Skyrius VII

1DIOKSINŲ IR CHLORINTŲJŲ BIFENILŲ STRUKTŪRA,TOKSINIAI EFEKTAI IR VEIKIMO MECHANIZMAITurinys1. Dioksinų ir bifenilų struktūra ir kilmė1.1. Polichlorintieji dibenzodioksinai, PCDD, ir polichlorintieji dibenzofuranai, PCDF1.2. Polichlorintieji bifenilai, PCB, polichlorintieji benzenai ir PCB mišiniai1.3. Polichlorintųjų dibenzodioksinų, PCDD (TCDD), šaltiniai2. Dioksinų ir bifenilų kaupimasis aplinkoje, gyvūnų organizme ir ekotoksiniai efektai2.1. Polichlorintieji bifenilai (PCB)2.1.1. PCB mikroorganizmuose.2.1.2. PCB jūros žinduolių ir paukščių organizme2.1.3. PCB maisto produktuose2.1.4. PCB žmogaus organizme2.2. Visuotinis daugkartinis apsinuodijimas PCB, PBB, PCDD ir PCDF bei ekotoksiniaiefektai2.3. PCDD, PCDF, PCB junginių biotransformacija3. Ūminis ir chroniškas apsinuodijimas TCDD ir struktūriniais jų analogais: bendrieji irspecifiniai fiziologiniai bei biocheminiai efektai3.1. Bendrieji fiziologiniai vienkartinio apsinuodijimo TCDD padariniai3.2. TCDD junginių nuodingumas: efektų ir dozės priklausomybė3.3. Ūminiai alerginiai ir toksiniai PCDD (TCDD) poveikio efektai3.4. Uždelsti ilgalaikiai efektai esant ūminiam apsinuodijimui TCDD ir PCB4. Nuodingo dioksinų ir bifenilų veikimo mechanizmai (bendrieji aspektai)4.1. TCDD patekimas į ląstelę ir poveikis membranoms4.2. TCDD ir PCB sukelti vidiniai biocheminiai ląstelių pokyčiai5. Receptorių kiekio pokyčiai: aromatinių angliavandenilių (Ah) receptorius5.1. Kodėl organizmai turi Ah receptorių, kokia jo funkcija5.2. Ah receptoriaus TCDD ir PAA surišimo centrai. Struktūros ir aktyvumo ryšio reikšmėekotoksikologinei prognozei6. PCDD ir PCB indukuojami fermentai6.1. Glutation-S-transferazės aktyvavimas6.2. Gliukuranoziltransferazės aktyvavimas6.3. δ-aminolevulino rūgšties sintazės (AmLRS) aktyvavimas6.4. Ornitindekarboksilazės, ODK, (EC 4.1.1.17) aktyvavimas6.5. Poliaminai kaip biocheminiai vėžinių ligų žymikliai6.6. PCDD struktūros junginių detoksikacija: taikininis organas ir jo fermentai7. TCDD ir kitų chloraromatinių junginių nuodingumo nustatymo metodai ir bioindikacijaLiteratūraKlausimaiSTRUCTURE, TOXIC EFFECTS AND MECHANISMS OF ACTIONOF DIOXINS AND CHLORINATED BIPHENYLSThis rview is devoted to chlorinated dibenzodioxins and biphenyls, harmful and persitentorganic xenobiotics that are mainly of industrial origin. There are 75 structural congeners ofpolichlorinated dibenzodioxins (PCDDs) and more than 200 of polichlorinated bphenyls(PCBs) that differ in number and position of chlorine atoms at the aromatic rings. Formulasof few mostly toxic dioxins (2,3,7,8-tetrachlorodibenzo dioxin; 1,2, 3,7,8-penta-CDD), PCB andcompounds of related structures (2,3,7,8-tetrachlorodibenzofurane (TCDF); 2, 3,4,7,8-pentaCDF; 3,3’,4,4’-tetrachlorobiphenyl; 3,3’, 4,4’ tetrachloroazobenzene; 1,2,3,5,6,7 –

2heksachloronaphta-lene; 3,3’,4,4’,5-pentachlorobiphenyl) are presented in this review. Physicochemicalproperties of these compounds and chlorine content in commercial mixtures ofPCBs, having different numbers,[as Aroclors (1221 - 1260), Clophen, etc.] are analysed. Theaccumulation and partial transformation of these substances are described in microbes, plantsand animals; the accumulation in food products and human organism is also discussed.Acute effects (allergic reactions) and delayed chronic effects of PCDDs and PCBs arepresented. The attention is concentrated mainly to the mechanisms of toxic action of PCBs andPCDDs. There are shortly presented uptake into the cells, effects on the membranes, andintracellular biochemical changes cau-sed by TCDDs and PCBs. There are describedreceptor of TCDDs and PCBs in animal cells, the differences in the amount of thesereceptors in cells of various organisms and the concepts of their origin [i.e. relation betweenAromatic Hydrocarbon receptor (AhR) and Steroid Hormone receptor]. The generalscheme of Ah receptor action, i.e. the activation of specific sequences of DNA (genes ofCytochrome P-450 monoxygenase izoenzymes family) is presented. The formation of activeform of Ah receptor-Ligand-hsp 90 complex molecule is described. Size of the active centerof Ah receptor and possible binding of TCDDs (PCDDs) or polycyclic aromatichydrocarbons (PAH) to this center together with most toxic coplanar structures of PCBs areanalysed. Individual detoxyfying enzymes activated by PCBs or TCDDs (as: 1) Gluthathion-S-transferase, 2) Glucuronosyltransferase, 3) δ-Aminolevulinic acid synthase, 4)Ornithindecarboxylase, etc.) and the reactions of chlorinated aromatic compounds withnatural conjugated agents in the cells are presented and discussed. The role of polyamines asbiomarkers in neoplastic transformations of cells and cancer is briefly analysed. The mainspecific activities of cytochrome P-450 monooxygenases [as: EROD (7-ethoxyresorufin-Odeethylase),and ECOD, ethoxycoumarine-O-deethylase, etc.) are described, and formulas oftheir substrates (ethoxyresorufine and ethoxycoumarine) are shown. The principle of thedetermination of EROD and ECOD activities is discussed, and method of calculation ofToxic Equivalent factor for PCBs, PCDDs and PCDF is presented.1. Dioksinų ir bifenilų struktūra ir kilmėHalogenintieji aromatiniai angliavandeniliai atrasti šimtmečio pradžioje, nuo 1930 metų pradėtinaudoti kaip dielektrikai ir skysčiai šilumos mainams palaikyti. 1976 metais Pasaulinė sveikatosorganizacija (PSO) pirmą kartą išleido plinkos sveikatos kriterijų leidinį ,,Polichlorintiejibifenilai (PCB) ir terpenilai PCT)”, kur aptartas ir įvertintas PCB ir PCT poveikis žmonėms iraplinkai [14]. Vėliau šių junginių apžvalgos (arba duomenų bankai) papildyta naujaisduomenimis ir spausdintos įvairiais metais pakartotinai PSO ir kitų tarptautinių organizacijų:1978 − IARC (International Agency for Research on Cancer), 1982 − OECD (Organization ofEconomic Cooperation and Development), 1988 − IRPTC (International Register of PotentiallyToxic Chemicals) ir daugelyje kitų [14].1 lentelė. Halogenintųjų aromatinių angliavandenilių, esterių ir eterių pavyzdžiaiSutrumpinimas Pavadinimas FormulėPCBzPolichlorbenzenai

3C l pPCFIPolichlorfluorenaiC l pPCFnPolichlorfenantrenaiC l pPCBPolichlorbifenilaiC l pPCFlPolichloroluorantenaiC l pPCPyPolichlorpirenaiC l pOPCDFPolichlordibenzofuranaiC l pOPCDEPolichlordifenileteriaiC l pO:PCDDPolichlordibenzodioksinaiOC l p1.1. Polichlorintieji dibenzodioksinai, PCDD, ir polichlorintieji dibenzofuranai, PCDF,2,3,7,8 -Tetrachlordibenzodioksinas, TCDD ir 2,3,7,8 -Tetrachlordibenzofuranas, TCDFCl O Cl Cl ClCl O Cl Cl O Cl75 struktūriniai analogai,besiskiriantys Cl atomųpadėtimi ir skaičiumiPavyzdžiui, nuodingi aplinkoje paplitę kiti PCDD ir PCDF būtų:1,2,3,7,8 - pentachlordibenzodioksinas 2,3,4,7,8 - pentachlordibenzofuranas

