatoriai. Iki 2011 m. 

VGTU Darbo ir gaisrinës saugos katedra 

parengë apie 470 koordinatoriø. Ðiems specialistams 

priþiûrint, statybvietëse pagerëjo 

darbø organizavimas, darbuotojø saugos 

ir sveikatos kontrolë, norminiø teisës 

aktø reikalavimø vykdymas. Tai turëjo áta- 


Statyba yra viena pavojingiausiø ûkio srièiø: 2002–2009 m. nelaimingus 

atsitikimus darbe patyrë 4136 statybos darbuotojai, ið jø 413 nukentëjo 

sunkiai, 193 þuvo. Nors liaudies patarlë sako, kad nuo darbo „nebûsi 

bagotas, o tik kuprotas“, mokslo árodymais pagrástos priemonës padeda 

iðvengti daugelio nelaimiø ir profesiniø ligø. 

Doc. dr. Ritoldas ŠUKYS, 

prof. Petras ÈYRAS 

VGTU Darbo ir gaisrinës 

saugos katedra 

kos sunkiø ir mirtinø nelaimingø atsitikimø 

statybose maþëjimui 2006–2009 metais. 

Statistikos departamento duomenimis, 

2009 m. veikianèiø statybos ûkio 

subjektø buvo 7096, ið jø individualiø ûkio 

subjektø – 1233. Tais metais statybos ámonës 

savo jëgomis atliko darbø uþ 166 mln. 

Lt, t.y. 2,2 karto daugiau nei 2002 metais. 

Statybos darbø apimtys 2009 m., palyginti 

su 2002 m., išaugo 118 proc., tuo 

tarpu nuostoliai dël nelaimingø atsitikimø 

darbe ir profesiniø ligø sumaþëjo 47 proc., 

ligø pasek 

nelaimingø atsitikimø darbe 

52 procentais. Darbuotojø 

skaièiaus maþëjimas tam lemiamos 

átakos neturëjo, nes 

darbuotojø per ðá laikotarpá 

sumaþëjo tik 12 procentø. 

Investuoti á darbø saugà – 

naudinga 

Kuo geresnës sàlygos 

þmonëms sudaromos, kuo jie 

sveikesni, tuo kokybiðkiau ir 

greièiau dirba. Jei darbuotojai 

jauèia, kad darbdavys jais 

rûpinasi, o nelaimei nutikus 

nepaliks likimo valiai, tokiame 

kolektyve geresnë atmosfera, didëja darbuotojø 

motyvacija. Visa tai pakelia ámonës 

prestiþà ir net konkurencingumà. Investicijos 

á darbø saugà ir darbuotojø sveikatà 

visada atsiperka. Deja, daugelio maþø 

ir vidutiniø ámoniø savininkai iðlaidas 

darbø saugai laiko nuostoliais ir vengia 

skirti lëðø. O juk apie 55 proc. nelaimingø 

atsitikimø ávyksta statybos ámonëse, 

kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojø, 

tai yra vidutinëse ámonëse. 

Kodël ðiø ámoniø darbuotojai kenèia la

Traumø ir profesiniø 

mës. Kaip iðvengti? 

biausiai? Mûsø atlikti tyrimai parodë, kad 

vidutinës statybos ámonës dirba nedidelës 

apimties objektuose, kuriuose daþnai 

keièiasi darbø pobûdis, technologija, darbo 

sàlygos. Darbø vadovai vienu metu triûsia 

keliuose objektuose, todël tinkamai 

kontroliuoti darbuotojus ir rûpintis jø sveikata 

paprasèiausiai nespëja. Neretai padaliniø 

vadovai apskritai „pamiršta“ darbuotojams 

paaiðkinti apie statybvietëje slypinèius 

pavojus, todël darbuotojai sprendimus 

priima patys. Kitaip tariant, kaip moka, 

taip ir saugosi. O jei darbo patirtis, kvalifikacija 

nepakankama, jei trûksta informacijos, 

tai ir iki nelaimës tik vienas þingsnelis. 

Apie prastà darbuotojø kontrolæ liudija 

ir tai, kad 50 proc. vidutinëse ámonëse traumuotø 

darbuotojø buvo neblaivûs. Jei tokios 

ámonës darbuotojas susiþaloja, suserga 

profesine liga, praranda dalá darbingumo, 

ámonës nuostoliai daþnai „perkeliami“ 

visuomenei, tai yra valstybei. 

Remiantis statybos ámoniø apklausos 

rezultatais, vieno darbuotojo saugai ir 

sveikatai 2007 m. buvo skiriama 443 litai. 

Statybos ámoniø iðlaidos darbø saugai sudarë 

48,1 mln. litø. Jei darbuotojø saugai 

ir sveikatai skirtas lëðas statybos ámonës 

padidintø 0,5 proc. nuo statybos darbø 

apimties (tai yra 6,5 mln. litø), jos gautø 

19,5 mln. litø ekonominës naudos. 

Ekonominës ir socialinës pasekmës 

Darbø sauga bei statybose dirbanèiø 

þmoniø sveikata svarbi ne tik patiems darbuotojams. 

Nelaimingi atsitikimai darbe – 

visos visuomenës problema. Juk profesinës 

ligos, nelaimës „tuština“ visos valstybës, 

taip pat ir mûsø kiðenæ – maþëja BVP, 

naudojamos Valstybinio socialinio draudimo 

fondo lëðos. Nuostoliø patiriama ir dël 

to, kad sunkø nelaimingà atsitikimà darbe 

patyræ ar profesine liga susirgæ asmenys 

netenka dalies darbingumo. Nuostoliø patiria 

ir ámonës – dël prastovø sumaþëja pelnas, 

reikia remontuoti ar ásigyti naujus nelaimingo 

atsitikimo metu sugadintus árenginius, 

instrumentus. 

Kaip ðie nuostoliai atsispindi statistikoje? 

Socialinio draudimo fondo iðmokos, 

nepagamintas BVP ir nuostoliai, susidaræ 

darbuotojams netekus dalies darbingumo 

dël sunkiø nelaimingø atsitikimø ir profesiniø 

ligø, padidëjo nuo 6,9 mln. litø 

2002 m. iki 16,7 mln. litø 2009 metais. 

Daugiausia nuostoliø patiriama dël 

mirtinø nelaimingø atsitikimø darbe: 

2002–2009 m. ðie nuostoliai sudarë 

167,8 mln. litø. Ið viso nuostoliai statybos 

ámonëse dël ávykusiø nelaimingø atsitikimø 

ir profesiniø ligø 2002–2009 m. 

sudarë 285,1 mln. litø. 

Remiantis 2008 m. apklausos duomenimis, 

ámonës nuostoliai dël vieno nelaimingo 

atsitikimo darbe padidëjo nuo 

10,3 tûkst. Lt 2002 m. iki 16,9 tûkst. Lt 

2007 metais. Visø statybos ámoniø nuostoliai 

dël nelaimingø atsitikimø darbe padidëjo 

nuo 4,2 mln. Lt (2002 m.) iki 

11,7 mln. Lt (2007 m.) ir ið viso per 2002– 

2007 m. sudarë 42,7 mln. Lt. 

Ið ko susideda ámoniø patiriami nuostoliai? 

Didþiausià nuostoliø dalá sudaro 

ámonës prarastas pelnas, taip pat nuostoliai, 

susijæ su saugiø darbo sàlygø atstatymu 

ávykio vietoje, nelaimingø atsitikimø 

tyrimo kaina. 

Taèiau iðtirti nelaimingà atsitikimà, iðaiðkinti 

prieþastis ir rasti kaltuosius – tik 

viena medalio pusë. Antroji – pasirûpinti 

tais, kurie dël nelaimingo atsitikimo prarado 

sveikatà ar maitintojà. Neágaliøjø 

skaièius tarp tø, kurie dirba statyboje, 

kasmet didëja. Turime omenyje asmenis, 

kurie patyrë sunkius nelaimingus atsitikimus 

darbe ir kuriems nustatyta profesinë 

liga. 2002 m. pripaþinti neágaliais 

246 statybininkai, o 2009 m. – 281. Ið viso 

per 2002–2009 m. statyboje neágaliais 

tapo 2354 asmenys. Neágaliesiems, 

praradusiems dalá darbingumo statybos 

sektoriuje, 2002–2009 m. iðmokëta 

1055,6 tûkst. litø paðalpø. 

Rekomendacijos 

Ávertinæ statybos darbuotojø saugos 

ir sveikatos bûklæ, profesiniø ligø bei nelaimingø 

atsitikimø darbe ekonomines ir 

socialines pasekmes, siûlome: 

Tobulinti statybos darbø technologijos 

projektø rengimà, kad bûtø kuo 

detalesni, konkretesni. Bûtina ásitikinti, ar 

darbuotojai pakankamai gerai supranta 

ðiuos projektus. 

Ypaè svarbu tinkamai organizuoti 

darbà. Garantuojant darbuotojø 

saugà, svarbus vaidmuo tenka statybos 

saugos ir sveikatos koordinatoriams, 

rangovams ir subrangovams. Bûtina parengti 

darbuotojø saugos ir sveikatos reikalavimus 

statybvietëje, ágyvendinti ávairias 

prevencines priemones – informuoti 

ir kontroliuoti darbuotojus, nuolat atnaujinti 

mokymo programas ir lokalinius 

teisës aktus. 

Projektuotojai, statybos ámoniø 

darbdaviai bei darbø vadovai, rengdami 

projektus ir vykdydami statybos darbus, 

turi ávertinti darbo dideliame aukðtyje rizikà, 

numatyti ir ágyvendinti darbuotojus 

nuo kritimø apsauganèias priemones. 

Tobulinti darbuotojø mokymà. 

Darbuotojai turi bûti informuoti apie rizikà 

bei specifinius pavojus, su kuriais susidurs 

darbe, turi bûti ádiegtos prevencijos 

priemonës. 

Darbdaviai turi numatyti prevencijos 

priemones, atsiþvelgdami á konkreèias 

sàlygas. Daugiausia dëmesio bûtina skirti 

dirbantiesiems dideliame aukðtyje, pirmus 

metus dirbantiems asmenims. Darbuotojams, 

turintiems maþesná kaip vienø 

metø darbo staþà, bûtina organizuoti 

staþuotes, kad geriau suprastø saugos 

ir sveikatos darbe reikalavimus. Bûtina 

uþkirsti kelià alkoholio vartojimui darbo 

metu. Statistika byloja, kad apie 23 proc. 

sunkiai traumuotø, apie 37 proc. þuvusiø 

statybos darbuotojø ávykio metu buvo 

neblaivûs. 

Naudotis socialinio draudimo 

fondo lëðomis, skirtomis nelaimingø atsitikimø 

darbe ir profesiniø ligø prevencijai, 

tai ypaè svarbu maþoms ir vidutinëms 

statybos ámonëms. 2006 m. tik dvi 

statybos ámonës pasinaudojo ðiomis lëðomis. 

Ápareigoti uþsakovà objektø sàmatose 

atskira eilute dalá konkurso lëðø 

sumos skirti darbuotojø saugai ir sveikatai 

garantuoti. Tobulinti vieðøjø pirkimø 

ástatymà taip, kad konkurso laimëtojas 

bûtø nustatomas ne tik pagal maþiausià 

pasiûlytà kainà, bet ir pagal darbuotojø 

saugos ir sveikatos garantavimà 

statybvietëje. 

Statybos ámonës privalo ávertinti 

neágaliuoju tapusio darbuotojo darbiná potencialà, 

pritaikyti jam darbo vietà, sudaryti 

tinkamà darbo aplinkà, atsiþvelgiant á 

ergonominius reikalavimus, taip pat sudaryti 

galimybes lengvatinëmis sàlygomis 

atgauti darbingumà reabilitacijos ir gydymo 

ástaigose bei sudaryti neágaliesiems 

sàlygas mokytis ir persikvalifikuoti. 


Prieð keletà metø Vilniaus 

universitetinëje Antakalnio 

ligoninëje kybojau tarp gyvenimo 

ir mirties. Nebuvau tikras, kad 

iðgyvensiu. Gydytojai darë kà galëjo, 

taèiau vengë kalbëti apie ligos baigtá. 

Buvau susitaikæs su mintimi, kad 

gyvenimas gali nutrûkti 

bet kurià akimirkà. 

Tomis dienomis mane lankë 

dukterys ir kiti artimieji. Kalbëdamiesi 

daþnai nuklysdavome á praeities 

Agronomas Antanas Boguslauskas 

laikus, kà teko per gyvenimà patirti ir 

pamatyti. Kai kurie atsiminimai ypaè 

skaudþiai yra ásirëþæ á atmintá. 

Gydytojams pavyko padaryti 

stebuklà. Liga kuriam laikui atsitraukë. 

Ëmiau sveikti. Ateidavæs aplankyti 

sesers sûnus Rimantas vieno pokalbio 

metu iðgavo paþadà, kad uþraðysiu kà 

esu papasakojæs. Tai, kas buvo, kas 

patirta – neturi bûti uþmiršta, nors 

kartais gali atrodyti pernelyg asmeniška. 

Mûsø gyvenimas susideda ið 

daugybës asmeniniø, – sakë Rimantas, 

– viskas, kas buvo, privalo bûti 

iðsaugota, privalo gyventi mûsø 

bendroje atmintyje. 

Ðitaip atsirado ðie prabëgusio 

gyvenimo áspûdþiai ir atsiminimai. Gal 

primins ir kitø Lietuvos ûkininkø patirtà 

likimà, kuris nebuvo pasirinktas, kuris 

tiesiog uþgriuvo ant darbðèiø ir 

taikingø þemdirbiø gyvenimo, paversdamas 

já griuvësiais, pastangø 

ir vilèiø pelenais. 


Lietuvos ûkininko 

Antanas BOGUSLAUSKAS 

Apie tëvà 

Mûsø jaunystë, graþiausios gyvenimo 

dienos, prabëgo baisiais laikais... 

Kad man ir mano sesutëms Sofijai, 

Valerijai, Onai, broliui Jonui pavyko nugyventi 

gyvenimà Lietuvoje, kad galëjome 

dorai ir sàþiningai vykdyti tai, kà 

skyrë mums atlikti gyvenime Aukðèiausiasis, 

– uþ viskà esame dëkingi savo 

tëvui Vladui Boguslauskui, neraðtingam 

Þemalës kaimo netoli Maþeikiø ûkininkui, 

savo dienas baigusiam Kiðtimo 

lageryje Urale... 

Vladislovas Boguslauskas, gimæs 

1876 m. spalio 14 d., uþaugo Þemalës 

parapijos Bugeniø kaime, kur jo tëvui 

Aleksandrui Boguslauskui, vedusiam 

Marijonà Kaveckaitæ, dvarininkas Kaveckis 

ið Bugeniø dvaro buvo atidalinæs 33 

ha þemës ir padëjæs pasistatyti namus. 

Apie 1910 m. Vladas Boguslauskas vedë 

Sofijà Þalimaitæ ir sulaukë 5 vaikø. Dar 

dvi dukterys mirë vos gimusios. 1921 m. 

Vladas Boguslauskas nupirko Lëlaièiø 

dvarui Þemalëje priklausiusá 58 ha Pociðkës 

palivarkà su griûvanèiais ûkiniais 

pastatais. 1922 m. pavasará ðeima persikëlë 

á naujà gyvenvietæ. Tuo metu, kai atsikëlëme, 

vyriausiai dukrai buvo 10 metø, 

o man, jauniausiajam, 2 mënesiai. 

Tëvas buvo labai darbðtus, pamaldus 

ir teisingas. Sumaniai vadovavo 

ûkiui. Kasdienius ûkio reikalus tvarkë 

mama, o tëvas galvojo, kaip gerinti ûká. 

Labai mëgo technikà, daugiausia laiko 

praleisdavo kalvëje. Remontavo ûkiná inventoriø, 

kaustë arklius, taisë griûvanèius 

pastatus. Keldavosi su auðra. Ið ryto 

prapjaudavo þolës, po to skubëjo á 

kalvæ ir ten stuksendavo per dienà plaktuku 

bei kitais árankiais. Vasarà dirbdavo 

iki saulëlydþio, darydamas tik 1–2 valandø 

pertraukà pietø metu. Grieþtai þiûrëjo, 

kad niekas ðeimoje netinginiautø. 

Visi dirbome be atvangos. 

Tëvas vaikystëje buvo pradëjæs lankyti 

Þemalës parapijos mokyklà. Mokëjo 

skaityti, taèiau didesnio iðsilavinimo 

negavo. Pasiþymëjo gera nuovoka. Tiesiog 

verste vertë vaikus mokytis. Keturi 

vaikai baigë gimnazijà, vëliau aukðtuosius 

mokslus. 

Pociðkës þemë buvo nederlinga, pilna 

akmenø. Per 18 metø tëvas sukultûrino 

jà. Pastatë naujus pastatus, þenkliai 

padidino þemës ûkio produkcijà. 

Sëkmingà ûkio plëtojimàsi nutraukë 

1940 m. vasarà prasidëjusi sovietinë 

okupacija. Ûkis buvo iðdraskytas, paimta 

28 ha þemës, dalis pastatø, uþdëtos 

didelës prievolës ir mokesèiai. 1941 m. 

Lietuvà okupavus vokieèiams, paimtà 

þemæ ir pastatus tëvas susigràþino, taèiau 

prievolës grûdais, mësa taip prispaudë, 

kad apie ûkio gerinimà nebebuvo 

galima në galvoti. 

1944 m. rudená sugráþo Raudonoji armija, 

gyvenimas visiðkai pakriko. Atsiradus 

vietinei valdþiai ir stribams, ûkininkai 

nebeturëjo ramybës. Buvo apdëti nepakeliamomis 

prievolëmis grûdais, mësa, 

pienu. Eidavo pareigûnai per kiemus, tikrindavo 

svirnus, tvartus ir, kà radæ, versdavo 

atiduoti valstybei. O kiek dar siausdavo 

naktimis pavieniø kareiviø, kurie 

vogdavo viðtas, kiaules, arklius, avis. 

Gyvenimas kurá laikà buvo pagerëjæs, 

kai 1944 m. gruodþio mënesá mûsø 

namuose ásikûrë rusø aviacijos dalinio 

ðtabas. Iðsikëlëme ið namo gyventi á svirnà, 

o namà uþëmë kariðkiai. Nebevaikðèiojo 

pavieniai kareiviai ir vietiniai stribai 

su valdþios ágaliotiniais. Dalinio vadas buvo 

protingas ir geras þmogus. Rusijoje 

prieš karà buvo suimtas. Kai pasirodë 

pas mus, ëjo aukðto karininko pareigas. 

Buvo gerai perpratæs sovietiná gyvenimà, 

þinojo, kas vyksta. Ðis vadas sakë mano 

tëvui, kad kol dalinys stovi sodyboje, iðparduotø 

kà tik gali – þemæ, ûká, turtà. 

Viskas prapuls, bus atimta, o já patá iðveð. 

Mano tëvas netikëjo. Ruso kalbos 

jam atrodë nerealios, neámanomos. Nepaklausë. 

Bet kai dalinys paliko sodybà, 

vado þodþiai pradëjo pildytis. Prasidëjo 

neramios dienos. Nieko kito negirdëjome, 

tik prievolës, prievolës, prievolës... 

1945 m. rugsëjo 26 d. tëvui buvo ásakyta 

atvykti á Maþeikiø NKVD ir atveþti 

medþiokliná ðautuvà, kurá teisëtai laikë. 

Tëvas nuveþë ðautuvà, taèiau ið NKVD 

nebegráþo. Buvo areštuotas. Neþinojome, 

kur dingo. Tëvui tuo metu buvo 69 

metai. Buvo ligotas, sirgo virðkinimo 

trakto sutrikimu. Ieðkojome kur tik galëjome 

– ne tik Maþeikiø areðtinëje, bet ir 

Ðiauliø kalëjime, Leningrade, Vilniuje. 

Lapkrièio pabaigoje gavome þinià, kad 

laikomas Ðiauliø kalëjime. 

Aš tuo metu mokiausi Þemës ûkio 

akademijoje. Buvau prisiglaudæs pas 

sesutæ Sofijà, kuri su vyru Juozu Simo-

likimas 

kaièiu gyveno Kaune. Kas antrà savaitæ 

penktadiená vaþiuodavau á Ðiaulius ir veþdavau 

tëvui maisto. Kelionë bûdavo sunki 

ir varginanti, nes traukiniai buvo perpildyti 

keleiviø. Kartais tekdavo vaþiuoti 

vagono tambûre. Nuvaþiavæs á Ðiaulius, 

nakvodavau namø griuvësiø rûsyje. 

Anksti rytà 7 val. stodavau á eilæ prie kalëjimo 

vartø perduoti maisto. Pradëdavo 

priimti 9 val. Priimdavo tik ið 30 þmoniø. 

Tokiø, kaip að, buvo daug. 

1946 m. balandþio 11 d. Ðiauliø kalëjime 

ávyko Lietuvos TSR Karinio tribunolo 

teismas. Vladas Boguslauskas buvo nuteistas 

6 metams lagerio uþ tai, kad agitavo 

prieð þemës reformà ir nusikalto 

sovietinei valdþiai. Apie kolektyvizacijà tuo 

metu dar nebuvo kalbama. 

Po teismo tëvas buvo iðveþtas á Èeliabinsko 

sritá, á lagerá prie Kištimo miestelio. 

Tai suþinojome gavæ laiðkà ið Latvijos 

pilieèio, buvusio su tëvu tame paèiame 

lageryje. 

1946 m. liepà sesers Sofijos ir jos vyro 

Simokaièio paragintas, išvaþiavau 

ieškoti tëvo. Pinigø kelionei davë Juozas 

Simokaitis. Nemokëjau rusø kalbos, bet 

labai norëjau pamatyti tëvà, tad ryþausi 

neþinomai ir, kaip teko ásitikinti, pavojingai 

kelionei. 

Maskvà pasiekiau nesunkiai, nes turëjau 

traukinio bilietà. Maskvoje dvi paras 

prasistumdæs geleþinkelio stotyje prie bilietø 

kasø ir jø negavæs, prisigretinau prie 

kariðkiø, vykusiø á Èeliabinskà. Jø padedamas 

ásëdau á traukiná, bet, nuvaþiavæs 

100 km, kontrolieriø buvau iðsodintas. Gráþau 

atgal á Maskvà. Po paros šiaip taip pavyko 

nusipirkti bilietà á Èeliabinskà. Ðákart 

vaþiavau sëkmingai, taèiau kelionë buvo 

ilga. Èeliabinske nesunkiai persëdau á vietiná 

traukiná ir vakare pasiekiau Kiðtimà. 

Nakvynæ Kiðtime gavau pas vietiná 

miestelio gyventojà. Maiðe turëjau rûkytø 

laðiniø, dþiovintos duonos, tad pavakarieniavau 

ir papusryèiavau su svetingai 

priëmusiais senukais. Rytà namelio 

šeimininkas nuvedë mane á milicijos skyriø. 

Milicijos pareigûnai buvo draugiðki. 

Iðklausæ nuveþë nurodytu adresu á lagerá, 

buvusá uþ 5 km, ir pristatë lagerio pareigûnams. 

Tà dienà pasimatymo su tëvu negavau. 

Pernakvoti á savo butà priëmë lagerio 

viršininko pavaduotojas. Jo šeimai palikau 

apie 4 kg rûkytø laðiniø. Tai buvo 

labai malonûs þmonës. Padarë man teismo 

sprendimo nuoraðà. 

Kità dienà susitikau su tëvu. Tëvo nepaþinau. 

Tai buvo skeletas, apëjæs blakëmis. 

Suvargæs, nuskuræs, su tais paèiais 

vasariniais rûbais, kuriuos dëvëjo, kai buvo 

suimtas. Sunkiai kalbëjo, stovëti beveik 

negalëjo. Pasisakë, kad Maþeikiø milicijos 

darbuotojai per tardymà labai þiauriai mu- 

“Vlado ir Sofijos Boguslauskø ðeima”. Centre sëdi Sofija ir Vladas Boguslauskai. Stovi ið kairës: 

duktë Sofija, sûnus Jonas, dukterys Ona ir Valerija. Priekyje ant þemës sëdi sûnus Antanas 

ðë, klausinëjo, kur ginklai, pinigai, auksas, 

su kuo palaikàs ryðius miðke. Tëvui tai buvo 

didelë staigmena, neþinojo, kas šitaip 

skundë. Spëjo, kad kaþkas ið kaimynø ar 

artimø giminiø. Pasimatymas truko valandà. 

Po to iðsiskyrëme amþinai. 

Tëvas mirë iš bado 1947 m. kovo 27 

d., eidamas 71 metus. Dël skrandþio ligos 

negalëjo normaliai maitintis. Siuntëme 

siuntinius, juos gaudavo. Atiduodavo 

likimo nuskriaustiesiems. Palaidotas 

bendrame kape, kurio vieta neþinoma. 

Pociðkë 

Atsikëlus á Pociðkæ, svarbiausias Vlado 

ir Sofijos Boguslauskø rûpestis buvo 

pastatyti ant kojø ûká, mokyti vaikus, padëti 

pagalbos reikalingiems. Tëvai globojo 

ið Bugeniø atsiveþtà senelës seserá Kotrynà 

Kaveckaitæ, kuri nuo 7 metø, raupams 

perëjus per akis, buvo akla. 

Vaikai lankëme Þemalës pradinæ mokyklà. 

Baigæ jà, toliau mokëmës Maþeikiø 

gimnazijoje. Ji buvo uþ 17 km nuo tëvø 

namø. Maþeikiuose tëvai samdë butà ir ðei- 

mininkæ, kuri gamindavo valgá. Maisto produktø 

kas savaitæ atveþdavo mama. 

Gimnazijoje mokëmës keturi ið penkiø 

vaikø. Sesuo Valerija buvo gabi mokslui, 

taèiau, baigusi pradinæ mokyklà, nebenorëjo 

toliau mokytis. Bûdama 17 metø, 

iðëjo ûkininkauti á tëvo nupirktà ûká Raèiø 

kaime. Patyrë daug vargo sovietinëje 

Lietuvoje. Iki pat savo dienø pabaigos ne- 

matë ðviesesnio gyvenimo. Vyras buvo 

mëgëjas iðgerti, galiausiai paliko su 5 vaikais. 

Viena pati sugebëjo uþauginti vaikus 

ir iðleisti juos á þmones. 

Rûpesèiø ir iðlaidø tëvams netrûko. 

Pirmieji metai Pociðkëje buvo labai sunkûs. 

Daug pastangø reikalavo þemës tvarkymas. 

Laukuose buvo gausu dideliø akmenø. 

Tëvas su talkininkais juos iðkasdavo 

ið þemës, kaldavo skyles, pripildavo 

bertoleto druskos ir, áspraudæs padegamàjá 

„ðniûrà“, sprogdindavo. Susprogdintus 

akmenis arkliais iðveþdavo á palaukæ. 

Ðlapios dirvos buvo sausinamos atvirais 

grioviais. 

Sukultûrinus þemæ, derliai tapo geresni. 

Ûkyje augo rugiai, mieþiai, aviþos, apie 

1–1,5 ha buvo uþsëjami linais. 

Linø pluoðtas turëjo gerà kainà ir buvo 

paklausus, bet pagaminti já buvo nelengva. 

Linus reikëjo nurauti rankomis, 

spragilais nukulti galvutes, stiebelius pakloti 

dobilienoje, atsiklojëjusius ðiaudelius 

pakelti, iðdþiovinti, suveþti á klojimà. Rudená, 

baigus laukø darbus, iðdþiovintus 

ðiaudelius mindavome jaujoje su linø mi- 


namàja maðina, gautà pluoðtà iðmuðdavome 

nuo spaliø bruktuve rankomis. 

Tik grynà, be spaliø, pluoðtà buvo galima 

parduoti linø supirktuvëje. 

Be javø ir linø, ûkyje buvo auginamos 

bulvës maistui ir kiauliø paðarui, 

paðariniai runkeliai karvëms. 

Ûkis laikë nemaþa gyvuliø: 10–12 

melþiamø karviø ir 3–4 prieauglio, 4 darbinius 

arklius ir 2 kumeliukus, 20–30 be- 

Lëlaièiø koplyèia 

koniniø kiauliø, dvi parðavedes, apie 20 

aviø, tiek pat þàsø ir viðtø. 

Arkliams buvo skiriamas ypatingas 

dëmesys – geriausia ganykla vasarà ir 

geriausias paðaras þiemà. Arkliais reikëjo 

ádirbti þemæ, suveþti derliø, iðveþti 

ið tvarto mëðlà, vaþiuoti á miestà, þiemà 

veþti miðkà. Arkliai visà laikà dirbo taip 

pat sunkiai, kaip ir þmonës. 

Darbo ûkyje buvo daug. Kasmet 

samdydavo du bernus ir dvi merginas, 

taip pat piemená. Darbymeèiu papildomai 

bûdavo pasitelkiami dar 2–3 darbininkai. 

Samdiniai buvo maitinami, gaudavo 

darbo drabuþius, patalpas poilsiui, 

piniginá atlygá pagal sudarytà darbo sutartá. 

Darbas vykdavo pagal vietos paproèius. 

Samdyti darbininkai iðbûdavo 

ûkyje po 2–3 metus, o viena mergina 

prabuvo net 8 metus. 

Atsikëlus á Pociðkæ, ið pastatø buvo 

tik senas apgriuvæs gyvenamasis namas, 

maþas tvartas karvëms ir jauja. Verkiant 

reikëjo imtis statybø, taèiau tai nebuvo 

paprasta padaryti. Kone visus tarpukario 

metus ûkis statësi. Per 18 metø 

buvo pastatyta 13 dideliø pastatø. 

Pirmiausia tëvas pasistatë kalvæ, nusipirko 

kalvystës árankius. Antras pasta- 


tas buvo pirtis. Vëliau iðaugo 200 tonø 

talpos svirnas grûdams su rûsiu, bulviø 

ir darþoviø saugykla, trys didelës 

darþinës javams ir paðarams sukrauti, 

arklidë, kiaulidës, pusë gyvenamojo namo. 

Kitai namo pusei pastatyti buvo paruoðta 

statybinë medþiaga. Uþëjæs karas 

darbus sustabdë. 

Tëvas buvo pasidaræs kuliamàjà 

maðinà, nusipirkæs garo katilà. Su kuliamàja 

ne tik savo ûkio javus iðkuldavo, 

bet ir kaimynams padëdavo. Tas, 

kuris paskutinis baigdavo kûlæ, rengdavo 

pabaigtuves. Tada grodavo armonika, 

aidëdavo dainos, kaip nebuvæs 

dingdavo nuovargis. 

Tëvas ne tik statë Pociðkæ, bet ir 

stengësi plësti þemæ, stambinti ûká. 

1932 m. nupirko 25 ha dirbamos þemës 

Raèiø kaime, kiek vëliau 18 ha 

krûmais apaugusiø pievø, vadinamø 

Plaèiosiomis, palei Þemalupio upelá. 

Raèiuose per keletà metø pastatë gyvenamàjá 

namà, tvartà po vienu stogu 

karvëms, arkliams ir kiaulëms, darþinæ 

ir dviaukðtá 100 tonø talpos svirnà. 

Uþveisë 1 ha sodà, sodybà apsodino 

eglaitëmis. Þemæ nusausino grioviais, 

buvo derlinga. Gerai derëjo kvieèiai, 

kitos kultûros. Plaèiosiose per 5–6 metus 

buvo iðrauti krûmai, augo sodri þolë, 

kuri aprûpindavo ðienu laikomus 

ûkyje gyvulius. 

Ið ûkininkavimo gaunamos pajamos 

buvo investuojamos á statybas, 

laukø gerinimà, þemës dirbimo padargus. 

Tëvas kaip ámanydamas vengë turëti 

reikalø su bankais. Laikë juos plëðikais. 

Su banku prasidëk, tai ir kelnes 

pasidëk – sakë ne kartà. 

Vis dëlto ne tik ûkis rûpëjo mano 

tëvui. Vladas Boguslauskas yra daug 

prisidëjæs prie mûrinës Lëlaièiø koplyèios, 

stovinèios prie kelio ið Þemalës á 

Tirkðlius prieðais buvusá Pociðkës ûká, 

statybos. Iki ðiol ten kasmet rengiami 

ðv. Roko atlaidai. 

Tëvas buvo Lëlaièiø koplyèios statybos 

komiteto narys. Rûpinosi koplyèios 

projektu, rengë loterijas lëðoms 

rinkti, davë statybai akmenø, miðko medþiagos, 

samdë meistrus, rëmë pinigais. 

1934 m. pavasará naujoji Lëlaièiø 

koplyèia buvo pašventinta. Daug þmoniø 

aukomis ir darbu yra parëmæ Lëlaièiø 

koplyèios statybà, bet man ðis nedidelis 

pastatas yra vienintelis iðlikæs 

nenuilstamos tëvo veiklos Þemalëje atminimas. 

