Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“leidžiasi žemyn. Savo ruožtu anticiklonuose netoli pav<strong>ir</strong>šiaus vyksta oro srautų divergencija (6.17pav.).6.17 pav. Horizontalūs <strong>ir</strong> vertikalūs oro srautai ciklonuose <strong>ir</strong> anticiklonuose (Outline..., 2003a)Anticiklonai būna dviejų pagrindinių tipų: didelius plotus užimančios stacionarios aukštoslėgio zonos bei ciklono užnugaryje besiformuojantys <strong>ir</strong> bendrosios pernašos kryptimi judantysbariniai dariniai.P<strong>ir</strong>miesiems prisk<strong>ir</strong>tini mažai judrūs nuolatiniai ar sezoniniai bariniai dariniai,besiformuojantys v<strong>ir</strong>š tam tikrų specifinių geografinių regionų bei užimantys labai didelesteritorijas. Jie gali v<strong>ir</strong>š tos pačios vietovės išbūti kelias dienas ar net kelias savaites. Vidutinėse <strong>ir</strong>arktinėse platumose tokio tipo anticiklonai būdingi šaltajam metų laikotarpiui <strong>ir</strong> susidaro dėlpaklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus atvėsimo (šaltas oras tankesnis <strong>ir</strong> sunkesnis). Pavyzdžiui, labai pastovus Sib<strong>ir</strong>oanticiklonas išsilaiko beveik per visą šaltąjį metų laikotarpį <strong>ir</strong> užima kelių milijonų kvadratiniųkilometrų plotą.Kiti smulkesni aukšto slėgio bariniai dariniai yra mobilesni bei, kaip <strong>ir</strong> ciklonai, judadaugiausia į rytus kartu su vyraujančiais srautais v<strong>ir</strong>šutinėje <strong>ir</strong> vidurinėje troposferoje. Per parą tokieanticiklonai gali nukeliauti 1000–1500 km, o jų gyvavimo laikas būna 5–7 paros. Anticiklonaiats<strong>ir</strong>anda ties pagrindiniu atmosferos frontu besiformuojančio jauno ciklono šalto fronto užnugaryje(šaltoje oro masėje). Pradinėje stadijoje uždara anticikloninė c<strong>ir</strong>kuliacija stebima tik prie žemėspav<strong>ir</strong>šiaus, o anticiklono judėjimo greitis panašus kaip <strong>ir</strong> jauno ciklono. Judėdamas anticiklonaskrypsta žemųjų platumų link. Dėl vyraujančių žemyneigių srautų oras centrinėje dalyje palaipsniuiįšyla <strong>ir</strong> anticiklonas kartais apima visą troposferos storymę (sutampa terminio <strong>ir</strong> barinio gradientųkryptys). Šioje stadijoje anticiklonas tampa mažai judrus, anticikloninė c<strong>ir</strong>kuliacija stabdo vakarinęoro pernašą, pakeičia net <strong>ir</strong> atmosferos sraujymių (žr. skyrelį „Atmosferos sraujymės“) judėjimokryptį. Toks maksimalaus išsivystymo anticiklonas vadinamas blokuojančiu.Anticiklonų <strong>ir</strong>imo priežastys gali būti sk<strong>ir</strong>stomos į termines bei dinamines. Mažai judrūssezoniniai aukšto slėgio bariniai dariniai pradeda <strong>ir</strong>ti pavasario mėnesiais, sustiprėjus Saulėsspinduliuotės prietakai <strong>ir</strong> paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus įšilimui. Mobilūs anticiklonai suyra nutrūkus oroprietakai (silpnėja oro srautų konvergencija) į v<strong>ir</strong>šutinę jo dalį. Tai gali įvykti užsipildžius jįsupantiems ciklonams. Antra vertus, žemųjų platumų link judantys anticiklonai neretai įsijungia įsubtropinę aukšto slėgio zoną.Dėl oro leidimosi anticiklone, oras tolsta nuo prisotinimo būklės, stratifikacija tampapastovi, formuojasi žemyneigių srautų inversijos, todėl anticiklonams būdingi mažai debesuoti <strong>ir</strong>sausi orai. Anticiklonai vasarą lemia šiltus orus, kadangi Saulė pakyla aukštai v<strong>ir</strong>š horizonto <strong>ir</strong>spinduliuotės intensyvumas ties paklotiniu pav<strong>ir</strong>šiumi yra didelis. Šaltuoju metų laiku paklotinispav<strong>ir</strong>šius įšyla menkai, o efektyvusis spinduliavimas yra pakankamai stiprus. Todėl anticiklone oro95