5polichlordibenzofuranų (PCDF). PCB randama visur ore nuo 0,002 iki 15 ng/m 3 . Kai kuriosepramonės šakose PCB yra daugiau (µg/m 3 ). Lietaus vandenyje ar sniege PCB randama nuo 1 iki250 ng/l [14].1.3. Polichlorintųjų dibenzodioksinų, PCDD (TCDD), šaltiniaiJ. Paasvirta apibūdina tokius PCDD (TCDD) šaltinius [1]:1) TCDD yra tarpinis 2,4,5-trichlorfenolio ir 2,4,5-trichlorfenoksiacto rūgšties, 2,4,5-T(herbicidų) sintezės produktas;2) PCDD (ir TCDD) kartu su kitais polichlorintaisiais angliavandeniliais randama miestųšiukšlių pelenuose (300−500 o C temperatūros pirolizė; kur katalizatoriai yra metalai − aliuminis(Al), varis (Cu) arba geležis (Fe), optimalios sąlygos PCDD ir PCDF susidaryti, o pavyzdžiui,PCB pirolizės deguonies aplinkoje metu taip pat gaminasi PCDF); gaisro, sprogimo atvejaisPCB randama iki 8 000 mg/kg suodžių; sprogstant susidaro ir PCDF;3) papildoma de novo PCDD ir PCDF sintezė vyksta pelenuose, kai anglies, vandens, chloridų irkatalitinių metalų pėdsakų yra pačiuose pelenuose ar aplinkoje, į kurią jie išmetami;4) didelė PCDD ir chloraromatikos emisija iš gamybos ir naudojimo polivinilchloridoplastmasėmis apvilktų elektros laidų, transformatorių (ir juose naudojamų specialiųjų alyvų) ir t.t. Transformatorių ar kondensatorių gamyboje PCB koncentracija ore siekia iki 1000 µg/m 3 . Tamtikrais avariniais atvejais gali būti iki 15−16 mg/m 3 [14].5) išanalizavus automobilių (vidaus degimo variklių) išmetamąsias dujas, matyti, kad kaichlorintieji angliavandeniliai naudojami švino junginių turinčiam benzinui, PCDD ir PCDFrandama išmetamosiose dujose.2. Dioksinų ir bifenilų kaupimasis aplinkoje, gyvūnų organizme ir ekotoksiniai efektaiIšsivysčiusiose šalyse valstybiniai statistikos departamentai yra kruopščiai užfiksavę ne tik kurosuvartojimo apimtį, bet ir įvairių medžiagų, tarp jų − chloraromatinių, produkciją, tuo tarpuaplinkos apsaugos agentūrose kaupiami šių medžiagų akumuliacijos aplinkos objektuoseduomenų bankai. Toliau pateikiami JAV 1880−1980 metų duomenys. Analizuojant archyvinębendro PCDD ir PCDF kaupimosi tyrimų medžiagą Amerikos ir Europos ežerų sedimentuose,nustatyta, kad apie 1940 metus prasidėjo šių medžiagų kaupimasis (pradinis foninis lygis buvomažiau kaip 10 pg/g sausų sedimentų) ir 1970 metais pasiekė maksimumą (1 500−2 500 pg/gsausų sedimentų).AAnglies sąnaudos, mln. t/m.Chloraromat. jung. g-ba, mln. t/m.700600600ANGLIES 500500 SUNAUDOJIMAS400400CHLOR- 300300 AROMATINIŲJUNGINIŲ 200200 GAMYBA1001000 01880 1890 1900 1910 1920 1930 1940 1950 1960 1970 1980MetaiB

6pg/g (ppt) sausų sedimentų2 500 BENDRAS PCDD + PCDFKIEKIS SEDIMENTUOSE2 000Didieji ežerai1 500 Ciuricho ežeras1 00050001880 1890 1900 1910 1920 1930 1940 1950 1960 1970 1980Metai1 pav. Chlorintųjų aromatinių junginių gamyba (A) ir kaupimasis ežerų sedimentuose2.1. Polichlorintieji bifenilai (PCB)2.1.1. PCB mikroorganizmuoseApie mikroorganizmų įtaką gamtiniam PCB ciklui galima kalbėti tik aptariant šių junginiųbioakumuliaciją ir biodegradaciją (biotransformaciją).Bioakumuliacija. Ant mikroorganizmų ląstelių paviršiaus adsorbuojasi mažas patekusių įmikroorganizmus PCB kiekis. Transportavimas yra pagrindinis PCB pusiausvyrosioskoncentracijos palaikymo gyvosiose ląstelėse būdas, tačiau bioakumuliacija, matyt, vyksta ir dėlpasyviosios difuzijos. Tokios pat rūšies atsparių formų mikroorganizmai transportuoja į vidųmažiau PCB negu jautrūs, o mirusios ląstelės akumuliuoja daugiau PCB nei gyvos. Todėlmanoma, kad egzistuoja mechanizmai, padedantys ląstelėms šiuos junginius aktyviai išstumti įišorę. Eksperimentai rodo, kad, įdėjus į terpę 10 µg/l tetrachlorbifenilo (1) ir heksachlorbifenilo(2), žuvusios Chlorella pyrenoidosa (gėlavandenių žaliųjų dumblių) ląstelės po 1 val.koncentruoja pirmąjį 6 000 ir antrąjį 15 000 kartų. Šių PCB junginių koncentravimas mirusioseląstelėse buvo du kartus didesnis nei jų biokoncentravimas gyvose tų pačių dumblių ląstelėsetokiomis pačiomis sąlygomis [14]. Įvairių rūšių dumbliai, pavyzdžiui, Fragillarija crotonensis,Ankistrodesmus falcatus, Mycrocystis sp. (ląstelių koncentracija 1,6 -2, 8 •10 5 ), patekę į terpęsu heksachlorbifenilu (1 µg/l) koncentruoja atitinkamai 313 000, 959 000 ir 264 000 kartų [14].2.1.2. PCB jūros žinduolių ir paukščių organizmePirmą kartą polichlorintieji bifenilai (PCB) aptikti aplinkoje kaip teršalai Baltijos jūrosruoniuose ir silkėse 1965−1966 metais. Okeanuose PCB rasta iki 0,05−0,6 mg/l. Didelė PCBkoncentracija buvo Baltijos jūros ruonių, audinių Švedijoje, jūros liūtų Kalifornijoje, paukščiųŠiaurės Amerikos Didžiuosiuose ežeruose reprodukcinių sutrikimų priežastis. Ištyrus Baltijosjūros žieduotųjų ruonių (Pusa hispida) pateles, nustatyta, kad patelės, kurių audiniuose buvodidelė PCB koncentracija, pasižymėjo patologiniais gimdos pokyčiais. Panašus reiškinysbūdingas Baltijos pilkiesiems ruoniams (Halichoerus grypus). Patelės, kurių riebaluose PCBdaugiau negu 70 ppm, buvo nevaisingos. Išnykimas 1975−1977 metais grėsė visai Baltijospilkųjų ruonių populiacijai. Tik taršos PCB ribojimas ir papildomas maitinimas švariu maistuišsaugojo ruonius. Chlordanas ir PCB pasižymi vienodu, didesniu susikaupimo laipsniu trofinėsegrandinėse, palyginti, pavyzdžiui, su DDE (dichlordifenildichloretilenas), kuris yra pagrindinis iratspariausias skilimui DDT (dichlordifeniltrichlormetilmetano) metabolitas. Tai buvopatvirtinta šių medžiagų koncentracijos Baltijos jūros paukščių organizme ir jų kiaušiniuose

8Vidutinė bendroji PCB koncentracija žmogaus pieno riebaluose yra 0,5−1,5 mg/kg; šissvyravimas priklausė nuo donoro gyvenamosios vietos, gyvenimo būdo. Dujinėschromatografijos analizė parodė, kad žmogaus adipocituose (riebalinėse ląstelėse) ir pienerandama santykiškai didelė koncentracija daugiausiai didesnės molekulinės masės chlorintųjųPCB: 2,4,5,3’,4’-pentachlorbifenilo; 2,4,5,2’,4’,5’-heksachlorbifenilo ir 2,3,4,2’,4’,5’-heksachlorbifenilo; 2,3,4,5,2’,4’,5’-hepta- ir 2,3,4,5,2’,3’,4’-heptachlorbifenilo. Keleta kitų PCBanalogų randama daug mažiau; tai nuodingiausi (ir struktūriniu požiūriu vienoje plokštumojeišsidėstę) PCB: 3,4,3’,4’-tetra-, 3,4,5,3’,4’-penta, ir 3,4,5,3’,4’,5’-heksachlorbifenilai. Nustatyta,kad kūdikiui per dieną su motinos pienu jų patenka iki 4,2 µg/kg kūno svorio; taigi vidutinisbendras patekusių kūdikiui su pienu PCB kiekis per 6 mėn. yra 4,5 mg, palyginti su apytikriai357 mg PCB, gaunamų vėliau, per visą gyvenimą iki 70 metų (nes žindymo periodas užima 1,3proc. visos gyvenimo trukmės) [14].2.2. Visuotinis daugkartinis apsinuodijimas PCB, PBB, PCDD ir PCDF bei ekotoksiniai efektaiPolibromintieji bifenilai (PBB) yra liepsną gesinančios medžiagos. Visuotinis atsitiktinis ūminisgyvulių ir ilgalaikis chroniškas 9 milijonų žmonių apsinuodijimas šiomis medžiagomis buvęs 1972metais Mičigano valstijoje JAV, atsiktinai įmaišius šių medžiagų į gyvulių maistą. Daugelis kitųJAV teritorijų buvo apnuodytos PBB tuo periodu. Didelė PCB koncentracija randama ruoniųorganizme ir ji koreliuoja su PCDD ir PCDF koncentracija. Šie junginiai taip pat gali sukeltipatologinių efektų arba būti vienintelė jų priežastis. Tolesni tyrimai ir parodė, kad minėtoseteritorijose gyvūnų embrionų žūtį ir teratogeninius efektus gali lemti tokios priemaišos kaip PCDDir PCDF, kurių dažnai randama PCB mišiniuose. Šie junginiai sukėlė visuotinį žmoniųapsinuodijimą 1968 metais Yusho (Japonija) ir 1979 metais Yu Cheng (Taivanis). Aukų skaičiusJaponijoje siekė 1 600, o Taivanyje − 1 800 žmonių. Simptomai buvo panašūs į tuos, kuriuos sukėlėTCDD. Nustatyta, kad pagrindinės nuodingosios medžiagos buvo PCDF. Kad polichlorintiejidibenzodioksinai ir furanai (PCDD ir PCDF) yra toksinių efektų aplinkoje priežastis, žinoma nuo1970 metų, nustačius, kad PCB pirolizė deguonies aplinkoje suformuoja PCDF. Tada prisiminta irnaujai paaiškintas 1957 metų įvykis JAV maisto pramonėje, kai žuvo milijonai viščiukų, išvirusjiems maistą induose, į kuriuos iš šilumos perdavimo aparatų nutekėdavo įkaitę PCB. Ši paukščiųliga pavadinta ,,viščiukų edema” (sutinimu); vėliau tokie simptomai pasikartojo Ontario ir Erioežerų kirams, kurie pasirodė esą labiau paveikti PCB. Aptikta, kad nuodingi PCDD sukeliaidentiškų simptomų. Be to, kirų embrionų mirtingumą ir audinių pažeidimus, remiantis tyrimais,buvo galima sieti su atitinkamos koncentracijos dioksinų nuodingumu. 2,3,7,8-TCDD kiekis kirųkiaušiniuose, 1972 metais siekė 1 ng/g (1 µg/kg), o vėliau, apie 1975 metus, kai TCDD kiekis kirųkiaušiniuose sumažėjo, atsinaujino ir vaisingumas (reprodukcija) kirų kolonijose.Analizuojant archyvinę PCDD ir PCDF kaupimosi Amerikos ir Europos ežerų sedimentuosetyrimų medžiagą, nustatyta, kad šios medžiagos pradėjo kauptis (pradinis foninis lygis buvomažiau kaip 10 pg/g sausų sedimentų) apie 1940 metus ir 1970 metais pasiekė maksimumą (1500−2 500 pg/g sausų sedimentų). Įvairioms vandens bestuburių rūšims 96 val. trukmėsbandymuose, atliktuose statinėmis sąlygomis, PCB mišinių (Aroclor) LK 50 reikšmės buvo labaiįvairios: nuo 12 µg/l iki daugiau nei 10 mg/l. Atliekant bandymą laboratorijoje tekančio vandenstalpose, PCB junginių nuodingumas padidėdavo. Nuodingiausi buvo tie PCB mišiniai, kurie turėjovidutinį chloro atomų kiekį. Tai patvirtino bandymai su Daphnia vėžiagyviais. Panašus labai platusMK 50 reikšmių intervalas (0,008 − > 100 mg/l) 96 val. trukmės bandymuose nustatytas ir žuvims.Vaivorykštinis upėtakis pasirodė ypač jautrus būdamas embriono ar lervos stadijos (22 dienų MK 50− 0,32 µg/l Aroclor 1254; nestebimo Aroclor 1016, 1242, 1254 efekto lygis: per 22 dienas − 0,01µg/l).2.3. PCDD, PCDF, PCB junginių biotransformacija