Darbas, juodas kasdienis darbas, 

kuriant ðviesesnæ ateitá, buvo gyvenimo 

Pociðkës ûkyje pagrindas. Ateitis 

parodë, kad tai buvo iliuzija. 

Bus daugiau 

Vaidotas MATUTIS 

XXI a. globalizacijos 

iððûkiai reikalauja prieð 

iðkeliant naujà investicinæ 

idëjà kuo realiau ávertinti 

jos padarinius. 

Globalinæ ekonomikà formavo tarptautinës 

korporacijos, plëtojanèios tarptautinius 

gamybos bei prekybos tinklus. 

Ðià ekonomikà reikëtø nagrinëti atsiþvelgiant 

á tai, kad jos svarbiausios sudedamosios 

dalys industriniu, struktûriniu 

bei technologiniu atþvilgiu pajëgia dirbti 

planetos mastu kaip visuma pasirinktu 

laiku. Tai daro átakà visai socialinei terpei. 

Laisvas informacijos judëjimas, nevarþomas 

keitimasis technologinëmis 

bei inovacinëmis þiniomis sudarë þmogaus 

ar „ámonës“ plëtotës prielaidas nepriklausomai 

nuo socialinës aplinkos. 

Sukûrus pasauliná informaciná tinklà, 

atsirado galimybë laisvai ir efektyviai judëti 

finansiniams iðtekliams. Tuo pasinaudojo 

ávairios finansinës institucijos, 

prisidëdamos prie globalinës ekonomikos 

plëtros. Nes galima daryti prielaidà, 

kad finansø rinkø globalizacija yra 

naujosios globalinës ekonomikos stuburas. 

Laisvas þiniø bei informacijos judëjimas 

pasaulá apraizgiusiais skaitmeniniais 

tinklais pradeda blukinti susiformavusius 

visuomenës terminus ir apibrëþimus, 

turi átakos visuomenës 

sluoksniø keitimuisi... 

Laisvas, jokiø sienø nepripaþástantis 

pasaulinio kapitalo judëjimas, laisvas 

informaciniø srautø judëjimas, nebestabdomas 

net kalbø barjerø, verèia 

pamàstyti apie investicinës idëjos perspektyvinio 

vertinimo metodikà ir galimybæ 

prognozuoti. 

Nagrinëjant naujà metodikà, leidþianèià 

ávertinti ðalies vidaus politologinæ visuomeninæ 

sanklodà, taip pat ir jos artimiausiø 

kaimyniø bei kitø ðaliø galimà 

átakà naujos investicinës idëjos raidai bei 

galutiniams rezultatams, prognozuoti ðalies 

politikos bei ekonomikos plëtrà, átakà 

naujos investicinës idëjos vieðinimui, 

visuomenës nuomonës formavimui, bûtina 

aptarti filosofijos vaidmená ðiuolaikinëje 

visuomenëje ir jos perspektyvas. 

Þinoma, vertinimas priklauso ir nuo 

tos idëjos pateikimo metodø, taèiau tai 

jau gretutiniø tyrimø tema. Siekiant visapusiðkesnio 

ávertinimo, reikia atsiþvelgti 

á investicinës idëjos formavimo-

Nauja investicinë idëja ir jos 

perspektyvos 

si prielaidas bei motyvus, tam reikalingà 

laikotarpá, taip pat ir á galimas perspektyvas 

bei korektûras. 

Toliau nagrinëjant ðià teorijà ir lyginant 

jà su dabartinëmis politinëmis sistemomis 

senas demokratijos tradicijas turinèiose 

ðalyse, kyla klausimas, kodël populiariausia 

dabar dvipartinë sistema? 

Ar ji atspindi realias visuomenës politologines 

paþiûras? 

Kaip jau buvo minëta anksèiau, tokia 

situacija, o tai rodo ir sociologiniø tyrimø 

analizë, neatspindi realiø visuomenës 

paþiûrø. 

Tai kodël gi realiai pasaulyje dominuoja 

dvi pagrindinës politinës jëgos (atskirai 

paimtos ðalies politologinëje sanklodoje)? 

Tokià situacijà, remiantis naujai siûloma 

(mûsø jau aptarta) atskaitos sistema, 

galima bûtø aiðkinti minëtàja politiniø jëgø 

finansavimo struktûra, kurià daugiausia 

lemia ekonomikos bei politikos tarpusavio 

ryðiai ir apibusë átaka. 

Kalbant apie realumà, verta prisiminti, 

kad prof. Jonas Grigas savo straipsnyje 

„Ar pasaulis yra tik iliuzija?“ raðo: „Ne 

vienas mokslo vyras abejojo pasaulio realumu“; 

„Kai kurie filosofai manë, kad nieko 

nëra realaus – viskas tik iliuzija. Bet 

kol iliuzijos elgiasi patikimai ir aiðkiai, 

mokslininkai ið jø kuria fizikà“. 

„Nors filosofavimas gali þmogui kiauðà 

nuo smegenø nukelti, bet kai kurios 

naujos fizikos kryptys, kaip kosmologija 

ir stygø teorija, yra taip toli nuo viso to, kà 

vadiname realybe, kad kai kas iš viso pradeda 

abejoti, ar fizikai tik neprarado ryšio 

su realybe“. 

Tuo tarpu A.Statkevièius savo straipsnyje 

„XXI amþiaus filosofija ir pasaulëþiûra“ 

pateikia labai daug kritiniø pastabø, 

kaip þmonës dabar supranta filosofijà, kas 

yra filosofija, kokia jos paskirtis ir perspektyva. 

Jis raðo: 

„Visi þino, jog egzistuoja 1. negyvoji 

gamta ir 2. gyvoji gamta. Fizika – mokslas, 

kuris atramos taðkà turi materialinæ 

tikrovæ atspindinèiuose negyvosios gamtos 

„elgesio“ dësniuose. Filosofija – 

mokslas, kuris atramos taðkà turi dvasinæ 

tikrovæ atspindinèiuose doro socialinio 

elgesio dësniuose, turinèiuose pavadinimà 

IÐMINTIS“. 

„Auksas nerûdija, iðmintis nesensta, 

– tvirtina dabartinës Lietuvos filosofas sokratikas 

J.Steikûnas. 

Kaip fizikos mokslo pagrindà sudaro 

gravitacija – visuotinë trauka, taip filosofijos 

mokslo pagrindà sudaro visuotinë 

evoliuciogeninë dora, á kurià turi lygiuotis 

iðmintis, etika, kultûra bei mokslinë 

pasaulëþiûra. 

Evoliuciogeninës filosofijos mokslas 

– tai doro socialinio elgesio tiesø ir dësniø, 

turinèiø pavadinimà IÐMINTIS, visuma 

bei grieþta minëtos visumos kontrolë 

teorinei bei praktinei valstybës ar pasaulio 

valdovø, konstitucijø bei formuluojamø 

poástatyminiø aktø, bet kokiø organizacijø 

ar pavieniø þmoniø veiklai“. 

Taèiau autorius vartoja specifinius terminus 

ir mokslinius apibrëþimus, kurie 

uþmaskuoja pagrindinæ ir gan paprastà 

tiesà, „raudona linija“ iðsiskirianèià visame 

straipsnyje, kad filosofija nuo pat jos 

atsiradimo þmonëms buvo reikalinga 

tam, kad galima bûtø pateisinti savo 

veiksmus. Þmonija nuo pat savo iðtakø 

kankinosi norëdama atsakyti á klausimà: 

„kodël að tai darau ar padariau?“ Reikia 

pabrëþti, kad tai bûdinga þmogui ir kaip 

individui, ir kaip visuomenës nariui. 

Ðie savæs pateisinimo ieðkojimai galø 

gale virto filosofiniais traktatais, bandanèiais 

pateisinti tiek atskiro þmogaus, tiek 

atskirø visuomenës grupiø, tiek visos 

þmonijos elgesá. Kintant ekonominei ir visuomeninei 

sanklodai, kito ir paaiðkinimai, 

taigi, galima sakyti, kito ir filosofinës 

paþiûros, atsirado ávairios jos kryptys. 

Atsiþvelgdami á èia iðdëstytas mintis, 

galime daryti prielaidà, kad ideologija, 

taip pat ir politinë, yra viena ið filosofijos 

sudedamøjø daliø, nes apibûdina vienà 

to paties klausimo aspektø: „kodël mes 

taip darome?“ 

Tai glaudþiai susijæ su ekonomine visuomenës 

sankloda bei verslo filosofija. 

Visa verslo filosofija yra orientuota á pelnà 

bei produkto pardavimà. Tikslas aiðkus 

ir paprastas, taèiau, keièiantis bei tobulëjant 

darbo priemonëms, gamybos 

procesams, ekonominei ir visuomeninei 

sanklodai, keièiasi ir ðio tikslo siekimo 

priemonës, ir visuomenei pateikiami vieðieji 

motyvai. Tai puikiai galime suprasti 

skaitydami tokius veikalus, kaip M.Castellso 

trilogija „Informacijos amþius“ ar 

R.Jenseno „Svajoniø visuomenë“, kuriø 

autoriai prognozes kuria remdamiesi istoriniais 

nagrinëjimais, ávairiais sociologi- 

niais, psichologiniais, ekonominiais tyrimais 

bei iðryðkëjusiomis tendencijomis. 

Tikslas vienas, o ideologijø daug. Kaip 

pasirinkti, kaip surasti efektyviausià tikslo 

siekimo kelià kartu maþinant sànaudas 

bei rizikà? 

Ar investuotojas, planuodamas investicijas 

naujoje uþsienio ðalyje, domisi tos 

ðalies bendra politologine situacija, t.y. ðalies 

ekonomikos bei politikos tarpusavio 

ryðiais bei sàveikomis? Ar tai reikalinga ir 

kuo tos þinios gali padëti? 

„Nors filosofavimas gali 

þmogui kiauðà nuo 

smegenø nukelti, bet kai 

kurios naujos fizikos 

kryptys, kaip kosmologija 

ir stygø teorija, yra 

taip toli nuo viso to, kà 

vadiname realybe, kad 

kai kas iš viso pradeda 

abejoti, ar fizikai tik 

neprarado ryšio su 

realybe“. 

Atsakymas, ko gero, – kad tai reikalinga 

ir padeda vertinti bûsimos investicijos 

perspektyvas bei rizikà ir juo toliau, 

juo labiau. Kaip jau buvo minëta, pasaulinio 

informacinio tinklo iðplëtojimas sudarë 

prielaidas laisvam bei efektyviam finansiniø 

iðtekliø ir informacijos judëjimui. 

Toks nevarþomas keitimasis iðtekliais, 

technologinëmis bei inovacinëmis þiniomis 

prielaidas þmogui tobulëti daro vis 

maþiau priklausomas nuo socialinës aplinkos. 

Taèiau negalima ignoruoti þmogø 

supanèios visuomenës átakos individo paþiûroms 

bei elgesiui. 

Taip kintant sàlygoms, juo toliau, juo 

labiau investuotojai susiduria su analizës 

bei naujø analitiniø metodø poreikiu, kad 

galëtø ávertinti visà socialinæ-ekonominæ 

(plaèiau politologinæ) ðalies aplinkà, kurioje 

gyvena individai, pretenduojantys 

aptarnauti bûsimà investicijà. 


XVII a. viduryje Didþiojoje Lietuvoje nuslûgus reformacijos bangai ir vël ásigalëjus katalikybei, 

ilgainiui lietuviø tautoje ðalia katalikø daugumos atsirado dvi religinës maþumos: evangelikø 

liuteronø ir evangelikø reformatø. Pagal 1923 m. nepriklausomos Lietuvos gyventojø 

suraðymà ðalyje bûta apie 1 740 000 lietuviø, ið jø apytikriai 30 000 liuteronø ir 15 000 

reformatø. Procentais tai bûtø: lietuviø liuteronø 1,72, o reformatø – 0,86 procento. 

Visos negausios maþumos, atsidûrusios 

ir iðsklaidytos didelæ kiekybinæ persvarà 

turinèios daugumos apsuptyje, norëdamos 

iðlaikyti savo identitetà, patiria nemaþa sudëtingø 

problemø. Jø sudëtingumas ypaè 

padidëja tos paèios tautos religinëms maþumoms. 

Jø atskirybë nuo daugumos nëra 

absoliuti, tik dalinë. Èia iðkyla neaiðkumø, 

ar toji dalinë atskirybë ves prie didesnës 

arba visiðkos pertvaros tarp daugumos 

ir maþumos, ar vis dëlto tarp jø susidarys 

glaudesniø sàlyèio taðkø, nepanaikinanèiø 

maþumos savitumo. Pirmuoju atveju religinë 

maþuma savo tautai neduoda visø potenciniø 

jëgø, atsiduria jos gyvenimo periferijoje. 

Ðá santykiø schemos atvejá kiek primena 

D.Lietuvos lietuviø liuteronø dalyvavimas 

XIX a. pradþioje prasidëjusiame ir 

XX a. pradþioje savo valstybës atkûrimu pasibaigusiame 

lietuviø tautiniame judëjime. 

Lietuviø liuteronø indëlis ðiame procese buvo 

palyginti minimalus. 

Tuo atþvilgiu kur kas veiksmingiau reiðkësi 

negausi lietuviø reformatø bendruomenë. 

Ji, ryþtingai kovodama dël savo religinio 

identiteto, davë daug stropiø, sàmoningø, 

lietuvybei nusipelniusiø veikëjø. Ðá dviejø 

religiniø maþumø skirtingumà nulëmë tam 

tikros kiekvienai bendruomenei savitos aplinkybës. 

Joms iðnagrinëti reikëtø specialaus 

darbo. Taèiau kelias jø bent trumpai 

verta paminëti, kad bûtø suprantamesnis 

dviejø religiniø maþumø nevienodas dalyvavimas 

lietuviø tautinës savimonës raidoje. 

Vienà ið jø yra iðkëlusi Marija Graþina 

Slavënienë studijoje „Lietuvos evangelikø 

reformatø baþnyèia 1915–1940 m.“ (in: Lietuvos 

evangelikø baþnyèios. Istorijos metmenys. 

Sudarë Arthur Hermann. – Baltos 

lankos, 2003). Jos áþvalgiai nurodoma, kad 

„nepriklausomybës iðvakarëse buvusiø Baltijos 

provincijø evangelikø liuteronø konsis- 


Lietuvos 

evangelikø 

Prof. habil. dr. 

Arnoldas PIROÈKINAS 

reformatø tautinis 

apsisprendimas 

torija, kuriai priklausë lietuviai evangelikai 

liuteronai, buvo kontroliuojama vokieèiø kilmës 

viduriniojo luomo ir aristokratijos, todël 

joje dominavo vokieèiø reikalai. Evangelikø 

reformatø sinoduose, atvirkðèiai, aktyviai 

reiðkësi valstieèiø kilmës inteligentai, 

kurie gynë lietuviø interesus“ (p. 303). 

Nevienodos baþnytiniø vadovybiø nuostatos 

nulëmë skirtingà ðiø religijø inteligentø 

rengimà. Liuteronai, neturëdami Lietuvoje 

aukðtesniøjø mokyklø, ið vietiniø lietuviø faktiðkai 

neiðmokslino në vieno dvasininko ar 

pasaulieèio inteligento. Tuo tarpu reformatai 

nuo seno turëjo ne vien pradiniø mokyklø, 

bet ir viduriniø. Antai 1625–1824 m. 

Këdainiuose veikë reformatø gimnazija. Kai 

ji buvo uþdaryta, reformatø sinodas siøsdavo 

ið Lietuvos gabesniø jaunuoliø su stipendijomis 

mokytis Slucko gimnazijoje. 

XIX a. ne vienas jos absolventas tapo aktyviu 

lietuviø tautinio judëjimo dalyviu. 

Lenkijoje, D.Lietuvoje ir paskui ypaè 

Rusijoje liuteronybë buvo tapatinama su 

vokiðkumu, katalikybë – su lenkiðkumu. Jei 

kas liuteronas, tai buvo ásigalëjusi ðiose ðalyse 

nuomonë, kad jis ir vokietis, kas katalikas, 

– tai tas ir lenkas (plg. pasakymà 

polska wiara – lenkø tikëjimas). Turint galvoje, 

kad D.Lietuvoje ðalia lietuviø liuteronø 

bûta beveik tiek pat vokieèiø ir kad baþnyèiose 

dominavo vokieèiø kilmës dvasininkai, 

kurie protegavo vokieèiø kalbà, 

nors ir negujo lietuviø kalbos, tas liuteronø 

kaip vokieèiø ávaizdis tarp lietuviø daugumos 

labai ásitvirtino. Tad lietuviai liuteronai 

palyginti vëlai, bene XX a. antrajame 

deðimtmetyje, ëmë D.Lietuvoje grieþèiau 

atsiriboti nuo vokieèiø. 

Tuo tarpu reformatai kitø tautø ir tikëjimø 

þmoniø buvo sunkiai suplakami su kuria 

tauta – lenkais, latviais ar tuo labiau vokieèiais. 

Ðtai ði aplinkybë taip pat stiprino 

Stanislovas Dagilis 

jø lietuviðkumà: jiems lyg ir nesistengta 

áteigti, kad jie ne lietuviai, kaip tai buvo daroma 

lietuviams liuteronams. Taigi lietuviams 

reformatams, atrodo, niekas neákalbinëjo 

ligos, kad jie ne lietuviai. Tad jiems 

teliko árodyti, kad jie ne blogesni lietuviai 

uþ katalikus. Ir tai jie su kaupu padarë. 

Beveik tuo paèiu metu, kai Vilniaus universiteto 

auklëtinis Simonas Daukantas pradëjo 

savo lituanistinæ veiklà, jo amþininkas 

birþënas Kazimieras Kristupas Daukða 

(1795–1865), baigæs Këdainiø gimnazijoje 

mokslus, po kurio laiko 1830 m. pradëjo 

mokytojauti Birþø evangelikø reformatø parapinëje 

mokykloje. Èia jis bene 1836 m. 

ëmë sudarinëti lietuviø–lenkø kalbø þodynà, 

o paskui ðoko raðyti lietuviø kalbos gramatikos 

„Trumpa kalbamokslë lieþuvio lietuviðko“. 

Ðiø darbø jam, ko gero, prireikë 

darbui mokykloje. Ádomu, kad gramatikai 

naudojosi birþënø ðnekta. Tai leidþia spëti, 

kad jis nesirëmë ankstesnëmis M.Lietuvoje 

iðleistomis gramatikomis, taip pat vienintele 

D.Lietuvoje iðëjusia anonimine gramatika 

„Universitas lingvarum Litvaniae“ (Lietuviø 

kalbø visuma, 1737 m.). Tikriausiai kiek 

ne kiek jo vadovautasi lenkø kalbos gramatikomis. 

Ðá spëjimà patvirtintø, kad 

K.K.Daukðos gramatika buvo dvikalbë: dalis 

teksto lietuviðko, dalis – lenkiðka. Orientacija 

á lenkø kalbà buvo bûdinga visiems 

XIX a. pirmosios pusës ir net vëlesniø deðimtmeèiø 

lietuviø raðytojams ir kalbos dar-

uotojams D.Lietuvoje, pradedant Antanu 

Klementu ir baigiant Karolina Praniauskaite. 

Kai kuriems ið jø lenkø kalba buvo pirmoji, 

pagrindinë priemonë. 

Glaudø ryðá su lenkø kalba iðlaikë ir 

K.K.Daukðos sûnus Eduardas Jokûbas 

Daukða (1836 – apie 1890). Nepaisant to, 

kad jo raðyta eilëraðèiø abiem kalbomis, 

juose iðreikðta apsisprendusio lietuvio nuostata. 

Mykolas Birþiðka savo brolio Vaclovo 

Birþiðkos knygoje „Aleksandrynas“ (t. 

III, p. 410) yra pridëjæs iðnaðà, jog prieð 

Pirmàjá pasauliná karà Vilniuje girdëjæs pasakojant, 

kad E.Daukða per lenkø poeto 

vilnieèio Vladislavo Sirokomlës laidotuves 

1862-09-19 pasakæs tada labai nuaidëjusià 

kalbà lietuviðkai. Taèiau leidinio „Ant 

upës kraðto blindelë auga“ (Vilnius, 1987) 

paaiðkinimuose (p. 241) ði versija paneigiama: 

ji atsiradusi dël E.Daukðos pagarsëjusios 

litvomanijos. 

E.Daukðos gyvenimas, sakytume, buvo 

labai audringas. Baigæs Slucko gimnazijà, 

studijavo medicinà Maskvos ir Dorpato 

(dabar Tartu) universitetuose, paskui 

filologijà Karaliauèiaus universitete. Studijø 

nebaigæs, 1860 m. apsigyveno Vilniuje, 

kur suartëjo su minëtu poetu V.Sirokomle. 

1863 m. prisidëjo prie sukilimo. Iðtremiamas 

karo lauko teismo sprendimu á Tobolskà. 

1884 m. gráþta á Lietuvà. Laikosi Papilëje 

ir Birþuose. Bastosi apylinkëse, kol 

1890 m. þiemà randamas suðalæs pakelëje 

netoli Birþø. Jo gyvenime daug kas ribojasi 

su legendomis. Ið tø pusiau legendiniø 

pasakojimø vis dëlto darosi aiðku, 

kad jo bûta apsisprendusio lietuvio patrioto, 

atsisakiusio senøjø unijiniø paþiûrø ir 

ryþtingai nusiteikusio prieð Rusijos ávykdytà 

Lietuvos uþgrobimà. 

Po nesëkmingo 1863 m. sukilimo lietuviø 

tauta, praradusi nemaþa perspekty- 

viø veikëjø, turëjo laukti apie dvideðimt metø, 

kol subrendo iðleidusiø pirmàjá tautiná 

periodiná þurnalà „Auðrà“ inteligentø karta. 

Ji, uþgesus „Auðrai“, tuojau ásiûbavo 

„Varpà“. Nuo ðiø dviejø leidiniø atsiðakojo 

kiti laikraðèiai, o visi kartu jie sukëlë iki tol 

neregëto tautinio sàmoningumo bangà, 

kurios neatlaikiusi Rusijos imperijos valdþia 

su caru prieðakyje 1904 m. geguþës 7 d. 

buvo priversta atsisakyti savo uþmaèios 

primesti lietuviø tautai rusiðkà raidynà. 

1883–1904 m. iðsiliejusiame lietuviø tautiniame 

judëjime netrûko në evangelikø reformatø. 

Bene ryðkiausiu jø atstovu tuo metu 

laikytinas Stanislovas Dagilis (1843– 

1915). Jo kelias á mokslus ir lietuviðkà veiklà 

buvo labai sunkus, o pradþia smarkiai 

pavëluota. Varþomas baudþiavos panèiø, 

jis ðiaip taip iðsiverþia mokytis Këdainiuose, 

paskui Slucke. 1869 m., bûdamas jau 

26 m. amþiaus vyras, stoja á Peterburgo istorijos 

ir filologijos institutà ir po ketveriø metø 

já baigia. Gauna paskyrimà dirbti toli nuo 

Lietuvos – Sumuose (Ukrainoje). Èia iðdirba 

21 metus, kol iðsitarnauja pensijà. 

Kokius tris deðimtmeèius gyvendamas 

toli nuo Lietuvos, S.Dagilis visà laikà neiðleido 

ið ðirdies ir galvos savo gimtojo kraðto, jo 

þmoniø ir kalbos. Juozas Tumas-Vaiþgantas, 

susiþavëjæs jo lietuviðkumu, raðë: „Dagilis buvo 

lietuvis, lietuvis ir paliko. Aðtuoniolika pirmøjø 

metø buvo já subrandinæ tiek pakankamai, 

padaræ pilnà þmogø, jog joki rusinimai 

mokyklose ir tarnyboje nebeiðrovë jam 

lietuviø ðirdies“ (Vaiþgantas. Raðtai. T. 18. – 

Vilnius, 2007. – P. 139). Ið visø Lietuvos reformatø 

jis aktyviausias „Auðros“ talkininkas 

ir þymiausias literatas: originaliosios poezijos 

kûrëjas, talentingas vertëjas. J.Tumas-Vaiþgantas 

ypaè didþiai vertino jo verstà 

Adomo Mickevièiaus „Konradà Valenrodà“: 

„O jei að bûèiau Mickevièius, tai visai 

Lietuvos mokslo draugijos 

suvaþiavimo dalyviai Vilniuje 

1912 m. Antroje eilëje ketvirtas 

ið kairës stovi Adomas Sketeris 

Martynas Yèas su Ona Jablonskyte Krosnoje 

nesidrovëdamas padëèiau savo paraðà po 

vertimu ir pasakyèiau: jis – kone tikras brolis 

originalui“ (ten pat, p. 167). 

Kurie ne kurie ðaltiniai nurodo, kad 

„Auðroje“ bendradarbiavæ dar reformatai 

Adomas Plepys (miræs 1919 m.) ir Mykolas 

Plepys (gimæs 1891 m.), taip pat Juozas 

Januðkevièius. Taèiau èia kyla abejoniø: 

nei „Lietuviðkojoje enciklopedijoje“ (t. 

II, 1934, p. 340), nei „Lietuviø enciklopedijoje“ 

(t. I, 1953, p. 471) tarp iðvardytø „Auðros“ 

bendradarbiø jø nëra. O M .Plepys, 

jei nurodyti gimimo metai teisingi, tai apskritai 

negalëjo bendradarbiauti „Auðroje“. 

Taip pat abejotina, kad ir kunigas Jonas 

Šepetys (1867–1941), kaip tvirtinama knygos 

„Konstancijos ir Jono Jablonskiø ðeima“ 

(2009, p. 245) „Asmenvardþiø rodyklëje“, 

yra talkininkavæs „Auðrai“. Ið tikrøjø 

jis priskirtinas prie tø lietuviø veikëjø, kurie 

aktyviai reiðkësi po 1904 metø. 

Visai tikra, kad auðrininkø plejadai priklauso 

kiek jaunesnis uþ S.Dagilá reformatas 

Adomas Sketeris (1859–1916), kilæs ið 

Nereikoniø kaimo (Pasvalio r.). Dar studijuodamas 

1879–1884 m. Maskvos universitete 

medicinà (be kita ko, bièiuliavosi su 

Antonu Èechovu), kartu su Jonu Jablonskiu, 

vëliau tapusiu jo svainiu, buvo Lietuviø 

studentø draugijos narys. Lietuviø studentai 

Maskvoje su entuziazmu sutiko 

„Auðrà“. Ji davë akstinà J.Jablonskiui, 

A.Sketeriui ir dar keliems kitiems raðyti 


straipsnius apie nepagrástà lietuviðko raidyno 

draudimà rusø spaudoje. Lietuviðkoje 

nelegaliojoje spaudoje A.Sketeris reiðkësi 

kaip prozininkas, dramaturgas ir publicistas. 

Tas jo bendradarbiavimas buvo susektas 

caro þandarø: A.Sketeris su dideliu 

bûriu lietuviø inteligentø apkaltinamas 

antivalstybine veikla ir kartu su J.Jablonskiu 

1901 m. iðtremiamas á Pskovà. „Auðros“ 

grupei taip pat priklausë A.Sketerio 

jaunesnysis brolis Laurynas (1862–1928), 

ûkininkavæs tëviðkëje Nereikonyse. 

Lietuviškos spaudos draudimà atðaukus, 

o po 1905 m. revoliucijos visoje imperijoje 

palaisvëjus vieðajam gyvenimui, 

lietuviø tautinis judëjimas ëmë augti iki tol 

neregëtu mastu. Lietuviø tauta pasijuto atrëmusi 

frontaliná rusifikatoriø puolimà ir gana 

sëkmingai stabilizavusi kovà su polonizacija. 

Visà 1904–1918 m. laikotarpá ðiandien 

galëtume vertinti kaip intensyvø ruoðimàsi 

nepriklausomai Lietuvos valstybei. 

Ðiame vyksme aktyviai ir energingai dalyvavo 

taip pat lietuviai reformatai. Ásitikinus 

jø tautiniu ryþtingumu, plito blaiviø katalikø 

bendradarbiavimas su reformatais. Jau nuo 

1900 m. Birþuose ëmë bendrai plëtoti tautinæ 

veiklà katalikø kunigai kanauninkas 

Juozas Rimkevièius ir vikaras Kazimieras 

Rimkevièius su reformatø kunigu Povilu Jakubënu 

(1871–1953). Galima manyti, kad 

ne be ðio bendravimo átakos 1912 m. vos 

prieð metus baigæs Tomske teisës studijas 

reformatas Martynas Yèas (1885–1941) ir 

apsigyvenæs Kaune, kur pradëjo advokato 

darbà, iðrenkamas nuo Kauno gubernijos 

atstovu á IV Rusijos Valstybës Dûmà. 

M.Yèo iðrinkimas Dûmos atstovu ir tolesnë 

ypaè vaisinga jo veikla þenklina religinës 

maþumos visiðkà ásiliejimà á savo tautos 

gyvenimà. Gal nebus perdëta pasakius, 

kad M.Yèas, tapæs Dûmos atstovu, Pirmojo 

pasaulinio karo iðvakarëse ir tuo labiau 

karo metais tapo efektyviausiai veikianèiu 

ir lietuviø tautos interesus sëkmingiausiai 

ginanèiu tautieèiu. Paimkime paèius þymiuosius 

jo ágyvendintus renginius. 1914 

m. ásteigæs kartu su kitais Lietuviø draugijà 

nukentëjusiems dël karo ðelpti ir bûdamas 

jos Centro Komiteto pirmininku, ið Centrinio 

caraitës Tatjanos komiteto iðrûpino didþiules 

sumas rubliø lietuviø pabëgëliø ðalpai: 

ið pradþiø po 10 000 rubliø per mënesá, 

o nuo 1915 m. pavasario, kai balandþio 

pabaigoje vokieèiø armija pradëjo marðà á 

Lietuvà ir ið jos ypaè pagausëjo pabëgëliø, 

– po 50 000 rb. Ið tø lëðø Voroneþe buvo 

ásteigtos dvi gimnazijos Lietuvos pabëgëliams. 

Èia susibûrë nemaþa lietuviø intelektualø. 

Jie Voroneþo gimnazijose ir kitose 

ðvietimo ástaigose iðmokslino didelæ dalá 

darbuotojø nepriklausomai Lietuvai. 

Nederëtø ið akiø iðleisti ir kitos M.Yèo 

veiklos: savaitraðèio „Lietuviø balsas“ leidëjas 

ir atsakingasis redaktorius, 1915 m. 


kartu su Juozu Gabriu ir Stasiu Ðilingu 

Stokholme organizavo pirmàjà lietuviø 

konferencijà. 1916 m., kaip Dûmos delegacijos 

narys bûdamas Romoje, iðsirûpino, 

kad popieþius jam suteiktø audiencijà, 

per kurià pontifikui davë mintá paskelbti 

pasaulio katalikø baþnyèiose dienà rinkti 

aukas nukentëjusiems nuo karo lietuviams. 

Tais keliais pavyzdþiais toli graþu 

neiðsemiama visa M.Yèo veikla 1912–1923 

m. Apie jà galima rasti Jono Anièo leidinyje 

„Jonas ir Martynas Yèai: gyvenimo ir 

veiklos datos“ (Vilnius, 1995) ir ypaè iðsamioje 

monografijoje „Jonas ir Martynas 

Yèai“ (Vilnius, 2007). 

Abu J.Anièo darbai, kaip rodo jø antraðtës, 

nuðvieèia taip pat vyresniojo brolio 

Jono (1880–1931) gyvenimà, kurio 15 metø 

(1903–1918) praleido dirbdamas gimnazijose 

toli Rusijoje. Nors ir nutolæs nuo 

gimtosios ðalies gyvenimo, kiek ámanydamas 

palaikë ryðius su tautieèiais, bet tiesiogiai 

ëmë Lietuvai darbuotis 1918 m. atvykæs 

á Vilniø. 

Bûta ir daugiau vienos ðeimos nariø, 

kurie aktyviai dalyvavo lietuviø veikloje. Antai 

ið Jasiðkiø kaimo, netoli N.Radviliðkio, 

buvo kilæ trys broliai Ðernai. Adomas 

(1885–1965) tapo lietuviðkos orientacijos 

reformatø kunigu; nepriklausomos Lietuvos 

metais jis kurá laikà ëjo kariuomenëje 

reformatø kapeliono pareigas. Antrasis 

brolis Petras (1886–?) baigë matematikos 

mokslus ir 1922–1928 m. net skaitë Lietuvos 

universitete (Kaune) jos kursus. Ypaè 

veiklus buvo jaunëlis brolis Jokûbas 

(1888–1926). Po teisës mokslø studijø Peterburge 

1914 m. apsigyveno Vilniuje ir labai 

aktyviai dalyvavo miesto lietuviø politiniame 

bei kitokiame visuomeniniame gyvenime. 