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“temperatūra palaipsniui mažėja. Kai kada anticiklonas gali v<strong>ir</strong>š tam tikros teritorijos išsilaikyti netkelias savaites <strong>ir</strong> taip lemti sausrų bei karščio bangų formavimąsi vasarą, didelius šalčius – žiemą.Yra išsk<strong>ir</strong>iami šalti <strong>ir</strong> šilti anticiklonai. Kaip jau minėta, šalti anticiklonai susidaroarktinėse bei poliarinėse oro masėse v<strong>ir</strong>š kontinentų dėl stipraus spindulinio atvėsimo. Jie apima tikapatinę troposferos dalį <strong>ir</strong> didėjant aukščiui silpnėja (žr. skyrelį. „Barinio gradiento kaita vertikaliakryptimi“). Neretai v<strong>ir</strong>š tokio anticiklono susidaro žemo slėgio slėnis. Šalti anticiklonai patysryškiausi žiemą <strong>ir</strong> dažniausiai ilgą laiką išsilaiko savo formavimosi židinyje, o jo gūbriai nutįstatūkstančius kilometrų, lemdami giedrus bei šaltus orus didžiulėse teritorijose. Šilti anticiklonaidažniausiai formuojasi šiltose subtropinėse oro masėse. Jose anticikloninė c<strong>ir</strong>kuliacija paprastaiapima visą troposferos storymę.Kadangi Šiaurės pusrutulyje oras juda pagal laikrodžio rodyklę, rytinėje anticiklonoperiferijoje į pietus juda šaltas oras, o vakarinėje – į šiaurę šiltas. Žiemos metu, kai terminiaikontrastai tarp oro masių yra patys didžiausi, anticiklono viduje taip pat gali būti fiksuojami labaidideli temperatūros sk<strong>ir</strong>tumai.Bariniai gradientai <strong>ir</strong> kartu vėjai centrinėje anticiklono dalyje yra nedideli, todėl prie žemėspav<strong>ir</strong>šiaus dažna tyka. Tačiau anticiklono periferijoje barinis gradientas būna didesnis <strong>ir</strong> vėjassustiprėja.Nakties metu vėstant priežemio orui, <strong>ir</strong> vasarą, <strong>ir</strong> žiemą gali susidaryti rūkas beisluoksniniai ar sluoksniniai kamuoliniai debesys poinversiniame sluoksnyje. Tačiau vasarą rūkas <strong>ir</strong>debesys dėl intensyvios Saulės spinduliuotės prietakos rytmečio valandomis dažniausiai greitaiišsisklaido, o žiemą – tokios sąlygos gali išlikti net keletą dienų iš eilės.Šiltuoju metų laiku vidurdienį dėl paklotino pav<strong>ir</strong>šiaus įšilimo anticiklonuose formuojasiterminė konvekcija, kuri lemia kamuolinių debesų susidarymą. Vertikalus kamuolinių debesųišsivystymo laipsnis daugiausiai priklauso nuo anticiklonams būdingos pakiliosios žemyneigiųsrautų inversijos parametrų (apatinės ribos aukščio, temperatūros pokyčio joje). Centrinėjeanticiklono dalyje inversijos yra ryškiausios <strong>ir</strong> jos visiškai sustabdo konvekcinius procesus.Anticiklono periferijoje inversinis sluoksnis dažnai yra nepakankamai storas <strong>ir</strong> tada susidaropalankios sąlygos formuotis vidujiniams kamuoliniams lietaus debesims, dažnai atnešantiemsliūtinius kritulius, krušą bei gūsingus vėjus.Vietiniai vėjaiVietiniams vėjams dažniausiai prisk<strong>ir</strong>iamos laikinos mezomasto vėjų sistemos, kuriųapimamos sritys nusitęsia nuo kelių iki kelių šimtų kilometrų, o jų trukmė yra matuojamaminutėmis bei valandomis <strong>ir</strong> daug rečiau paromis. Vietiniai vėjai išryškėja tuo atveju, jei sinoptiniomasto procesai jų nenustelbia <strong>ir</strong> ypač jei jie yra pastarųjų sustiprinami.Vietinių vėjų formavimasis yra daugiausia priklausomas nuo šių pagrindinių veiksnių:1. Spinduliuotės balanso. Tam tikroje platumoje bei konkrečiu metų laiku vietiniamsvėjams formavimuotis didelę įtaką daro spinduliuotės balanso paros ciklas.2. Atmosferos makroc<strong>ir</strong>kuliacijos. Barinio lauko pobūdis (horizontalus barinisgradientas, izobarų kreivumas <strong>ir</strong> kt.) tam tikrame regione veikia vietinių vėjųformavimąsi bei jų stiprumą <strong>ir</strong> trukmę.3. Paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus. Didelę reikšmę turi paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus albedas, šiluminė talpabei šiluminis laidumas, nes nuo jų priklauso pav<strong>ir</strong>šiaus įšilimo sk<strong>ir</strong>tumai. Taip pat labaisvarbus yra vėjo greitį bei kryptį lemiantis pav<strong>ir</strong>šiaus šiurkštumas.4. Reljefo. Šlaito orientacija lemia Saulės spinduliuotės prietaką, šlaito polinkis – žemynjudančio oro judėjimo greitį. Taip pat labai svarbi <strong>ir</strong> reljefo formų padėtis vyraujančiųvėjų atžvilgiu.Dažniausiai vietiniai vėjai formuojasi kartu veikiant keliems faktoriams, o jų įva<strong>ir</strong>ovė yralabai didelė (žr. priedą „Vietiniai vėjai“). Todėl tokių vėjų klasifikacija yra ypač sudėtinga. Galimaišsk<strong>ir</strong>ti kelias pagrindines vietinių vėjų grupes, kuriose didžiausią įtaką turi vienas iš išvardintųveiksnių: terminiai vėjai, feniniai vėjai, katabatiniai vėjai, dykumų vėjai, mezocikloniniai dariniai(škvalas, viesulas).96