11TCDD − vieni nuodingiausių gyvūnams junginių: jų MD 50 = apie 2 µg/kg. Galima palygintijų LD 50 su chlorfenoksirūgščių herbicidų MD 50 [2,3]:TCDD2,4,-D arba 2,4,5-T(vienas nuodingiausių 2,3,7,8-TCDD) (2,4-dichlorfenoksiacto, 2,4,5-trichlorfenoksiactojūrų kiaulytėms MD 50 = 0,6 µg/kgrūgštis) įvairioms rūšims MD 50 = 300−2 000 µg/kgpelėnams MD 50 = 1,157 µg/kg.žiurkėms ir žmogui = 30 µg/kg1) Imunodeficitas laboratoriniams gyvūnams pasireiškia esant 100 ng/kg dozei per parą.2) Reprodukcinės laboratorinių gyvūnų savybės sumažėja esant 10 ng/kg dozei per parą.3) Kepenų citochromo P-450 fermentai (pvz., aromatinių angliavandenilių hidroksilazė,AAH, angl. Aryl Hydrocarbon Hydroxylase, AHH; pagal substratą ECOD, angl. Ethoxycoumarin-O-deethylase)yra indukuojami vaivorykštiniame upėtakyje, doze 1−12 pmol/minmg baltymo.Nagrinėjant TCDD junginių nuodingumą, tenka analizuoti jų struktūros ypatybes.3.3. Ūminiai alerginiai ir toksiniai PCDD (TCDD) poveikio efektaiChloriniai spuogai (aknė, angl. acne) yra plaukelių riebalinių liaukų pažeidimas, labai sunkusgydyti ir susijęs su sisteminiu toksiniu (poliorganotoksiniu) organizmo pažeidimu [2]. Prieš Antrąjįpasaulinį karą medikai jau žinojo, kad chlornaftalenai ir difenilai sukelia aknės tipo efektųdarbininkams, dirbantiems su šiais junginiais. Apie 1987 metus buvo žinoma 20 pramoniniųnelaimių, kai darbininkai patyrę TCDD, trichlorfenolių kartu su šarmais poveikį (dažniausiaiherbicidų gamyboje). Pirminė odos reakcija buvusi cheminis nudegimas, bet vėliau, praėjussavaitėms ar mėnesiui, išsivystydavo aknė (nepagydomi spuogai) su sisteminiais sutrikimais:porfirija (porphyria cutanea tarda), hiperpigmentacija, centrinės ir periferinės nervų sistemossutrikimais, kepenų, inkstų, kasos sutrikimais, psichikos sutrikimais, hiperlipidemija ir (arba)hipercholesterinemija (t. y. riebalų ir cholesterino kiekio kraujyje padidėjimu) [2].3.4. Uždelsti ilgalaikiai efektai esant ūminiam apsinuodijimui TCDD ir PCBApsinuodijus su TCDD dirbusiems mokslininkams po dvejų metų pasireiškė tokie simptomai:1) asmenybės pokyčiai,2) energijos praradimas,3) regos sutrikimai,4) skonio sutrikimai,5) miego sutrikimai,6) raumenų, judesių koordinacijos sutrikimai.Letalių TCDD dozių efektai yra uždelsti: mirtis ateina apytikriai po 10 dienų, kai gauta dozė.4. Nuodingo dioksinų ir bifenilų veikimo mechanizmai (bendrieji aspektai)Kodėl šiandieną taip domimasi šių junginių veikimo mechanizmu? Atsakymai būtų, kad:1) polichlorintieji dioksinai, kaip ir bifenilai, taip pat poliaromatiniai angliavandeniliai gyvuosiuoseorganizmuose (žuvyse, šiltakraujuose ir t. t.) suformuoja kancerogeninius metabolitus, ir šios reakcijos vykstadėl kepenų ląstelių citoplazmos fermentų − citochromo P-450 monooksigenazių veiklos (katalizės).Susiformuoja iš dalies dehidrochlorintieji aromatiniai angliavandeniliai, dioksinai, bifenilai, kartais turintysepoksidines, vėliau dihidrodiolines (su 2 OH grupėmis žiede) grupes ir galintys sudaryti aduktus su DNRheterociklinėmis bazėmis (žr. skyrių ,,Policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA) aktyvavimas ...”)2) pastebėti faktai ir gauti eksperimentų rezultatai: a) didelį PCB kiekį riebaluose turinčios ruonių patelės yranevaisingos (žr. 2.1.2), b) esant gamtinėje aplinkoje daug PCB, PCDD ir PCDF gyvūnų embrionai žūsta (žr.2.2), c) aromatinių angliavandenilių (Ah) receptorius priklauso steroidinių hormonų receptorių šeimai ir yraaktyvuojamas PCB, TCDD ir kitų (poli)aromatinių junginių (žr.5.1). Todėl galima manyti, kad PCB, TCDD, PCDFir poliaromatinių junginių struktūra panaši į steroidinių hormonų (t. y. turi svarbių hormonų struktūros elementų)ir todėl trukdo normaliai lytinių hormonų sintezei stuburinių (žinduolių) organizme bei kartu slopina normalųlytinį individų brendimą, lytinius požymius ir vaisingumą.

12Tik žinant šiuos mechanizmus galima atrinkti mažiau nuodingas medžiagas, diegiamas įgamybą, ir rasti priešnuodžius (vaistus) apnuodytam organizmui ar priemonių padaryti šiasmedžiagas nekenksmingas.4.1. TCDD patekimas į ląstelę ir poveikis membranoms1. Manoma, kad TCDD patenka į ląstelę pasyvios difuzijos būdu. Nors nėra eksperimentiškainustatyta, kad šis junginys aktyviai transportuojamas į ląsteles, bet yra tyrimų rezultatų, kad vienpasyvios difuzijos mechanizmas neįvertina šio cheminio junginio sukeliamų efektų.2. Kadangi nustatyta, kad TCDD stimuliuoja ląstelių augimą, riebalinę kepenų infiltraciją,epidermio ląstelių hiperplastinę proliferaciją (dauginimąsi), padaryta prielaida, kad membraniniaiefektai turi nemažą įtaką TCDD nuodingumui (Greelee & Neal, 1985).3. Įrodyta, kad TCDD mažina kai kurių baltymų ir fermentų kiekį bei aktyvumą plazminėjemembranoje:− membraninę ATP-azę (Peterson ir kt., 1979 ),− lipoproteinų lipazės kiekį ir aktyvumą,− mažo tankio lipoproteinų receptoriaus kiekį.4. TCDD efektai panašūs į epidermio augimo faktoriaus, EAF (angl. Epidermal Growth Factor),poveikį membranos komponentams:− didina proteinkinazės C aktyvumą plazminėje membranoje (manoma, kad šį fermentąaktyvina EAF fosforilinimo reakcija),− aktyvina fosfolipazę C plazminėje membranoje,− reguliuoja EAF receptoriaus lygį (koncentraciją) plazminėje membranoje.Manoma, kad pastarieji į epidermio augimo faktoriaus panašūs aktyvumai gali būti susiję su odospažeidimais − chlorakne ir kitais ūminiais dermatitais.4.2. TCDD ir PCB sukelti vidiniai biocheminiai ląstelių pokyčiaiJie pasireiškia: 1) hormonų ir receptorių kiekio kitimu ir 2) fermentų indukcija.1) Hormonų ir receptorių kiekio kitimas:− tiroidinio hormono,− steroidų metabolizmo fermentų (kiekio kitimas),− EAF (epidermio augimo faktoriaus) receptoriaus,− gliukokortikoidų receptoriaus,− estrogenų receptoriaus,− progesterono receptoriaus,− Ah (aromatinių angliavandenilių) receptoriaus.2) Fermentų indukcija:− glutation-S-transferazės,− gliukuroniltransferazės,− DT-diaforazės,− ornitindekarboksilazės,− δ-aminolevulino rūgšties sintazės,− epidermio transgliutaminazės,− kepenų DNR polimerazės B,− aromatinių angliavandenilių hidroksilazės (mišrios funkcijos oksigenazės).(Riebiu šriftu pažymėtų fermentų indukcija ir katalizuojamos reakcijos aprašytos toliau).A. Braun ir kiti nustatė, kad PCB (Nr 49) gali susirišti ir KOVALENTIŠKAI SUSIRIŠA suDNR ir baltymais, išskirtais iš žiurkių ir viščiukų hepatocitų. Tai matyti bandymuose su

