Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“Pakrantės brizai dažniausiai susidaro šiltuoju metų laiku (tropikuose – ištisus metus) priejūrų ar kitų didelių vandens telkinių krantų ir turi gerai išreikštą vėjo krypties paros kaitą. Dienąvėjas pučia nuo jūros į sausumą – jūros brizas, naktį nuo sausumos į jūrą – kranto brizas (6.19pav.). Viso to priežastis – temperatūros tarp jūros ir sausumos skirtumas, dėl kurio atsiranda uždaraterminė oro cirkuliacija. Dieną priežeminis oro sluoksnis virš sausumos įšyla labiau negu virš jūros.Naktį sausuma atvėsta labiau negu jūra.6.19 pav. Jūros ir kranto brizų schema (Khromov, Petrosianc, 1994)Vidutinis vėjo greitis brizo metu 3–5 m/s, o stipriausias jis pačioje jūros pakrantėje popiečiovalandomis, nes čia tuo metu yra patys didžiausi temperatūros kontrastai. Brizai apima 1–2 kmvertikalų oro sluoksnį, o priklausomai nuo jo stiprumo gali būti juntamas net 15–20 km nuo krantolinijos. Dienos brizo metu šis sluoksnis storesnis negu naktį. Palankios sąlygos brizui formuotissusidaro giedromis dienomis ir ypač ten, kur prie kranto priartėja šaltosios jūrų srovės. Pučiant jūrosbrizui, mažėja oro temperatūra bei didėja santykinis drėgnumas virš sausumos.Kalnų brizų susidarymo priežastis: skirtingas oro įšilimas prie kalnų šlaitų paviršiaus irtame pačiame lygyje laisvojoje atmosferoje. Naktį pučia vėjas, nukreiptas žemyn pagal šlaitą (kalnobrizas), dieną – aukštyn (slėnio brizas). Dažniausiai jie nėra stiprūs, bet kartais siekia 10 m/s.Dieną įšyla kalno šlaitas ir šalia jo esantis oras.Jis tampa šiltesnis nei oras tame pačiame lygyje toliaunuo šlaito. Tada šiltas oras pradeda palei kalno šlaitąkilti į viršų. Toks vertikalus kilimas dažnai yrapakiliųjų inversijų sustabdomas. Inversinis sluoksnisverčia orą judėti horizontaliai, o vėliau dėl oro srautųvėsimo bei konvergencijos jis pradeda leistis žemyn įslėnio gilumą. Tokiu būdu susidaro save palaikanticirkuliacinė sistema. Jei inversinis sluoksnis yraaukščiau kondensacijos lygio, palei kalnų viršūnesformuojasi kamuoliniai ar net kamuoliniai lietausdebesys (6.20 pav.).Naktį, priešingai, kalnų šlaitai atvėsta labiau,kartu atvėsindami ir šalia jų esantį orą. Šaltas ir tankusoras palei šlaitą leidžiasi žemyn ir slėnio gilumojekonverguoja su priešpriešiais judančiu oro srautu. Tadaoras ima kilti, kol kilimą sustabdo inversinis sluoksnis.Prasidėjęs horizontalus oro judėjimas uždaro naktinęcirkuliacinę gardelę. Naktinis kalno brizas dėlgravitacijos poveikio yra stipresnis negu slėnio brizasdieną. Kalno brizas taip pat dažnai būna spinduliniųrūkų (ypač žiemos mėnesiais) priežastis.6.20 pav. Kalnų brizas (Moran, Morgan,1986)Feniniai vėjaiFenas – šiltas, sausas, gūsingas vėjas, pučiantis nuo kalnų į slėnį. Jis formuojasi orui judantper kalnagūbrius, statmenus oro srautui. Priešvėjinėje gūbrio pusėje susidaro aukštyneigiai,98