saugomos žuvys Lietuvoje - Natura2000

Pažink gamtą„Natura 2000“saugomos žuvys LietuvojeRomualdas ŽilinskasSuintensyvėjus žemės naudojimui Europoje kilo grėsmė natūralioms buveinėms, sumažėjo daugeliorūšių populiacijų. Kai kurioms rūšims kilo grėsmė netgi visiškai išnykti. Damoklo kardas kabo virštokių rūšių kaip eršketas, laibasnapė kuolinga, vėžliai ir kt. Natūralių buveinių ir rūšių likimu Europojeypač susirūpinta prieš 20 metų – 1992 m. pradėtas kurti bendras ekologinis tinklas „Natura 2000“. Šiotinklo idėja – apsaugoti buveines ir rūšis nuo išnykimo.Ūkinė veikla „Natura 2000“teritorijose galima„Natura 2000“ – tai nėra programa, skirtatik naujoms saugomoms teritorijomsįsteigti. Didelė dalis šių teritorijų dėl jųekologinės vertės jau anksčiau yra paskelbtossaugomomis teritorijomis, pvz.,gamtiniai rezervatai, valstybiniai parkai,draustiniai, vandens telkinių apsaugoszonos ir kt. „Natura 2000“ teritorijosežemės ūkio, miškų ūkio, žuvininkystės arkita veikla išlaikoma ankstesnių apimčių,jeigu ji nedaro neigiamo ilgalaikio poveikionatūralioms buveinėms ir rūšims.Ūkinių veiklų nesiekiama apriboti, jeigujos vykdomos pagal teisės aktų reikalavimus,o nauji planai ir projektai rengiamibei įgyvendinami atlikus tinkamą išankstinįįvertinimą.Žvejybos veikla „Natura 2000“ teritorijosegali būti ir toliau tęsiama. Ten,kur mėgėjiška žūklė trikdo vandenspaukščius, galima išskirti ramybės zonasar nustatyti draudžiamus lankymosilaikotarpius. Tinkamai derinant verslinėsžūklės įrankius ir žvejybos laikotarpius,galima išvengti vandens paukščių žūtiestinkluose bei trikdymo sunkiu žiemoslaikotarpiu, kai kiekviena prarasta kalorijalediniame jūros vandenyje nardančiampaukščiui gali būti lemtinga.Tvenkininės žuvininkystės ūkiuose veisiasi,maitinasi ir migracijų metu apsistojadaugelis retų paukščių, čia taip pat yraretų varliagyvių buveinės, todėl svarbuužtikrinti tokių ūkių veiklos tęstinumą.Kai kada šiuose ūkiuose žuvų auginimotechnologijų pakeitimas gali turėtireikšmingos įtakos ir pačiuose ūkiuoseprieglobstį randančioms rūšims, ir žemiautame pačiame upės baseine esančioms„Natura 2000“ teritorijoms. Nemažiau svarbu tinkamai įvertinti tokiųpasikeitimų poveikį šioms teritorijoms.Iš Europos žuvininkystės fondo bus skiriamaparama tvenkininės žuvininkystėsūkiams, kurie „Natura 2000“ teritorijoseturi prisitaikyti prie aukštesnių veiklosstandartų arba patirs nuostolių dėl nustatytųpapildomų reikalavimų.Pastačius Kauno HE lašišos netekoapie pusės nerštaviečiųPagal direktyvą „Natura 2000“ iš mūsųvandens telkiniuose esančių žuvų yrasaugomi paprastieji salačiai (Aspius aspius),paprastieji kirtikliai (Cobitis taenia),paprastieji kūjagalviai (Cottus gobio) iratlantinės lašišos (Salmo salar). Nors šiasžuvis dauguma žvejų ir kitų gamtos mylėtojųpuikiai pažįsta, tačiau apie kiekvienąatskirai