13radioaktyviąja anglimi 14 C žymėtu 49-u PCB, aktyvintu mikrosomų frakcijos fermentais; surišamasPCB kiekis:− DNR: 1,2−3,5 pmol/mg DNR,− Baltymui: 1 050−560 pmol/mg baltymo.5. Receptorių kiekio pokyčiai: aromatinių angliavandenilių (Ah) receptoriusDioksinų receptorius gyvūnų ląstelėse atrastas 1975 metais. Tada pradėta suprasti, kad ne tikPCDD ir PCDF, bet ir kiti chlorintieji ar bromintieji panašios struktūros junginiai, sukelia tokiuspačius efektus ir galėtų būti panašaus veikimo mechanizmo. Koks Ah receptoriaus vaidmuo šiamemechanizme?Aromatinių angliavandenilių (angl. aromatic hydrocarbons, Ah) receptorius − tai stuburiniųorganizmo kepenų ląstelių baltymas, surišantis šiuos junginius, patekusius į ląsteles. Manoma, kadtai yra citoplazmos baltymas (citozolinė forma turi molekulinį svorį 270 kDa), kuris, surištas suaromatiniais angliavandeniliais, transformuojasi į aktyviąją formą ir keliauja į branduolį(branduolyje randama Ah receptoriaus forma − tai 180 kDa molekulinio svorio baltymas). Nuo Ahreceptoriaus atradimo pradžios daug diskutuota apie gyvūnų jautrumą TCDD ir PAA, nagrinėjantklausimą, ar visi gyvūnai vienodai jautrūs vienodai šių nuodingų junginių koncentracijai. Dirbantsu dviem eksperimentinėmis, veislinėmis pelių linijomis: C57BL/6J ir DBA/2, pastebėta, kadgyvūnėlių jautrumas TCDD skiriasi bent 100 kartų. Panaudojant radioaktyviai žymėtą TCDD*,kurio ekvivalentiškas kiekis susirišdavo su Ah receptoriumi, nustatyta, kad DBA/2 pelių linija turiAh receptoriaus tiek mažai (mažiau 1 femtomolio miligramui citozolio baltymo), kad jo beveikneįmanoma susekti. Tuo tarpu tais pačiais bandymais su radioaktyviuoju TCDD* C57BL/6J peliųlinijoje užregistruotas Ah receptoriaus kiekis − 40−120 femtomolių/mg citozolio baltymo.Prieš kelerius metus pagaliau nustatyta, kad skirtingų rūšių ir net genetinių linijų gyvūnų jautrumasTCDD ir PAA labai skiriasi, nes gyvūnai turi skirtingą Ah receptoriaus kiekį ląstelėse.IAhreceptoriusIIKiekis: 10−100 fmol/mg baltymo Kiekis: < 1 fmol/mg baltymoIĮvairūs neveisliniai graužikai (nelinijiniai)TriušiaiAvysKai kurie paukščiaiKatėsŠeškaiKiaulėsPrimataiUpėtakiaiIIKirmėlėsVarlėsBalandžiaiKalakutaiKarvėsLašišos− − − − − − − − − − − − − − − − − − − −Antrąją grupę sudaro TCDDmažiau pažeidžiami gyvūnai5.1. Kodėl organizmai turi Ah receptorių, kokia jo funkcijaApie 1991 metus susiformavo dvi pagrindinės Ah receptoriaus vaidmens kepenų ląstelėsehipotezės.Pirmoji hipotezė. Ah receptorius suriša tokius junginius kaip benz[α]pirenas ar TCDD irdalyvauja detoksikacijoje (darant nekenksmingus oksidacijos reakcijomis ir tirpumo padidinimu beišalinant iš organizmo su vandeniu), padėdamas aktyvinti, tiksliau, sintetinti keliolika įvairiųfunkcijų oksigenazių (citochromo P-450 sistemos fermentų).Antroji hipotezė. TCDD gali pakeisti Ah receptoriui (apgauti receptorių) natūralų ląstelės vidausligandą, pavyzdžiui, steroidinius hormonus. Tai reikštų tik tiek, kad jokios specialios detoksikacijos

14funkcijos kepenų ląstelių citochromo P-450 fermentai ir aromatinius angliavandenilius surišantisbaltymas (receptorius) neatlieka, o tik tradiciškai dalyvauja steroidinio tipo poliaromatinių struktūrųhidroksilinimo (oksidacijos) reakcijose, ir kai kurie autoriai [6] net vadina citochromo P-450monooksigenazes mišrios funkcijos oksidazėmis, MFO (angl. Mixed Function Oxygenases) [2].Taigi, pagal antrąją hipotezę, Ah receptorius ląstelėje yra ne kas kita, kaip mutavęs steroidiniųhormonų receptorius. Tai lyg ir patvirtintų gausios homologijos pirminėje šių dviejų baltymųaminorūgščių sekoje. Dabar vyrauja nuomonė, kad didžiulei steroidinių receptorių (trijodtironino,retinolio rūgšties, dihidroksivitamino D 3 , estradiolio, kortizolio, androgenų, progesterono,aldosterono) genų šeimai gali priklausyti ir Ah receptorius [16]. Bet tarp jų yra ir skirtumų:1) TCDD negiminingas (nesusiriša su) steroidinių hormonų receptoriui;2) antikūnai, surišantys kepenų gliukokortikoidinių hormonų receptorių (monokloniniai antikūnai),neveikia Ah receptoriaus (t. y. nesukimba (konkuruodamas su juo nereaguoja).TCDD = LL Ą S T E L ĖLB r a n d u o l y sSurišimas Transformacija SpecifinėsL AhR−L AhR−L DNR AhR−LsekosAhRAktyvuotasNeaktyvuotasreceptoriusreceptoriusReguliuojantisgenasTransliacijaBaltymasA−A−Apadidėjusigenų produktųtranskripcijaA−A−AA−A−ATranskribuotai-RNRCitochromasP-450,(CYP1A1 ir CYP1A2)Kiti baltymaiDaugybiniaiatsakai (funkcijos)L Ą S T E L ĖCitoplazminė AhBranduolinė Ahreceptoriaus formareceptoriaus forma270 kDa 180 kDa3 pav. Numanomas TCDD ir panašios struktūros giminingų junginių veikimomechanizmas ir Ah receptoriaus vaidmuo [2, 16]

15Įdomus faktas, kad aktyvuotą Ah receptoriaus formą, AhR−L (žr. 3 pav.), apdorojus proteolitiniubaltymu tripsinu, iš jos atskeliamas 16 kDa fragmentas, ji nebetenka savybės susirišti su DNR, norspats TCDD lieka susirišęs su ja. Tą pačią savybę, tačiau tik su savu substratu, turigliukokortikoidinis receptorius.Ah receptorius, kaip ir kiti steroidinių hormonų receptoriai, yra susijęs su šiluminio šoko baltymais(angl. heat shock proteins, hsp). Nustatyta, kad Ah R asocijuoja su šiluminio šoko baltymu hsp-90.Manoma, kad Ah receptorius susideda iš trijų subvienetų, iš kurių du suriša TCDD, o vienas −hsp-90 baltymą. 1990 metais nustatyta, kad gliukokortikoidinio receptoriaus ketvirtinėje (skirtingųsubvienetų) struktūroje yra hsp-90 baltymas. Progesterono receptoriaus atveju (valant šį receptoriųimunoafinine chromatografija) nustatyta, kad jis susirišęs ne tik su hsp-90, bet ir su hsp-70 beikitais mažesnės molekulinės masės šiluminio šoko baltymais (54, 50, 23 kDa) [2].Todėl šie faktai verčia manyti, kad Ah receptorius yra tam tikro tipo mutavęs steroidinių hormonųreceptorius. O pati sąveika su universaliais stresiniais baltymais hsp dar kartą rodo tiesioginį Ahreceptoriaus ryšį su ląstelės reakcijomis stresinėmis (ekstremaliomis) sąlygomis.5.2. Ah receptoriaus TCDD ir PAA surišimo centrai. Struktūros ir aktyvumo ryšio reikšmėekotoksikologinei prognozeiJohn Ashby apžvalgoje ,,Two million rodent carcinogens? The role of SAR and QSAR in theirdetection” (Mutation Res., 1994, vol. 305, p. 3−12) pristato dibenzodioksinų ir jų sulfo- bei azoanalogųformules, nurodydamas junginius, kurie yra aktyvūs dermatitų (chloraknės, chloriniųspuogų) sukėlėjai ir yra neaktyvūs junginiai:AktyvūsNeaktyvūsCl O Cl OCl O Cl OClClCl Cl Cl O ClNCl N Cl Cl ClOClClCl O ClCl S Cl4 pav. Aktyvių (nuodingų) ir neaktyvių PCDD ir jų struktūrinių analogų molekulių formosPagal J. Ashby, kairėje įrėmintos formulės atstovauja analogams − aktyviems chloraknėssukėlėjams, ir rodo molekulės dydį, tinkamą sąveikai su Ah receptoriumi.TCDD ir jo struktūriniai analogai surišami Ah baltymo molekulėje ir atitinkamuosemonooksigenazių fermentuose (AHH etc.). Furanai, kaip ir dioksinai, vienodai gerai susiriša su