1917 m. rugsëjo 18–22 d. Vilniuje 

vyko Lietuviø konferencija, kuri iðrinko Lietuvos 

Tarybà. Jos narys buvo ir J.Ðernas. 

Kai po visø trukdymø buvo 1918 m. 

lapkrièio 4 d. sudaryta Augustino Voldemaro 

vadovaujama Laikinoji Lietuvos vyriausybë, 

M.Yèas tapo jos finansø, prekybos 

ir pramonës ministru, o J.Yèas – Švietimo 

ministerijos valdytoju. Abu broliai ministrø 

postus gavo dar ir treèiajame Prano 

Dovydaièio kabinete, sudarytame 1919 m. 

kovo 11 d. Tø metø balandþio 12 d. Mykolo 

Sleþevièiaus ministrø kabinete Yèø jau 

nebuvo, bet be reformatø neapsieita: 

J.Ðernas gavo ministro be portfelio postà. 

Èia jo dirbta iki tø paèiø metø rugsëjo 25 

d., kai jis kartu su kitais trimis Paþangos 

partijos nariais ið ðio kabineto pasitraukë. 

Bûrys evangelikø reformatø iðskirtinai 

nusipelnë besikurianèiai Lietuvos kariuomenei. 

Visø pirma èia reikia minëti bene 

þymiausià nepriklausomybës kovø karo 

vadà generolà Silvestrà Þukauskà (1860– 

1937). Dar caro armijoje jis buvo gavæs generolo 

majoro laipsná, karo metais vado- 

vavo net korpusui. 1919 m. balandá skiriamas 

Lietuvos kariuomenës generalinio ðtabo 

virðininku, o po mënesio – kariuomenës 

vadu. Ðias ir kitas aukðtas pareigas 

eidamas kariuomenëje, jis tapo populiariausiu 

Lietuvos generolu. 

Birþënas Stasys Nastopka (1881– 

1938), taip pat atëjæs ið buvusios caro armijos, 

dar 1918 m. Vitebske ëjo Atskirojo 

lietuviø bataliono vado pareigas. Bolðevikams 

ðá batalionà likvidavus, slaptai nusigauna 

á Vilniø. Èia 1918 m. lapkrièio 23 d., 

kai Lietuvos kraðto apsaugos ministerija iðleido 

pirmàjá ásakymà organizuoti kariuomenæ, 

jis kartu su gyd. Vladu Nagevièiumi 

(1881–1954), vëliau gavusiu generolo laipsná, 

ir karininku S.Chaleckiu sudarë Kraðto 

apsaugos tarybà, o 1919 m. spalio 7 d. skiriamas 

kariuomenës generalinio ðtabo virðininku. 

1920-07-13–08-23 laikinai ëjo kariuomenës 

vado pareigas. 1924 m. dël sutrikusios 

sveikatos iðëjo á atsargà. 

Pasiþymëjæs karys buvo pulkininkas 

leitenantas Jonas Variakojis (1892–1963). 

Á Rusijos armijà mobilizuotas 1916 m., baigæs 

karo mokyklà, kariavo Austrijos fronte. 

Gráþæs á Vilniø, 1918 m. gruodþio 29 d. 

savanoriu stojo á besikurianèià Lietuvos kariuomenæ. 

Kovose su bolðevikais jo vadovaujamas 

savanoriø bûrys iðaugo á Panevëþio 

atskiràjá batalionà, o ðis 1920 m. pradþioje 

tampa 4 pëst. Lietuvos karaliaus 

Mindaugo pulku. Padaræs karo tarnybos 

pertraukà, 1929 m. vël kariuomenëje, o tø 

metø rugsëjo 19 d. skiriamas kraðto apsaugos 

ministru. Taèiau 1930 m. birþelio 

27 d. atsistatydina ir kartu iðeina ið kariuomenës. 

Po 1940 m. birþelio kaþkokiu bûdu 

iðvengæs bolðevikø represijø ir nuoðaliai 

praleidæs hitlerinæ okupacijà, 1944 m. 

pasitraukë ið Lietuvos. 

Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës 

pareikalavo nemaþa aukø. Tarp jø bûta ir 

evangelikø reformatø. Ið jø visø èia paminëkime 

Birþuose gimusá Jonà Nastopkà 

(1897–1919). 1917 m. baigæs rusø karo 

mokyklà, tarnavo minëtame lietuviø batalione 

Vitebske. 1918 m. gráþæs ið bolðevikø 

valdþion patekusios Rusijos, Birþuose 

organizavo lietuviø milicijà. Atëjusiø bolðevikø 

èia suimamas, bet 1919 m. kovo 

pabaigoje ið jø kalëjimo Panevëþyje pabëga. 

Ásijungæs á kraðtieèio J.Variakojo vadovaujamà 

atskiràjá batalionà, skiriamas kuopos 

vadu. 1919 m. geguþës 18 d. kautynëse 

su bolðevikais þuvo prie Ëriðkiø kaimo 

(Panevëþio r.). 

1904–1918 m. lietuviai reformatai davë 

nemaþa veikliø pedagogø, medikø, verslininkø, 

kultûros atstovø, dvasininkø, savivaldybiø 

veikëjø. Jø èia iðvardyti nesiimame, 

o gal ir didelio reikalo nëra norint tik patvirtinti 

teiginá, jog ði religinë maþuma buvo tautiðkai 

apsisprendusi. Pakanka tø pavyzdþiø, 

kuriuos pateikëme ðiame rašinyje.

Lietuvos mokslø akademijos 

narys, profesorius habilituotas 

daktaras Leonas Kadþiulis nuëjo 

sudëtingà ir turiningà gyvenimo 

kelià, glaudþiai susijusá su Lietuvos 

mokslu. Taèiau didþiausias jo 

indëlis á agronomijos mokslà. Sukaupæs 

daugybæ eksperimentiniø 

duomenø ir susipaþinæs su 

geriausiais Europos ir pasaulio 

mokslininkø laimëjimais, sumaniai 

ir kûrybingai vadovavo savo 

mokslinei mokyklai, kurioje parengta 

20 mokslininkø – daktarø 

ir habilituotø daktarø. Daug padaryta 

skleidþiant tyrimø rezultatus 

ðalies þemdirbiams ir plëtojant 

þoliø ûká Lietuvoje. 

Prof. L.Kadþiulis gimë 1926 

m. birþelio 27 d. Kupiðkio r., Vëþeliø 

km., ûkininko ðeimoje. 

Baigæs Lietuvos þemës ûkio 

akademijos (dabar – Lietuvos 

þemës ûkio universitetas) Agronomijos 

fakultetà (1950 m.), pradëjo 

dirbti Dotnuvos bandymø 

stoties vyresniuoju mokslo darbuotoju, 

1952–1955 m. mokësi 

Lietuvos MA Þemdirbystës ir dirvoþemio 

instituto aspirantûroje. 

Tyrimus atliko Dotnuvoje, kur sugráþo 

apsigynæs daktaro disertacijà 

(1955 m.). Reorganizavus 

þemës ûkio mokslinio tyrimo 

ástaigas, 1956 m. Dotnuvoje buvo 

ákurtas Lietuvos þemdirbystës 

mokslinio tyrimo institutas (dabar 

– Lietuvos agrariniø ir miðkø 

mokslø centro Þemdirbystës institutas), 

jame – Pievø ir ganyklø 

skyrius (vëliau – Þoliø ûkio), kuriame 

dirbdamas vyresniuoju 

mokslo darbuotoju prof. L.Kadþiulis 

pradëjo mokslininko kelià, 

tebesitæsiantá iki ðiol. Iš 

pradþiø Pievø ir ganyklø skyriui 

vadovavo prof. Juozas Tonkûnas, 

o nuo 1962 m. vadovavimà 

perëmë prof. L.Kadþiulis (iki 

1990 m.). Ðiø dviejø mokslininkø 

bendradarbiavimas buvo labai 

svarbus þolininkystës mokslo 

ir þoliø ûkio plëtotei. 

1972 m. prof. L.Kadþiulis paraðë 

ir apgynë antràjà disertacijà 

– habilitaciná darbà „Daugiameèiø 

þoliø auginimo ir naudojimo 

paðarui pagrindai“, kurià tais pa- 

Mokslinës þemdirbystës 

pagrindø kûrëjas profesorius 

LEONAS KADÞIULIS 

ðvenèia garbingà jubiliejø 

èiais metais iðleido kaip monografijà 

„Daugiameèiø þoliø auginimas 

paðarui“, o vëliau ji buvo 

išleista ir Rusijoje (1977 m.). 

L.Kadþiulis tyrë kultûriniø ganyklø 

bei sëjomainos þolynø 

árengimo ir naudojimo bûdus. 

Kartu jis buvo daugelio þolininkystës 

tyrimø organizatorius, 

ákvëpëjas ir vadovas. Jo darbai 

paremti koncepcija – þoliø ûkio 

(pievø, ganyklø ir þoliø arimuose) 

vienovë ir ávairovë skirtingomis 

gamtinëmis sàlygomis. Daugiameèiø 

þoliø auginimo paðarui 

tyrimai praturtino þolininkystës 

teorijà ir praktikà. Profesorius 

moksliniais tyrimais pagrindë 

svarbiausiems Lietuvos dirvoþemio 

genetiniams tipams þolynus, 

kurie pritaikyti atsiþvelgiant 

á aprûpinimà biologiniu ar tràðø 

azotu ir orientuoti á paðarø ruoðimo 

technologijas. Pradëtos 

naujos þolininkystës kryptys, 

orientuotos á fotosintezës didinimà, 

ekologiškai švaraus, subalansuoto 

pagal galvijams reika- 

lingo paðaro reikmes. Profesoriaus 

ir jo mokiniø atliekami tyrimai 

yra ávairiapusiai ir perspektyvûs. 

Þolynø formavimo, þoliø 

mitybos, þolynø naudojimo klausimais 

savo paties ir kolegø bei 

mokiniø tyrimø rezultatai kartu su 

bendraautoriais paskelbti 7 monografijose, 

daugiau nei 200 

moksliniø straipsniø, tarp jø 

uþsienio ir tarptautiniuose leidiniuose. 

Skaitë praneðimus ir dalyvavo 

daugelyje tarptautiniø 

moksliniø konferencijø Europos 

ðalyse, JAV ir Australijoje. Ypaè 

aktyviai ásitraukë á Europos pievø 

federacijos veiklà. Skaitë praneðimus 

(su bendraautoriais) 

daugelyje jos konferencijø ir simpoziumø, 

pradedant 1965 m. ir 

tæsiant iki 2010 m. Nuo 1990 m. 

dalyvavo visuose Pasaulio lietuviø 

mokslo ir kûrybos simpoziumuose 

Èikagoje ir Vilniuje. Buvo 

tarptautinës programos Þmogus 

ir biosfera (MAB) Lietuvos 

komiteto narys ir projekto Ekologinis 

þmogaus veiklos povei- 

kis landšaftui vadovas, tarptautinës 

programos ECOSLIT dalyvis, 

moksliniø tarybø bei ávairiø 

probleminiø tarybø pirmininkas. 

Nepaisant garbaus amþiaus, 

prof. L.Kadþiulis aktyviai dalyvauja 


Þemës ûkio ir miðkø mokslø 

skyriaus ir Þemdirbystës instituto 

veikloje. Pastaruoju metu kasmet 

paskelbia (su bendraautoriais) 

po keletà publikacijø, dalyvauja 

ðalies ir tarptautinëse 

mokslinëse konferencijose. Bûdamas 

LMA þurnalo „Þemës 

ûkio mokslai“ ir LAMMC Þemdirbystës 

instituto „Þemdirbystë“ 

redakciniø kolegijø narys, pateikia 

svariø patarimø. 

Labai reikšminga prof. 

L.Kadþiulio veikla atkûrus Lietuvos 

nepriklausomybæ. Jis aktyviai 

dalyvavo reformuojant ir kuriant 

naujà Lietuvos mokslo sistemà, 

buvo išrinktas Lietuvos 

mokslo tarybos pirmininku 

(1992 m.). 1992 m. dirbo Lietuvos 

Respublikos ministru be 

portfelio (A.Abišalos vyriausybëje) 

ir iki 2000 m. vadovavo Lietuvos 

mokslo tarybai, kartu dirbdamas 

ir Lietuvos þemdirbystës 

instituto vyriausiuoju mokslo darbuotoju, 

Tarybos pirmininku. Taèiau, 

nepaisant uþimamø aukðtø 

pareigø, profesorius visada 

pirmiausia išliko mokslininku. 

Uþ nuopelnus Lietuvos 

mokslui L.Kadþiulis apdovanotas 

Gedimino 5 laipsnio ordinu. 

Profesorius L.Kadþiulis – 

aukšto intelekto, labai vertinantis 

ir skaitantis groþinæ literatûrà, 

aktyviai dalyvaujantis ðalies 

kultûros gyvenime, reiklus sau 

ir savo kolegoms. 


Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyriaus 

nariai sveikina Profesoriø 

garbaus jubiliejaus proga. 

Linkime stiprios sveikatos ir 

tolesnio laimingo gyvenimo 

Jums ir Jûsø graþiai ðeimai. 

Akad. Veronika Vasiliauskienë, 

n.k. Albinas Kusta 

LMA Þemës ûkio ir miðkø 

mokslø skyriaus pirmininkas 

Mokslas ir gyvenimas gyvenimas 2011 Nr. 7 19

Bûti 

ar nebûti Karklës 

paplûdimiui? 

Jonas SATKÛNAS 

Lietuvos geologijos tarnyba, 

Gintautas ÞILINSKAS, 

Darius JARMALAVIÈIUS 

Geologijos ir geografijos 

institutas 

Karklë – senas þvejø kaimas, minimas 

jau nuo 1253 metø. Ieškodami kur priglausti 

savo laivelius nuo audrø bei þiemos 

ledø, þvejai kûrësi ties Rikinës, Cypos, 

Tydeko, Gaigalupës ir Paðaltinio upeliø 

þiotimis ar tarp jø. Stengiantis, kad kiekvienas 

þvejø kiemas turëtø atskirà priëjimà 

prie jûros, sodybos iðsibarstë ilgame 

pajûrio ruoþe. XIX a. viduryje, prijungus atskirus 

vienkiemius ir þemës sklypus, susiformavo 

Karklininkø kaimas, kuris tæsësi 

nuo Giruliø iki Nemirsetos (ið viso apie 9 

km). Tuo metu tai buvo pats ilgiausias kaimas 

Klaipëdos kraðte. Pakrantëje, kur vyravo 

pustomi smëliai su karklynais ir pu- 

1 pav. Krantas ties Rikinës upeliu 

ðelëmis, kûrësi þvejai, o atokiau nuo jos, 

kur driekësi derlingi priemolio dirvoþemiai, 

apsigyvendavo ûkininkai. Iki XX a. vidurio 

kaimas buvo þinomas kaip Karklininkai, vëliau 

prigijo Karklës vardas. XIX a. pabaigoje 

– XX a. pradþioje kaimo viduryje pastatyta 

gelbëjimo stotis. Karklei suteiktas 

kurorto statusas. Savo klestëjimo virðûnëje 

XX a. pradþioje (1912 m.) kaime gyveno 

net 906 þmonës, 1926 m. – 841. Antrojo 

pasaulinio karo pabaigoje á Vakarus pasitraukë 

didelë vietos gyventojø dalis. O 

1954 m. á ðiauræ nuo Rikinës upelio ásteigus 

sovietø armijos poligonà, kaimas dar 


labiau iðtuðtëjo: senosios sodybos buvo 

sunaikintos, Karklës baþnyèia suniokota, 

gyventojai iðkeldinti. Tuomet Karklës kaime 

liko maþiau nei 100 gyventojø. Nedaug 

jø pagausëjo iki pat XXI a. (1985 m. – 117, 

2001 m. – 112). XXI a. pradþioje negausiai 

Karklæ lankë ir poilsiautojai – Geologijos ir 

geografijos instituto darbuotojø tyrimø 

duomenimis, 2001–2003 m. net karðèiausiomis 

vasaros dienomis poilsiautojø skaièius 

visame Karklës paplûdimyje nesiekdavo 

100. Èia daþniausiai apsilankydavo 

tik vietos gyventojai ir jø sveèiai. XX a. pabaigoje 

Karklëje ir jos apylinkëse prasidë- 

Tarptautinio projekto „Klimato kitimas – poveikis, 

kainos ir prisitaikymas Baltijos jûros regione 

(BaltCICA)“ vienas ið uþdaviniø – ávertinti Karklës 

paplûdimio árengimo ir plëtros galimybes, 

pateikti ekogeologinius pasiûlymus Karklës 

2 pav. 

Krantas ties 

Karklës 

kapinaitëmis 

po „Ervino“ 

uragano 

jæs individualiø namø ir poilsiniø statybø 

bumas nesibaigë iki ðiol. Jau ðiuo metu 

Karklëje poilsiautojai gali apsistoti daugiau 

nei 20 sodybø bei kempinge. Poilsiautojø 

skaièius Karklës paplûdimiuose 

poilsio sezono piko metu per pastaruosius 

10 metø padidëjo daugiau nei 5 kartus: 

nuo 98 (2001 m.) iki 502 (2010 m.). 

Labiausiai poilsiautojø bei vietiniø gyven- 

tojø lankoma apie 1450 m ilgio kranto atkarpa 

tarp Rikinës ir Cypos upeliø. Tikëtina, 

kad ateityje Karklëje árengus paplûdimá 

su jam bûdinga infrastruktûra poilsiautojø 

Karklëje dar padaugës. 

Tiesa, Karklës krantas bei priekrantë 

geologiniu poþiûriu yra ypatinga ir, atrodytø, 

nëra patraukli tradiciniam poilsiui. 

Status 4,5–6,5 m aukðèio kranto skardis 

ties Karklës kaimu bei tvoromis aptverti 

individualûs sklypai sudaro nepatogumø 

poilsiautojams pasiekti jûrà. Patogus priëjimas 

prie jûros tëra ðiaurinëje (laiptai 

ðiauriau buvusio valèiø keltuvo) ir pietinëje 

(takas uþ kapinaièiø) gyvenvietës dalyse. 

Todël ir poilsiautojø èia apsistoja 

daugiausiai. Be to, tankiai apaugusi 

skardþio virðûnë nepatogi ásikurti poilsiautojams 

ðiltu, bet vëjuotu oru. 

Neaukðtas, daþnai uþdrëkæs, daugelyje 

vietø þvirgþdu bei gargþdu ir net pavieniais 

rieduliais nuklotas paplûdimys, 

kurio plotis svyruoja nuo 18 iki 42 m, taip 

pat maþina rekreaciná Karklës patrauklu-

paplûdimio galimybiø studijai. Kokios yra ðios 

ádomios Lietuvos pakrantës vietos gamtinës sàlygos, 

ar gali èia bûti árengtas paplûdimys – á ðiuos 

klausimus galime atsakyti tik ádëmiai iðnagrinëjæ 

geologinius bei geografinius duomenis. 

mà. Santykinai geros 

sàlygos poilsiauti 

yra tik ðiaurinëje 

kaimo pusëje – 

abipus Rikinës upelio, 

kur paplûdimyje 

ir neaukšto apsauginio 

paplûdimio 

kopagûbrio virðûnëje 

vyrauja smëliai 

(1 pav.). 

Karklës prie- 

krantës dugnas ne- 

lygus, jame daug duobiø, didþiumoje 

vietø jis uþneštas gargþdu, daug rieduliø, 

vietomis atsidengusi morena, todël 

brisdami á jûrà maudytis poilsiautojai slidinëja 

ant priemolio ar dumbliais apaugusiø 

akmenø. Dël nelygaus dugno reljefo 

itin pavojinga maudytis ðiame kranto 

ruoþe audrø metu. 

Beveik kasmet pasirodo straipsniø 

spaudoje ar reportaþø televizijoje apie dël 

kranto ardos iðkilusià grësmæ Karklës kaimui, 

o ypaè senosioms kapinaitëms. Deja, 

minima „tragiðka“ kranto arda ties Karkle 

remiasi daugiau emocijomis, kylanèiomis 

þvelgiant á statø kranto skardá bei ant 

skardþio virðutinës briaunos stovinèià kapinaièiø 

tvorà (2 pav.), o ne moksliniø tyrimø 

duomenimis. Geologijos ir geografijos 

instituto Krantotyros ir krantotvarkos 

sektoriaus darbuotojø vykdomo nuo 1993 

m. kasmetinio monitoringo duomenys rodo, 

kad kranto pokyèiai ties Karkle, tarp 

Rikinës ir Cypos upeliø, nëra dideli. 

Nuo 1993 m. iki ðiø dienø kranto linija 

ðiauriau Rikinës atsitraukë apie 6 m, o ties 

Karklës kapinaitëmis netgi pasistûmë jûros 

pusën 2 m (3–4 pav.). Paþymëtina, 

kad per 1993–2002 m. laikotarpá kranto 

linija pasistûmë jûros link 3–6 metrus. Per 

tyrimø laikotarpá nedaug pakito ir kopagûbrio 

virðûnës bei jo ðlaito padëtis ðiaurinëje 

kaimo pusëje (3 pav.). O pietinëje 

pusëje, ties kapinaitëmis, skardþio ðlaitas 

ir virðûnë në kiek neatsitraukë (4 pav.). 

Paþymëtina, kad moreninio skardþio ardymui 

didesnæ átakà turi solifliukciniai nei 

banginiai procesai. Taigi per pastaruosius 

18 metø kranto ruoþas ties Karkle išliko 

pakankamai stabilus, su nedidelëmis ardos 

tendencijomis. Ir net prasiautæ uraganai 

„Anatolijus“ (1999 m. gruodþio 

4 d.) ir „Ervinas“ (2005 m. sausio 8–9 d.) 

didesnës þalos visai ðiai kranto atkarpai 

nepadarë. „Ervino“ uragano metu kai kur 

3 pav. Kranto profilio 

kaita 1993–2011 m. 

pieèiau Rikinës 

upelio 

buvo šiek tiek paplauta tik skardþio papëdë 

(2 pav.). 

Kaip kito krantas per ilgesná laikotarpá 

(pastaruosius 100 metø), galime suþinoti 

palyginæ ávairaus laikotarpio kartografinæ 

medþiagà bei ortofotonuotraukas. Ið jø palyginimo 

matyti, kad, kaip ir jau aukðèiau 

apraðytais pastaraisiais metais, kranto linijos 

dinamikos tendencijose neáþvelgiama 

kryptingos kranto ardos. Nustatyta, kad per 

1910–1947 m. laikotarpá kranto linija tarp 

Rikinës ir Cypos upelio pasistûmë jûros pusën 

vidutiniðkai 15 m, tai rodo, kad tuo metu 

vyravo akumuliacijos procesai. Tuo tarpu 

per 1947–1984 m. laikotarpá visame 

ruoþe vyravo kranto iðplovimas – kranto linija 

atsitraukë vidutiniðkai 10 metrø. Paþymëtina, 

kad bûtent šiuo laikotarpiu, 1967 

m., Lietuvos pajûryje prasiautë stipriausias 

XX a. uraganas, be to, didelëmis audromis 

pasiþymëjo ir 1981 bei 1983 metai. Todël 

ðis laikotarpis ir pasiþymëjo intensyvia 

kranto arda. Vëliau iki XX a. pabaigos vël 

buvo matomos kranto priaugimo tendencijos, 

kurias XXI a. pradþioje pakeitë nedidelio 

iðplovimo tendencijos. Apibendrinant 

4 pav. Kranto profilio 

kaita 1993–2011 m. ties 

Karklës kapinaitëmis 

ávairiø metø kartografiniø bei monitoringo 

duomenø palyginimo rezultatus, galima 

teigti, kad kranto ruoþas ties Karkle keièiasi 

cikliðkai: atskirais laikotarpiais vyrauja 

tai akumuliacijos, tai ardos tendencijos. 

Be to, XXI a. pradþioje kranto bûklë geresnë 

(kranto linija labiau pasistûmusi á jûrà) 

nei buvo XX a. pradþioje. 

Paþymëtina, kad, siekiant apsaugoti 

etnografines Karklës kapinaites nuo ateityje 

galimos ardos bûsimø uraganø metu, 

2005 m. GGI Krantotyros ir krantotvarkos 

sektoriaus parengtoje „Pajûrio juostos 

modifikuotoje krantotvarkos programoje“ 

buvo numatyta skardþio papëdæ 

ties kapinaitëmis sutvirtinti 60 m ilgio 

trapecijos formos gabionø (metaliniame 

tinkle sukrauti akmenys) uþtvara. Ši krantosauginë 

priemonë kol kas neádiegta. 

Taigi, tik iðsamiai iðnagrinëjus geologines, 

geografines sàlygas, o ypaè kranto 

dinamikos tendencijas, galima sëkmingai 

numatyti ir árengti paplûdimio infrastruktûrà. 

O paplûdimys èia, nors ir nesmëlëtas, 

gali bûti ádomus kitais gamtiniais 

aspektais. 

Bûdingas kranto 

geologinis pjûvis 

(sudarë A.Damuðytë). 

Dël negiliai 

slûgsanèios, o 

Olando kepurës 

skardþiuose 

atsidengianèios 

morenos (ruda 

spalva) pakrantë 

ties Karkle 

nusëta rieduliais 

ir stambiu 

gargþdu 


Þemëje nëra në vienos organizmø 

grupës, kuri prilygtø vabzdþiams 

savo ávairove ir rûðiø gausa. 

Tûkstanèiai rûðiø gyvena Lietuvoje, o 

dar daugiau egzotiniuose kraðtuose 

(paatogràþiuose ir ypaè atogràþose). 

Tarp egzotiniø vabzdþiø gyvalazdës 

yra bene vienos ádomiausiø ir keisèiausiø. 

Paprastai tai lëtai judantys, ilgi vabzdþiai, 

kurie puikiai imituoja augalø ðakeles 

arba lapus (kûno spalva daþniausiai 

yra slepiamoji). Visi jie – augalëdþiai. 

Paprastai ðie vabzdþiai aktyvûs naktá, 

dienà slepiasi nuo plëðrûnø. Paliesti ar 

kitaip sutrikdyti jie daþniausiai ir toliau 

lieka nejudrûs, o kojas laiko priglaustas 

iðilgai kûno. Nuo prieðø gali gintis ir 

iðskirdami aitrø sekretà. 

Gyvybinis ciklas trunka nuo keliø 

mënesiø iki keleriø metø. Gyvalazdëms 

ypaè bûdingas lytinis dimorfizmas 

(skirtingumas), todël, nemaèius jø poravimosi 

arba neturint ið kiauðinëliø iðaugintø 

egzemplioriø, daþniausiai bûna 

labai sunku nustatyti, ar patinai ir 

patelës priklauso tai paèiai rûðiai, ar 

skirtingoms. Beveik visada patelës 

daug didesnës uþ patinus. Kai kuriø 

rûðiø patinai yra labai reti arba jø visai 

nëra aptikta, o patelës gali daugintis 

partenogenetiškai. 

Šie nepaprasti vabzdþiai veisiasi insektariumuose 

ir yra plaèiai naudojami 

laboratorijose fiziologiniams tyrimams 

arba þmoniø auginami namuose 

kaip egzotiniai augintiniai. Gyvalazdës 

gyvena miðkuose, pievose ir savanose, 

taèiau daugiausiai paplitusios 

atogràþø ir paatogràþiø regionuose. 

Keleto rûðiø atstovai gyvena pietinëje 

Europoje, taèiau negyvena nei Lietuvoje, 

nei mums artimuose kraðtuose. 

Ið viso pasaulyje apraðyta apie 3000 

gyvalazdþiø rûðiø. Visos ðios rûðys yra 

jungiamos á vienà bûrá (Phasmatodea), 

kuris skirstomas á kelis pobûrius ir antðeimius 

bei daugybæ ðeimø. 

Gyvalazdës yra specifiniai vabzdþiai, 

matyt, giminiðki tiesiasparniams 

(þiogams ir skëriams). Gyvalazdþiø fosilijø 

rasta ir Baltijos gintare. Taèiau 

apie gyvalazdes þmonës (nespecialistai) 

þino palyginti nedaug. Þemiau pateiksime 

kai kuriø nevisiðkai tiksliø ásivaizdavimø 

(„mitø“) apie gyvalazdes ir 

pasistengsime juos pakomentuoti. 


Prof. habil. dr. 

Jonas Rimantas STONIS, 

doc. dr. Arûnas DIŠKUS 

Vilniaus pedagoginis universitetas, 

Biosistematikos tyrimø grupë 

1. Visos gyvalazdës panaðios á 

augalø ðakas 

Tiesa, dauguma gyvalazdþiø puikiai 

imituoja augalø ðakeles, taèiau dalis 

gyvalazdþiø vis dëlto prisitaikë mëgdþioti 

ne ðakas, o augalø lapus. Ðiø 

gyvalazdþiø pilvelis labai praplatëjæs 

ir visiðkai plokðèias, todël ðie vabzdþiai 

vadinami lapapilviais. Lapapilviø ðeimai 

priklauso þaliasis (Phyllium bioculatum), 

filipininis (P. philippinicum), didysis 

(P. giganteum) ir daugybë kitø 

lapapilviø (ið viso apie keturias deðimtis 

rûðiø). 

Dvispalvës gyvalazdës tiek patinai, tiek 

patelës yra besparniai. Jeigu patelës 

dauginasi partenogenetiniu bûdu, 

sumaþëja kiauðinëliø gyvybingumas, 

palikuonys tampa silpnesni, galiausiai 

taip besidauginanti kultûra gali iðnykti 

(nuotraukoje – poravimosi momentas, 

kurá uþfiksavo dr. A.Diškus, kuris 

pirmasis aptiko ðià iki ðiol mokslui 

neþinomà gyvalazdþiø rûðá) 

2. Gyvalazdës visiðkai nepavojingos 

þmogui 

Gyvalazdës ið tikrøjø yra taikûs padarai. 

Visos gyvalazdës yra augalëdës 

(fitofagai), tarp jø nëra nei parazitø, 

nei skaudþiai gelianèiø atstovø (jø 

burnos organai griauþiamieji). Taèiau 

tai nereiðkia, kad gyvalazdës negali 

apsiginti ir sukelti jokio pavojaus þmogui, 

jeigu su jomis elgiamasi neatsargiai. 

Kai kurios gyvalazdës savo gynybai 

turi specialiø priemoniø. Ðtai, 

pavyzdþiui, gvinëjinës gyvalazdës 

(Eurycantha calcarata) kûnas ginkluotas 

aðtriais dygliukais. Ypaè dideli, iðlenkti 

ir aðtrûs dygliai (pentinai) auga 

ant ðios gyvalazdës patinø uþpakaliniø 

kojø ðlaunø, kurios, palyginti su 

kitomis kojomis, yra labai iðdidëjusios 

ir turi stiprø raumenynà. Kartais ðios 

gyvalazdës muðasi tarpusavyje arba 

kovoja su prieðu – stipriai kerta kojomis. 

Jeigu elgiamasi neatsargiai, þmogaus 

odà gvinëjinës gyvalazdës dygliai 

gali nesunkiai suþeisti – padaryti 

gana gilià þaizdelæ. Ne tokiø dideliø, 

taèiau aðtriø dygliø turi ir daug kitø gyvalazdþiø 

rûðiø: spyglianugarë, dygioji 

ir kitos gyvalazdës.

10 mitø apie 

gyvalazdes 

Daugelis ávairioms ðeimoms priklausanèiø 

gyvalazdþiø turi efektyvià cheminæ 

gynybà. Pavojaus metu jos iðskiria 

aitriø nuodingos hemolimfos laðeliø. 

Marganugarë vikrialazdë (Anisomorpha 

buprestoides) ir kai kurios kitos gyvalazdþiø 

rûðys iðpurðkia aitrø sekretà, kuris 

turi labai stiprø, nemalonø kvapà ir gali 

laikinai sulaikyti prieðà. Tyrimai parodë, 

kad ðiø gyvalazdþiø ekskretas yra veiksmingas 

ginklas prieð skruzdëles, plëð- 

rius vabalus, peles (kai kada net ir þiurkes) 

ir vabzdþialesius paukðèius. Beje, 

paprastai gyvalazdës gynybiná ekskretà 

iððvirkðèia paukðèiui ar kitam prieðui 

dar net neprisilietus. Þmogui, kuris neatsargiai 

stebi marganugares gyvalazdes 

net iš pusmetrio atstumo, šie 

vabzdþiai gali áðvirkðti aitraus ekskreto 

tiesiai á akis. Tai sukelia ypaè didelá 

skausmà, kuris pradeda maþëti tik po 

keliø valandø. Be stipraus skausmo, gali 

pasireikšti ir kiti simptomai, kurie trunka 

Ilgakojës gyvalazdës kûno 

ilgis (matuojant su iðtiestomis 

kojomis) – iki 46–55 cm. Savo 

tëvynëje (Malaizijoje) 

maitinasi indiniu mangu ir 

kitais egzotiniais augalais, o 

pas mus (laikoma insektariumuose) 

mielai ëda àþuolo ir 

avietës lapus 

iki 48 val. (akys smarkiai parausta, pasidaro 

jautrios šviesai ir spaudimui, labai 

susilpnëja regëjimas, o kai kada 

þmogus ir laikinai apanka). Atsitikus nelaimei, 

patariama paþeistas akis gausiai 

praplauti tekanèiu vandeniu. 