verta tarti keletą žodžių.Lietuvoje nė viena iš šių rūšių neįrašytaį Raudonąją knygą. Net lašišų populiacijašiuo metu pakankamai stabili ir turitendenciją didėti. Dėl to prieš metus jibuvo išbraukta iš Lietuvos raudonosiosknygos sąrašų, o žvejams mėgėjamsleidžiama pagal licencijas pagauti ribotąšios rūšies žuvų kiekį. Mūsų šalyje nedraudžiamair verslinė lašišų žūklė.Atlantinė lašiša (Salmo salar) priklausolašišažuvių (Salmoniformes) būriui. Šiosžuvys paplitusios šiaurinėje Atlanto irvakarinėje Arkties vandenyno dalyje:Europoje – nuo Portugalijos pietuose ikiKaros upės šiaurėje, Islandijoje, vakarinėjeGrenlandijos pakrantėje ir ŠiaurėsAmerikos Atlanto pakrantėje nuo Hadsonosąsiaurio iki Niujorko. Baltijos lašiša,kuriai priklauso ir Lietuvos upėse gyvenantilašiša, atsiskyrė nuo Atlanto lašišosvėlyvajame Anciliaus periode (6000 m.pr. m. e.) ir dabar yra atskira Šiaurės30 žurnalas apie gamtą 2012 • 1

Atlanto lašišos geografiškai izoliuotasubpopuliacija. Kai kuriuose Karelijos irŠvedijos ežeruose gyvena gėlavandenėslašišos, augančios lėčiau nei jūrinės, tačiauneršti plaukiančios taip pat į upes.Dauguma lašišų neršti migruoja rudenį,tačiau nedidelė jų dalis į upių aukštupius(tai daugiausia priklauso nuo vandens lygio)gali pradėti kilti ir vasaros pabaigoje.Subręsta šios žuvys 4–5 metų amžiaus iružauga iki 40–45 cm ilgio. Neršia spalio–lapkričio mėn., kai vandens temperatūraįšyla iki 6–8 °C, ikrelius užkasa į žvyrą,išneršusios grįžta į jūrą. Lašišos paprastaigyvena 8–9 metus ir išneršia iki 4–6 kartų(dažniausiai tik 2–3 kartus). Pasak R. Kroto(„Lietuvos gėlavandenės žuvys“,1969 m.), šios žuvys gali užaugti iki 1,5 mir sverti iki 40 kg. Mūsų upėse dažniausiaipasitaiko 2–18 kg svorio lašišų.Pastačius Kauno HE lašišos neteko apie50 proc. buvusių nerštaviečių, nes migruodavoneršti į Merkio baseiną ir Baltarusijosupes. Dabar pagrindinė lašišųmigracijos arterija yra Neris ir jos intakai(ypač Žeimena bei Šventoji). Atplaukialašišos ir į Miniją, Jūrą, Baltijos Šventąją,Dubysą, Ventą.Kūjagalvių aptinkama tik labaišvariuose telkiniuoseGerokai mažiau Lietuvos meškeriotojaipažįsta nedidelę žuvelę kūjagalvį. Paprastasiskūjagalvis (Cottus gobio) priskiriamasskorpenžuvių (Scorpaeniformes)būriui. Jo kūnas plikas, nugara ir šonairusvos ar pilkos spalvos su daugybetamsių dėmelių ir juostelių, pilvas šviesus.Kūjagalvio pelekai, išskyrus pilvinį,taip pat dėmėti. Šoninė linija eina kūnoviduriu iki uodeginio peleko pamato,galva plokščia, plati. Akys didelės, artiviena kitos. Artimiausias jo giminaitisyra labai panašus, tik kiek tamsesnis irvos daugiau dėmėtas. Tai – raibapelekiskūjagalvis. Lietuvoje gyvena srauniuoseupeliuose, slepiasi po akmenimis, vandensaugalais, laikosi pavieniui.Subręsta kūjagalviai 2–3 metų amžiaus,neršia balandžio–gegužės mėn. Patinassaugo išnerštus patelės