16Ah receptoriumi. Šių organinių molekulių surišimo centras − tai plokščia hidrofobinė surišimo vieta1,0 x 0,3 nm [2].1,4 nm1,0 nmX X + + + +0,3 nm + + 0,7 nmX X + + + +Nuodingiausias iš dioksinų: 2,3,7,8-TCDD5 pav. TCDD surišimo vietų plotai aktyviajame Ah receptoriaus centreJ. Paasvirta pristato didesnio ploto TCDD surišimo vietą (1,4 x 0,7 nm) [1]. Pagal molekulinęgrafiką, t. y. molekulės aprašymą van der Valso (van der Waals) paviršiais ir elektronuspritraukiančiais (+) ar atstumiančiais (−) ploteliais, cheminių junginių struktūros atrodytų taip:Nuodingiausias PCB analogasNenuodingas PCB analogas3,3’,4,4’,5-pentachlorbifenilas3,3’,4,5,5’-pentachlorbifenilasPCB 126 PCB 1276 pav. Nuodingų ir nenuodingų PCB analogų molekulinės grafikos pavyzdžiaiKai tik vienas Cl atomas PCB 126 skelete (4’) pasikeičia (į 5’) taip, kaip yra PCB 127, AAHindukcija sumažėja 50 000 kartų (127 PCB sudaro 1/50 000 PCB 126 AAH indukcinioaktyvumo). Kitos dioksino tipo struktūros yra polihalogenintieji antracenai, azobenzolai.Nuodingiausias furanas2,3,4,7,8,-PCDFPagal Landers ir Brunce (1991), kiek didesnę surišimo vietą nei PCDD turi poliaromatiniaiangliavandeniliai (PAA), pavyzdžiui, benz[α]pirenas, t. y. 3-metilcholantrenas.Ah receptoriaus PAA surišimo centras1,4 nm0,7 nmXRezultatai tyrimų, kur analizuoti PCB,PCDF ir kiti struktūriniai analogai, rodo, kad: modelinių junginių molekulinės geometrijos irstruktūros nustatymas rentgenostruktūriniais, magnetinio branduolių

17rezonanso, ar masių spektrometrijos metodais gali būti panaudotas aplinkos cheminių teršalų nuodingumuiprognozuoti; tai įmanoma atlikti, žinant receptoriaus aktyviojo centro ir tiriamų nuodingų junginių struktūrą(fizikines, chemines ir biologines savybes), t. y. struktūros ir aktyvumo ryšį (SAR).6. PCDD ir PCB indukuojami fermentai6.1. Glutation-S-transferazės aktyvavimasKepenų ląstelėse yra keturios skirtingos glutation-S-transferazės formos. Jų molekulinissvoris yra apie 50 000 Da ir jos turi skirtingas K M tiems patiems substratams.Glutation-S-transferazių funkcijosIDalyvauja konjugacijos reakcijoseSvetimus ląstelei nuodingusorganinius junginius josverčia mažiau nuodingaisir tirpesniais vandenyje.Pradiniai junginiai yra: halogenintiejialifatiniai ir aromatiniaiangliavandeniliai, kai.kurie iš jų − prokancerogenaiDalyvauja konjugacijos reakcijoseReguliuoja organinių anijonus kiekįir srautus. Šitaip, pavyzdžiui, kepenyseatsiranda tulžies pigmentai −bilirubinas ir cholio rūgštys bei kt.Glutation-S-transferazė B identiškažinomam kepenų baltymui ligandinui,intensyviai tirtam dėl jo vaidmensorganinių anijonų transporte įkepenisIIPatekus į gyvūnų organizmą alifatinių (alkil-) arba aromatinių (aril-) halogenintųjųangliavandenilių, pavyzdžiui, brombenzeno ar chlorbenzeno, su šlapimu išsiskiriahalogenalkil- arba halogenarilmerkaptūrinės rūgštys, pavyzdžiui, chlorbenzenmerkaptūrinėrūgštis:C l −− S − CH 2 − CH − COOHCH 3 − CO − NHReakcija vyksta taip:(G−SH = γ Glu−Cys−Gly)Glu Cys Gly Glutation-S-NH 2-transferazėC l − + HOOC− CH 2 −CH 2 − C−CO−NH− CH − CO − NH− CH − COOHH CH 2 H H 2 OSHClGlutation-S--transferazė NH 2HOOC− CH 2 −CH 2 − C−COOH + S + HOOC − CH 2H 2 O H H 2 N CH NH 2COOHγ-Glu S-Cl-Phe-Cys GlyC l − − S−CH 2 −CH−COOH + CH 3 −CO−KoANH 2Acetilkofermento AtransferazėATPS-chlorfenilcisteinasAcetilkofermentas A

18Acetilkofermento AtransferazėATPC l − − S − CH 2 − CH − COOH + ADP + P i + KoACH 3 − CO − NHpara-chlorfenilmerkaptūrinė rūgštis7 pav. Glutation-S-transferazės katalizuojama reakcija − konjugacijos reakcijų pavyzdys6.2. Gliukuranoziltransferazės aktyvavimasUridindifosfatgliukuranoziltransferazės (UDF-gliukuranoziltransferazės), UGT, žmogaus irkitų žinduolių kepenų ląstelėse yra citoplazmos (citozolio mikrosomų frakcijos) fermentai,katalizuojantys įvairių fenolių, arilaminų, steroidų, bilirubino ir t. t. gliukuronizaciją (t. y.konjugacijos reakciją su gliukurono rūgštimi).Šie izofermentai yra kilę iš dviejų multigeninių didžiųjų šeimų: pirmos − UGT1A ir antros −UGT2A/UGT2B. Žmogaus kepenyse yra sintetinami net penki skirtingi UGT genų produktai.Gliukoziduronidai stuburinių gyvūnų organizme ir yra tie glikozidiniai produktai ląsteleinuodingų aromatinių ar aliciklinių alkoholių, aminų, kurie šalinami iš organizmo. Sumarinėkonjugacijos reakcija atrodytų taip:UGTUDF-gliukurono rūgštis + R-OH R-O-gliukuronidas + UDFNuodingas (fenolgliukoziduronidas) Uridindifosfatasalkoholis(pvz., fenolis)H HCOOHOOFenolgliukoziduronidasHO OHHH HOH8 pav. UDF-gliukuranoziltransferazės katalizuojama aromatinių junginių konjugacijosreakcijaBūtina pažymėti, kad, nepaisant to fakto, jog susidaro ląstelei nuodingų medžiagų konjugatai,daugelis jų išlaiko nuodingąsias (reaktingumo, kancerogenines) savybes. Pavyzdžiui, N-hidroksiarilaminų N-gliukuronidai taip pat veikia kaip tiesioginiai kancerogenai žmogaus audiniųląstelėse ten, kur praeina šalinami. Transportuojant su tulžies rūgštimis ar šlapimu, kancerogeniniopoveikio taikiniu tampa atitinkamai tiesiosios žarnos epitelio arba šlapimo pūslės epitelio ląstelės[12].6.3. δ-aminolevulino rūgšties sintazės (AmLRS) aktyvavimasCheminiai junginiai, pavyzdžiui, TCDD, heksachlorbenzolas, įvairūs medikamentai(barbitūratai, estrogenai), chroniškas alkoholio vartojimas [10]), apsinuodijimas švinu sukeliaporfiriją. Jos priežastis − padidėjusi δ-aminolevulino rūgšties sintazės (AmLRS) fermentosintezė. Šiame aktyvavime TCDD yra pats stipriausias iš žinomų porfiriją sukeliančių agentų.