Visame gvinëjinës gyvalazdës kûne styro 

tamsûs aštrûs dygliukai, taèiau ypaè 

dideli, iðlenkti ir aðtrûs – ant ðios 

gyvalazdës patinø uþpakaliniø kojø 

Filipininis lapapilvis mëgdþioja (imituoja) 

gysloto augalo lapà 

Gana didelë gyvalazdë uþropojo þmogui ant 

kojos... Taèiau patys didþiausi atstovai 

(matuojant su iðtiestomis kojomis) siekia 

net iki 55 cm 


Indinë gyvalazdë – 

besparnis vabzdys. 

Patinai labai reti, rûðiai 

bûdingas partenogenetinis 

dauginimasis 

Kabanèioji gyvalazdë 

ypaè puikiai pamëgdþioja 

augalø ðakeles. Ramybës 

metu ji kojas priglaudþia 

labai arti kûno, tik 

priekines iðtiesia á prieká, 

todël atrodo labai panaði 

á medþio ðakà (pabandykite 

nuotraukoje 

atpaþinti, kur ðaka, o kur 

gyvalazdë) 


3. Visos gyvalazdës þalios arba rudos 

spalvos 

Daug kas mano, kad gyvalazdës – vien 

tik þalios arba rudos spalvos vabzdþiai, nes 

jos juk mëgdþioja augalø ðakas arba lapus. 

Tai nëra visiðka tiesa, nes kai kurios 

gyvalazdës yra labai spalvingos arba net 

raðtuotos. Pavyzdþiui, marganugarë vikrialazdë 

(Anisomorpha buprestoides) yra 

ypaè iðmarginta, puošnioji (Necroscia annulipes) 

yra ávairiaspalvë, dvispalvës kûnas 

yra juodas su geltonomis (arba raudonomis) 

dëmelëmis, o juodoji vikrialazdë 

(Peruphasma schultei) – visiðkai juoda, 

bet su ryðkiais raudonais sparneliais. 

Beje, gyvalazdþiø uþpakaliniai sparnai (jeigu 

yra) daþniausiai yra ryðkiø spalvø arba 

raðtuoti, nes, be visa ko, jie skirti ir prieðui 

pagàsdinti (jeigu vabzdys yra ramybës bûsenos, 

uþpakaliniai sparnai nematomi). 

4. Gyvalazdës labai nejudrûs 

vabzdþiai 

Tai ne visai tiesa. Nors daugelis gyvalazdþiø 

atstovø ið tiesø yra gana lëti gyvûnai 

ir didþiàjà laiko dalá praleidþia tupëdami 

ant augalø, kai kurios gyvalazdþiø 

rûðys yra gana vikrios, be to, dar gali ir 

skraidyti. Pavyzdþiui, puoðniosios gyvalazdës 

(Necroscia annulipes) tiek patinai, 

tiek patelës bet kurià akimirkà gali netikëtai 

pakilti nuo substrato. Ekvadorinë vikrialazdë 

(Pseudophasma bispinosum), 

nors ir lëtesnë uþ puoðniàjà, bet taip pat 

gerai skraido (tiek patiniai, tiek patelës, 

taèiau patelës daþniausiai mëgsta „patinginiauti“ 

ir pakyla nenoriai). Tiesa, gyvalazdþiø 

skraidymo atstumai nëra dideli – 

mûsø stebëjimais, madagaskarinë gyvalazdë 

vienu skrydþiu áveikia porà metrø, 

kai kurios kitos – daugiau. 

5. Gyvalazdës neturi sparnø 

Daugelio gyvalazdþiø sparnai ið tikrøjø 

yra ið dalies ar visiðkai redukuoti, taèiau 

tai nereiðkia, kad visos gyvalazdës 

neturi funkcionuojanèiø sparnø. Jie tik nepastebimi, 

nes kai vabzdys yra ramybës 

bûsenos, sparnai glotniai prispausti prie 

kûno (ryðkesni uþpakaliniai sparnai paslëpti 

po kûno spalvos priekiniais sparnais). 

Ekvadorinës vikrialazdës (Pseu- 

dophasma bispinosum) ir puoðniosios 

gyvalazdës tiek patinai, tiek patelës turi 

dvi poras gana gerai iðvystytø sparnø. Didelius 

sparnus taip pat turi eukaliptinë (Extatosoma 

tiaratum), madagaskarinë, cinamoninë 

gyvalazdës, filipininio lapapilvio 

patinai ir kai kurios kitos gyvalazdës. 

6. Gyvalazdës yra labai dideli 

vabzdþiai (vabzdþiai gigantai) 

Iš tiesø dauguma gyvalazdþiø yra dideli 

vabzdþiai, o tarp jø yra ir dydþio rekordininkø. 

Pavyzdþiui, milþiniðkoji gyvalazdë 

(Phobaeticus chani) yra pats ilgiausias 

pasaulio vabzdys (pateliø kûno ilgis su iðtiestomis 

kojomis siekia iki 567 mm). Taèiau 

bûtø neteisinga manyti, kad visos gyvalazdës 

– vien tik vabzdþiai gigantai. Kai 

kurios suaugusios gyvalazdës yra gerokai 

maþesnës nei 30 mm. Afrikos þemyne 

viena maþiausiø bûtø Kenijoje gyvenanti keninë 

gyvalazdë (Clonaria parva), kuriø patinai 

siekia tik 30 mm. Indijos vandenyno salose 

gyvenantis spygliuotasis lapapilvis 

(Microphyllium spinithorax) yra dar maþesnis 

– jo kûno ilgis siekia tik apie 24 mm. Nedidelës 

yra ir Pietø Amerikoje, centriniame 

Ekvadore, aptinkamos andinës vikrialazdës 

(Grylloclonia papallacta), kuriø pateliø kûno 

ilgis bûna tik apie 23 mm. Pietryèiø Azijoje 

paèios maþiausios yra pigmëjinë gyvalazdë 

(Ommatopseudes harmani) bei 

keistoji gyvalazdë (Ommatopseudes paradoxus); 

pirmosios patinai, o antrosios patelës 

siekia tik apie 18 mm ilgio. Vienos maþiausiø 

ið visø ðiuo metu þinomø gyvalazdþiø 

yra maþosios vikrialazdës (Grylloclonia 

minima) patinai, kurie bûna tik 17,5 mm. 

Ði rûðis gyvena Andø kalnuose, pietiniuose 

Ekvadoro rajonuose. Pati maþiausia, ko 

gero, bûtø Ðri Lankoje gyvenanti ceiloninë 

gyvalazdë (Miniphasma prima), nes ðios rûðies 

patelës taip pat yra tik 17,5 mm ilgio, o 

patinai, matyt, turëtø bûti dar maþesni (jie 

dar neaptikti). 

7. Gyvalazdes lengva auginti 

insektariumuose 

Tiesa, kad kai kurias gyvalazdes galima 

bûtø rekomenduoti net pradedan-

tiems augintojams. Tai vietnaminë gyvalazdë 

(Medauroidea extradentata), gvinëjinë 

gyvalazdë (Eurycantha calcarata), 

madagaskarinë gyvalazdë (Sipyloidea sipylus). 

Taèiau kai kurias gyvalazdes labai 

sunku auginti nelaisvëje dël jø reiklumo 

auginimo sàlygoms. Pavyzdþiui, australinæ 

gyvalazdæ (Acrophylla wuelfingi), 

þaliàjà gyvalazdæ (Diapherodes gigantea) 

yra itin sunku auginti nelaisvëje, o ðtai 

didþiojo lapapilvio (Phyllium giganteum) 

nimfos paprastai išgaišta nesulaukusios 

brandos. Gaišimo prieþastys daþniausiai 

lieka neaiðkios, taèiau 

jos gali bûti ávairios: 

drëgmës trûkumas, 

per þema arba per 

aukðta oro temperatûra 

ir kt. Uþtat didþiojo 

lapapilvio maitinimas 

augintojams nekelia 

dideliø rûpesèiø (nelaisvëje 

laikomos nimfos 

ëda àþuolo ir avieèiø 

lapus). Kai kuriø 

gyvalazdþiø mûsø sàlygomis 

tiesiog neámanoma 

laikyti nelaisvëje, 

nes nëra mitybiniø 

augalø. Pavyzdþiui, cinamoninë gyvalazdë 

(Marmessoidea rosea) minta tik ceiloninio 

cinamono lapais. 

8. Daugelis gyvalazdþiø dauginasi tik 

partenogenetiðkai 

Iš tikrøjø gyvalazdës daþnai dauginasi 

partenogenetiðkai. Kai kuriø gyvalazdþiø 

rûðiø patinai iki ðiol yra dar mokslui 

neþinomi arba apie juos itin maþai þino- 

Eukaliptinës 

gyvalazdës patinai 

yra laibi ir sparnuoti 

(galintys skraidyti). 

Nuotraukoje – 

gyvalazdës nimfa 

Apgaulingoji 

gyvalazdë gyvena 

Pietryèiø Azijoje. 

Jos gyvenimo 

trukmë – maþdaug 

6 mënesiai 

Atogràþø miðkas – tipiðka gyvalazdþiø buveinë. Andø kalnø 

atogràþiniuose miðkuose straipsnio bendraautoris dr. A.Diðkus 

aptiko naujà gyvalazdþiø rûðá – dvispalvæ gyvalazdæ, kurià 

neseniai apraðë vokieèiø kolegos F.H.Hennemannas ir 

O.V.Conle‘is (nuotraukoje – vaizdas iš 2008 m. 

ekspedicijos Peru, Amazonijos miške) 

ma, jø aptinkama labai retai. Pastebëta, 

kad kai kurios rûðys, pavyzdþiui, madagaskarinë 

(Sipyloidea sipylus), kabanèioji 

(Phaenopharos khaoyaiensis) arba indinë 

gyvalazdës puikiai apsieina be patinø 

ir yra tipiðki partenogenetinio dauginimosi 

pavyzdþiai. Taèiau bûtø neteisinga 

manyti, kad gyvalazdës dauginasi 

vien tik partenogenetiniu bûdu. Vis dëlto 

daugumos gyvalazdþiø rûðiø patinai 

yra þinomi (nors jie ir retesni uþ pateles 

arba reti). Be to, pastebëta, jeigu po dvilyèio 

dauginimosi dël kokiø nors prieþas- 

èiø gyvalazdës pereina vien prie partenogenetinio 

dauginimosi, laikui bëgant 

auginama kultûra iðnyksta. 

9. Gyvalazdës minta tik augalø lapais 

Paprastai manoma, kad gyvalazdës 

minta tik augalø lapais. Bet, pasirodo, nelaisvëje 

auginamos gyvalazdës gali misti ir 

Nors gyvalazdë vadinama madagaskarine, 

ji aptinkama daug plaèiau: ne tik Madagaskare, 

bet ir Indostano pusiasalyje bei 

Naujojoje Gvinëjoje, þinoma Australijoje 

morkomis, obuoliais, javø ûgliais. Pavyzdþiui, 

vietnaminæ gyvalazdæ galima ðerti javø 

ûgliais, o gvinëjinë gyvalazdë (Eurycantha 

calcarata) minta ir papjaustytais obuoliais, 

kriauðëmis, salotomis bei javø ûgliais. 

10. Gyvalazdës, kaip ir kiti didieji 

vabzdþiai, yra jau gana gerai iðtirtos ir 

beveik visos pasaulio faunos rûðys 

yra þinomos ir aprašytos 

Tai nëra tiesa. Gyvalazdës dar nepakankamai 

iðtirtos ir apraðytos, atogràþø 

kraðtuose nuolatos aptinkama vis naujø 

mokslui rûðiø. Naujos mokslui rûðys skelbiamos 

mokslo þurnaluose arba monografijose. 

Pastaruoju metu kasmet naujø 

rûðiø, aptiktø Pietryèiø Azijoje arba Pietø 

Amerikoje, paskelbia F. H. Hennemannas 

ir O. V. Conle‘as (Vokietija) bei kai kurie 

kiti tyrinëtojai. 

J. R. STONIO ir A. DIŠKAUS 

nuotraukos 


1850-aisiais pirmà kartà lietuvis ákopë á 

legendinio Ararato kalno virðûnæ. Tai buvo 

áþymus topografas, tyrinëtojas, keliautojas, 

geodezininkas, Rusijos geografø draugijos 

garbës narys, Vilniaus universiteto auklëtinis 

Juozapas Chodzka, kilæs ið garsios Vilnijos 

kraðto bajorø giminës, kuri plaèiai garsëjo 

savo kultûrinëmis, politinëmis, visuomeninëmis 

tradicijomis bei nuostatomis. 

Chodzkø giminë kilusi ið XIV a. Lietuvos 

didikø Boreikø. Jie daþnai raðydavo 

dvi pavardes Boreika-Chodzka. 

Juozapo Chodzkos tëvas Jonas Boreika-Chodzka, 

raðytojas (slapyvardis Jonas 

ið Svisloèës), raðæs lenkø kalba, gimë 1777 

m. birþelio 24 d. Krivièiuose, dab. Medilo 

rajonas (Baltarusija), mirë 1851 m. lapkrièio 

10 d. Minske. Jonas Boreika-Chodzka 

buvo Vilniaus pijorø mokinys, nuo 1822 m. 

Lietuvos mokyklø vizitatorius, literatas, dramaturgas, 

XIX a. pr. Vilniaus ir Minsko gubernijø 

visuomenës veikëjas, aktyvus visuomenininkas 

– masonø loþës kûrëjas, Ðubravcø 

draugijos narys (slapyvardis Vaiþgantas), 

daug prisidëjo kuriant slaptas Vilniaus 

universiteto Filomatø, Filaretø draugijas, dirbo 

Vileikos, Aðmenos, Minsko teismuose, 

1812 m. Lietuvos laikinosios vyriausybës 

komisijos narys. 1816 m. Vilniuje su kitais 

nariais atgaivino loþæ „Uolusis lietuvis“, 1818 

m. ákûrë loþæ „Sokrato mokykla“, Varðuvoje 

dalyvavo slaptos „Patriotø draugijos“ veikloje. 

Laisvës kovø dalyvis, kalintas ir baustas 

tremtimi. 1826–1829 m. buvo rusø valdþios 

kalintas Sankt Peterburge, 1830–1834 

m. gyveno tremtyje Permëje. 

Jonas Chodzka iðgarsëjo 1821 m. iðleista 

lenkø kalba didaktine apysaka „Kromininkas 

Jonas ið Svisloèës“, kurioje keliaujanèio 

senuko lûpomis sodieèiai mokomi 

doros ir iðminties. 1823 m. Juozapas Rupeika 

apysakà iðvertë á lietuviø kalbà, ji buvo 

iðleista Vilniuje. Ði apysaka turëjo didelæ 

átakà lietuviø didaktinës prozos raidai. 

J.Chodzka yra paraðæs eiliuotà patriotinës 

tematikos komedijà „Iðlaisvinta Lietuva“, kuri 

1812 m. iðleista ir pastatyta Minske, taip 

pat tragedijà „Boleslovas Kreivaburnis“, buitiniø 

komedijø, vaizdeliø. Populiari ir apysaka 

„Ponia kaðtelionienë ir jos kaimynës“. 

Chodzkø ðeimoje augo 6 sûnûs ir duktë. 

Juozapas Chodzka gimë 1800 m. 

gruodþio 19 d. Krivièiuose. Pradiná mokslà 

ágijo namuose. Kartu su broliais Aleksandru 

ir Vladislavu 1816 m. ástojo á Vilniaus 

universitetà. Juozapas studijavo tiksliuo- 


Lietuvis, 

pasiekæs legendinio 

Ararato kalno virðûnæ 

Topografui, tyrinëtojui, keliautojui 

Juozapui Chodzkai – 210 metø 

Dr. Vincentas KORKUTIS 

Vincentui Korkuèiui – 80 

Nuoðirdþiai sveikiname Vincentà Korkutá, 

gamtos mokslø daktarà, Lietuvos 

respublikinës premijos laureatà, ilgametá 

þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ talkininkà, 

80-ojo gimtadienio proga ir dëkojame 

uþ ásimintinus geologijos mokslo populiarinimo 

straipsnius. Be straipsniø ið 

moksliniø konferencijø ir geologiniø ekskursijø 

Èekoslovakijoje, Lenkijoje, Ðvedijoje 

bei Jemeno LD respublikoje, Jubiliatas 

yra paraðæs 3 monografijas, per 

100 moksliniø straipsniø, paskelbtø ávairiø 

ðaliø geologiniuose þurnaluose, skaitæs 

geologine-moksline tematika praneðimus 

Pabaltijo respublikose, Prahoje, 

Varðuvoje, Gdanske, Stokholme, Lundau, 

Upsaloje. 

Dirbdamas Lietuvos geologinës tarnybos 

Naftos paieðkø ekspedicijoje, 

V.Korkutis Kybartuose, Pajevonyje, Guseve 

(Gumbinëje) ir Gargþduose aptiko 

skystos naftos bei patvirtino mokslininkø 

prognozes apie naftos paieðkø perspektyvumà 

Pabaltijo regione. 

Nuo studijø laikø V.Korkutis ásitraukë á 

sportinæ ir visuomeninæ veiklà. Jis suorganizavo 

sporto kolektyvà „Geologas“ ir 

daugelá metø rengë Pabaltijo geologiniø 

organizacijø spartakiadas, kuriose lietu- 

vaièiai iðkovodavo nugalëtojø vardus. Sugráþæs 

ið Vakarø Sibiro, nuo 1959 m. iki 

2004 m. buvo renkamas Lietuvos teniso 

sàjungos prezidiumo nariu, daugelá metø 

ëjo atsakingojo sekretoriaus, teisëjø kolegijos 

pirmininko, viceprezidento bei disciplinarinës 

komisijos pirmininko pareigas. 

Uþ visuomeninæ sportinæ veiklà jam 

suteiktas LSD „Þalgiris“ Garbës nario ir 

Lietuvos sporto þymûno vardas. 

Jubiliatas paraðë ir iðleido 1980 m. 

knygelæ „Mineralø pasaulyje“ apie lietuviø 

kilmës mineralogà Alfonsà Þukelá, kuris 

padovanojo Lietuvai visà gyvenimà 

rinktà unikaliø mineralø 2100 egzemplioriø 

kolekcijà. O 1995 m. iðleido ilgus metus 

rengtà knygà „Lietuvos tenisui – 75 

metai“. 1997 m. su kolegomis paraðë 

knygelæ „Prof. dr. E.M.Liutkevièius ir naftos 

paieðkos Lietuvoje“, 2002 m. dalyvavo 

iðleidþiant fotoalbumà „Poetas Bernardas 

Brazdþionis gráþta á Lietuvà“. Parengë 

ir iðleido knygà apie nusipelniusá 

mokytojà S.Tijûnaitá „Kaip að á þmones 

iðëjau“ bei apie geologiná naftos paieðkø 

trejø metø darbà Pietø Jemeno respublikoje 

– „Karavanø keliais“. Ðiuo metu 

baigia rengti knygà apie geologiná 

nuotraukiná darbà Vakarø Sibire „Kedrø 

pavësyje“. 

Dr. Vincentas Korkutis yra surengæs 

daugiau kaip 25 personalines fotoparodas. 

Nuo 1976 m. tapæs Lietuvos fotomenininkø 

sàjungos nariu, dalyvavo respublikinëse 

ir tarptautinëse parodose 

Prahoje, Helsinkyje, Gdanske, Niujorke, 

Èikagoje ir kt. 

Jubiliatas uþ Lietuvoje atliktus geologinius 

darbus apdovanotas Prezidento 

Valdo Adamkaus Padëkos raðtu, o uþ 

ilgametæ visuomeninæ ir sportinæ veiklà 

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas áteikë 

Olimpinæ þvaigþdæ, KKS departamentas 

– Aukso medalá, LSD „Þalgiris“ – 

draugijos 60-meèio medalá. 

Kartu su „Mokslo ir gyvenimo“ þurnalo 

redakcija linkiu Jubiliatui geros sveikatos, 

ilgø gyvenimo metø, neblëstanèios 

energijos ir kilniø sumanymø, kuriø 

Jums, gerbiamasis, niekuomet nestinga. 

Akademikas Algirdas GAIÞUTIS

Juozapas 

Chodzka 

sius mokslus. 1817 m. ásikûrë slapta Filomatø 

draugija, á kurià buvo priimti ir broliai 

Chodzkos. Studijuodamas universitete 

J.Chodzka daug dëmesio skyrë astronomijai 

ir geodezijai. Universitete astronomijà 

jam dëstë buvæs universiteto rektorius 

prof. J.Sniadeckis ir prof. P.Slavinskis, chemijà 

– prof. P.Slavinskis, astronomijà – prof. 

A.Sniadeckis, matematikà – prof. Z.Nemèevskis, 

geodezijà – prof. M.Polinskis. 

Universitetà baigë 1820 m. ir buvo paskirtas 

dirbti á universiteto astronomijos observatorijà. 

1821 m. rengësi laikyti magistro 

egzaminus, taèiau kaip gabiausias rektoriaus 

astronomo J.Sniadeckio auklëtinis 

buvo rekomenduotas dalyvauti kraðto kartografavimo 

darbuose, kuriems vadovavo 

áþymus geodezininkas Karlas Teneris. 

Lietuvoje geodezijos ir kartografijos 

mokslo ðaknys siekia LDK laikus. 1613 m. 

sudarytas vienas seniausiø Lietuvos þemëlapiø 

„Magni Ducatus Lithuania“. Ðio þemëlapio 

autorius – Trakø, vëliau Vilniaus 

vaivada, karaliaus Stepono Batoro draugas 

Mikalojus Kristupas Radvila. Sistemingi 

geodeziniai tinklai kraðto kartografavimo 

ir moksliniams tikslams pradëti sudarinëti 

XVIII ðimtmetyje. Þemës formai nustatyti 

darbus dirbo profesoriaus J.Sniadeckio 

rekomenduotas Vilniaus universiteto 

auklëtinis J.Boreika-Chodzka. 

Vienas didþiausiø ir áspûdingiausiø 

bandymø iðtirti ir nustatyti Þemës dydá ir 

formà buvo Struvës geodezinis lankas – 

apie 2820 km ilgio trianguliacijos grandinë, 

sudaryta 1816–1852 metais. Beveik sutampantis 

su Vakarø ir Rytø Europos riba 

Þemës dienovidinio lankas tæsësi nuo Dunojaus 

þioèiø prie Juodosios jûros iki Fugleneso 

(Norvegija) Arkties vandenyno pakrantëje, 

t.y. nuo 45 o 20’ iki 70 o 40’ ðiaurës 

platumos, ir kirto dabartines valstybes: 

Norvegijà, Ðvedijà, Suomijà, Estijà, Latvijà, 

Lietuvà, Baltarusijà, Ukrainà, Moldovà. 

Seniausia Struvës geodezinio lanko 

dalis sudaryta 1816–1821 m. Vilniaus gubernijoje 

(projektavo ir matavimus organizavo 

estø kilmës caro armijos karininkas 

K.Teneris). 

K.Teneris sudarë trianguliacijos grandinæ 

nuo Jekabpilso (Latvija) iki Dunojaus 

þioèiø. Ðiuos matavimus K.Teneriui padëjo 

atlikti J.Chodzka. K.Tenerio 1827 m. 

baigta matuoti lanko dalis nuo Bristeno 

punkto Latvijoje iki Belino punkto Baltarusijoje 

vadinta „lietuviškuoju lanku“. 

Á astronominius matavimus labai aktyviai 

ásitraukë Vilniaus observatorijos astronomai. 

1818 m. nustatant Meðkoniø punkto 

ir Vilniaus observatorijos astronominiø 

Struvës lanko trianguliacijos grandinë 

Dorpato 

universiteto 

matematikos ir 

astronomijos 

profesorius 

V.Struvë 

ilgumø skirtumà, Vilniaus observatorijoje 

stebëjimus atliko observatorijos direktorius 

J.Sniadeckis ir P.Slavinskis, o Meðkoniø 

punkte – K.Teneris su padëjëjais. 

1824 m. J.Chodzkos padedamas P.Slavinskis 

nustatë K.Tenerio sudaromos trianguliacijos 

Eidintø punkto astronominæ platumà. 

Matavimai atlikti observatorijos ásigytu 

Georgo Reichenbacho vertikaliuoju 

skrituliu. J.Chodzka 1824 m. su K.Teneriu, 

astronomu prof. P.Slavinskiu ir kitais atliko 

daug astronominiø stebëjimø. 

Uþ 6 kilometrø á pietryèius nuo Vilniaus 

observatorijos, Nemëþio astronominiame 

punkte, 1826 m. buvo árengta laikinoji astronomijos 

observatorija ir atlikti pirmieji astronominiai 

stebëjimai. 1827 m. Nemëþio 

astronominæ platumà pasaþiniu prietaisu 

nustatë M.Hluðnevièius, padedamas 

J.Chodzkos. Tais paèiais metais Belino 

punkte astronominius matavimus atliko 

K.Teneris, padedamas J.Chodzkos ir 

M.Þilinsko. 

K.Teneris kartu su Tartu universiteto 

prof. V.Struve 1827 m. nutarë sujungti Lietuvos 

meridianinio lanko matavimus, atliktus 

K.Tenerio vadovaujamø geodezininkø, 

ir Baltijos matavimus, atliktus V.Struvës. Ðie 

darbai buvo pavesti atlikti J.Chodzkos vadovaujamø 

geodezininkø bûriui, kuris Lietuvos 

ðiaurëje pakartotinai iðmatavo Lietuvos 

trikampiø lankus. Struvës geodezinis 

lankas yra pirmoji tarptautines sienas 

kertanti nominacija Pasaulio paveldo sàraðe. 

Tai yra viena ið pirmøjø nominacijø, 

turinèiø labai didelæ reikðmæ geodezijos, 

kartografijos, astronomijos mokslø raidai. 

Struvës lauko matavimai yra reikðmingi ne 

tik moksliniu, bet ir kultûriniu aspektu. 

Trejus metus J.Chodzka dirbo Bosfore 

N.Muravjovo-Karskio topografiniame 

bûryje. 1833 m. J.Chodzka paskirtas divizijos 

kvartirmeisteriu 15-ojoje pëstininkø 

divizijoje, 1834 m. – vyr.adjutantu Generalinio 

ðtabo 5-ajame pëstininkø korpuse, 

rengë karinæ statistinæ informacijà apie 

Moldavijos ir Valakijos kunigaikðtystæ bei 

atliko topografinæ Silistrio tvirtovës nuotraukà. 

Atlikti darbai J.Chodzkà iðgarsino, 

ir 1840 m., tarpininkaujant Kaukazo korpuso 

generolui Golovinui, J.Chodzka buvo 

paskirtas atlikti geodeziniø-topografiniø 

darbø visiðkai netyrinëtame Kaukazo 

kraðte. Kalnuotose vietovëse trigonometriniai 

matavimai buvo bûtini ne tik norint 

padaryti topografinæ nuotraukà, bet 

ir sudaryti þemëlapius. Daugelis manë, 

jog dël nelabai palankiø politiniø sàlygø 

ir neramumø kraðte to neámanoma padaryti. 

Taèiau J.Chodzka 1842 m. pradëjo 

topografinius darbus, kuriuos kilus susirëmimams 

1843 m. laikinai nutraukë. 

Nukelta á 32 p. 

Vilniaus 

observatorijos 

direktorius 

J.Sniadeckis 



Antropinis principas: 

gyvybë = anglis + kiti org 

Tæsinys. Pradþia Nr. 5–6 

Doc. dr. Kazimieras 

KONSTANTINAVIÈIUS 

Organogeniniø atomø fizikiniø ir cheminiø 

savybiø skirtingumas nuo kitø atomø 

savybiø (þr. pirmà straipsnelá „Organogenai 

periodinëje sistemoje“) lemia ir jø sudaromø 

molekuliø ávairovæ bei savybiø iðskirtinumà. 

Ið ðiø molekuliø Þemëje iðsivystë 

gyvybë, sudaryta ið maþø làsteliø (þr. 

straipsnelá „Kodël làstelë maþa?“, „Mokslas 

ir gyvenimas“, 2007, Nr. 2, Nr. 3), kurios 

vykdo pagrindines gyvybines funkcijas ir atsinaujindamos 

sintetina tokias pat molekules 

ir makromolekules. Làstelës yra sudarytos 

ið makromolekuliniø struktûrø, esanèiø 

vandenyje (þr. straipsnelá „Vanduo – gyvybës 

statybininkas… O gal montuotojas“, 

„Mokslas ir gyvenimas“, 2004, Nr.2, Nr.3). 

Ðios makromolekulinës struktûros yra 

lanksèios ir lengvai susidaro, todël jos priklauso 

nuo palyginti silpnos tarpmolekulinës 

sàveikos (nes cheminës jungtys paprastai 

sudaro tvirtas ir kietas kristalines uolienas). 

Èia panagrinësime, kodël pagrindinës 

gyvybës molekulës yra linijinës makromolekulës, 

kokios tarpmolekulinës sàveikos 

lemia làstelës struktûrø susidarymà ir 

kaip tokios silpnos sàveikos sudaro pakankamai 

stabilias molekulines struktûras. Pagaliau 

kodël gyvybei yra bûtinas skystis ir 

tas skystis turi bûti vanduo. 

Tarpmolekulinës vandervalsinës 

dispersinës-Londono sàveikos 

Bendriausios tarpmolekulinës sàveikos, 

veikianèios tarp visø molekuliø, neutraliø ir 

joniniø, poliniø ar nepoliniø, yra vandervalsinës 

dispersinës-Londono sàveikos. Jos 

atsiranda todël, kad visø atomø ir molekuliø 

elektronai juda kaþkiek chaotiðkai branduoliø 

atþvilgiu ir taip judëdami gali susikaupti 

pirmos molekulës vienoje pusëje, pavyzdþiui, 

toje, kuri yra arèiau prie kitos molekulës. 

Tada joje elektronø krûvis tampa 

didesnis uþ èia esanèiø branduoliø krûvá ir 

ta molekulës pusë ágyja neigiamà krûvá, todël 

stumia nuo savæs antros molekulës 

elektronus, kurie nutols nuo pirmos molekulës 

elektronø ir tarp jø sumaþës stûma. 

Tuo tarpu pirmos molekulës susibûræ elektronai 

traukia antros molekulës „apnuogintus“ 

branduolius, ir ði trauka sustiprëja, nes 

jø neekranuoja nutolæ antros molekulës 

elektronai. Taip tarp vienos ir kitos molekuliø 

elektronø ir tarp abiejø molekuliø bran- 

Organogenø (makro)molekuliø iðskirtinumas 

duoliø stûma sumaþëja, o trauka tarp abiejø 

molekuliø elektronø ir branduoliø sustiprëja 

ir tarp molekuliø atsiranda trauka. Taip 

pat atsiras trauka tarp molekuliø, kai pirmos 

molekulës elektronai trumpam susiburs tolimesnëje 

nuo antros molekulës pusëje. 

Analogiðkai tarp molekuliø atsiranda trauka 

ir kai antros molekulës elektronai trumpam 

susiburia kurioje nors jos dalyje. 

Taèiau elektronai juda labai greitai (deðimtis 

tûkstanèiø kilometrø per sekundæ) 

ir toks elektronø susikaupimas vienose ar 

kitose molekuliø vietose yra trumpalaikis, 

jie labai greitai ið tos vietos iðsiskirsto. Vis 

dëlto elektriniai laukai sklinda greièiau 

(ðviesos greièiu, apie tris ðimtus tûkstanèiø 

kilometrø per sekundæ) nei elektronø 

susikaupimas iðnyksta ir tarp molekuliø 

trauka suspëja atsirasti. Po taip pat labai 

trumpo laiko vëlgi elektronai susikaupia kitoje 

molekuliø vietoje ir todël molekulës 

praktiðkai visà laikà viena kità traukia. Kadangi 

dël chaotiðko elektronø judëjimo 

elektronai susikaupia ávairiose molekulës 

vietose, tai dispersinës-Londono sàveikos 

neturi aiðkiai orientuotos krypties ir tarp visaip 

pasisukusiø molekuliø visuomet yra 

trauka , kuri staigiai maþëja didëjant atstumui 

tarp molekuliø. 