ikrus. Paprastiejikūjagalviai užauga iki 8–12 cm ir 8–20 gsvorio.Nevienodai gausiai paprastųjų kūjagalviųaptinkama visoje Europoje, tačiau tiklabai švariose ir daug deguonies turinčioseupėse bei upeliuose, kai kuriuosešaltavandeniuose ežeruose.Kirtiklis – Lietuvoje dažna žuvisPaprastasis kirtiklis (Cobitis taenia) –karpžuvių (Cypriniformes) būrio rūšis. Šidugninė vijūninių (Cobitidae) šeimos žuvelėgyvena pavieniui. Užauga 5–12 cmilgio ir 8–10 g svorio. Nugara ir pelekaidėmėti. Šonais eina tamsių dėmelių eilės,kurios kartais susilieja į juostas. Žvynailabai smulkūs. Galva iš šonų plokščia, bežvynų. Po akimis yra po dyglį, kurie galipasislėpti odos raukšlėse.Šios žuvys subręsta 1–2 metų amžiaus,neršia ant augalų, šaknų ar smėlio, kaivanduo sušyla iki 20 °C. Paprastai gyvena3–5 metus, tačiau akvariumuose galiišgyventi iki 10 metų.Kirtikliai išplitę Eurazijos gėluose vandenysenuo Portugalijos iki Ramiojo vandenynoir Japonijos. Europoje kirtikliainegyvena Škotijoje, Airijoje, šiaurinėjeSkandinavijoje. Rūšis turi daug porūšiųir formų. Lietuvoje dažna žuvis, paplitusiupeliuose, ežeruose.Dieną kirtikliai paprastai slepiasi, maistoieško prieblandoje, apsiniaukusiu orumaitinasi ir dieną. Mėgsta smėlėtą arakmenuotą dugną ir daug deguoniesturinčius vandenis. Kaip ir kitų vijūniniųžuvų, jų kvėpavimas žarninis – vandenyjestingant deguonies kirtikliai ryjaatmosferos orą, oro burbuliukai žarnynepasiekia specialią žarnos dalį, kur sustojair iš ten paimamas deguonis. „Išnaudotas“burbulas išstumiamas pro šalinamąjąangą.Salačių sparčiai mažėjaBene geriausiai žvejams iš saugomų„Natura 2000“ žvynuotųjų pažįstamaspaprastasis salatis (Aspius aspius). Taitaip pat karpžuvių būrio žuvis. Salačiaisubręsta 4–5 metų amžiaus, neršia antžvirgždėto dugno sraunumose ir rėvose,kai vandens temperatūra įšyla iki9–10 °C. Tai paprastai būna balandį.Salačiai auga palyginti greitai ir būdami4 metų amžiaus jau sveria 450 g. Kai kuriųautorių duomenimis, jie gali užaugtiiki 10 kg svorio.Šios žuvys išplitusios beveik visose didesnėseupėse, kurios įteka į Juodąją irKaspijos jūrą, Azovo jūros intakuose yraretesnės. Aptinkamos ir Centrinėje Azijoje– Syrdarjoje bei Amudarjoje.Baltijos jūros upėse seniau salačiai buvolabai dažni, tačiau pastaruoju metu ėmėsparčiai retėti. Lietuvoje salačių ištekliaikol kas pakankamai stabilūs, tad leidžiamair jų verslinė žūklė. Vis dėlto, palygintisu pokario laikotarpiu, šiandien šiųžuvų mūsų šalyje gerokai mažiau, jų vidutinisdydis taip pat menkesnis. Salačiaigyvena visose didesnėse Lietuvos upėse,didžiausia jų populiacija yra Neryje.Straipsnis parengtas įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomisfinansuojamą projektą „Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ internetiniai vartai“,Nr. VP3-1.4-AM-09-K-01-076.žurnalas apie gamtą 2012 • 1 31