19Porfobilinogeno, protoporfirino IX pirmtako , (t. y. vieno iš keturių pirolinių žiedų segmento)sintezė vyksta taip:O AmLRS O AmLRSHOOC-CH 2 -CH 2 -C-S-KoA + H 2 N-CH 2 -COOH HOOC-CH 2 -CH 2 -C-CH-COOHNH 2 CO 2Sukcinil-KoA Glicinas α-Amino-β-ketoadipo rūgštis(surišta su AmLRS fermentu)AmLRSOHOOC-CH 2 -CH 2 -C-CH 2 -NH 2CO 2δ-aminolevulino rūgštisOPorfobilinogenas2 HOOC- CH 2 -CH 2 -C-CH 2 -NH 2 HOOC CH 2 −-COOHH 2 O(aldolinė CH 2 CH 2kondensacija)C CCH 2NH 2CNHCH9 pav. δ-Aminolevulino rūgšties sintazės (AmLRS) aktyvacijos reakcija irpasigaminantys tarpiniai hemo sintezės produktaiIš keturių sudėtingų porfobilinogeno molekulių serijos reakcijų susidaro protoporfirinas IX. Būtentjis ir būna hemoglobino, mioglobino ir daugelio citochromų sudėtyje. Čia kalbama apie kepenųląstelių porfiriją (esti ir eritropoetinė porfirija).Protoporfirinui IX suyrant, susidaro tulžies pigmentai: bilirubinas ir biliverdinas. Esant šių hemosintezės sutrikimų ligonio šlapime yra neįprastai didelė porfirino (uroporfirino) koncentracija.6.4. Ornitindekarboksilazės, ODK, aktyvavimasReakcijų esmė: ornitinas, gautas iš karbamido ciklo, dekarboksilinamas iki amino − putrescino.Taigi ODK katalizuojama reakcija − kelias į poliaminų (putrescino, kadaverino, spermidino)sintezę. Indukuojant ODK kepenų ląstelėse, stiprėja RNR sintezė. Ilgalaikė ODK indukcijaskatina vėžinių židinių atsiradimą.Taigi ODK indukcija vyksta įvairiuose audiniuose[9].Esant normai:− dėl augimo hormono poveikio, t. y. ląstelei augant, dalijantis ir aktyviai funkcionuojant;Esant patologijai:− kepenų ląstelėse dėl 3,4-benzpireno, 3-metilcholantreno, fenobarbitalio (piktybinių augliųsusidarymą skatinančio junginio) ir kitų policiklinių bei halogenaromatinių junginių(PCB,TCDD) poveikio; indukuojama ne tik ODK, bet ir RNR-polimerazė I, nuo cAMPpriklausančios proteinkinazės, mikrosominės (cit. P-450) monooksigenazės ir t. t.;− žarnyno epitelyje N’-metil-N’-nitro-N’-nitrozoguanidinas, NG (patekęs intrarektaliniubūdu), sukelia stiprią ODK ir S-AMDK (S-adenozilmetionindekarboksilazės) indukciją;paprastai jis sukelia skrandžio (virškinamojo trakto) vėžį;− kancerogenai, kurių taikininis organas yra šlapimo pūslė, patekę peroraliniu būduaktyvuoja ODK ir S-AMDK šlapimo pūslės epitelyje; cheminiai agentai − tai furiliniai,formamidiniai dariniai, pavyzdžiui: N-[-4-(5-nitro-2furil)-2-tiazolil]-formamidas ir 2-amino-4-(5-nitro-2-furil)tiazolas;− odos ląstelėse kancerogenezės promotoriai (kokancerogenai), pavyzdžiui, forbolo esteriai,

20krotono aliejus, aktyvuoja ODK ir skatina putrescino ir spermidino kaupimąsi; vitaminai Air E bei retinoidai, inhibuojantys odos vėžio promociją (skatinimą), geba mažintiepiderminės ODK indukciją.NH 2 - C NHCH 2 -CH 2 -CH 2 -CH-COOH KARBAMIDONH NH 2 CIKLASArgininasarginazėNH 2 −C NHCH 2 CH 2 CH 2 - CH-COOH NH 2 -CO-NH 2O NH 2 karbamidasGlu-CitrulinasOrnitinasNH 2 -CH 2 -CH 2 -CH 2 -CH-COOHKarbamoilfosfatas −H 3 PO 4 NH 2O −ODKNH 2 −C−O−P−O − CO 2O O PutrescinasNH 2 -CH 2 -CH 2 -CH 2 -CH 2 -NH 2S-adenozilmetioninasAdS-AMDKCH (CHOH) 2 - CH-CH 2 -S-CH 2 -CH 2 -CH-COOH5’-CH 3 S-adenozinas (5-metiltio-Ad)O CH 3 NH 2 SpermidinasNH 2 -CH 2 -CH 2 -CH 2 -NH CH 2 -CH 2 -CH 2 -CH 2 NH 2S-adenozilmetioninasS-AMDK5’-CH 3 S-adenozinasSperminasNH 2 -CH 2 -CH 2 -CH 2 -NH CH 2 -CH 2 -CH 2 -CH 2 NH-CH 2 -CH 2 -CH 2 -NH 2?KANCEROGENINIAI PROCESAI ? (ląstelių DNR sintezės aktyvėjimas)10 pav. ODK ir S-AMDK katalizuojamos reakcijos1. Natūraliai poliaminai dalyvauja ląstelei ruošiantis DNR sintezei (replikacijai); jų koncentracijadidžiausia G 1 fazės pabaigoje, t. y. prieš S fazę (DNR replikaciją) ir vėliau einantį ląstelėsdalijimąsi.2. Sperminas ir spermidinas aktyvuoja genų ekspresiją; kaip ir kiti poliaminai, jie yra baziniai irgali konkuruoti su histonais už sąveiką su DNR; nustatyta net kovalentinė DNR ir poliaminųsąveika.3. Poliaminai aktyvuoja:− DNR polimerazę B (bet ne A − žiurkių smegenų audinyje);− RNR polimerazę, jos subvienetų fosforilinimą;− įvairias nuo cAMP nepriklausomas proteinkinazes.Taigi kancerogenezės indukcija polichlorintaisiais aromatiniais ar poliaromatiniais junginiais vykstamažiausiai dviem frontais*:1) DNR pažeidimu, t. y. viengrandžiais DNR trūkiais, susidarančiais po mikrosominio PAA, PCB arPCDD, PCDF junginių aktyvavimo ir kovalentinės sąveikos aduktų su hetrociklinėmis bazėmis susidarymo;2) Papildomu transkripcijos ir transliacijos aktyvavimu, susidarančiu dėl ODK ir S-AMDK fermentųaktyvavimo ir perteklinės poliaminų sintezės.

21* Šios išvados apibendrina minėtus eksperimentinius faktus, tačiau neapima visų galimųkancerogenezės indukcijos mechanizmų, pavyzdžiui,: a) reparacinės sistemos fermentų pažeidimų;b) mutacijų ar inaktyvavimo auglių augimą supresuojančių genų, pavyzdžiui, p53, RB, bcl-2(ląstelės ciklo kontrolės baltymų genų); c) būtinos įgimtos (onkogeninės transformacijos) mutacijosviename iš alelių; d) papildomo aktyvavimo (reguliacijos sutrikimų) daugelio stadijųkancerogenezės procese.6.5. Poliaminai kaip biocheminiai vėžinių ligų žymikliaiPutrescino ir spermidino kiekis kai kurių auglių atveju, kaip ir ODK ir S-AMDK aktyvumopadidėjimas k o r e l i u o j a su auglio piktybiškumo laipsniu ir jo augimo greičiu.Sumarinis 30poliaminųkiekis 25 (R =0,594)šlapime,Poliaminaimg/24 val. 2015R=0,89110 Karcino- Nukleozidaiembrioninis(R=0,658)5 antigenas(R=0,259)0Iki gy- Gydant Po efekdymotyvausgydymo11 pav. Biocheminių vėžinių žymiklių pasirodymas šlapime ir jų koreliacija su ligos eiga irprognozeR − koreliacijos koeficientas, kurio dydis gali kisti nuo 0 iki 1; kuo didesnis R (artimesnis vienetui),tuo didėja tikimybė, kad išsivystęs auglys bus piktybinis.6.6. PCDD tipo junginių detoksikacija: taikininis organas ir jo fermentaiNors didelė monooksigenazės koncentracija yra randama kepenyse, tačiau taip pat gali būtiaptinkama ir daugelyje kitų audinių, pavyzdžiui, gonadose, inkstuose, žarnyne, žuvų žiaunose,širdyje [7]. Žinoma, kad detoksikacijos reakcijos, katalizuojamos multifermentinio citochromo (P-450 ir kitų fermentų) komplekso ir kitų fermentų, vyksta dviem stadijomis:Detoksikacija multifermentiniu kompleksukepenų ląstelėseI stadijaMonooksigenacijaII stadijaKonjugacijaĮ organinį junginį įvedama reakcinga poliari- I stadijoje modifikuoti organiniai junginiainė grupė, padidinanti jo tirpumą vandenyjetoliau jungiami su endogeniniais substratais:ir padaranti jį tinkamesnį substratą II− tripeptidu glutationu (G-SH)stadijos fermentams. − sulfatu,Dažniausia reakcija: O 2 redukci- − gliukurono rūgštimi.ja iki OH.