Kuo didesnis yra atomas, tuo silpniau 

elektronai traukiami prie branduolio, laisviau 

juda ir gali daugiau pasislinkti nuo 

branduolio, tuo stipriau stumia kito atomo 

elektronus. Todël kuo didesnis yra atomas, 

tuo stipresnës dispersinës-Londono sàveikos 

tarp ðiø atomø. Akivaizdþiai ði sàveikø 

stiprumo priklausomybë nuo atomø dydþiø 

matyti ið inertiniø dujø skystëjimo ir kietëjimo 

(ar virimo ir garavimo) temperatûrø kitimo, 

nes ðie atomai sàveikauja tik dispersinëmis-Londono 

sàveikomis. Ðiø elementø 

Sveikiname docentà fiziniø mokslø 

daktarà Kazimierà Konstantinavièiø 

80-ojo gimtadienio proga. Jubiliatas 

dirbo Biochemijos institute, o mûsø 

þurnalo skaitytojams prisistatë straipsniais 

1970 m. Nr. 10 „Sekundë làstelëje“ ir 1980-øjø Nr. 10 – „Kvantinë 

biochemija“. Moksliniai darbai susijæ su genetika, làstelës biologija 

ir kvantine chemija. Daug metø skaitë molekulinës biofizikos kursà 

VU, KMI ir VPI biofizikams, biochemikams, fizikams. 

Telydi Jus gera sveikata, sëkmë, iðtvermë. 

Dëkinga uþ ilgametá vaisingà bendradarbiavimà – 

„Mokslo ir gyvenimo” redakcija 

skystëjimo ir kietëjimo temperatûros, didëjant 

atomui, yra: helio –272 °C, neono –249 

°C, argono –189 °C, kriptono –157 °C, ksenono 

–112 °C, radono –71 °C. Kuo ðios temperatûros 

yra aukðtesnës, tuo stipresnës 

yra dispersinës-Londono sàveikos ir jos 

stiprëja didëjant atomo matmenims ir periodo 

numeriui. 

Molekulëje elektronø pasislinkimo didumas 

priklauso nuo jà sudaranèiø atomø 

elektronø pasislinkimo branduoliø atþvilgiu, 

ir kuo didesni atomai sudaro molekulæ, tuo 

stipresnës dispersinës-Londono sàveikos 

tarp ðiø molekuliø. Kadangi pirmo ir antro 

periodo atomai yra maþesni nei treèio bei 

tolimesniø periodø atomai, tai tarp sudarytø 

ið antro periodo atomø ir vandenilio molekuliø 

vandervalsinës dispersinës-Londono 

sàveikos turi bûti silpniausios, stipresnës 

yra tarp molekuliø, sudarytø ið tolimesniø 

periodø atomø. 

Elektrostatinës sàveikos 

Elektrostatinës sàveikos tarp molekuliø 

atsiranda dël sàveikø tarp atomø krûviø, kuriuos 

jie turi polinëse jungtyse ar konjuguotose 

π-posistemëse, svarbios sàveikos yra 

ir tarp jono (daþniausiai metalo ar halogeno 

chloro) ir molekuliø atomø krûviø. Elektrostatinës 

sàveikos susideda ið abiejø mo-

anogenai 

lekuliø atomø krûviø sàveikø pagal Kulono 

dësná, ir skystyje molekulës pasisuka taip, 

kad tarp jø bûtø didþiausia trauka. 

Poliniame skystyje, pavyzdþiui, vandenyje, 

jo molekulës irgi pasisuka taip, kad jø 

sàveika su iðtirpusia molekule bûtø didþiausia 

trauka, kai prie teigiamø krûviø skysèio 

molekulë stengiasi pasisukti neigiamu poliumi 

ir prie neigiamø krûviø – teigiamu poliumi. 

Molekulæ supanèio skysèio poliniø 

molekuliø orientacija apibûdinama dielektrine 

skvarba. Kuo stipresnë skysèio molekuliø 

orientacija ir didesnë skysèio dielektrinë 

skvarba, tuo labiau skysèio molekulës 

ekranuoja molekuliø krûvius ir silpnina 

elektrostatinæ sàveikà tarp molekuliø. Didëjant 

atstumui tarp sàveikaujanèiø molekuliø, 

vis daugiau skysèio molekuliø ekranuoja 

jø krûvius ir elektrostatinë sàveika tarp jø 

darosi vis silpnesnë. 

Vandens dielektrinë skvarba yra viena 

didþiausiø, todël elektrostatinës sàveikos 

tarp molekuliø vandenyje labai priklauso 

nuo atstumo tarp krûviø. Kai krûviai susilieèia, 

dielektrinë skvarba yra artima dviem, 

o kai atstumas tarp krûviø yra didesnis nei 

2 nm (2x10 –9 m), ji iðauga apie keturiasdeðimt 

kartø ir tiek pat kartø sumaþëja sàveika 

tarp krûviø. Todël vandenyje elektrostatinës 

sàveikos maþëja labai staigiai ir sàveikos 

tarp atomø krûviø ar jonø yra svarbios 

tik kai jie susilieèia ar beveik susilieèia. 

Vandenilinës jungtys 

Gyvybei labai svarbus specifinis elektrostatiniø 

sàveikø atvejis – vandenilinës 

jungtys, kurios susidaro, kai tarp neigiamus 

krûvius turinèiø deguonies ar azoto atomø 

yra ásiterpæs ir prie vieno ið jø prisijungæs 

teigiamà krûvá turintis vandenilio atomas. 

Taip susidaro trijø krûviø tiltelis, kai kraðtuose 

yra neigiami deguonies ar azoto atomai 

ir tarp jø yra teigiamas vandenilio atomas 

(1 pav.). Ásiterpæs tarp neigiamø krûviø 

teigiamas krûvis juos traukia daug stipriau, 

nei neigiami krûviai vienas kità stumia, ir tai 

sàlygoja vandenilinës jungties susidarymà. 

1 pav. Vandenilinës jungties trijø krûviø 

tiltelis 

Vandenilinës jungties stiprumas daugiausia 

priklauso nuo elektrostatiniø sàveikø 

tarp krûviø δ , δ’ , δ”, ir jos stipriausios, 

kai kraðtiniai atomai turi didþiausius neigiamus 

krûvius. Tokie kraðtiniai atomai yra paskutiniai 

antrojo periodo atomai azotas ir deguonis 

(neskaitant floro ir kitø halogenø, kurie 

daþniau pasireiðkia kaip neigiami jonai). 

Ðiø atomø sudaromos vandenilinës jungtys 

yra daug stipresnës (iki keliø kartø) uþ 

dispersines Londono sàveikas tarp tø paèiø 

ar kitø atomø. 

Taèiau vandenilinei jungèiai susidaryti 

labai svarbi yra Y atomo, deguonies ar azoto, 

„nepadalintos elektronø poros“ valentinë 

hibridinë orbitalë, turinti du elektronus ir 

nukreipta link tiesës, kurioje yra X – H atomai. 

Ði elektronø pora dar priartina Y atomo 

neigiamà krûvá prie teigiamà krûvá turinèio 

vandenilio atomo ir taip prie elektrostatiniø 

sàveikø tarp krûviø δ , δ’ , δ” dar prisideda 

papildoma trauka ir padidëja vandenilinës 

jungties stiprumas. Kartu vandenilinës 

jungties orientacija tampa priklausoma 

nuo nepadalintos elektronø poros valentinës 

orbitalës krypties ir todël vandenilinës 

jungtys yra kryptingos. 

Tuo tarpu treèiojo periodo fosforo ir sieros 

atomø sudaromos jungtys su vandenilio 

ir kitais atomais (P – H, S – H, …) yra 

silpnai polinës, tad jø vandenilinës jungtys 

yra silpnos ir praktiðkai beveik nesusidaro. 

Kitø atomø sudaromø jungèiø su vandeniliu 

poliškumas yra daug maþesnis nei deguonies 

ar azoto atomø, o daþnai ir prieðingas, 

ir vandenilinës jungtys nesusidaro. 

Dël elektrostatiniø sàveikø reikðmës vandeniliniø 

jungèiø nesudaro nepolinës cheminës 

jungtys –C–H, kurios yra vienos gausiausiø 

biologinëse maþose ir makromolekulëse. 

Vandenilinëms jungtims bûdinga savybë, 

skirianti jas nuo kitø tarpmolekuliniø sàveikø, 

yra pastovûs atstumai tarp kraðtiniø 

X ir Y atomø, bûdingi kiekvienai deguonies 

ir/ar azoto atomø porai. Ðie atstumai maþesni 

nei yra tarp ðiø atomø, kai jie susilieèia 

savo pavirðiais nesudarydami vandenilinës 

jungties. 

Nors visos pagrindinës tarpmolekulinës 

sàveikos yra svarbios gyvybei, bet iðskirtinai 

svarbios yra vandenilinës jungtys. Kai 

pokario metais pradëjo plëtotis molekulinë 

genetika ir ypaè kai paaiðkëjo vandeniliniø 

jungèiø reikðmë DNR dvigubos spiralës ir 

baltymø α ir β struktûrø susidarymui, buvo 

kalbama apie „vandeniliniø jungèiø amþiø“ 

molekulinëje biologijoje. Vëliau prasidëjo 

„epocha“ „hidrofobiniø sàveikø“ (tiksliau, 

„netirpumo“ vandenyje), kurios irgi priklauso 

nuo vandeniliniø jungèiø tarp vandens 

molekuliø (þr. anksèiau minëtà straipsnelá 

„Vanduo – gyvybës statybininkas…O gal 

montuotojas“). 

Tarpmolekuliniø sàveikø 

sumavimasis: struktûrinis atitikimas 

ir molekuliø atpaþinimas 

Svarbi tarpmolekuliniø sàveikø savybë 

yra jø proporcingumas molekuliø dydþiui, 

kuris atsiranda dël jø atskirø daliø sàveikø 

sumavimosi-adityvumo. Elektrostatinës sàveikos 

tarp atomø krûviø sumuojasi, nes tai 

yra sàveikos tarp atskirø atomø krûviø. Vandenilinës 

jungtys taip pat yra elektrostatinës 

sàveikos tarp atskirø atomø trejetø, yra viena 

nuo kitos nepriklausomos ir vandeniliniø 

jungèiø sàveikos susideda. Londono-dispersinës 

sàveikos tarp atskirø molekulës daliø 

irgi susideda, nes dël judëjimo chaotiðkumo 

elektronai didelës molekulës atskirose 

dalyse gali nepriklausomai susiburti. 

Ðiø sàveikø sumavimàsi-adityvumà didëjant 

molekulëms aiðkiai rodo angliavandeniliniø 

(anglies ir vandenilio junginiø) medþiagø 

bûvio kitimas priklausomai nuo jas 

sudaranèiø molekuliø dydþio, kadangi jos 

yra nepolinës ir sàveikauja tik Londono-dispersinëmis 

sàveikomis. Ið maþø angliavandeniliniø 

molekuliø, metano, etano, … sudarytos 

gamtinës dujos áprastinëje temperatûroje 

yra dujos, tuo tarpu stambesniø 

molekuliø benzinas ar oktanas yra skysti, 

o klampi nafta yra sudaryta ið dar stambesniø 

molekuliø. 

Kadangi visos ðios tarpmolekulinës sàveikos 

sumuojasi, tai galima manyti, kad sàveikos 

tarp molekuliø susideda ið sàveikø 

tarp jø atomø, atskirai iðskiriant vandenilines 

jungtis. Iš to išplaukia, kad sàveikos tarp molekuliø 

koreliuoja su jø atomø skaièiumi ir 

didëja didëjant atomø skaièiui molekulëse. 

Kaip matëme, elektrostatinës ir dispersinës-Londono 

sàveikos priklauso nuo atstumo 

ir staigiai maþëja didëjant atstumui 

tarp atomø, todël ðios sàveikos yra didþiausios, 

kai atomai susilieèia, o vandenilinëse 

jungtyse atstumai tarp abiejø kraðtiniø atomø 

yra maþi ir pastovûs. Todël tarpmolekulinës 

sàveikos yra tuo stipresnës, kuo didesniu 

plotu ir kuo didesniu skaièiumi atomø 

molekulës susilieèia. Pavyzdþiui, DNR 

molekulës dvigubos spiralës þymus papildomas 

stabilizavimas gaunamas susilieèiant 

jos plokðèioms azotinëms bazëms. 

Kai dvi molekulës turi nelygius pavirðius, 

kuriuose susilieèia po keliolika ir daugiau 

abiejø molekuliø atomø porø, susisumavusios 

tokiø molekuliø ir/ar makromolekuliø 

sàveikos tampa iðskirtinai stiprios ir ðios 

molekulës sudaro stabilø, gana ilgà laikà 

iðsilaikantá kompleksà. Tokio komplementaraus 

molekuliø pavirðiø papildymo ir atitikimo, 

dar vadinamo struktûriniu atitikimu, 

nulemta iðskirtinai stipri sàveika ir stabilaus 


komplekso susidarymas ið esmës yra molekuliø 

viena kitos atpaþinimas. Molekuliø 

atpaþinimas yra pagrindinë skiriamoji gyvybës 

molekuliø savybë, nes tik makromolekuliø 

atpaþinimas leidþia susidaryti tvarkingoms 

làstelës struktûroms ir vykti reguliuojamai 

ir tvarkingai làstelës veiklai. 

Be makromolekuliø nebûtø gyvybës 

Ið didþiulës ávairovës organiniø molekuliø 

svarbiausios gyvybei yra makromolekulës, 

kuriø, kaip þinome, yra keturios rûðys: 

darbininkai baltymai-fermentai (katalizatoriai); 

„genetinës“ nukleorûgðtys – baltymø 

struktûros, informacijà sauganèios ir jà realizuojanèios 

baltymø sintezei; làstelës 

membranas sudarantys lipidai ir á làstelës 

(prie)membranines struktûras áeinantys ar 

energijos atsargas kaupiantys polisacharidai. 

Ið jø pirmos dvi yra vienlinijinës ir pirminës, 

o paskutinës dvi – antrinës, nes jas sintetina 

baltymai ir jos gali bûti iðsiðakojusios. 

Viena svarbiausiø makromolekuliø savybiø 

yra gebëjimas sudaryti stabilias struktûras 

veikiant tik silpnoms tarpmolekulinëms 

sàveikoms. Tà struktûrø stabilumà lemia 

tai, kad dvi „sulipusias“ makromolekules 

atskirti yra daug sunkiau nei suardyti ið 

atskirø monomerø sudarytà tokià pat struktûrà. 

Taip yra todël, kad ið makromolekulinës 

struktûros traukiant vienà monomerà 

kartu traukiami ir keli gretimi monomerai, 

su juo sujungti stipriais cheminiais ryðiais, 

ir tada reikia nugalëti ne vieno, o keliø monomerø 

tarpmolekulines sàveikas. Tuo tarpu 

iš struktûros, sudarytos ið atskirø monomerø, 

kurie sàveikauja daug silpnesnëmis 

tarpmolekulinëmis sàveikomis, gali bûti 

iðtraukiami-iðmuðami po vienà ir struktûra 

daug lengviau suardoma. Todël ið makromolekuliø 

sudarytos struktûros yra daug 

stabilesnës nei sudarytos ið atskirø nesukabintø 

maþø molekuliø. Beje, neiðsiðakojusios 

makromolekulës lengviau susiklosto 

á reikiamà struktûrà nei iðsiðakojusios, 

nes šiose atskiros šakos trukdo viena kitai. 

Polimerinës makromolekulës, susidedanèios 

ið vienodø monomerø, sudaro atsitiktinai 

ávairiausiai iðsirangiusius raizginëlius, 

neturinèius grieþtai apibrëþtos struktûros (þr. 

straipsnelá „Idealioji makromolekulë ...”). Todël 

skirtingas struktûras ir funkcijas turintys 

baltymai turi bûti sudaryti ið skirtingas savybes 

turinèiø monomerø, nes skirtingø monomerø 

sàveikos su aplinkos skysèiu ir kitais 

monomerais nevienodos ir nuo to priklauso 

kiekvienos makromolekulës susirangymas 

tik á tam tikros struktûros globulà. Pavieniai 

polisacharidai, susidedantys ið vienodø 

ar panaðiø monomerø, sudaro atsitiktinai 

iðsirangiusius raizginëlius, bet ið daugelio 

polisacharidø jau susidaro struktûros, 

kurios daþnai ágauna gana tvarkingà formà. 

Lipidø uodegëlës, nors sudarytos ið vienodø 

–CH –CH – grupiø, membranoje yra su- 

2 2 

siglaudusios, beveik negali susiraityti ar susipinti 

ir todël daþniausiai yra beveik tiesios. 


Labai svarbi makromolekuliø savybë, 

kad tarp jø susidaro gana stiprios tarpmolekulinës 

sàveikos, kai dël komplementarumo 

susilieèia po keliolika ar keliasdeðimt 

atomø ir sàveikos susisumuoja. Taip susidaro 

stambus keliø baltymø kompleksas, 

baltymas su ketvirtine struktûra, pavyzdþiui, 

vienà funkcijà vykdantis receptorius. Tuo 

paremtas ir làstelës struktûrø susidarymas, 

kai vienos kitas atpaþindamos makromolekulës 

komplementariais pavirðiais sudaro 

tvarkingas, pakankamai stabilias struktûras 

(Ðredingeris jas pavadino „netaisyklingais 

kristalais“). Struktûriniu atitikimu yra 

paremtas ir baltymø-fermentø veikimas, kai 

kiekvienas jø atpaþásta savo perdirbamà 

maþà ar didelæ molekulæ, ar vaistø specifinis 

veikimas, kai vaisto molekulæ atpaþásta 

atitinkamas baltymas-receptorius. 

Ið makromolekuliø sudarytos struktûros 

turi dar vienà gyvybei svarbià savybæ – jos 

yra lengvai deformuojamos ir elastingos. Linijinës 

makromolekulës susiraito á globulà – 

raizginëlá, ir ið jø sudarytos struktûros lengvai 

deformuojamos todël, kad jø susidarymà 

lemia silpnos tarpmolekulinës sàveikos. 

Elastingumas, t.y. atsistatymas ankstesnës 

struktûros po nedidelës deformacijos, yra 

savaiminis ir priklauso ne tik nuo deformacijos 

sukeltø átempimø, bet ir nuo monomerø 

ðiluminio judëjimo (þr. straipsnelá „Idealioji 

makromolekulë. Þelë, drebuèiai, guma, 

plastmasë, …, gyvybë“, 2006, Nr. 3). Lengva 

deformacija ir elastingumas yra labai svarbûs 

judëjimui, nes ið kietøjø daliø sudarytø 

struktûrø judëjimas yra susijæs su judanèiø 

daliø susidëvëjimu, tuo tarpu minkðtose makromolekuliø 

struktûrose judanèias dalis pakeièia 

lengva makromolekuliø deformacija ir 

elastingumas. Be to, minkðtø struktûrø susidûrimai 

net su kietais kûnais yra amortizuojami 

ir taip sumaþëja ardomasis poveikis. 

Kad makromolekulë susiraizgytø á reikiamà 

globulà, ið makromolekuliø susidarytø 

làstelës struktûra ar tos struktûros deformuotøsi, 

jos monomerai turi keisti tarpusavio 

orientacijas pasisukdami vieni kitø atþvilgiu 

(þr. minëtà straipsnelá „Idealioji makromolekulë 

…“). Toks makromolekuliø monomerø 

pasisukimas apie juos jungianèias viengubas 

δ-jungtis galimas dël savaiminio ðiluminio 

judëjimo, kuris yra bûtinas làsteliø struktûroms 

sudaryti – gyvybë be tokios makromolekuliø 

savybës nebûtø atsiradusi. 

Grieþtai apibrëþtos monomerø sekos 

makromolekulëms susintetinti jø monomerø 

iðsidëstymas turi bûti uþraðytas taip, kad 

já bûtø patogu „skaityti“ vykdant baltymø sintezæ. 

Paprastai informacija ir apskritai spausdinti 

tekstai uþrašomi linijine eilute, daþniausiai 

kietoje struktûroje. Gyvybë irgi panaudojo 

patogø informacijos uþraðymà linijine 

eilute vienlinijinëje makromolekulëje, kurioje 

informacijos saugojimas garantuojamas 

stabiliausiu bûdu – cheminëmis jungtimis, 

kurios yra daug stipresnës nei tarpmolekulinës 

sàveikos (mintis, kad „genetinë“ infor- 

macija turi bûti uþraðyta cheminëmis jungtimis, 

buvo išsakyta kvantinës mechanikos 

kûrëjo E.Šredingerio (E.Schredinger) knygoje 

„What is life“ (1943 m.). Pasirodë, kad 

„genetinæ“ informacijà saugoti labai patogu 

(gal ir patogiausia) nukleorûgðèiø DNR ir 

RNR makromolekulëse dël nukleotidø gebëjimo 

vandenilinëmis jungtimis atpaþinti 

komplementarius (papildanèius) nukleotidus 

ir sudaryti atitinkamas poras. Tai leidþia 

padaryti nukleotidø sekoje uþraðytos informacijos 

kopijas ir jas perduoti kitoms kartoms 

ar panaudoti baltymø sintezei. 

Tokios yra makromolekuliø savybës, kurios 

lemia tai, kad ne atskiros maþos molekulës 

monomerai, o linijinës makromolekulës 

yra tinkamiausios, vienintelës ir bûtinos 

gyvybei susidaryti ir funkcionuoti. Kitaip 

sakant, gyvybë negali atsirasti ir egzistuoti 

be makromolekuliø. 

Lanksèios makromolekulës yra sudarytos 

anglies atomø pagrindu, o á jas áeinantys 

azoto ar deguonies atomai sudaro 

jø savybiø ir funkcijø ávairovæ, kuri leidþia 

egzistuoti tokiai sudëtingai sistemai kaip gyvybë. 

Tuo tarpu periodinëje sistemoje anglies 

analogas silicis nesudaro polimeriniø 

makromolekuliø, nes jungtys tarp silicio atomø 

yra silpnesnës ir –Si–Si–Si– grandinëlë 

atmosferoje lengvai nutrûkinëja, o silicio 

jungtys su azoto ar deguonies atomais visuomet 

sudaro iðsiðakojanèias grandines 

ir jø sudarytos struktûros yra kietos. Kai kurie 

kiti atomai, nors ir gali sudaryti polimerines 

makromolekules, taèiau jos yra monotoniðkos 

sudëties ir sudaro kietas, gyvybei 

netinkamas, struktûras. 

Gyvybës skystis – vanduo 

Gyvybës egzistavimas yra paremtas 

naujø molekuliø ir makromolekuliø sinteze, 

o cheminës reakcijos pakankamai greitai 

vyksta tik skystyje. Makromolekulës susiraityti 

á kompaktiðkà raizginëlá bei savaime 

susitelkti ir sudaryti struktûras gali irgi tik 

skystyje savaiminiu ðiluminiu chaotiniu 

Brauno judëjimu. Kad molekuliø ir makromolekuliø 

judëjimas vyktø lengvai, skystis 

turi bûti neklampus, o neklampûs skysèiai 

yra sudaryti tik ið maþø molekuliø. Todël gyvybës 

skystis turi bûti sudarytas ið maþø 

molekuliø, ir vanduo kaip tik toks yra. Galima 

manyti, kad „Þemës gyvybës“ skystis 

vanduo yra todël, kad gyvybë jame atsirado 

ir vystësi, taèiau ar vanduo yra tinkamiausias 

skystis gyvybei ir jei taip, tai kuo jis iðsiskiria 

ið daugybës kitø skysèiø. 

Skysèiø susidarymas priklauso nuo 

anksèiau iðnagrinëtø tarpmolekuliniø sàveikø, 

dispersiniø-Londono, elektrostatiniø ir 

vandeniliniø jungèiø. Dispersinës-Londono 

sàveikos neturi aiðkios orientacijos ir todël 

jø sàlygoti skysèiai yra bestruktûriai ir juose 

molekulës yra orientuotos chaotiðkai. Be to, 

dispersinës-Londono sàveikos tarp maþø 

molekuliø yra palyginti silpnos ir tokiø medþiagø 

dujos skystëja tik esant palyginti

þemoms neigiamoms temperatûroms, o 

skysèiai lengvai garuoja. Pavyzdþiui, vandenilis 

H 2 skystëja, kai yra –259 °C, metanas 

CH 4 – –183 °C. Esant tokioms temperatûroms 

cheminës reakcijos, taigi ir gyvybës 

fermentinës reakcijos, praktiðkai nevyktø. Kai 

molekulës didesnës, tai dël dispersiniø-Londono 

sàveikø skysèiai yra klampûs ir molekuliø 

judëjimas juose vyksta sunkiau. 

Vandenilinës jungtys yra stipresnës nei 

dispersinës-Londono sàveikos ir jas sudaranèiø 

molekuliø medþiagos yra skystos net 

esant daug aukðtesnei temperatûrai nei dispersiniø-Londono 

sàveikø sàlygoti skysèiai. 

Kaip matëme, tik organogeniniai deguonies 

ar azoto atomai (vëlgi neskaitant floro) turi 

iðskirtinai stiprias vandenilines jungtis. Taèiau 

ðiø atomø maþiausiø molekuliø amoniako 

ir vandens sudarytø skysèiø savybës 

skiriasi, amoniako kietëjimo ir virimo temperatûros 

–77,8°C ir –33,4°C yra pastebimai 

þemesnës nei vandens 0,0°C ir +100°C 

(amoniako ir vandens analogai fosfinas PH 3 

ir sieros vandenilis SH 2 vandeniliniø jungèiø 

nesudaro). 

Be to, vandeniliniø jungèiø sudaryti skysèiai 

struktûrizuotumu iš esmës skiriasi nuo 

dispersiniø-Londono sàveikø sàlygotø skysèiø. 

Kaip matëme, vandenilinës jungtys yra 

orientuotos Y atomo nepadalintos poros orbitalës 

kryptimi, ir vandeniline jungtimi sujungtos 

molekulës tampa orientuotos jos 

atþvilgiu. Vis dëlto vandenilinës jungties energija 

tik nedaug didesnë uþ ðiluminio judëjimo 

vidutinæ energijà, ir taip sujungtos molekulës 

dël fluktuacijø iðbûna gana trumpà laikà 

(milijardines sekundës dalis – nanosekundes). 

Vis dëlto tokiame skystyje dalis molekuliø 

(ir gana didelë) yra tarpusavyje orientuotos, 

iðsidësto ne visai chaotiðkai ir toks 

skystis jau yra struktûrizuotas. 

Vandens molekulës dviejø vandeniliniø 

jungèiø vandenilio atomai priklauso vienai 

molekulei, o tos molekulës sudaromø kitø 

dviejø vandeniliniø jungèiø vandenilio atomai 

– dviem kaimyninëms molekulëms. 

Ðios vandens molekulës sudaromos keturios 

vandenilinës jungtys yra orientuotos simetriðkai, 

nes dvi jungtys yra vienoje plokðtumoje, 

o kitos dvi – statmenoje pirmajai. 

Taip simetriškai susijungusios kelios deðimtys 

vandens molekuliø sudaro ledo mikrokristalëlius 

– klasterius, kuriuose yra didesnë 

dalis vandens molekuliø ir todël vandens 

struktûrizuotumas yra didelis (suðalæs vanduo 

tampa ištisiniu klasteriu – ledu, kurio 

struktûra yra tokia pat kaip deimanto)*. 

Tuo tarpu amoniako molekulës trijø vandeniliniø 

jungèiø vandenilio atomai priklauso 

vienai molekulei, o vienos vandenilinës 

jungties vandenilio atomas priklauso kitai, 

kaimyniniø molekuliø iðsidëstymas nëra toks 

simetriðkas ir mikroskopiniø kvazikristaliniø 

klasteriø beveik nesusidaro. Tad skysto amoniako 

struktûrizuotumo laipsnis yra maþesnis 

nei vandens, ir nuo to taip pat priklauso, 

kad skysto vandens temperatûra yra aukð- 

tesnë ir temperatûros intervalas daug platesnis 

nei skysto amoniako. Aukðtesnë vandens 

temperatûra lemia greitesná (bio)cheminiø 

reakcijø greitá, o didesnis temperatûros 

intervalas leidþia gyvybei egzistuoti esant 

didesnei sàlygø ávairovei. Todël vanduo yra 

tinkamesnis gyvybei nei amoniakas. 

Hidrofobiðkumas 

Kaip matyti, vanduo yra tinkama aplinka 

gyvybinëms funkcijoms, nes, bûdamas labiau 

struktûrizuotas nei amoniakas ir kiti 

skysèiai, jis sudaro molekulines struktûras, 

kurios yra stabilizuojamos netirpiø hidrofobiniø 

angliavandeniliniø molekuliø ar makromolekulës 

daliø –CH , –CH –CH , –C H 3 2 3 6 5 

ir kt. Ðios angliavandenilinës molekulës ar 

molekuliø dalys yra netirpios todël, kad apie 

hidrofobines-nepolines molekules, kaip ir 

vandenyje, susidaro ledo klasteris, taèiau já 

ðiø molekuliø dispersinës-Londono sàveikos 

dar papildomai stabilizuoja. Todël hidrofobines 

molekules gaubiantis klasteris tampa 

stabiliu ledo karkasu ir jo molekulës netenka 

slenkamojo judëjimo (sumaþëja jø entropija), 

o ðiluma iðsisklaido á aplinkà. Vandens 

molekuliø judëjimas tokiame ledo klasteryje 

sulëtëja, jos silpniau smûgiuoja á atskiras 

hidrofobines molekules ir fluktuacijos, kurios 

gali ardyti ðá dariná, labai suretëja. Dël to hidrofobiniø 

molekuliø sankaupa vandenyje yra 

stabilizuojama ir vandenyje neiðtirpsta. 

Kai vandenyje susiduria dvi hidrofobinës, 

stabiliu ledo karkasu padengtos molekulës, 

tai jos susilieèia ðiais ledo karkasais. 

Kadangi kiekvienà karkasà stabilizuoja 

hidrofobiniø molekuliø dispersinës-Londono 

sàveikos, jø susilieèianèius ledo karkasus 

veikia abiejø hidrofobiniø molekuliø 

prieðingø krypèiø dispersinës-Londono sàveikos 

ir jos kompensuojasi. Tad tarp abiejø 

hidrofobiniø molekuliø esanèias karkaso 

vandens molekules nebeveikia stabilizuojanèios 

hidrofobiniø molekuliø dispersinës-Londono 

sàveikos ir juose esanèios 

vandens molekulës gali judëti taip pat laisvai, 

kaip ir visame skystyje. Tada vandens 

molekulës ið tarpo tarp abiejø hidrofobiniø 

molekuliø iðsiskirsto ir pastarosios sulimpa, 

o jas abi dabar jau apgaubia ir stabilizuoja 

iðtisinis ledo klasteris. Taip vandens 

gebëjimas sudaryti nestabilius klasterius, 

kuriuos sutvirtina nepoliniø molekuliø dispersinës-Londono 

sàveikos, nulemia hidrofobiniø 

molekuliø sudarytos struktûros 

stabilizavimà ir netirpumà (þr. minëtà 

straipsnelá „Vanduo – gyvybës statybininkas…O 

gal montuotojas“). 

Kaip matyti, vanduo yra daug tinkamesnë 

aplinka gyvybei funkcionuoti nei kiti 

skysèiai. Pirmiausia vandens kietëjimo ir virimo 

temperatûros yra þenkliai aukðtesnës 

nei kitø maþø molekuliø skysèiø ir dël to 

cheminës bei biocheminës reakcijos vyksta 

pakankamai greitai. Kartu ðios temperatûros 

nëra tokios aukðtos, kad greitai suirtø 

susidariusios molekulës. Antra vandens 

savybë, kuri daro já tinkamiausiu skysèiu gyvybei, 

yra didelis jo struktûrizuotumo laipsnis, 

o tai leidþia iš netirpiø hidrofobiniø molekuliø 

susidaryti stabilioms struktûroms. 

Tokios organogeniniø anglies, azoto, 

deguonies ir vandenilio atomø ir ið jø sudarytø 

maþø ir makromolekuliø savybës juos 

skiria nuo kitø atomø ir jø sudaromø molekuliø. 

Ið ðiø atomø gali susidaryti didþiulë 

ávairovë maþø molekuliø , taip pat ir vandens, 

ir tik ið ðiø atomø maþø molekuliømonomerø 

susidaro ir makromolekulës. 

Tarp ðiø makromolekuliø yra ir tokiø, kuriø 

savybës yra suderintos taip, kad jos gali 

vykdyti ávairiausias gyvybës funkcijas ir nuo 

jø priklausë gyvybës atsiradimas ir išsilaikymas 

Þemëje. 

Bus daugiau 

*P.S. Ðalia kitø vanduo turi ir dar vienà 

iðskirtinæ savybæ – jis sunkiausias ir tankiausias 

esant +4 o C ir pleèiasi tiek didinant, 

tiek ir maþinant temperatûrà. Todël ledas yra 

lengvesnis uþ vandená, plaukioja vandens 

pavirðiuje ir vanduo ðàla á ledà ne nuo dugno, 

o pavirðiuje. Tuo tarpu kitos skystos ar 

betvarkës amorfinës bei kristalinës medþiagos 

didinant temperatûrà pleèiasi, o maþinant 

– traukiasi. Tokia medþiagø savybë priklauso 

nuo to, kad didinant temperatûrà didëja 

molekuliø ðiluminio judëjimo greitis, 

jos tarpusavyje stipriau stumdosi, tarp jø didëja 

vidutinis atstumas ir todël medþiagos 

pleèiasi, maþëja jø tankis ir jos lengvëja. Maþinant 

temperatûrà viskas vyksta prieðingai. 

Vandens iðskirtinumà lemia jo struktûros 

ypatumas, nes vanduo susideda ið ledo mikrokristalëliø 

ir tarp jø esanèiø amorfiniø srièiø. 

Ledo mikrokristalëliuose tarp tvarkingai 

iðsidësèiusiø vandens molekuliø yra ertmës, 

o amorfinëse srityse vandens molekulës iðsidësto 

netvarkingai ir tas tuðtumëles uþpildo. 

Todël amorfinëje srityje vandens molekuliø 

tankis yra didesnis nei kristalinëje-aþûrinëje 

struktûroje ir dël to skysto vandens tankis 

yra didesnis ir ledas yra lengvesnis. 

Vandens plëtimasis priklauso nuo ledo 

mikrokristalëliø, amorfinës srities dydþio ir 

kiekio kitimo. Kylant temperatûrai maþëja ledo 

mikrokristalëliø dydis ir kiekis bei didëja 

amorfinë sritis, dël to vanduo traukiasi ir didëja 

jo tankis. Taèiau kylant temperatûrai didëja 

vandens molekuliø ðiluminio judëjimo 

greitis, jos tarpusavyje stipriau stumdosi ir 

todël amorfinëje srityje ir ledo mikrokristalëliuose 

didëja tarpmolekulinis vidutinis atstumas 

– vanduo pleèiasi, maþëja jo tankis ir jis 

lengvëja. Ðiø dviejø prieðingai veikianèiø procesø 

balansas ir nulemia vandens elgesá kintant 

temperatûrai. Esant +4 o C ðiø procesø 

balansas yra toks, kad vanduo yra sunkiausias. 

Temperatûrai maþëjant nuo +4 o C didëja 

mikrokristalëliø dydis ir kiekis ir vanduo, 

o po to ir ledas, lengvëja. Temperatûrai didëjant 

nuo +4 o C jau vyrauja molekuliø ðiluminio 

judëjimo greièio átaka ir nuo to vanduo 

pleèiasi, maþëja jo tankis ir jis lengvëja. 


1844 m. J.Chodzka buvo komandiruotas 

á Pulkovo observatorijà susipaþinti su 

naujaisiais geodeziniais darbais bei aparatûra. 

Vyriausiuoju Kaukazo korpuso generolu 

tapus S.Voroncovui, buvo sudarytas 

ir 1846 m. patvirtintas trianguliacijos 

projektas. Darbus numatyta pradëti 1847 

m. ir atlikti per 6 metus, jø virðininku paskirtas 

J.Chodzka, kuriam vëliau suteiktas 

pulkininko laipsnis. 

Sunku ásivaizduoti, kiek ávairiausiø kliûèiø 

J.Chodzkai teko áveikti atliekant Uþkaukazës 

trianguliacijà. Daugumà stebëjimø 

teko atlikti kalnø virðûnëse, kurios skendëjo 

amþinuose sniegynuose. Uþkaukazës 

kalnagûbryje tik keleto virðûniø sniegas 

iðtirpdavo vos vienà du mënesius. 

Araratas (5165 m) – þinomiausias kalnas 

krikðèioniðkame ir musulmoniðkame 

pasaulyje. Jis yra aukðèiausias Turkijoje ir 

antrasis po Elbruso (5642 m) Europoje (jeigu 

Turkijà priskirsime Europai). 

Nuo bibliniø laikø þmonës svajojo ákopti 

á jo virðûnæ. Tuomet kopimà á kalnus visi 

laikë rizikingu ir beprasmiðku uþsiëmimu. 

Garbingiau dràsà rodyti kare. (Alpinizmo, 

kaip sporto, atsiradimas siejamas su pirmu 

prancûzø ákopimu á tuo metu aukðèiausia 

laikytà Europoje Monblano virðûnæ 1786 

metais.) Taèiau Araratas iðskirtinis, tai kalnas 

legenda. Senajame Testamente ir Korane 

Araratas apraðomas kaip þmonijos tëvynë, 

kur þmogus pirmàkart þengë ant negyvenamos 

þemës. Èia Nojus iðlipo ið savo 

laivo, kai tvanas viskà sunaikino. Tikima, 

kad Arka iki ðiol yra Ararato virðûnëje. 


Atkelta ið 27 p. Markas Polas 1295 m. teigë, kad daugelá 

amþiø èia gyvenantys armënai ir persai 

buvo ásitikinæ, jog ákopti á Araratà neámano- 

ma ir kad nuo tvano laikø niekam nepavyks 

pasiekti „akinanèios sidabro kepurës“. Visus 

baugino ne tik kalno aukðtis ir amþinas 

sniegas jo virðûnëje, bet ir mistiniai dalykai, 

laukiantys dràsuoliø, tokie kaip „sniego kirmëlës 

– nedidelës, baltos ir tokios ðaltos“. 

Tik praëjus daugiau nei 500 metø po 

ðio garsaus venecijieèio keliautojo apsilankymo 

prie Ararato, 1829 m. spalio 9 d. 

(pagal senà stiliø rugsëjo 27 d.) 37 metø 

vokieèiø profesorius, gimæs Rusijoje, 

Friedrichas Parotas (Johann Jacob Frederick 

von Parrot, 1791–1841 m.) su penkiais 

vyrais, tarp kuriø buvo ir rusø kareivis, 

ið pagarbos rizikingam þygiui po apsiaustu 

apsivilkæs paradinæ uniformà, ið 

treèio karto pasiekë virðûnæ. Tai buvo nuostabi 

akimirka. Svarstydamas, kur tiksliai 

galëjo sustoti Nojaus laivas, Parotas þvelgë 

á didingà Ararato slëná su Jerevano 

miestu – tamsia dëme, „ne didesne negu 

mano delnas“. Ávykiui paþymëti buvo pastatytas 

medinis kryþius. 

Po vokieèio 1834 m. á kalnà pamëgino 

lipti rusas Spaskis Avtonomovas, turëdamas 

labai originalø tikslà: patikrinti, ar tikrai 

nuo Ararato virðûnës dienà galima matyti 

þvaigþdes, kaip neva teigæs vienas ðveicaras, 

ákopæs á Monblano kalnà. 

Kalbant apie ketvirtàjá kopimà 1850 m. 

rugpjûtá, kuris laikomas moksliniu þygdarbiu, 

nes ypaè sunkiomis gamtinëmis sàly- 

gomis buvo atlikti geodeziniai matavimai 

Didþiojo Ararato virðûnëje, su pasididþiavimu 

galima raðyti ir Vilniaus universiteto 

vardà. Taip pat ir Lietuvos – ðalia Rusijos, 

Baltarusijos ir Lenkijos, – nes tai didþiulei 

ekspedicijai, kurios sudëtyje buvo 5 moks- 

Lietuvis, 

pasiekæs legendinio 

Ararato kalno 

virðûnæ 

lininkai, daug rusø karininkø ir 60 kareiviø 

bei kazokø, vadovavo Vilniaus universiteto 

fizikos ir matematikos magistras, poeto 

Adomo Mickevièiaus draugas, tapæs rusø 

armijos pulkininku, Juozapas Chodzka. 

Ekspedicijos tikslas buvo išmatuoti vadinamuosius 

zenitinius atstumus iki trigonometriniø 

punktø. Mat per trejus metus 

J.Chodzka suspëjo atlikti milþiniðkà darbà 

– sukûrë trigonometriná tinklà Uþkaukazëje, 

kuris leido sudaryti tikslø ðio kraðto 

þemëlapá. Ararato virðûnæ jis stebëjo ið 

122 ásteigtø punktø ir ið visø gavo patvirtinanèias 

iðvadas apie jo absoliutiná aukðtá 

nuo jûros pavirðiaus. Kuris tiksliausias iðmatavimas 

ið 122 atitinka tikrovæ? Atsakymà 

buvo galima gauti tik apsilankius paèioje 

Ararato kalno virðûnëje. 

Ekspedicija buvo pradëta vidurvasará, 

liepos mënesá, taèiau kalnuose ðaltis, snie- 

Galerijoje „A“ – J.Danio ðvyturiai 

Julius NORKEVIÈIUS 

Prie deðimtmeèio artëjanti VGTU bibliotekos 

galerija „A“ beveik kas mënesá, o 

kartais ir daþniau lankytojus supaþindina 

su jaukioje salytëje laikinai stenduose ásikûrusiais 

turtais. Daþniausiai tai bûna garsiø 

ir maþiau þinomø dailininkø, kitos srities 

menininkø kûriniai, kolekcininkø gausiø 

kolekcijø atspindþiai. Ðá kartà parodos 

salëje „apsigyveno“ inþinieriaus Juozo Vincento 

Daniliausko-Danio kûryba: ðio garbaus 

lietuvio projektuoti ir Kanados upëse 

pastatyti švyturiai. 

Parodos tematika nebûdinga galerijai 

„A“. Todël ir jos sutiktuvës prasidëjo netradiciðkai. 

Organizatorius kviesti prie stendø 

sulaikë bibliotekos fojë pripildæ muzikos 

garsai, kurie liejosi iš po Muzikos ir teatro 

akademijos doc. Daumanto Kirilausko 

fortepijono klasës antrakursio, parodos 

autoriaus anûko Giedriaus Nako pirðtø. 

Dalyviai daugiau kaip dvideðimt minuèiø 

gërëjosi M.K.Èiurlionio ir F.Listo muzika. 

Pirmasis autorius pasirinktas neatsitiktinai: 

visa Lietuva graþiai mini kompozitoriaus 

ðimtàsias mirties metines. 

Sutiktuviø 

dalyviai prie 

graþiausio 

J.Danio 

švyturio 

Anos 

PETKEVIÈIENËS 

nuotr. 

Nutilus paskutiniams akordams, bibliotekos 

direktorë, galerijos „A“ sumanytoja 

Rimutë Abramèikienë visus pakvietë á parodà. 

Jaukioje patalpoje dalyviø laukë dvideðimt 

du didelës apimties stendai, pasakojantys 

apie mûsø kraðtà plaèiai iðgarsi-

go pûgos siautëjo tarytum þiemà. Be to, 

J.Chodzka su savo bendraþygiais pakliuvo 

á „audros ir perkûnijos vidurá“. 

1850 m. J.Chodzka ákopë á Didþiojo 

Ararato iðkilesnæ vakarinæ virðûnæ ir ten pastatë 

kryþiø. Virðûnëje iðbuvo 5 paras, be 

meteorologiniø stebëjimø, atliko 134 trianguliaciniø 

punktø zenitinius atstumø matavimus. 

Tai buvo aukðèiausias taðkas, kuriame 

buvo daromi geodeziniai matavimai. 

J.Chodzkai buvo visiðkai nesvarbu, kas 

ið jo bûrio pirmasis pasieks Ararato virðûnæ. 

Ar pats ekspedicijos virðininkas, ar eiliniai 

kareiviai, nes jie privalëjo pirmieji þygyje 

nuþymëti berþinëm gairelëm kelià ledynu. 

Pasiekæ virðûnæ kareiviai iðrausë dvi gilias 

duobes, kuriose árengë dvi palapines. 

Vienà pulkininkui J.Chodzkai, kità – virëjui. 

Virëjai ir kiti ekspedicijos dalyviai virðûnëje 

keitësi kiekvienà dienà, o J.Chodzka iðgyveno 

virðûnëje visà savaitæ. Tai buvo neregëtas 

þygdarbis alpinizmo istorijoje. 

Nepaisydamas ðalèio, ðkvalinio vëjo, 

J.Chodzka vykdë geodezinius stebëjimus, 

matavimus po 3–4 valandas be pertraukø. 

Auðtant jis stebëjo melsvame ûkanotame 

danguje Elbrusà, iki kurio buvo beveik 

500 kilometrø. Labai aiðkiai buvo ma- 

nusio inþinieriaus Juozo Vincento Daniliausko, 

kurá tremtis paskatino sutrumpinti pavardæ 

á Danio, gyvenimà ir techninæ kûrybà, 

aktyvià visuomeninæ veiklà Pasaulio lietuviø 

bendruomenei, laisvalaikio pomëgius. 

Vytauto Didþiojo universiteto Hidraulikos 

katedros absolventà karo audros, atneðusios 

ir antrà Lietuvos sovietinæ okupacijà, 

nubloðkë á Vakarus. 1949 m. gabus 

ir perspektyvus inþinierius persikëlë á 

Kanadà. Turëdamas puikø profesiná pasirengimà, 

tai patvirtino ir þurnale „Technika 

ir ûkis“, kituose techniškos krypties 

leidiniuose spausdinti jo ádomûs, dalykiðki 

raðiniai, ið karto gavo projektuotojo darbà. 

Projektavo ir statë uþtvankas, priþiûrëjo 

ðv. Lauryno upës hidroelektriniø, uþtvankø 

projektavimà bei statybà. 1959 m. 

Juozas Danys skiriamas Kanados susisiekimo 

ministerijos Laivininkystës árenginiø 

tarnybos Statybos skyriaus viršininku. 

Šias pareigas ëjo dvideðimt metø ir 

iðgarsëjo pasaulyje kaip nepaprastai talentingas 

ðvyturiø projektuotojas, ledo jë- 

Meðkoniø 

punktas 

(Vilniaus r.) 

tyti Kazbeko kalnas, stûksantis uþ 300 kilometrø. 

Tuo tarpu virëjai kûrendami anglis 

virë valgá, katilëlyje ðildë á ledà suðalusá 

vynà. Ir tik tada, kai virðûnë pasislëpdavo 

debesyse, suðalæs jis ateidavo á savo 

palapinæ pasiðildyti prie þaiþaruojanèiø angliø. 

Tik nusileidæs ið Ararato virðûnës 

J.Chodzka pastebëjo, jog nuðalo kojas. 

Jam pavyko aptikti F.Paroto ekspedicijos 

pëdsakus ir ásitikinti jo sàþiningumu. 

Per septynias dienas Ararato virðûnëje jis 

atliko viskà, kà buvo numatæs, – 22 matavimus. 

Taèiau ne tik dþiaugsmo, bet ir sielvarto 

atneðë ekspedicija. Gyvenimas 

aukðtikalnëje ir neáprastos klimatinës sàlygos 

pakirto topografo P.Aleksandrovo 

sveikatà – sunkiai susirgæs metams baigiantis 

jis mirë. 

Kaip ekspedicijoje patirti sunkumai atsiliepë 

kareiviø sveikatai, istorija nutyli. 

J.Chodzka iðgyveno iki 80-ties metø. Á Ararato 

virðûnæ jis ákopë turëdamas 50 metø. 

Savo stebëjimus J.Chodzka apraðë 

straipsnyje „Stebëjimø suvestinë, atlikta 

1851 m. liepos mën. 16/28 Kaukaze ir 

Uþkaukazëje“ ir 1852 m. knygoje „Kaukazo 

uþraðai, rusø imperijos geografijos drau- 

gø tyrinëtojas. Inþinierius suprojektavo 

daugiau kaip 50 ðvyturiø, supylë ne vienà 

ledo salà Kanados upëse. 

– Kuo ðie statiniai, iðgarsinæ lietuvá, ypatingi? 

– pakvietæs lankytojus prie bene graþiausio, 

ádomiausio J.Danio ðvyturio maketo, 

paklausë parodos autorius, VGTU 

Mokslotyros centro docentas Algimantas 

Nakas ir tuoj pat paaiðkino, kad švyturius 

statë ne tik þemëje, bet ir atviruose vandenyse, 

toli nuo kranto, pritaikydamas specialius 

statybos bûdus. Todël ðvyturiø kûrëjui 

reikëjo atlikti gana sudëtingus inþinerinius 

skaièiavimus, tyrimus. Ne vienà originalià 

idëjà J.Danys pirmasis panaudojo 

pasaulio praktikoje. Ypaè paplito jo siûlomi 

kûginio pagrindo, kuris padeda atsispirti 

didþiuliam ledø spaudimui, ðvyturiai. Ði lietuvio 

inþinieriaus idëja plaèiai taikoma ir 

projektuojant naftos gavybos bokðtus Arkties 

vandenyne. 

Parodoje eksponuojamos J.Danio 

ádomiø projektø kopijos, ávairiose konferencijose 

skaityti praneðimai, daugiau 

gijos“. 1854 m. J.Chodzka uþbaigë kapitaliná 

savo darbà apie trigonometrinius matavimus, 

atliktus Uþkaukazës kraðte. Ðiuos 

ir kitus tikslius trianguliacinius darbus 

J.Chodzka pradëjo 1852 m. gruodá, turëdamas 

generolo laipsná. Vëliau paskirtas 

geodezijos bûrio virðininku. Uþ pasiðventimà 

darbe jis apdovanotas Generalinio 

ðtabo Stanislovo 1-ojo laipsnio ordinu. 

1860 m. jis pradëjo vadovauti Ðiaurës Kaukazo 

trianguliacijai, o 1862 m. jam suteiktas 

generolo leitenanto laipsnis. Taip pasibaigë 

aktyvus darbas karinëje tarnyboje. 

1865 m. J.Chodzka vël ëmësi matavimø. 

Jo dëka Uþkaukazës trianguliacinis 

tinklas per Ðiaurës Kaukazà buvo sujungtas 

su europinës Rusijos, o per jà – su 

Europos trianguliacijos tinklu. Nors ir iðëjæs 

á pensijà, J.Chodzka ir toliau dirbo 

mokslinio tyrimo darbà. Jis buvo išrinktas 

daugelio draugijø tikruoju nariu, 1868 

m. Rusø imperijos geografø draugija suteikë 

aukðèiausià apdovanojimà – Didájá 

Konstantinovo medalá. Mokslininkø komisija, 

áteikdama ðá apdovanojimà, paskelbë, 

jog generolo J.Chodzkos atlikta trianguliacija 

pagal tikslumà atitinka ne tik kartografinius, 

bet ir aukðèiausius geodezinius 

reikalavimus. 

J.Chodzka mirë Tbilisyje 1881 m. kovo 

5 dienà. Jo praktiniø ir moksliniø darbø 

vertë tokia didelë, kad po 20 metø, 1901 

m., Rusijos geografø draugijos Kaukazo 

skyrius ásteigë J.Chodzkos vardo aukso ir 

sidabro medalius uþ geriausius geografijos 

mokslo darbus apie Kaukazà. Taèiau 

Juozapas Chodzka visuomet prisimindavo 

Vilniaus universitetà ir jo rektoriø prof. 

J.Sniadecká, kurio skatinamas tapo áþymiu 

geodezijos specialistu. 

kaip ðeðiasdeðimties straipsniø, sukauptø 

doc. A.Nako ir laikomø VGTU Statybos 

mokslø muziejuje, bibliografija. Inþinierius 

daugiausia raðë ledo jëgø, ðvyturiø, uþtvankø 

ir kitokiø hidrotechniniø statiniø 

projektavimo, statybos klausimais. J.Daniui 

priklauso dirbtiniø salø idëja – ledo 

dangoms stabilizuoti ir judëjimui sulaikyti. 

Tai Kanados laivininkystei labai palengvino 

veiklos sàlygas þiemà. 

Lankytojai ilgëliau stabtelëjo ir prie paskutinio 

stendo. Èia 1985 m. Kanados paðto 

þinybos iðleista keturiø paðto þenklø serija, 

skirta ðvyturiams, kuriø ðiame kraðte 

daugiau kaip keturi ðimtai. Vieni þvalgosi ið 

salø, kiti iðdidþiai stovi sunkiai prieinamose 

pakrantëse, vandenø apsupti ir ant seklumø. 

Á paðto þenklus perkelti ir trys Juozo 

Danio suprojektuoti ðvyturiai. Tai daug pasako 

apie lietuvio inþinieriaus indëlá á ðvyturiø 

statybà bei kanadieèiø pagarbà jam. 


Ðiø metø pavasará ávyko jau aðtuonioliktoji Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø bendrijos konferencija, ávardinta jos turiná 

charakterizuojanèiu pavadinimu „Scientia et historia“. Jos misija – ir toliau ugdyti istorinæ mokslo mintá, gebanèià 

analizuoti ir vertinti savo kraðto ir pasaulinio mokslo raidà, suvokti tikrovës paþinimo esminius bruoþus, ávertinti mokslo 

vietà kultûroje. Pagal susiklosèiusià tradicijà pirmosios konferencijos dienos programà sudarë filosofinio, sociologinio 

bei kultûrologinio pobûdþio praneðimai; antràjà dienà buvo išklausyti istorinës tematikos darbø autoriai. 

Ðiø metø konferencijoje aktyviau reiðkësi 

jauni, gerai teoriðkai pasirengæ mokslininkai, 

ieðkantys naujoviø ir jas atrandantys 

mokslo filosofijos ir sociologijos baruose. 

Mokslo istorijos sekcijoje buvo pastebima 

didelë temø ávairovë ir iðskirtinis dëmesys 

asmenybëms bei jø veiklos srièiø 

tyrimams. 

Dabar jauni þmonës, pasiryþæ brautis á 

mokslo labirintus, stengiasi susirasti dar 

neiðbraidytà lopinëlá tyrimø lankose. Pretenduojantys 

pasiekti gerø rezultatø filosofijos 

kryptyje rausiasi màstytojø nutipentø 

keliø nuoðalëse. Tà reiðkiná regime ávairiose 

konferencijose; ieðkojimø ákarðèio 

faktø galëjome pastebëti taip pat ir konferencijos 

„Scientia et historia-2011“ sekcijoje, 

skirtoje filosofinio bei sociologinio pobûdþio 

tyrinëjimams. 

Dr. Edmundas Adomonis (LKTI) kalbëjo 

apie Dudley Shapere‘o koncepcijà; 

ásidëmëtinas tiriamos nuostatos teiginys: 

mokslas yra save reguliuojantis paþinimo 

procesas. Doktorantas Justas Motiejûnas 

gilinosi á Larry Laudano pasiûlytà racionalumo 

modelá, á jo aiðkinimo peripetijas. 

Dr. Þibartas Jackûnas (nepriklausomas 

mokslininkas – n.m.), pravëræs savo 

tyrinëjimø skrynelæ, pasakojo apie tikrovës 

ávaizdþio išraiškas, kurias apibendrinus galima 

bûtø tarti, kad tikrovë – tai fenomenø 

interpretacijø apibendrinanti visuma. 

Po dr. Jono Èiurlionio (VU) samprotavimø 

apie Laiko ir Erdvës realumà, apie 

ðiø sàvokø pagrástumà buvo ádomu iðklausyti 

turiningà doc. dr. Naglio Kardelio 

(LKTI, VU) praneðimà „Astronomijos ir fizikos 

sankirtos helenizmo epochoje“; aið- 


Konferencija 

Scientia et historia-2011 

Prof. habil. dr. Juozas 

Algimantas KRIKÐTOPAITIS 

kindamas nagrinëjamà dalykà, atskleidþiamà 

antikos kultûros panoramoje, jis argumentø 

kalba parodë esminius dabarties ir 

senovës dalykiniø sampratø skirtumus. 

Viduramþiø filosofijos autoritetas prof. 

dr. Vytis Valatka (MRU), apþvelgdamas logikos 

dëstymo ir tyrinëjimø pradþià Lietuvoje, 

atkreipë dëmesá á tai, kad viduramþiais 

mokslas buvo suprantamas kaip uþdara 

ir iðbaigta sistema; tokio aiðkinimo 

adeptams rûpëjo nustatyti daiktø prieþastis, 

kurias galima paþinti per pasekmiø nagrinëjimà; 

autorius pastebëjo ásimintinà faktà: 

tarp to laikotarpio filosofø sklandë nuomonë, 

kad màstanti bûtybë geba juoktis. 

Ðá kartà konferencijoje daugiau dëmesio 

buvo skirta lietuviø iðeivijos atstovui, þymiam 

JAV sociologui ir kultûrologui prof. 

Vytautui Kavoliui. Dr. Alvydas Noreika 

(LKTI), jau pasiþymëjæs kaip Kavolio darbø 

tyrinëtojas, aptarë asmenybës sampratà, 

iðsikristalizavusià moksliniame mûsø iðeivio 

palikime. Prof. habil. dr. Juozas Al. 

Krikštopaitis (LKTI), analizuodamas konkretaus 

mokslo raidos atvejo faktus, parodë, 

kad Kavolio pasirinkta tyrimø metodologija, 

jungianti mokslines civilizacijø 

analizës ir sàmoningumo istorijos programas, 

gali bûti produktyviai naudojama filosofinei 

mokslo istorijos refleksijai. 

Pirmos konferencijos dienos programà 

uþbaigë trys praneðimai, pasiþymëjæ netradiciniais 

tyrimø objektais ir jø iðradingais aiðkinimais. 

Dr. Andrius Konickis (LKTI), pasitelkæs 

savo apmàstymus, skirtus Þemaitës 

„Trijø mylimøjø“ inscenizacijai teatro scenoje, 

aptarë teksto reikðmës posûkius, kintant 

jo þanrinei iðraiðkai. Dr. Auðra Rimaitë (VDU) 

ir jos kolegë Giedrë Gudaitë perskaitë praneðimà, 

iliustruotà video bûdu; tema buvo 

skirta nagrinëti vadinamàjà „rizikos komunikacijà“ 

Lietuvos þiniasklaidoje; tyrimo duomenys 

átikinamai parodë, kokia reali grësmë 

ir pavojai kyla, kai visuomenës sàmonæ 

ákaitina ðiuolaikinës informacijos priemonës 

ir jø þmogaus sàmonæ dusinantys tinklai; šios 

temos aktualumas šiandien tampa akivaizdus, 

apibendrinant globalias stichinës katastrofos 

Japonijoje pasekmes. 

Sekcijos „desertui“ buvo skirtas dr. Jono 

Rubiko (n.m.) pasakojimas apie dirbtinio 

apvaisinimo kolizijas, perdëm populia- 

riai iðdëstytas išraiškingu þodþiu ir intriguojanèiais 

vaizdais ekrane. Pasakojimas, kurá 

pats praneðëjas ávardijo „Narbekovas versus 

Edwards“, buvo pateiktas taip, tarsi prieð auditorijà 

stovëtø du hipotetiškai diskutuojantys 

oponentai. Taèiau, autoriui sukoncentravus 

dëmesá á save, dialogas tapo monologu. 

Nepaisant šio þavaus nukrypimo, oratorius 

buvo iðklausytas su pagyvëjimu. 

Istorinio pobûdþio tematikai skirti praneðimai 

apëmë laikotarpius nuo viduramþiø 

iki mûsø dienø. Kiekvieno autoriaus tyrimams 

aptarti nepakaktø viso þurnalo apimties. 

Todël jø darbø ávairovæ apþvelgsime 

trumpai, o kai kuriuos apibûdinsime 

tik abstrakèiai. 

Viduramþiams priskirtinas temas aptarë 

du praneðëjai: habil. dr. Henrika Ilgieviè 

(LKKTI) iðdëstë savo tyrinëjimø apibendrinimus, 

vizualiai ir garso áraðais pateikdama 

riteriø giesmes, paplitusias katalikiškoje 

Lietuvos ir Lenkijos jungtinës valstybës 

kultûroje; dr. Vytautas Pocius 

(n.m.), pristatydamas fizikos mokytojo ið 

Panevëþio L.Þalio knygà „Viduramþiø fizikos 

eskizai“ (2010), paþymëjo ne tik kuklaus, 

bet ir informatyvaus leidinio ypatybes 

bei edukacinæ jo vertæ. 

Dr. Juozas Banionis (VPU) ir Joana 

Kastickaitë (MRU), aptardami Lietuvos matematikos 

istorijos fragmentus ir Antano Juðkos 

veiklà ðioje kryptyje, klaidþiojo þinomø ir 

jau ne kartà aptartø faktø laukuose. Dr. Algimantas 

Jakimavièius (n.m.) paryškino kelis 

Mykolo Romerio veiklos bruoþus, o dr. Vytautas 

Berenis (LKTI) – Lietuvos bajorø instituto 

veiklos (1834–1863) vaidmená Rusijos 

imperijos ðvietimo politikos ðviesoje. Vidas 

Geèionis (VPU) ir dr. Romualdas Juzefovièius 

(VPU) nagrinëjo paveldo vertinimo tematikà, 

aptariamà tarpukario Kauno universiteto 

periodikoje. 

Pranešimus, artimus medicinos istorijos 

tematikai, skaitë doktorantas Aistis Þalnora 

(VU); jis nuðvietë J. Talko-Hrynevièiaus 

nuopelnus Stepono Batoro universiteto Medicinos 

fakulteto Antropologijos katedrai 

(1920), o Irena Paukðtytë (VU) papasakojo 

apie etinio ir teisinio reglamentavimo klausimø, 

kylanèiø atliekant biomedicininius tyrimus 

su þmonëmis, raidà Lietuvoje. Prof. 

dr. Libertas Klimka (VPU) kalbëjo apie

spalvingà ir originalià asmenybæ – Ignà Þiogelá 

(1826–1891), gebëjusá suderinti gydytojo 

profesijà su keliautojo aistra. 

Dr. Eglë Makariûnienë (n.m.), paskelbusi 

máslingai suformuluotà temà „Paukðèiai 

ir varlës matematikoje ir fizikoje pagal 

Dysonà ir Lietuvos fizikus“, paþërë daug 

menkai pagrástø teiginiø, kuriuos buvo 

linksma klausyti. Rimtà nuotaikà konferencijos 

salëje sugràþino kiti du pranešimai: 

prof. habil. dr. Algirdas Motûzas (LÞU), 

pristatydamas savo monografijà apie prof. 

Antanà Stancevièiø; jis nuðvietë ðio iðkilaus 

mokslininko vaisingà veiklà ir nuopelnus 

taikomajai agronomijai bei kitiems þemës 

ûkio mokslams, o dr. Birutë Railienë 

(LMA VB), nagrinëdama Lietuvos mokslo 

istorikø konferencijø temas; ði darbðti 

mokslininkë pateikë dalykinës analizës iðvadas, 

naudingas bûsimø konferencijø organizatoriams. 

Geologijos mokslams buvo skirti du 

pranešimai. Habil. dr. Valentinas Baltrûnas 

(LGGI), apþvelgdamas pastarøjø 70-ties 

metø geomokslø patirtá, këlë klausimà – gal 

Lietuvoje ðie mokslai nyksta? Konferencijos 

dalyviai, klausydami ádomius faktø palyginimus, 

aiškaus atsakymo neišgirdo. 

Akademikas prof. habil. dr. Algimantas Grigelis 

(LMA, LGGI) pateikë platø praneðimà, 

nuðvieèiantá akademiko Vytauto Gudelio 

gyvenimà, plaèiaðakæ mokslinæ veiklà ir 

jo vietà Lietuvos mokslo raidos panoramoje; 

tema aprëpë dalykus, kurie bus plaèiau 

atskleisti rengiamoje monografijoje. 

Prof. Juozas Al. Krikštopaitis, kalbëdamas 

apie 2012 m. Vilniuje ðaukiamà XXV 

Tarptautinæ Baltijos ðaliø mokslo istorikø ir 

filosofø konferencijà, supaþindino auditorijà 

su tokiø konferencijø patyrimu, nurodë 

sunkumus bei problemas, kurios iðkils ðá 

forumà rengiant ir realizuojant jos programà, 

ásuktà á skurdþià mûsø reikalø kasdienybæ. 

Ðiuo praneðimu Baltijos ðaliø mokslo 

istorikø ir filosofø asociacijos prezidentas 

ir Lietuvos padalinio (LMIF bendrijos) 

pirmininkas pradëjo visuotiná jo atstovaujamos 

bendrijos posëdá, kurio pagrindinis 

tikslas – patvirtinti bûsimos konferencijos 

iniciatyvinæ organizatoriø grupæ, jos sudëtá, 

taip pat pavesti jai (a) sudaryti vietiná ir 

tarptautiná organizacinius komitetus, (b) parengti 

konferencijos programos metmenis 

ir (c) iki spalio 1 d. viešai paskleisti pirmàjá 

informaciná konferencijos laiškà. 