22Daugelis metabolinių oksidacijos reakcijų Istadijoje katalizuojamos multifermentiniokomplekso − citochromo P450 monooksigenazių.Jų randama kepenų ląstelių endoplazminiametinkle (,,mikrosomų” frakcijoje) irjų aktyvumas priklauso nuo mikrosomų elektronųtransporto sistemos (ETS) fermentų aktyvumo(su membranomis surišto hemoproteininioarba flavoproteininio komplekso).II stadijos reakcijų rezultatas − vandenyje tirpuskonjugatas, kuris yra lengviau šalinamas iš ląsteliųir organizmo.James nustatė, kad žuvų (kaip ir kitų organizmų)kepenyse konjugacijos reakcijas katalizuojafermentai: 1) glutation -S- transferazė,2) uridindifosfato gliukuronidazė.Mikrosominė fermentų sistema susideda iš citochromo P-450 ir flavoproteino (vadinamo NADPH -citochromo P-450 reduktaze arba NADPH citochromo c reduktaze). Flavoproteinas ir kartaiscitochromas b 5 perneša elektronus redukuodamas citochromą P-450 [6]. Taigi citochromas b 5 ,NADH, NADPH-citochromo c reduktazė yra ETS (elektronų transporto sistemos) komponentai.Eksperimentais nustatyta, kad kepenų ląstelių citochromo P-450 sistemos oksigenazės dalyvaujaantinksčių hormonų gamyboje, t. y. galutinėje stadijoje − hidroksilinant steroidinius hormonus[2], taip pat riebalų rūgščių metabolizme [6]. Tačiau šios vadinamosios monooksigenazės yraindukuojamos įvairios struktūros aromatinių junginių. Kai kurie autoriai citochromo P-450monooksigenazes vadina net mišrios funkcijos oksidazėmis, MFO [6]. Klasikiniu būducitochromo P-450 sistemos induktoriai yra skirstomi į: 1) poliaromatinių angliavandenilių tipoir 2) fenobarbitalio tipo induktorius [6]. Tačiau tai jau senstelėjęs požiūris, nes dabar randama visdaugiau junginių (klasių), kurie aktyvuoja cit. P-450 monooksigenazes, ir identifikuojama visdaugiau konkrečias reakcijas katalizuojančių monooksigenazių. Pažymėtina, kad indukcijoslaipsnis taip pat gali kisti priklausomai nuo analizuojamų gyvūnų rūšies (žr. poskyryje apie Ahreceptorių), lyties, hormonų kiekio ir temperatūros [6].CHEMINIAI INDUKTORIAIMONOKSIGENAZĖS IR SPECI-FINIS JŲ AKTYVUMAS [4]Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, PAAAAH: aromatinių angliavandenilių hidrok-Fenobarbitalio tipo junginiaisilazė − cit. P-450 A, B, E formosPolichlorintieji bifenilai, PCBjų specifinis aktyvumas:Polichlordibenzodioksinai, PCDDEROD: 7-etoksirezorufin-O-deetilazėPolichlordibenzofuranai, PCDFECOD: etoksikumarin-O-deetilazėHormonai (steroidiniai)PeROD:7-pentoksirezorufin-O-dealkilazėDimetilnitrozaminasMROD: 7-metoksirezorufin-O-demetilazėPolichlorintieji kamfenai (aldrinas) AE: aldrin-epoksidazėEritromicinasErtmcD: eritromicin N-demetilazėAMPD: aminopirin N-demetilazėDMNAD: dimetilnitrosamin N-demetilazėČia pateikta fermentų − biologinių žymiklių pavadinimų santrumpų, kurių pagrindinės (EROD,ECOD) yra dažniausiai literatūroje vartojamos ir kartais pateikiamos be paaiškinimo lyg savaimesuprantamas dalykas; šia santrumpa žymimas transformuojamo sintetinio substrato ir reakcijąkatalizuojančio fermento pavadinimas.Nuo 1987 metų induktoriai jau klasifikuojami pagal indukuojamų citochromo P-450 genųšeimą. Nustatyta, kad egzistuoja daugybė citochromo P-450 formų (gelelektroforezėspoliakrilamide būdu naudojant detergentą − natrio dodecilsulfatą) ir kad monooksigenaziųaktyvumas priklauso nuo skirtingų citochromo P-450 izofermentų santykinio kiekio, esančioendoplazminiame tinkle (“mikrosomose”) [6]. Tik keli citochromai P-450 yra atsakingi užcheminių junginių aktyvavimą gyvūnų ir žmogaus organizme [4].:Citochromo P-450 formos (monooksigenazės) ir bendrosios jų funkcijos [4]:

23FormaFunkcijaP450IA1 (CYP 1A1) Policiklinių aromatinių angliavandenilių,P450IA2arilaminų (prokancerogeninių junginių)aktyvavimasP450IIBP450IIEP450IIIABioaktyvavimas kai kurių ksenobiotikų irnuodingų deguonies formų (peroksidiniųradikalų) gamybaPavyzdžiui, PAA ir PCB indukuoja citochromo P-450 formą P-450E.Specifinis monooksigenazių aktyvumas [4]P450IA1P450IA2P450IIBP450IIEP450IIIAERODMRODPeRODAMPDAEDMNADErtmcDPavyzdžiui, viščiukų kepenyse gali būti indukuojama taip pat nemažai citochromo P-450šeimos oksigenazių [4].5 lentelė. MROD, EROD ir PeROD aktyvumas viščiukų embrionų kepenyse 24 val. veikusvienintele induktoriaus doze_______________________________________________________________________________________A k t y v u m a s, (pmol rezo-Induktorius Dozė rufino/mg mikrosomų baltymo per minutę)(kiaušiniui) MROD EROD PeROD_______________________________________________________________________________________Kontrolė 0 13 52 1TCDD 5 ng 1 850 6 520 40(2,3,7,8-tetrachlordibenzo-p-dioksinas)TeCB 3 µg 1 740 6 830 27(3,3’,4,4’-tetrachlorbifenilas)PCB 156 25 µg 550 2 700 22(2,3,3’,4,4’,5-heksachlorbifenilas)BkF 25 µg 1 160 4 700 15(benz[k]fluorantenas)4-ABF 0,2 mg 79 340 6(4-aminobifenilas)DCA 0,5 mg 250 1 030 143,4-dichloranilinas)DEX 1,0 mg 45 140 7(deksametazonas)FB 5,0 mg 22 104 2(fenobarbitalis)_______________________________________________________________________________________Daugelis šių junginių nespecifiškai indukuoja ne tik nurodytas O-dealkilazes (EROD, MROD,PeROD), bet ir N-demetilazes (AMPD, DMNAD) [4]. Žuvų monooksigenazių aktyvumas galibūti išmatuojamas panaudojant keliolika skirtingų substratų [6]. Etoksirezorufino-O-deetilazė(EROD) ir aromatinių angliavandenilių hidroksilazė (AAH) yra stipriausiai indukuojamifermentai, nustatant poliaromatinių angliavandenilių aktyvuojamas monooksigenazes žuvųorganizme [6]. Neseniai nustatytas padidėjęs EROD aktyvumas žuvų, patyrusių nuodingą

24popieriaus fabrikų nuotekų poveikį, organizme. Tokios gamybos metu popierius balinamaschloravimo būdu; susidaro daug chlorintųjų aromatinių junginių. Padidėjęs bendrasis cit. P-450monooksigenazių aktyvumas aptiktas ir kepenyse žuvų, sugautų nafta, pramoninėmis ir buitinėmisnuotekomis užterštuose vandenyse.Toksinio ekvivalentiškumo faktorius (TEF). Dabar įvairių PCDD, PCDF struktūrinių analogųir atitinkamų PCB analogų nuodingumą galima įvertinti kiekybiškai, palyginus santykinęatitinkamos struktūrinės grupės narių AAH indukcijos galią žiurkės hepatomos E-4-IIE ląsteliųlinijose su TCDD indukcine galia tomis pačiomis sąlygomis [1]. TEF apskaičiuojamas:EK 50 (TCDD)TEF = santykinė indukcijos galia =EK 50 (X medžiaga)Remiantis TEF reikšmėmis ir cheminės medžiagos koncentracija aplinkoje, galimaapskaičiuoti nuodingą kiekvienos cheminės medžiagos apkrovą biotoje, išreikštą toksiniaisTCDD ekvivalenatais, TEKV:TEKV = TEF x koncentracija6 lentelė. Kai kurių dioksinų, furanų ir plokščiųjų PCB toksinio ekvivalentiškumo faktoriai [1]_______________________________________________________________________________________Chlorintieji aromatiniai junginiaiTEF (pagal AAH indukciją)_______________________________________________________________________________________Dioksinai2,3,7,8-TCDD 1,01,2,3,4,7,8-HxCDD 0,0341,2,3,7,8-PeCDD 0,0066Furanai2,3,4,7,8-PeCDF 0,281,2,3,4,7,8-HxCDF 0,202,3,7,8-TeCDF 0,182,3,4,6,7,8-HxCDF 0,11,2,3,6,7,8-HxCDF 0,048Koplanariniai PCB (PCB Nr.)3,3’,4,4’,5-PeCB 126 0,303,3’,4,4’-TeCB 77 0,00213,3’,4,5,5’-PeCB 127 0,0000073,3’,4,4’,5,5’-HxCB 169 0,00122,3,3’,4,4’-PeCB 105 0,000822,3,3’,4,4’,5-HxCB 156 0,0000342,3,4,4’,5-PeCB 118 0,000006_______________________________________________________________________________________Suomijos įlankos, Baltijos jūros, Arktikos aplinkoje plokštieji (angl. coplanar) PCB,daugiausia 126 ir 105, sudaro pagrindinę nuodingąją gyvūnų apkrovą, TEKV. Išskyrusruonius, PCDD ir PCDF gyvūnų organizme yra gerokai mažiau. Ruonių nuodingoji PCDD irPCDF apkrova tolygi PCB nuodingajai apkrovai [1].Taigi reakcijų, kur monooksigenacija yra svarbiausia ir lemia nespecifinius genetinius pažeidimus, visumabūtų tokia: 1) redukcinis dehidrochloravimas 2) epoksidacija 3) dihidrodiolių susidarymas4) aduktai 5) DNR trūkiai; reparacinės sistemos baltymų pažeidimai etc. (žr. “Policikliniųaromatinių angliavandenilių (PAA) aktyvavimo kvantocheminės teorijos ir kancerogeninis jų veikimas.Alkilintieji, heterocikliniai ir kiti PAA analogai”).