Kai kurios sveikos 

mitybos nuorodos 

Prof. Domicëlë 

MIKALAUSKAITË 

Ne visi skysèiai vienodai 

naudingi þmogui 

Didþiàjà þmogaus kûno dalá sudaro 

vanduo. Be maisto þmogus 

gali iðgyventi kelias deðimtis dienø, 

o be vandens vos keletà. Normaliai 

besimaitinantis þmogus privalo 

laikytis fiziologiniø vandens suvartojimo 

normø. Vandens trûkumas 

gali ir skatinti, ir sukelti ligas. Þmogui 

senstant troðkulio jutimas ðiek 

tiek sumaþëja, taèiau vandens poreikis 

iðlieka maþdaug toks pat. 

Ðiais laikais maisto pramonë 

gamina daugybæ ávairiø gërimø, ne 

tik vaisiø, uogø, darþoviø sulèiø, 

bet ir ávairiausiø nealkoholiniø saldintø 

gërimø. Pastaraisiais metais 

ávairiose ðalyse specialiai yra iðtirtas 

gryno vandens ir ávairiø plaèiai 

gaminamø gërimø santykis. Ávairios 

sudëties gërimai turi daugiau 

ar maþiau kaloringø maisto medþiagø, 

kurios padidina gaunamà 

energijos kieká (kartais net 30 proc. 

ar daugiau) þmogaus organizme. 

Senyviems, turintiems antsvorio ir 

sveikatos problemø þmonëms tai 

gali pakenkti. Beje, pienu malðinti 

troðkulá taip pat nerekomenduojama, 

nes tai papildomas kalorijø 

ðaltinis. 

Baltymø poreikis priklauso nuo 

þmogaus amþiaus 

Þmogui senstant atsiranda pokyèiø 

medþiagø apykaitos sistemoje. 

Dël to per tam tikrà laikà pradeda 

retëti kaulai, maþëti raumenø 

masë. Tiek raumenø nykimas 

(sarkopenija), tiek kaulø retëjimas 

(osteoporozë) vyksta dël to, kad 

ðiuose kûno audiniuose sulëtëja 

medþiagø apykaitos procesai. 

Kaulø ir raumenø audiniø pokyèiø 

kai kuriems þmonëms gali atsirasti 

jau nuo 30 metø, o jø intensyvumas 

priklauso nuo amþiaus ir gyvenimo 

bûdo bei sveikos mitybos 

– tinkamo baltymø bei atitinkamø 

aminorûgðèiø vartojimo. 

Ðiuo metu intensyviai tiriama, 

kokià átakà kaulø ir raumenø apykaitos 

pokyèiams gali turëti ávairios 

aminorûgðtys. Yra nustatyta, kad 

kaulus ypaè stiprina tokios aminorûgðtys, 

kaip lizinas ir prolinas, nors 

svarbu organizmà aprûpinti ir visomis 

kitomis aminorûgðtimis. Lizino 

gausu þuvyse, mësoje, pieno produktuose 

ir daugelyje kitø maisto 

produktø. Prolinas dar ne taip seniai 

buvo priskirtas prie nebûtinø 

aminorûgðèiø, taèiau dabar nustatyta, 

kad ði aminorûgðtis labai reikalinga 

ne tik kaulinio audinio tvirtumui 

palaikyti bei sustiprinti, bet ir 

raumeninio audinio baltymø sintezei 

padidinti ir reikiamam apykaitos 

lygiui palaikyti. Taèiau visos 

aminorûgðtys, kaip ir kitos maisto 

medþiagos, turi savo maþiausias ir 

didþiausias normas, todël ðia kryptimi 

orientuojasi ir bûsimi praktiniai 

mitybos klausimai. 

Literatûros duomenimis, iðtyrus 

daug (3000) 70–79 metø þmoniø, 

trejus metus vartojusiø neþymiai 

padidintà baltymø kieká, t.y. 

po 0,8 gramo kilogramui kûno 

svorio (fiziologinë norma suaugusiam 

þmogui – 0,7 g/kg), nustatyta, 

kad padaugëjo kûno raumenø 

baltymø. Ið to daroma iðvada, kad, 

ir nedaug padidinus suvartojamø 

baltymø kieká, senyvame amþiuje 

galima kiek pristabdyti raumenø silpnëjimà. 

Ypaè svarbu, kad tiek nedaug 

padidinus baltymø kieká, nepaþeidþiama 

inkstø funkcija arba, 

tiksliau sakant, saugiai iðskiriamas 

apykaitos produktas kreatininas. 

Todël kreatinino nustatymas galëtø 

bûti taikomas ir profilaktiniuose 

sveikatos patikrinimuose. 


Nuostoliai 

tinkluose – fizikos 

dësnis, 

nepriklausantis 

Ûdrys STASELKA 

AB „Kauno energija“ 

Kasmet visos Lietuvos ðilumos tiekimo 

ámonës sulaukia daugybës priekaiðtø 

dël „þaliuojanèiø“ ðilumos trasø ir dël 

to patiriamø nuostoliø. Þmonës piktinasi, 

kad „ðildoma þemë“, kad trasose prarandama 

didelë dalis ðilumos, kuri galëtø bûti 

panaudota jø bûstø ðildymui. Þiniasklaidoje 

netgi pasirodo publikacijø, kuriose 

ávairûs specialistai imasi apskaièiuoti, 

kiekgi prarandama per vamzdþius, kol ðiluma 

pasiekia vartotojus. Komentatoriai 

internete tradiciškai piktinasi, kad „nei valdþia, 

nei ðilumininkai nieko nedaro, kad 

trasos „neþaliuotø“, ir t.t. 

Nors AB „Kauno energija“ nuolat pateikia 

šia tema informacijos, skaitant tokias 

publikacijas susidaro áspûdis, kad ji kaþkodël 

nepasiekia þmoniø akiø, kad ðilumos 

tiekëjai pateikiami taip, lyg jie sàmoningai 

siektø švaistyti ðilumos energijà ir 

kad jie nieko nedaro, kad ta energija nebûtø 

ðvaistoma. Taip pat susidaro áspûdis, 

kad tuo sàmoningai siekiama sudaryti vos 

ne kenkëjiðkà ðilumos tiekëjø ávaizdá. 

Galime dràsiai teigti, kad taip nëra. 

Energija nëra ðvaistoma, o kad þolë virð 

trasø neþaliuotø, daroma daug ir nuosekliai, 

atsiþvelgiant á technines galimybes ir 

turimas lëðas. 

Pirmiausia reikia pripaþinti: taip, nuostoliø 

energijos perdavimo tinkluose visiðkai 

iðvengti neámanoma. Taèiau tai normalus, 

fizikos dësniais paaiðkinamas 

reiškinys. Nuostoliai susidaro dël skirtingø 

temperatûrø kûnø susilietimo, dël varþos 

elektros tinkluose, dël atsirandanèiø 

nesandarumø, avarijø ir dël daugybës kitø 

prieþasèiø, kuriø visø ir neiðvardysime. 

Tokia yra gamta. Skandinavijos šalyse, 

kur centralizuotas šilumos tiekimo tinklas 

yra labiausiai išplëtotas, nuostoliø taip pat 

yra. Ten jie sudaro apie 12 procentø. 

Kitos nuostoliø susidarymo prieþastys 

gali bûti nesankcionuotas energijos 

vartojimas, tyèinis ar netyèinis tinklø sugadinimas, 

netikslus rodmenø deklaravi- 


nuo mûsø 

mas ir kt. Dël tokiø prieþasèiø susidaro 

nuostoliø netgi vandentiekio tinkluose. 

Kai kada jie siekia net 32 proc. (šaltinis – 

Valstybinë kainø ir energetikos kontrolës 

komisija, www.regula.lt). 

Antra, šilumos energijos praradimai 

elektros gamybos procese iðties áspûdingi: 

daugelyje valstybiø elektros energija 

gaminama stambiose ðiluminëse (kondensacinëse) 

elektrinëse, kuriose didþioji 

dalis (iki 75 proc.) ðilumos energijos neiðvengiamai 

iðmetama á aplinkà (ðildo 

eþerus, orà). Lietuvoje didþiausia kondensacinë 

elektrinë veikia Elektrënuose. Tokiø 

elektriniø energetinio naudingumo koeficientas 

siekia tik apie 40 procentø. Akivaizdu, 

kad èia energijos nuostoliai yra 

net apie 60 proc. (šaltinis – „Šilumos vartotojo 

vadovas“, Vilnius, LŠTA, 2011). 

Treèia, labai svarbu suprasti, kad 

nuostoliai egzistuoja visuose energijos 

ar iðtekliø perdavimo tinkluose. Ne tik 

šilumos. Norint iðsiaiðkinti tiksliau, reikëtø 

pradëti nuo fizikos. Kiekvienas, kuris 

nors ðiek tiek atsimena jà ið mokyklinio 

vadovëlio, þino, jog energijos perdavimo 

grandyje dël varþos arba dël sàvei- 

kos su kitais kûnais dalis energijos neiðvengiamai 

prarandama. Tai yra dësnis. 

Dalis vidaus degimo varikliø energijos 

prarandama perduodant jà á automobilio 

ratus (naudingumo koeficientas – tik 

apie 40 proc., kita energijos dalis pavirsta 

á ðilumà), dalis elektros energijos praran-

dama, kai lemputës šviesdamos šildo 

aplink save esantá orà, dalis – kol elektros 

energija ið elektrinës atkeliauja iki 

vartotojo. Pavyzdþiui, elektros energijos 

perdavimo tinkluose nuostoliai siekia 12 

proc. (šaltinis – „Lietuvos energetika 

2009“, Kaunas, LEI, 2010), tik kaþkodël 

apie juos niekas nekalba. Greièiausiai todël, 

kad ðiø nuostoliø tiesiog nematyti 

plika akimi. Matyti tik vieninteliø ðilumos 

tiekimo tinklø nuostoliai, kadangi þiemà, 

ypaè esant neðaltam orui (temperatûrai 

svyruojant apie 0 °C), sniegas virð trasø 

1 lentelë 

Pastatø grupës pagal suvartojimà Faktinis vidutinis 

suvartojimas 1 m² 

šildymui (kWh) 

Maþiausias (Radvilënø pl. 5) 12,93 

Vidutinis (Partizanø g. 198) 30,19 

Didelis (Baltø pr. 2) 36,95 

Labai didelis (Sàjungos a. 10) 65,81 

nutirpsta pirmiausia. Taip yra dël to, kad 

ðilumneðis (termofikacinis vanduo), perneðantis 

ðilumà ið aukðtos temperatûros 

aplinkos, visada dalá jos atiduoda þemesnës 

temperatûros aplinkai, t.y. vamzdþiui. 

Nuo jo – trasoje esanèiam orui ir 

virð trasos esanèiai þemei. Tai taip pat 

yra dësnis. 

Be to, nuostolius perdavimo tinkluose 

galima traktuoti ir kaip energijos ar iðtekliø 

transportavimo sànaudas. Juk kiek- 

vienai prekei atveþti iki parduotuvës reikia 

tam tikrø sànaudø. Energijos tiekimo 

srityje – tas pats. Transportavimo sànaudos 

áskaièiuojamos á prekës kainà ir visi 

tai laiko normaliu dalyku. Kalbant apie ðilumos 

tiekimà, transportavimo sànaudos 

kaþkodël tampa nebepriimtinos. 

Kitas klausimas – kiek energijos prarandama 

ir kas daroma, kad praradimø 

bûtø maþiau. Ðiuo metu ðilumos energi- 

jos praradimai tiekimo tinkle sudaro tik 

apie 18 procentø. Tai 

nëra didelis rodiklis. 

Lietuvos vidurkis yra 

apie 16–17 procentø. 

Šiuo metu AB „Kauno 

energija“ eksploatuoja 

apytikriai 400 km šilumos 

tiekimo tinklø, kuriø 

18 proc. (72 km) jau 

yra atnaujinta. Ðiose 

atkarpose sumontuoti 

nauji standþiomis po- 

liuretano putomis 

(PUR) izoliuoti vamzdþiai, kuriø ðilumos 

laidumo koeficientas yra þenkliai maþesnis 

uþ dabar esamø vamzdþiø. Nuo 2000øjø 

AB „Kauno energija“, atnaujindama 

trasas, nuostolius ðilumos tinkluose sumaþino 

61 procentu. 

AB „Kauno energija“ nuosekliai modernizuoja 

ir atnaujina centralizuotà ðilumos 

tiekimo tinklà. Bûtina suprasti, kad 

tinklø atnaujinimas – tai milþiniðkos investicijos 

ir kad lëðø nëra tiek, kad galima 

bûtø atnaujinti visas Kauno ðilumos 

trasas ið karto. Kasmet yra pakeièiama 

vidutiniškai apie 5,5 km ðilumos perdavimo 

tinklø; 2010-aisiais buvo atnaujinta 

net 8,5 km tinklø. Lëðø ðaltinis šilumos 

tiekimo tinklams atnaujinti yra ilgalaikio 

turto nusidëvëjimas, banko paskolos 

ir Europos Sàjungos struktûriniai fondai. 

2006–2007 m. bendrovë sëkmingai 

panaudojo 3,38 mln. Lt Europos Sàjungos 

struktûriniø fondø paramà, uþ kurià 

buvo rekonstruotos dvi magistraliniø ðilumos 

tiekimo tinklø atkarpos. 2009 m. – 

3,36 mln. Lt, o 2010 m. – net 5,19 mln. 

litø. Antra tiek ðiems projektams finansuoti 

bendrovë prideda ið savo ar skolintø lëðø. 

Bendra 2009–2012 m. ágyvendinamø 

ir ES remiamø projektø vertë, ávertinant ir 

bendrovës lëðas, sieks 37,8 mln. Lt. Pagal 

AB „Kauno energija“ 2010 m. pateiktas 

naujas paraiškas Europos Sàjungos 

paramai gauti praðoma 5,8 mln. litø. 

Atnaujinti šilumos tiekimo tinklus rûpinamasi 

visoje respublikoje. Tam skiriama 

lëðø iš Europos Sàjungos struktûriniø 

fondø. Pagal 2004–2006 m. bendrojo 

programavimo dokumento (BPD) 1.2 

priemonës „Energijos tiekimo stabilumo, 

prieinamumo ir didesnio energetikos 

efektyvumo uþtikrinimas“ veiklø grupæ 

„Energijos tiekimo tinklai“ Lietuvoje jau 

yra panaudota 282,6 mln. Lt paramos lëðø. 

Pagal 2007–2013 m. VP2 Ekonomikos 

augimo veiksmø programos VP2-4 

prioriteto „Ekonominë infrastruktûra“ priemonæ 

VP2-4.2-ÛM-02-K „Ðilumos tiekimo 

sistemos modernizavimas ir plëtra“ I kvietimu 

šiam tikslui skirta 116,1 mln. Lt, II 

kvietime numatyta skirti 48,8 mln. Lt. 

Šilumos tiekimo tinklas ir ateityje bus 

atnaujinamas bei modernizuojamas. Norint 

dar sparèiau maþinti šilumos netektis, 

reikia kiekvienais metais atnaujinti 

bent iki 12 km vamzdyno. Tai leistø jas 

sumaþinti dar 5–7 procentais. 

Gaila, bet, kritikuodami ðilumos tiekëjus 

dël neišvengiamø nuostoliø, gyventojai 

daþnai nutyli, kiek šilumos jie 

praranda per maþos ðiluminës varþos 

namø sienas, nesandarius langus, neuþsidaranèias 

laiptiniø duris, neapðiltintus 

stogus bei iðduþusius rûsiø langelius, 

taip pat neracionaliai vartodami ðilumà. 

Ðios gyventojø netektys sudaro 

apie 30–40 proc. visos pastatuose suvartojamos 

ðilumos energijos. Ðtai kur 

slypi didieji gyventojø praradimai ir kuo 

iðties derëtø susirûpinti, siekiant taupyti 

ðilumà. Kaip matome lentelëje, skirtingose 

pagal ðilumines savybes pastatø 

grupëse ðilumos suvartojimas skiriasi 

daugiau nei 5 kartus. 

Beje, reikia pabrëþti, kad ðilumos tiekimo 

tinklø atnaujintos atkarpos jau „nebebado“ 

þmonëms akiø. Sniegas ant jø 

nutirpsta kaip ir visur kitur. Pateikiame keletà 

nuotraukø, kuriose akivaizdþiai matyti 

ribos tarp rekonstruotø ir nerekonstruotø 

ðilumos tiekimo vamzdynø. Taip pat 

pridedame vieno Petraðiûnø daugiabuèio 

termoviziná vaizdà, kuriame netgi galima 

matyti, kur išdëstyti radiatoriai. Šis vaizdas 

iliustruoja, kokia prasta daugelio daugiabuèiø 

termoizoliacinë bûklë. 


Simonas SAARMANN 

Vilniaus universitetas 

Ðlovës 

laboratorija 

Mokslininkai stengiasi nuolat palaikyti 

ryðá su visuomene populiarindami mokslà. 

Þinoma, geriausia, kai tai vyksta natûraliai, 

kai mokslo þmonës aistringai domisi 

savo darbu. Studentai ilgam prisimena 

dëstytojus, kurie juos nuolat stebindavo 

ádomiai ir daþnai netikëtai pateikiamu 

savo dëstomu dalyku, sugebëjimu 

patraukti auditorijà. 

Taèiau kartais toká mokslo þygá á plaèiàjà, 

su mokslu nieko bendra neturinèià 

visuomenæ reikia skatinti su ávairiø projektø 

pagalba. Ðiais metais Lietuvoje buvo pirmà 

kartà suorganizuotas konkursas „Ðlovës 

laboratorija“ (angl. fame lab), kuris jau 

daugelyje ðaliø yra labai populiarus ir kasmet 

pleèiasi. Konkursas yra Cheltenhamo 

mokslo festivalio Jungtinëje Karalystëje dalis, 

Lietuvoje já inicijavo Britø taryba, o jo 

tikslas – patraukti jaunus 18–35 metø 

mokslininkus vieðai ir ádomiai kalbëti apie 

savo tyrimus, jø svarbà XXI amþiuje ir suþavëti 

publikà mokslininko profesija. 

Plaèiai priimta ásivaizduoti, kad mokslas 

– tai kaþkas labai sudëtinga ir prieinama 

tik maþai daliai þmoniø. Taèiau tai toli 

graþu nëra teisybë. Mokslas gali bûti ne 

tik sudëtingas, bet ir be galo þavingas, 

jei tik mokama já suprantamai pateikti. 

„Ðlovës laboratorija“ kvietë dalyvauti 

gamtos ir tiksliøjø mokslø atstovus iš visos 

Lietuvos projekte, kuris buvo nepaprastai 

ádomus ne tik jo rengëjams, bet ir 

publikai, o ypaè bûreliui dalyviø, kurie pirmieji 

pramuðë ledus ðio konkurso plëtimuisi 

Lietuvoje. Grieþtai per tris minutes 

komisijos stebimi dalyviai turëjo savo pranešimuose 

raiškia ir aiškia kalba charizmatiškai 

perteikti moksliná turiná. „Ðlovës 

laboratorija“ Lietuvoje ieðko naujø mokslo 

pasaulio þmoniø, kurie gebëtø perteikti 

savo idëjas ir lavinti perteikimo suge- 


Konkurso „Ðlovës laboratorija“ dalyviai 

bëjimus televizijai, radijui ir visai su mokslu 

nesusijusiai auditorijai. Buvo kvieèiami 

studijuojantys ar dirbantys mokslo srityse 

jauni þmonës, kurie nori save iðbandyti 

mokslo komunikacijos sferoje. 

Panaðûs renginiai, suartinantys mokslà 

ir juo retai besidominèius þmones, yra tiesiog 

bûtini dël daugelio prieþasèiø. Pirmiausia 

mokslininkai bûna priversti iðmokti 

paprastai, suprantamai ir, svarbiausia, ádomiai 

papasakoti apie savo tyrimus, nes, 

kad ir kokios svarbos bûtø, jie lieka niekam 

neþinomi, kadangi vyksta „uþ uþdarø 

durø“. Kaip geologas, þinau, kad skundþiamasi 

dël nepakankamo ðios fundamentalios 

mokslo srities finansavimo. Kartais 

pajuokaujama, kad jei bûtø koks didesnis 

þemës drebëjimas, niekam nekiltø 

abejoniø dël tyrimø bûtinumo. Antra, mokslas 

leidþia kelti pilietiná sàmoningumà ir turtinti 

supanèio pasaulio, jo procesø dësningumø 

ir savo paties vertës bei vietos gyvenime 

suvokimà. Padeda išvengti neteisingo 

ásivaizdavimo sprendþiant svarbius gyvenimiškus 

klausimus. Treèia, mokslininkams 

patiems ið to bus daugiau naudos, 

nes, bendraudami su visuomene, jie perþiûri 

ir atnaujina savo idëjas, ið skirtingø 

poþiûriø ir nuomoniø suformuoja naujø 

tyrimø perspektyvas. Pagaliau sudomina 

kitus þmones ir ypaè jaunimà prisidëti prie 

mokslo, paskatindami juos tapti mokslininkais 

suranda didesnës motyvacijos 

geresniam darbui ir kokybiðkesniam mokymui. 

Iðeidami ið savo kabinetø ir laboratorijø 

á vieðumà susipaþásta skirtingø srièiø 

specialistai ir uþsimezga tarpdisciplininiø 

tyrimø idëjos. 

Taip mokslo bendruomenë sulaukia 

didesnës paramos ið visuomenës, o þmonës 

suþino, kur konkreèiai naudojami mokesèiø 

mokëtojø pinigai. Mokslininkai yra 

tokie pat ádomûs ir ákvepiantys þmonës, 

kaip ir artistai, muzikantai, raðytojai. Jø 

biografijos vertos didesnio dëmesio. 

Konkurso esmë – populiarinant mokslà 

keisti ásigalëjusià nuomonæ apie mokslininko 

tipà, koks jis vaizduojamas Mary 

Shelley romane „Frankenšteinas“ arba 

populiariame animaciniame filmuke 

„Deksterio laboratorija“ apie deðimties 

metø berniukà genijø, kuris turi namuose 

ásirengæs milþiniðkà slaptà laboratorijà 

su begale savo iðradimø. 

Konkurso dalyviai buvo iðklausyti per 

pirmàjà atrankà dalyvaujant komisijai, kurios 

sudëtyje buvo þymiø mokslininkø ir 

specialistø bei þmoniø, gerai iðmananèiø 

derybø menà, turinèiø viešojo kalbëjimo 

patirties ir galinèiø duoti daug vertingø 

patarimø. Skirtingoms mokslo sritims atstovavæ 

jaunieji mokslininkai dþiaugësi 

gavæ progà susipaþinti ir ágauti patirties 

specialiuose mokymuose, kurie truko dvi 

dienas atokiau nuo miesto, kad daugiau 

bûtø galimybiø atsipalaiduoti ir išmokti

vieðojo kalbëjimo, interviu davimo, istorijø 

pasakojimo konstravimo, savæs pateikimo 

vieðumoje pamokas. Savo patirtimi 

dalijosi komunikacijos ágûdþiø instruktorius 

ir buvæs BBC þurnalistas Malcolmas 

Love‘as ið Jungtinës Karalystës, 

taip pat þurnalistas, televizijos laidø vedëjas, 

vieðojo kalbëjimo konsultantas 

Rytis Juozapavièius. 

Konkurso pabaigoje buvo parengti 

laisvai pasirenkamomis temomis trijø minuèiø 

praneðimai (kiekvieno turo praneðimai 

turëjo bûti skirtingi) nesinaudojant 

kompiuterine PowerPoint programa. Buvo 

skatinama naudotis kitokiomis vaizdinëmis 

priemonëmis, kurios paprasèiau 

ir patraukliau galëtø paaiðkinti kartais sudëtingo 

turinio mokslinius procesus ar 

mechanizmus. Buvo skirtos trys prizinës 

vietos, kurias pasidalino Justas Stašionis 

(I vieta), Julia Baniuk (II vieta) ir Simonas 

Saarmannas (III vieta). Pirmosios vietos 

nugalëtojas dalyvaus Cheltenhamo 

mokslo festivalyje Jungtinëje Karalystëje 

ir atstovaus Lietuvai konkurso finale. 

Ateityje visi dalyviai gebës profesionaliau 

ir artistiðkiau þavëti visuomenæ 

mokslo paþanga, platesnio, turiningesnio 

poþiûrio á pasaulá ir ádomesnio tyrëjø 

gyvenimo bûdo populiarinimu, bandys 

sudominti jaunimà pasirinkti bûtent 

mokslà savo gyvenimo uþsiëmimu. Todël 

„Ðlovës laboratorijos“ dalyviai þada 

nesiskirstyti ir kurti panašius projektus 

jau savo iniciatyva. Kvieèiu susidomëjusius 

dalyvauti konkurse kitàmet. 

Medicinos istorija – Panevëþiui ir Lietuvai 

Medicina – svarbi þmonijos kultûros 

istorijos, kiekvieno kraðto, miesto istorijos 

dalis, reikðminga ne tik medikui profesionalui, 

bet ir kitø profesijø þmonëms, 

norintiems geriau paþinti savo kraðtà, tautà, 

giminæ. 

Liudvikos Knizikevièienës knygà „Panevëþio 

medicinos istorija iki 1990 metø“ 

(Panevëþys, 2010) su pagarba ir dëkingumu 

priima kiekvienas, kurio šaknys šiame 

mieste, nepriklausomai nuo profesijos, nuo 

amþiaus, nes medicinos istorija neatskiriama 

nuo to socialinio konteksto, kuriame ji 

formavosi, plëtojosi. 

Gydytoja L.Knizikevièienë, þinoma 

mokslo istorikë, daugelio respublikiniø 

moksliniø konferencijø dalyvë, apþvelgia 

plaèià panoramà: senuosius amþius, LDK 

laikotarpá, XVI–XVIII ðimtmeèius. Artëjant 

prie naujesniø laikø – XIX a., XX a. pradþios 

– tekstas pleèiasi, apimama daugiau medicinos 

srièiø, ryðkesniø asmenybiø. Nuðvieèiama 

sveikatos apsauga Panevëþyje 

atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ 1918– 

1940 m., raðoma apie sunkius Antrojo pasaulinio 

karo, pokario metus. Bene plaèiausias 

skyrius – sveikatos apsaugos plëtra 

1960–1990 m.: staigiai augo miestas, daugëjo 

medicinos ástaigø, brendo personalas, 

kilo medicininio aptarnavimo lygis. Tai 

ir laikotarpis, kuriuo brandþiausius savo 

profesinës veiklos metus iðgyveno knygos 

autorë, jos kolegos, todël suprantamas ðiltesnis 

santykis, gausesnë medþiaga. 

L.Knizikevièienës knyga – tarsi ryðki vertikalë, 

brëþianti Panevëþio medicinos istorijos 

raidà nuo seniausiø laikø iki XX a. paskutiniø 

deðimtmeèiø. Aprëptas pernelyg ilgas 

laikotarpis, kad bûtø galima eiti á plotá, 

iðsamiau aptarti atskiras sritis. Nuo ðio darbo 

galëtø atsiðakoti studijos apie kiekvienà 

laikotarpá, veiklos sritá, þymesnes ástaigas, 

ryðkias asmenybes. Pateiktas tvirtas 

kamienas, nuo kurio galëtø ðakotis ðakos, 

ðakelës. Tuos horizontalius pjûvius nuo vertikalës 

– kamieno galëtø tæsti ir pati autorë 

(kiek turës laiko, noro ir jëgø), nes iðnarðyti 

archyvai, iðnagrinëti kalnai medþiagos. 

Ið tos gausybës duomenø panaudota tai, 

ko reikëjo vertikaliam pjûviui. 

Panaudoti ðaltiniai ávairûs: nuo senovës 

lietuviø mitologijos bei religijos (P.Dundulienë), 

bendrø istoriniø studijø, nagrinëjanèiø 

Panevëþio praeitá (O.Maksimaitienë, 

R.Ragauskienë), specialiø darbø 

apie atskirus istorinius laikotarpius (D.Pilkauskas 

ir kt.), apie reikðmingus kultûros 

þidinius (V.Baliûnas), knygø apie ryðkias 

asmenybes (V.Kuzmaitë-Kivilðienë) iki 

specialiø medicinos darbø, straipsniø periodikoje, 

archyviniø dokumentø, nespausdintø 

prisiminimø. Tokia plati medþiaga 

brëþtø gaires daugeliui tyrëjø, duo- 

tø pagrindà daugeliui darbø, galëtø bûti 

tiriama ávairiais aspektais. 

Asmenvardþiø rodyklëje gal apie tûkstantis 

pavardþiø. Uþ kiekvienos pavardës 

– þmogus, jo darbas, profesija, jo likimas. 

Panevëþieèiai èia ras daug savo giminiø, 

paþástamø, savo gydytojø. Apþvelgiant platø 

laikotarpá, ávardijami konkreèiø srièiø darbuotojai. 

Pasirenkant siauresnæ sritá, daugelis 

ðiø þmoniø nusipelnytø specialaus dëmesio. 

Knygoje plaèiau raðoma apie 

T.J.A.Moigá – 

gydytojà, filantropà,visuomenës 

veikëjà, 

apie taurià Moigiø 

giminæ, kurios 

namuose 

dabar ásikûræs 

Panevëþio kraðtotyrosmuziejus. 

Mano kartai 

ðviesø atminimà 

paliko ðios 

giminës palikuonëmokytoja 

Irena Moigytë,aristokratiðka, 

didelës inteligencijos,rûpestinga 

klasës 

auklëtoja, nepamirðusi 

savo 

„mergaièiø“ iki gilios senatvës. 

Ðiltai, ádomiai autorë raðo apie Panevëþio 

kûdikiø namus, jø vyriausiàjá gydytojà 

Algimantà Bandzà, neeilinæ, kûrybiðkà 

asmenybæ. 

Specialiame knygos skyriuje pasakojama 

apie 1941 m. birþelio mënesio Panevëþio 

medikø þudynes, absurdiðku þvëriðkumu 

sukrëtusias ne tiktai Panevëþá, bet ir 

visà Lietuvà. Tragedija apraðoma tiksliai ir 

raiðkiai. Skleidþiasi autorës – ne tiktai mokslininkës, 

bet ir þodá valdanèios, vaizdà kurianèios 

pasakotojos gebëjimai. Kurá kelià 

autorë pasirinktø, galima tikëtis sëkmës. 

Knygos autorë galëjo remtis labai solidþiais 

pagalbininkais: recenzentais medikais 

– akad. prof. J.Brëdikiu, doc. D.Triponiene, 

recenzentais istorikais – Panevëþio 

kraðtotyros muziejaus direktoriumi A.Astramsku, 

mokytoju ekspertu, vadovëliø autoriumi 

J.Brazausku, respublikoje gerai þinoma 

lituaniste redaktore L.Lapinskiene. 

Leidinio patrauklumà lëmë ir geras dizainas, 

aukðta poligrafijos kokybë, daug ádomiø 

fotografijø. Panevëþieèiai galime 

dþiaugtis ir didþiuotis, jog mûsø gimtajame 

mieste kuriamos aukðto lygio knygos, 

turiniu ir forma nenusileidþianèios respublikos 

standartams. 

Regina Kuzmaitë-NORKEVIÈIENË 


Ðá rugsëjá savo gyvavimo 25-metá ðvæs 

sostinës „Saulëtekio“ (buvusi 58-oji) vidurinë 

mokykla. 

Prieð ketvirtá amþiaus startavusi su 

1400 mokiniø (17-os tautybiø), iðgyvenusi 

sovietinës santvarkos virsmà á Nepriklausomybæ 

atgavusios Lietuvos demokratëjimà, 

iðbandþiusi ðvietimo reformos iððûkius, 

gebëjusi á savo ugdymo procesà prisikviesti 

ir universitetø profesûrà, ir kolegijø 

dëstytojus, ávaldþiusi moksliniø praktiniø 

ir metodiniø konferencijø vadybà, iðlikdama 

patikima bazine tautiniø maþumø 

ugdymo ástaigø laboratorija, mokykla ðiandien 

yra atvira savo sukaupto patyrimo 

sklaidai, pasirengusi konsultuoti ne tik sostinës, 

bet ir ðalies pedagogus, politikus, 

mokslininkus ir visuomenæ tautiniø maþumø 

ugdymo paribio kultûroje klausimais. 