257. TCDD ir kiti chloraromatinių junginių nuodingumo nustatymo metodai irbioindikacijaPastaruosius du dešimtmečius, nuo 1976 metų, aukštesniųjų hidrobiontų ir ypač žuvųmonooksigenazių aktyvumas tapo dažnai naudojamas kaip biologinis žymiklis chemineivandens taršai identifikuoti [7, 15]. D. R. Livingstone 1996 metų apžvalgoje aprašo 20 rūšiųžuvų, kurių kepenų fermento CYP1A indukcija naudota kaip biologinis organinės taršos žymiklisatliekant lauko tyrimus (vandens telkinių monitoringo darbe) [15]. Žuvų monooksigenaziųaktyvumas gali būti išmatuojamas naudojant keliolika skirtingų substratų [6]. EROD ir (arba) AHHfermentų aktyvumas yra jautriausias rodiklis ir daugiausiai naudojamas taršos indikacijai vandensekosistemose nustatyti [7]. Kepenų monooksigenazių aktyvumas sėkmingai naudotas taršaigiliosiose okeano dugno vietose nustatyti, pavyzdžiui, Hudzono kanjone (1 000−3 000 metrų gilyje)žuvų audiniuose buvo santykiškai didelis PCB kiekis, o kepenyse − didelis citochromo P-450 Efermentų aktyvumas [7]. Pastaruoju metu nustatytas padidėjęs monooksigenazių aktyvumas iržuvų žiaunose, žarnose ir t. t.Suomių mokslininkų darbuose žuvų hepatocitų monooksigenazės buvo in vitro indukuotospopieriaus fabrikų nuotekomis; šis metodas panaudotas ilgalaikiam chloraromatinių junginiųbiologiniam monitoringui [13]. Tam tikslui hepatocitai išskirti iš nesubrendusio upėtakio, taikantperfuziją su fermento kolagenazės tirpalu. Prieš eksperimentus ląstelės suskaičiuotos ir įvertintas jųgyvybingumas pagal tripano mėlio dažo šalinimą iš ląstelių. Ląstelės, kurių gyvybingumo vidurkis− apie 90 proc., buvo perkeltos į auginimo terpę (išsėtos), esančią plastikinėse Petri lėkštelėse (10 6ląstelių/ml) ir inkubuotos +10 o C temperatūroje. Popieriaus ir celiuliozės apdorojimo fabrikonuotekos buvo ekstrahuotos organiniais tirpikliais: 1 l nuotekų ekstrahuotas dietileteriu, nugarinta irnuosėdos suspenduotos 1 ml dimetilsulfoksido (DMSO). Taip paruošti ekstraktai dėti (10 µl tūriu) įterpę su ląstelių kultūra (10 ml). Po 48 valandų indukcijos matuotas EROD aktyvumas. Pastebėtagera teigiama EROD aktyvumo indukcijos silpnėjimo ir didėjančio atstumo (upėje) nuo popieriausceliuliozėsišmetamųjų nuotekų įtekėjimo vietos koreliacija [13].Tačiau indukuojamas monooksigenazių aktyvumas priklauso nuo tam tikrų veiksnių, pirmiausiasezoninių, o pati žuvų citochromo P-450 monooksigenazių sistema gali irti (gali vykti josbiodegradacija) ruošiant pavyzdžius. Todėl būtina naudoti gerai standartizuotą pavyzdžių ėmimo irbandymo metodiką [6]. Tai taip pat būtina analizuojant pasmerktas ir žūstančias žuvis, patyrusiasmonooksigenazes indukuojančių medžiagų užterštose akvatorijose poveikį.1993 metais išleistoje knygoje ,,Ecotoxicology Monitoring” čekų autoriai pateikia metodiką,chloraromatiniams junginiams viščiukų embrionų kepenyse pagal monooksigenazių indukcijąnustatyti [4]. Viščiukų (hisex brown) embrionai buvo inkubuojami esant +37 o C temperatūrai ir 70proc. drėgnumui ir vienintelė induktoriaus (cheminės medžiagos) dozė sušvirkščiama į alantoinoskystį tryliktą inkubacijos dieną. Po 24 val. paimamos 6−10 embrijonų kepenys, ir diferenciniucentrifugavimu 1,15 proc. kalio chloride, 50 mM Tris-HCl buferyje, pH 7,4, turinčiame 20 tūrioprocentų glicerolio ir 0,1 mM EDTA, išskiriama kepenų mikrosomų frakcija. Ji laikoma − 60 o Ctemperatūroje. MROD, EROD, PeROD ir ECOD − 7-etoksikumarin-O-deetilazės aktyvumasnustatomi tiesioginiu fluorimetriniu matavimo metodu, aprašytu Prough ir bendraautorių [8]. 7-etoksikumarino (1) ir 7-etoksirezorufino (2) fluorescencijos spektro sužadinimo šviesos bangos ilgisyra 360 nm(1) ir 530 nm (2) atitinkamai, o jų emisijos maksimumas yra atitinkamai 460 nm (1) ir585 nm (2) [8]. Junginių formulės atrodo taip [8]:C 2 H 5 O O O C 2 H 5 O O ON

26EtoksirezorufinasEtoksikumarinasBaltymo koncentracija atliekant šiuos bandymus nustatoma Bradford’o metodu [4].Literatūra1. Paasvirta J. Chemical Ecotoxicology. Chelsea: Lewis Publishers Inc., 1991. 210 p.2. Landers J. P., Brunce N. J. Review Article. The Ah Receptor and the Mechanism of Dioxin Toxicity// Biochem. J., 1991, vol. 276, p. 273−287.3. Costa L. G., Galli C. L., Murphy S. D. Toxicology of Pesticides: Experimental, Clinical and RegulatoryPerspectives. NATO Series in Cell Biology. Berlin: Springer-Verlag, 1987. 320 p.4. Machala M., Nezveda K., Ulrich R. Matlova L. Toxicity Potential Estimation and Biochemical Monitoringof Aromatic Contaminants by the Measurement of Monooxygenase Activities in Chick EmbryoLiver / editor M. Richardson. Ecotoxicology Monitoring. Weinheim: VCH, 1993. P. 173−181.5. Manahan S. E. Environmental Chemistry . 4 th ed. Chelsea: Lewis Publishers, 1990. 612 p.6. Chemicals in the Aquatic Environment. Advanced Hazard Assessment / editor L. Landner. Beijing:Springer-Verlag World Publishing Corp., 1991. P. 202−204.7. Jimenez B. D., Stegeman J. J. Detoxication Enzymes as Indicators of Environmental Stress on Fish.American Fisheries Symposium 8 // Biological Indicators of Stress in Fish / editor M. S.Adams. Bethesda: American Fisheries Society, 1990. P. 67−79.8. Prough R. A., Burke M. D., Mayer R. T. Direct Fluorimetric Methods for Measuring Mixed-FunctionOxidase Activity // Methods in Enzymology, 1978, vol. 52, p. 372−377.9. Įåšäčķńźčõ Ķ. Ź., Ēąėåņīź Ń. Ļ. Ļīėčąģčķū č īļóõīėåāūé šīńņ. Źčåā: Ķąóźīāą Äóģźą,1987. 137 c.10. Óąéņ Ą., Õåķäėåš Ō., Cģčņ Ż., Õčėė Š., Ėåģąķ Č. Īńķīāū įčīõčģčč. B 3-õ ņīģąõ. Ģīńźāą: Ģčš, 1981,T. 2. 1878 ń.11. Ģåöėåš Ä. Įčīõčģč˙. Õčģč÷åńźčå šåąźöčč ā ęčāīé źėåņźå. B 3-õ ņīģąõ. Ģīńźāą: Ģčš, 1980. T. 3. 487 ń.12. Kadlubar F. F. et al. Polymorphism for Aromatic Amine Metabolism in Humans: Relevance forHuman Carcinogenesis // Environmental Health Perspectives, 1992, vol. 98, p. 69−74.13. Hanninen O., Lindstrom-Seppa P., Pesonen M., Huuskonen S., Muoma P. Use of BiotransformationActivity in Fish and Fish Hepatocytes in the Monitoring of Aquatic Pollution Caused by Pulp Industry// Bioindicators and Environmental Management / editors D. W. Jeffrey, B. Madden. London:Academic Press, 1991. P. 13−20.14. Polychlorinated Biphenyls and Terphenyls. Environmental Health Criteria 140. Second edition //editors: S. Dobson, G. van Esch. Geneva: World Health Organization, 1993. 520 p.15. Livingstone D. R. Cytochrome P-450 in Pollution Monitoring. Use of Cytochrome P-450 1A(CYP1A) as a Biomarker of Organic Pollution in Aquatic and Other Organisms //Environmental Xenobiotics / editor M. Richardson. London: Taylor and Francis, 1996. P. 143−160.16. Textbook of Biochemistry with Clinical Correlations / editor T. M. Devlin. New York: John Wiley andSons, Inc., 1977. 1186 p.Klausimai1. Kokia bendroji TCDD ir PCB junginių struktūra, kiek žinoma tokių junginių ir kokia jų kilmė?2. Kokie bendrieji klinikiniai apsinuodijimo TCDD ir PCB simptomai? Kokius fermentus aktyvuoja šie junginiai?3. Kokia fermentinė sistema katalizuoja TCDD ir PCB junginių transformaciją? Kokio tai pobūdžio reakcijos?4. Koks Ah receptoriaus vaidmuo ir kaip jis veikia (paaiškinkite nupaišydami schemą) ir kokių fermentų sistemayra aktyvuoj ama TCDD, dalyvaujant šiam receptoriui, hepatocitų ląstelėse?5. Kokie PCB struktūros elementai ir kaip leidžia atskirti nuodingiausius PCB analogus? Pateikite nuodingoir nenuodingo PCB struktūros schematinį vaizdą.6. Kokie yra TCDD ir PCB junginių aktyvuojamos nukleorūgščių sintezės (bio)cheminiai žymikliai?7. Kas yra EROD aktyvumas? Kokie dirbtiniai substratai naudojami TCDD sužadinamų reakcijų registravimui?Kokiomis fizikocheminėmis savybėmis pasižymi šie junginiai ir koks šių junginių koncentracijos registravimobūdas?