Þinia, mokyklai pasisekë, kad visà tà 

laikà prie mokyklos vairo patikimai ir pasiaukojamai 

triûsia Reiza Zinkevièienë, kilusi 

ið Vievio, ið daugiavaikës ðeimos ir daugiakultûrës 

aplinkos, paskatinusios ðià rusø 

kalbos mokytojà pasiðvæsti kilniam tikslui 

– edukuoti ypatingos, darbininkiðkos 

Naujininkø seniûnijos vaikus ir tëvus meile 

Tëvynei Lietuvai. 

Iðties direktorei reikëjo titaniðkos iðtvermës 

ir pasiryþimo ne tik suburti bendraminèiø 

komandà, bet ir átikinti bendruomenës 

narius, jog motyvacijà mokytis gali 

suþadinti universaliausia – muzikos ir meno 

kalba, turinti stebuklingà galià harmoningai 

paveikti bræstanèio vaiko raidà. 

Smagu pasidþiaugti ðios unikalios mokyklos 

paþangia veikla ir paþinimo troðkuliu, 

nes tai vienintelë rusakalbë Lietuvos 

mokykla, kurios chorai, ðokiø kolektyvai 

dalyvavo visose Pasaulio lietuviø dainø 

ðventëse nuo 1990-øjø. 

Svarbu pabrëþti, jog mokyklos vadovybë 

stengiasi viskà daryti tik kokybiðkai 

– tad yra ásigijusi ir tikrus, o ne stilizuotus 

tautinius rûbus, mokykloje išmoningai 

ðvenèiamos valstybinës ir kalendorinës 

ðventës, kas kitatauèiams vaikams atveria 

akis ir ðirdis á Lietuvos kultûrà, tradicijas, 

kalbos turtus. 


Ðvietimas 

multikultûros 

Tad manyèiau, jog þurnalo skaitytojams 

bûtø ádomu suþinoti, kaip susiklostë 

toks patriotiðkas ir pilietiðkas direktorës poþiûris 

á savo veiklà ir profesinæ karjerà. 

Kodël pasirinkote mokytojo profesijà? 

Mano profesinës karjeros pasirinkimui 

átakos turëjo Juozas Gruzdys, istorijos mokytojas, 

klasës auklëtojas, kurá mes labai 

mylëjome ir gerbëme, nes, pajutæ auklëtojo 

ðilumà, meilæ mokiniams, supratome, 

kad tai yra þmogus, kuris bus ðalia mûsø, 

kad ir kas atsitiktø. Jis ugdë mumyse meilæ 

þmogui, mokë auklëtinius pastebëti kiekvienà, 

kuriam tu esi reikalingas, kuriam reikia 

tavo pagalbos. 

Klasës auklëtojo pedagoginë ir gyvenimiðka 

patirtis padëjo man suvokti, jog 

tik gyvendamas kitiems pajunti gyvenimo 

pilnatvæ ir prasmæ. Neabejotina, jog pedagogo 

profesijos pasirinkimas nulëmë ir 

mano gyvenimo kredo: valstybei svarbiausia 

vertybë – þmogus, o þmogui svarbiausia 

vertybë – vaikas. 

Kokia Jûsø sëkmës istorija ir lûkesèiai? 

Pedagoginæ karjerà pradëjau 1976– 

1981 m. studijuodama neakivaizdiniu bûdu 

Vilniaus pedagoginiame institute. Baigiau 

Rusø filologijos fakultetà ir ágijau rusø 

kalbos ir literatûros mokytojos specialybæ. 

Vëliau studijavau savo Alma Mater 

jau edukologijos ðvietimo vadybà. Studijas 

baigiau su pagyrimu ir ágijau švietimo 

vadybos magistro laipsná. Nuolat tobulinu 

vadybinæ kvalifikacinæ kompetencijà: nuo 

1995 m. esu vadybos ekspertë, švietimo 

konsultantë, 2008 m. man suteikta pirma 

vadybos kvalifikacinë kategorija. 

Uþ nuopelnus socializuojant kitatauèius 

moksleivius á šalies visuomenæ LR Vyriausybë 

man suteikë Metø mokytojos no- 

Ávairiø tautybiø vaikø koncertiniai pasirodymai 

kontekste 

Mokyklos direktorë Reiza Zinkevièienë 

minacijà (2000). Esu apdovanota Tautiniø 

maþumø ir iðeivijos departamento prie LR 

Vyriausybës garbës sidabro þenklu „Uþ 

nuopelnus“ (2004). Esu Naujininkø federacijos 

ákûrëja – man suteiktas Naujininkø 

bendruomenës pilietës vardas (2001). 

Prie mano sëkmës labai daug prisidëjo 

mano tëvai Elena ir Genakas Purviai. Mes 

šeši vaikai kartu su tëvais gyvenome Vievyje, 

Trakø rajone. Tëvø pavyzdys tapo mums 

kelrode þvaigþde. Bûdami ðalia jø iðmokome 

sudëtingiausiø gyvenimo tiesø. Tik jie 

padëjo mums atrasti dvasios lobiø, iðmokë 

ir skatino mus tobulëti, pasitikëti savimi. 

Savo gyvenime ir veikloje vadovaujuosi

Vadovëliø autorës 

savo tëvø filosofija: kà darai, daryk gerai ir 

su didþiule meile bei atsidavimu. Á darbà 

kasdien eik kaip á ðventæ. Mano gyvenimo 

sëkmæ lëmë prioritetai – meilë þmogui ir 

vaikui, sàþiningumas, pareiga, atsakomybë, 

patirtis ir nuolatinis tobulëjimas, þinojimas, 

ko siekti. Kryptinga veikla, paremta 

partnerystës santykiais, pasitikëjimu, meilë 

mokiniams bei personalui, kolegialumas, 

komunikabilumas ir lyderystës potencialas, 

dvasinë stiprybë ir geranoriðkumas 

mane visada veda á sëkmæ. 

Mano tëvø gyvenimo pamokos iðmokë 

mane suprasti, uþjausti ir padëti tiems vaikams, 

kuriems reikalinga pagalba. Štai dabar 

mokykloje mokosi 300 socialiai remtinø 

mokiniø, todël nuolat skatinu ir mokau 

mokyklos mokytojus padëti tokiems mokiniams, 

kuriø gyvenime daug nesaugumo 

ir skausmo, turëti daug kantrybës, gebëti 

pamatyti ir patenkinti vaiko prigimtinius poreikius, 

be kuriø vaikas negalës savæs realizuoti. 

Mokykloje sukurta tokia edukacinë 

aplinka, kurioje vaikai jauèiasi psichologiðkai 

ir fiziðkai saugûs, ramûs, nes þino, kad 

jie mylimi, kad jie svarbûs ir reikalingi mokyklos 

bendruomenei bei mûsø valstybei. 

Kokia buvo Jûsø pedagoginës veiklos 

ávertinimo ir pripaþinimo raida? 

Esu dëkinga likimui ir gyvenimui, kad 

lemta dirbti ðalia nuostabiø pedagogø, puikiø 

ir mylimø mokiniø, socialiniø partneriø 

ir matyti, kaip mokyklos bendruomenë auga 

ir tvirtëja. 

Dabar að esu ne tik mokytojø mokytoja, 

bet ir pedagogø dinastijos tæsëja. Per 

mano pedagoginæ veiklà susiformavo mûsø 

ðeimos pedagogø dinastija: Juozas 

Purvys, mano brolis, Vievio gimnazijos kûno 

kultûros mokytojas; Genutë Purvienë, 

brolio þmona, Vievio vaikø lopðelio-darþelio 

auklëtoja; Genutë Purvienë, brolio þmona, 

Vievio gimnazijos rusø kalbos mokytoja, 

bibliotekos vedëja. Broliø ir seserø vaikai 

vëlgi ágijo pedagogo kvalifikacijà: Auðrinë 

Purvytë – pradiniø klasiø mokytoja; 

Neringa Purvytë – istorijos mokytoja; Dainius 

Purvys – kûno kultûros mokytojas, Leokadija 

Misevièienë – socialinë pedagogë. 

Jos dukra Misevièiûtë studijuoja Pedagoginiame 

universitete. 

Nors mano tëvai buvo paprasti þmonës 

– darbininkai, taèiau jie mums, vaikams, 

leido suprasti, kad paprasti þmonës 

anaiptol nëra prasti. Kiekvienas þmogus 

yra vertingas, kiekvienas turi kokiø nors 

ypatingø gebëjimø, tikslø ir svajoniø. 

Kodël kryptingo kompleksinio meninio 

ugdymo kryptis pasirinkta kaip viena 

ið pagrindiniø socializuojant kitakalbius 

moksleivius á mûsø ðalies visuomenæ? 

Visais laikais pedagogikos teorijoje ir 

praktikoje menai uþëmë garbingà vietà ðalia 

kitø svarbiø ugdymo dalykø. Muzika, 

dailë, choreografija – pagrindinës estetinio 

auklëjimo dalys – visos þmogiðkosios 

bûties raidos pagrindas. Be estetinio ugdymo, 

asmenybës ugdymas liktø skurdus 

Ninos DEREVIANKO nuotr. 

ir ribotas, nes vaikai yra labai smalsûs ir 

imlûs gëriui ir groþiui. Vaikus reikia ne tik 

skatinti šokti, dainuoti, vaidinti, bet ir palaikyti 

su jais nuoširdþius santykius. Tuomet 

vaikai darosi jautresni, graþiai bendrauja, 

tai pat prabunda jø meniniai poreikiai 

ir sugebëjimai. Ðtai tada valstybë turtinga, 

jei jos jaunimas brangina savo istorijà, 

kalbà, paproèius. 

Meno dalykø pamokose mokome vaikus 

ne tik kurti bei suprasti menà, laviname 

specialiuosius ágûdþius, bet kartu ugdome 

kûrybiðkumà, kritiná màstymà, mokome 

paþinti save, bendrauti ir bendradarbiauti, 

valdyti emocijas, áveikti stresà, atsakyti 

uþ savo veiksmø padarinius. 

Meno dalykø turinys, susijæs su Lietuvos 

istorija, skatina moksleiviø domëjimàsi 

gimtojo kraðto praeitimi, kultûros paminklais, 

padeda suvokti ávairiø epochø meninius 

stilius bei jø ypatybes. Kultûros, meno 

ir istorijos tematika formuoja moksleiviø 

pilietiðkumo bei patriotizmo jausmus, 

skatina susidomëjimà gimtojo miesto, ðalies 

istoriniu bei kultûriniu paveldu. 

Mokyklos pedagogø ilgametë patirtis 

rodo, kad buvæ meno dalykø klasiø mokiniai 

niekada neturëjo ryðkesniø elgesio problemø, 

mokyklà baigë daug aukðtesniu 

mokymosi vidurkiu nei kitø klasiø mokiniai. 

Jie geriau organizavo savo veiklà, lengviau 

adaptavosi gyvenime ir darbovietëse. 

Viena ið estetinio ir meninio ugdymo 

moksleiviø integravimo á ðalies kultûros 

kontekstà kryptis – tai ankstyvasis gabiausiø 

mokiniø orientavimas profesinei pedagogo 

veiklai. Jau treèià deðimtmetá mokykla 

rengia bûsimuosius pedagogus profesionalus, 

galësianèius studijuoti ðalies 

aukðtosiose menø mokyklose, Muzikos ir 

teatro akademijoje, Klaipëdos universitete, 

konservatorijose. Vëliau ðie pedagogai perteikia 

ágytà patirtá bei þinias savo tautiniø maþumø 

vaikams. Dþiaugiamës, kad mûsø 

mokykloje dirba mokyklos abiturientai: 

Jelena Pleskaèevskaja, vyresnioji muzikos 

mokytoja, baigë sustiprintos muzikos 

klasæ, o Ðiauliø pedagoginiame universitete 

ágijo muzikos mokytojos kvalifikacijà. 

Natalija Filipoviè, choreografijos mo- 


kytoja, baigë sustiprintos choreografijos 

klasæ, Vilniaus kolegijoje ágijo choreografijos 

mokytojos kvalifikacijà. 

Olga Rusaitë, istorijos mokytoja, baigë 

sustiprintos muzikos klasæ, Vilniaus pedagoginiame 

universitete ágijo istorijos mokytojos 

kvalifikacijà. 

Tanita Eikðtaitë, istorijos mokytoja, 

baigë sustiprintos dailës klasæ, Vilniaus pedagoginiame 

universitete ágijo istorijos mokytojos 

kvalifikacijà. 

Ágyvendinote Dvikalbio ugdymo projektà. 

Ar pasiteisino? 

Natûralus tautiniø maþumø moksleiviø 

ir tëvø poreikis – jau bendrojo lavinimo mokykloje 

gerai iðmokti lietuviø kalbà. Tai bûtina 

norint tæsti mokslà Lietuvos mokyklose 

ar valstybinëse ástaigose. Taèiau, organizuojant 

dvikalbá ugdymà, mokyklai rûpi 

ne tik tenkinti tautiniø maþumø moksleiviø 

bendruosius komunikacinius gebëjimus, 

bet ir iðsaugoti tautiniø maþumø kultûrø savitumà, 

kartu padëti joms integruotis á bendravalstybinæ 

ðalies kultûrà. 

Spræsdami ðá svarbø ir aktualø mûsø 

mokyklos bendruomenei uþdaviná, prieð 

dvideðimt metø pasirinkome estetinio ir 

meninio ugdymo kryptá. Meniniai dalykai 

ugdo groþio jausmà, moko paþinti, ávertinti 

ir suvokti per ðimtmeèius Lietuvoje sukurtas 

dvasines vertybes, pajusti gyvenimo 

prasmæ. Mene labiausiai atsispindi tautø 

kultûros savitumai, turintys didþiulæ átakà 

ugdant tautinæ savimonæ, nacionaliná 

màstymo bûdà, ugdant meilæ ne tik savo 

tautai ir jos kultûrai, bet ir pagarbà kitø tautybiø 

þmonëms bei paveldui. 

Kryptingai organizuojamas mokykloje 

meninis ugdymas padeda realizuoti dvikalbio 

ugdymo tikslus: 

optimizuoti tautiniø maþumø moksleiviø 

dvikalbio ugdymo procesà ir turiná; 

aktyvinti moksleiviø meninio ugdymo 

individualizacijà: 

– aprëpiant ávairaus charakterio, skirtingø 

gabumø ir iðprusimo vaikus; 

– suteikiant galimybæ ugdytiniams aktualizuoti 

savo kûrybinius ir organizacinius 

gebëjimus; 

– puoselëjant ugdytiniø visavertiðkumà, 

t.y. sudarant galimybes kiekvienam 

vaikui pasijusti gabiam, reikðmingam; 

tobulinti dvikalbio bendravimo ir bendradarbiavimo 

þinias, gebëjimus ir ágûdþius; 

ugdymo procese ágytà patirtá panaudoti 

meninëje raiðkoje ir kûryboje; 

aktyviai dalyvauti meninëje projektinëje 

veikloje ir per meninæ raiðkà ugdyti 

savo bendruosius gebëjimus; 

plëtoti multikultûrinius ryðius su aplinka 

ir ðalies sociokultûriniu kontekstu, 

orientuotus puoselëti tautiniø maþumø tradicijas, 

kultûriná paveldà ir kt. 

Kalbëjosi þurnalistë 

Angelina LIAUDANSKIENË 


P.S. Krivicko kelionë „Ðviesor 

Ávairiø þanrø fotografijos gerbëjai 

sulaukë naujos publicisto ir fotoþurnalisto 

Povilo Sigito Krivicko knygos 

„Ðviesoraðèio takais“. Tai esë rinkinys 

apie dokumentinæ ir meninæ fotografijà, 

jos kûrëjus ir ðios kûrybinës veiklos 

reikðmæ visoje kultûroje. Áþanginëje dalyje 

aptariamos moralinës kûrëjø atsakomybës 

problemos. Knygà sudaro 

penketas skyriø, atspindinèiø bûdingesnius 

profotografijos, fotografijos ir 

postfotografijos epochø bruoþus. Profotografija 

– tai vizualûs reiðkiniai iki fotografijos 

ir jø tolimesnë plëtotë. Suprantama, 

paèiai fotografijai, o ypaè jos 

plaèiai pasaulyje pagarsëjusiai lietuviškajai 

mokyklai, skiriama daugiausia 

vietos – nuo pirmøjø bandymø Lietuvoje 

1839 m. iki ðiuolaikiniame tarptautiniame 

Arlio festivalyje (Prancûzija) dalyvaujanèiø 

mûsø fotografø. Naujøjø 

laikø medijø jungimosi aspektu þvelgiama 

á pastaraisiais metais stiprëjanèias 

postfotografijos tendencijas. 

Mokslininkai ir fotografija – dar viena 

tema atskleidþiant fotografijos ne tik visuomeninæ, 

bet ir mokslinæ reikðmæ. 

Galima susipaþinti, kaip fotografija taikoma 

atkuriant senovinës architektûros 

pavyzdþius, sudarant itin tikslius þemëlapius, 

nustatant faktø autentiðkumà kriminalistikoje. 

Efektyvesná suaugusiøjø mokymàsi 

ir inovacijos 

Kûrybiðkumu ir inovacijomis paremtas 

neformalus suaugusiøjø mokymas 

skatina suaugusiøjø motyvacijà mokytis, 

gerina informacijos suvokimà bei ilgalaikius 

mokymosi rezultatus. Prie tokios 

iðvados priëjo tarptautinio projekto 

„Sujunkime kûrybiðkumà ir inovatyvumà 

suaugusiøjø mokyme“ dalyviai, 

geguþës mënesá susirinkæ Lietuvoje. 

Sparèiai besiplëtojanèioje þiniø ir informacijos 

visuomenëje labai svarbu 

nuolat atnaujinti savo þinias, ugdyti ágûdþius 

ir gebëjimus. Vis labiau populiarëja 

neformalus suaugusiøjø mokymasis, 

padedantis tobulinti kvalifikacijà, gebëjimus, 

ágyti profesinei veiklai reikalingø 

teoriniø þiniø. Vis dëlto neretai suaugusiems 

þmonëms yra sunkiau mokytis, 

nes jie turi susiformavusias nuostatas 

ir yra linkæ nepriimti naujos informacijos, 

jei ji nesutampa su jø nuomone. 

Be to, suaugusieji mokosi lëèiau. 

Norëdama prisidëti prie suaugusiøjø 

ðvietimo skatinimo, Lietuvos jaunøjø 

mokslininkø sàjunga dvejus metus 

vykdë projektà, kurio idëja yra pasidalyti 

þiniomis ir pasikeisti patirtimi, 

kaip mokyti patraukliais ir kûrybiðkais 

bûdais. Projekte dalyvavo partneriai iš 

Austrijos, Italijos, Lietuvos, Lenkijos ir 

Ispanijos. 

Kiekvienoje ðalyje vyko suaugusiø 

þmoniø mokymai, kuriø metu partneriai 

dalijosi savo geros praktikos pavyzdþiais. 

Lietuvos jaunøjø mokslininkø sàjunga 

geguþæ Vilniuje surengë kûrybiðkumo 

reikalaujantá imitaciná þaidimà, 

kuriame pasirenkant ið ávairiø galimybiø 

ir strategijø buvo imituojama socialiniø 

ir technologijø inovacijø sklaida. 

Þaidimo dalyviai kûrë ir pristatë projektus 

„e-Universitetas“, „e-Kalbø mokymo 

centras“ ir „e-Muziejus“, o virtualios 

valstybës DIGAMA „vyriausybë“ turëjo 

geriausiems projektams paskirstyti 

1 mln. eurø. Tiesa, virtualiø... 

„Partneriø susitikimas Vilniuje buvo 

tikrai sëkmingas. Mes pamatëme labai 

kûrybiðkà metodà, kaip mokyti suaugusiuosius 

þaidþiant imitaciná þaidimà, 

– dalijosi áspûdþiais projekto koordinatorë 

Arleta Plavska, Lenkijos organizacijos 

„Park Kulturowy Fortyfikacji Miejskich 

Twierdza Gdansk” atstovë. – Þaidimas 

sugebëjo átraukti visus dalyvius,

aðèio takais“ 

Pateikiami samprotavimai apie fotomenininkø 

ir apskritai kûrëjø padëtá 

visuomenëje. Knygà pratæsia autoriaus 

ir jo fotoþurnalistikos disciplinos 

studentø mintys apie ðiuolaikinës fotografijos 

pobûdá ir paklausà. Kalbama 

apie bûtinybæ turëti profesiniø ágûdþiø 

fotografuojant unikalius gamtos 

objektus (gintarà), subtiliai kuriant peizaþinæ 

fotografijà. Daug nusipelniusiems 

Lietuvos fotografijai ir jau Anapilin 

iðëjusiems kolegoms atminti skiriamas 

paskutinis knygos skyrius. 

Knyga iliustruojama autoriaus ir jo studentø 

fotografijomis. 

Knygos autorius yra dirbæs þurnalø, 

laikraðèiø redakcijose, leidyklose, 

korespondentu prie Jungtiniø Tautø 

Organizacijos (JAV), dëstæs Vilniaus 

ir Klaipëdos universitetuose. 1969 m. 

su kitais ásteigë Lietuvos fotografijos 

meno draugijà (nuo 1989 m. Lietuvos 

fotomenininkø sàjunga). Kûrë fotografijø 

ciklus, paraðë dvideðimt publicistikos 

ir beletristikos knygø, sudarë tris 

fotoalbumus. 

MG inf. 

lemia kûrybiðkumas 

paskatino juos imituoti realybæ ir netgi 

pasijausti atitinkamø srièiø ekspertais“. 

Projekto dalyviai tikisi motyvuoti suaugusiuosius 

mokytis, naudojant patrauklius 

ir inovatyvius bûdus, plëtoti kûrybiðkumo 

ágûdþius. Pasibaigus projektui 

visø ðaliø mokymo bûdai bus apibendrinti 

publikacijoje, taip pat bus sukurtas 

Europos kûrybiðkumo elektroninis 

vadovas ir DVD su kiekvienoje šalyje 

vykusiais mokymais. 

Lietuvos jaunøjø mokslininkø sàjungos 

narë Reda Grigutytë, atsakinga uþ 

projekto ágyvendinimà Lietuvoje, mano, 

kad tokia tarptautinë veikla yra naudinga 

ne vien tik mokymuisi, bet ir kitø ðaliø 

bei jø paproèiø paþinimui. 

„Ðis projektas man tarsi malonus iððûkis. 

Buvo ádomu suprasti ir stebëti ávairias 

mokymo ir ugdymo sistemas, tai leido 

palyginti patirtis, pasimokyti geros 

praktikos, – pasakoja R.Grigutytë. – Mokymuisi 

visà gyvenimà reikia smalsumo 

ir noro iðmokti, taip pat reikia ir paèiam 

sugebëti organizuoti savo mokymosi 

procesà. Grundtvig projekto dalyviai lavino 

anglø kalbos ágûdþius ir daugiakultûræ 

kompetencijà – tai iððûkiai, kurie 

ágauna vis didesnæ svarbà Europoje“. 

Þurnalo leidimà remia 

SPAUDOS, RADIJO 

IR TELEVIZIJOS 

RËMIMO FONDAS 

Remia istorijos, gamtos mokslø 

ir kultûros tematikos publikacijas 

2011 m. Projektui skirta 

60 tûkst. Lt 

Lietuvos energetikos institutas, 

Vilniaus universitetas, 

Lietuvos mokslo istorikø 

draugija, Lietuvos kultûros 

tyrimø institutas, Lietuvos 

gamtos draugija, VGTU 

Vyriausiasis redaktorius 

JUOZAS BALDAUSKAS 

Redakcijos kolegija 

VALDAS ADAMKUS 

JUOZAS BANIONIS 

EDMUNDAS ÈAPAS 

ALGIRDAS GAIÞUTIS 

JONAS GRIGAS 

SAULIUS GULBINSKAS 

PAULIUS JURKUS 

LIBERTAS KLIMKA 

JUOZAS ALGIMANTAS 

KRIKÐTOPAITIS 

JONAS KUBILIUS 

KÆSTUTIS MAKARIÛNAS 

VYTAUTAS MERKYS 

GUIDO MICHELINI 

STASYS VAITEKÛNAS 

JURGIS VILEMAS 

ALEKSANDRAS VITKUS 

Redakcijos darbuotojai 

Redaktorë 

ELENA MICKEVIÈIENË 

Meninis redaktorius 

VILIUS JAUNIÐKIS 

Rinkëja 

EGLË RAMANAUSKIENË 

Konsultantë 

SAULË MARKELYTË 

REDAKCIJOS ADRESAS 

Antakalnio g. 36, LT-10305 

Vilnius 

TELEFONAI 

Vyr. redaktoriaus 2 34 15 72 

Redaktoriø 2 34 41 00 

Elektroninis paðtas 

mgredakcija@post.skynet.lt 

Pasiraðyta spaudai 2011-07-05 

SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8 

Popierius ofsetinis 

Kaina 4,5 Lt 

Spausdino AB „Spauda“ 

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius 

www.spauda.com 

SCIENCE AND LIFE 

Science popular and 

historical monthly. 

Editor-in Chief J.Baldauskas 

„Mokslas ir gyvenimas“, 

Antakalnio st. 36, 

LT-10305, Vilnius, Lithuania. 

© „Mokslas ir gyvenimas“, 2011 

Interneto svetainë 

http://ausis.gf.vu.lt/mg/ 

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas 

MOKSLAS ir 

GYVENIMAS 

Eina nuo 1957 m. 2011 m. Nr. 7 (633) liepa 

Turinys 

2011 

J.GRIGAS Kaip atsirado asmeniniai kompiuteriai 

ir kokia jø ateitis............................................................ 2 

Zenonas Rokus Rudzikas (1940 08 16–2011 06 08) .... 5 

S.OLENINAS Lietuvos jûrinis mokslas 

europinëje tyrimø erdvëje............................................. 6 

R.ŠUKYS, P.ÈYRAS Traumø ir profesiniø 

ligø pasekmës. Kaip iðvengti? .................................... 10 

A.BOGUSLAUSKAS Lietuvos ûkininko likimas .......... 12 

V.MATUTIS Nauja investicinë idëja ir 

jos perspektyvos ........................................................ 14 

A.PIROÈKINAS Lietuvos evangelikø reformatø 

tautinis apsisprendimas ............................................. 16 

V.VASILIAUSKIENË, A.KUSTA Mokslinës 

þemdirbystës pagrindø kûrëjas profesorius 

Leonas Kadþiulis ðvenèia garbingà jubiliejø .............. 19 

J.SATKÛNAS, G.ÞILINSKAS, D.JARMALAVIÈIUS 

Bûti ar nebûti Karklës paplûdimiui? ........................... 20 

J.R.STONIS, A.DIÐKUS 10 mitø apie gyvalazdes ...... 22 

V.KORKUTIS Lietuvis, pasiekæs legendinio 

Ararato kalno virðûnæ ................................................. 26 

K.KONSTANTINAVIÈIUS Antropinis principas: 

gyvybë = anglis + kiti organogenai .......................... 28 

J.NORKEVIÈIUS Galerijoje „A“ – J.Danio ðvyturiai .... 32 

J.A.KRIKÐTOPAITIS Konferencija 

Scientia et historia-2011 ............................................. 34 

D.MIKALAUSKAITË Kai kurios sveikos 

mitybos nuorodos ...................................................... 35 

Û.STASELKA Nuostoliai tinkluose – fizikos dësnis, 

nepriklausantis nuo mûsø .......................................... 36 

S.SAARMANN Ðlovës laboratorija ............................. 38 

R.KUZMAITË-NORKEVIÈIENË Medicinos 

istorija – Panevëþiui ir Lietuvai .................................... 39 

A.LIAUDANSKIENË Ðvietimas multikultûros 

kontekste.................................................................... 40 

P.S. Krivicko kelionë „Ðviesoraðèio takais“ ................. 42 

Efektyvesná suaugusiøjø mokymàsi 

lemia kûrybiðkumas ir inovacijos ............................... 42 

L.LUNGIENË Kurðënø miestui – 430 metø ................. 44 

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 43 

7

Kurðënø miestui – 430 metø 

Puodþiø karaliaus 

karûna papuoðë 

kurðëniðkio galvà 

Baigësi beveik dvi savaites trukæ jubiliejinës 

Kurðënø miesto ðventës „Kurðënai 

– puodþiø sostinë“ renginiai. Miesto 430 

metø jubiliejui renginius skyrë miesto kultûros, 

ðvietimo bei kitos ástaigos. 

Pasidþiaugti miesto þmoniø nuveiktais 

darbais ir laimëjimais kvietë tradiciniai ir naujai 

sumanyti paþintiniai, pramoginiai ir kitokie 

renginiai. Á juos gausiai rinkosi kurðëniðkiai 

ir sveèiai. Baigiamuoju ðventiniø renginiø 

ciklo akordu tapo ðventë, kurios metu 

uþdaryta keramikø kûrybinë stovykla, karûnuotas 

septintasis Lietuvos puodþiø karalius. 

Paskelbus ðventës pradþià, dalyvius 

sveikino ne tik Ðiauliø rajono ir Kurðënø 

miesto vadovai, bet ir Seimo nariai, sveèiai 

ið Prancûzijos ir Lenkijos. Padëkota miestà 

puoselëjantiems ir savo darbais garsinantiems 

kurðëniðkiams. 

Ðventinæ programà pradëjo Plungës kul- 


Parengë 

Laima 

LUNGIENË 

tûros centro puèiamøjø orkestras. Daugiau 

nei dvi valandas scenoje sukosi Ðiauliø rajono 

ir kaimyniniø savivaldybiø kultûros centrø 

bei sveèiø ið Kuldygos liaudiðkø ðokiø 

grupiø poros, grieþë liaudiðkos muzikos kapelos, 

dainavo folkloro kolektyvai. 

Tuo pat metu visose parko erdvëse virë 

aktyvus gyvenimas. Veikë tautodailininkø 

ir kitø kûrëjø rankdarbiø mugës, kur buvo 

galima ne tik nusipirkti patikusá daiktà, 

bet ir kai ko iðmokti. 

Taèiau átempèiausia padëtis buvo prie 

þiedimo stakliø, kur vyko keramikø varþytuvës 

dël Puodþiø karaliaus titulo. Ir ðtai pagaliau 

kulminacija. Komisijai nusprendus, 

o penktajam puodþiø karaliui uteniðkiui Vytautui 

Valiuðiui paskelbus nugalëtojo vardà, 

á aikðtæ Klaipëdos universiteto istoriniø 

ðokiø ansamblis „Saltanda“ iðkilmingai áneða 

karûnà. Ja rajono meras Algimantas 

Gaubas papuoðë kurðëniðkio Algimanto 

Tamaðausko galvà. Áteikta ir 2000 litø savivaldybës 

skiriama premija. 

Vainikavus karaliø paskelbta ir kûrybinës 

keramikø stovyklos pabaiga, á kità ketinant 

susirinkti po trejø metø. 

Taèiau ðventë tuo nesibaigë. Koncertai 

ir linksmybës tæsësi iki vidurnakèio, kol á 

padangæ pakilo fejerverkø ir lazeriø ugnys. 

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2011 Nr. 7, 1- 44, 

Indeksas 5052, 4,5 Lt 

Jubiliejinë 

konferencija 

Rajono kultûros centre surengtà 

konferencijà „Kurðënai: 

ið praeities á ateitá“ scenine kompozicija 

„Tekanèio laiko áraðai“ 

pradëjo rajono kultûros centro 

vaikø ir jaunimo teatro „Ikaras“ 

aktoriai, vadovaujami Leontinos 

ir Petro Valskiø. 

Renginio vedëja rajono Kultûros 

skyriaus vedëjos pavaduotoja 

Laimutë Varkalienë á 

scenà kvietë visus, turinèius kà 

papasakoti apie praeities ir dabarties 

Kurðënus. 

Apie gerus pokyèius, vykstanèius 

Kurðënuose, kalbëjo 

seniûnas Vytautas Gedmontas. 

Du kurðëniðkiai raðytojai – 

ðiuo metu sostinëje gyvenantis 

Stasys Lipskis ir Vytautas Kirkutis 

pristatë naujausià savo leidiná 

– enciklopedinæ knygà 

„Kurðënø kraðto þmonës“. Tai 

antroji bendra ðiø autoriø knyga, 

skirta áamþinti gimtinës 

þmoniø likimus. 

Apie Kurðënø kraðto þmones, 

kurianèius kasdienybës 

groþá, ir pastarøjø metø kultûrinæ 

miesto veiklà pasakota 

Zigmo Ripinskio ir Laimos Lungienës 

sukurto kino filmo „Kurðënø 

kultûrinis gyvenimas“ 

vaizdais. 

Konferencija buvo puiki proga 

kurðëniðkiams prisiminti 

miesto istorijà, ið arèiau paþvelgti 

ir ávertinti, kaip kinta jø 

gimtasis miestas ðiandien, pasidomëti 

perspektyva, susimàstyti, 

kà gimtinës ir savo paèiø 

labui gali nuveikti kiekvienas.

Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?