Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“Tropinių ciklonų judėjimo greitis priklauso nuo platumos. Netoli pusiaujo jis yra nedidelis(10–20 km/h), vėliau išauga ir tampa artimas vidutinių platumų ciklonų judėjimo greičiui (30–40km/h). Patekus į vidutines platumas, kinta ne tik judėjimo trajektorija ir greitis: ciklono diametrasauga, bariniai gradientai mažėja, silpnėja vėjas. Ciklonų suirimą lemia ir šaltesnis paviršinis vanduotolstant nuo pusiaujo, ir vėjo krypties pokytis viršutinėje ciklono dalyje. Patekus į sistemą šaltampoliariniam orui, formuojasi atmosferos frontai ir tropinis ciklonas gali virsti vidutinių platumųsūkuriu.Vidutinis tropinio ciklono skersmuo siekia 500 km, o retais atvejais – net 1000 km. Slėgisciklono centre nukrenta iki 950–960 hPa, tačiau galinguose uraganuose fiksuojamas ir mažesnisnegu 920 hPa slėgis.Tropinio ciklono viduje dažnai susidaro ciklono akis, ribojama kamuolinių lietaus debesųsienos (6.11 pav.). Tai keliasdešimties kilometrų diametro giedra ar dengiama vien apatinio aukštodebesų bei silpnai vėjuota zona, susidaranti dėl žemyneigių srautų pačiame ciklono centre.Žemyneigius srautus lemia virš tropinio ciklono viršutinėje troposferoje susidarantis anticiklonas(dėl intensyvių konvekcinių srautų čia susidaro oro masės perteklius). Nors akyje vėjas nurimsta,tačiau čia konverguoja ciklono sukeltos vandenyno bangos ir todėl kyla didelis pavojus laivams.6.11 pav. Tropinio ciklono pjūvis (Hurricane..., 2008)Tropiniai ciklonai pagal jų generuojamą vėjo greitį skirstomi į:1) tropines depresijas (vėjo greitis iki 17 m/s);2) tropines audras (vėjo greitis 17–33 m/s);3) tropinius uraganus (Atlanto vandenyne), tropinius ciklonus (Indijos vandenyne) artaifūnus (Ramiajame vandenyne) (vėjo greitis didesnis negu 33 m/s).Tropiniai uraganai pagal vėjo greitį skirstomi remiantis Saffiro-Simpsono uraganųintensyvumo skale (žr. priedą “Saffiro-Simpsono skalė”). Ypač didele griaunamąja galiapasižyminčiuose penktos kategorijos uraganuose vėjo greitis gūsiuose gali viršyti ir 100 m/s.Milžiniškus nuostolius daro ne tik stiprus vėjas, bet ir galingos liūtys (formuojasi potvyniai,nuošliaužos, selės) ar pakrantės užtvindymas.MusonaiMusonai – didelę teritoriją apimantys stambūs pastovūs oro srautai, du kartus per metuskeičiantys kryptį į priešingą. Nors musonai ir susidaro tam tikrose specifinėse teritorijose, tačiau dėljų dydžio jie dažniausiai nepriskiriami vietiniams vėjams, kurių formavimasis siejamas sumezomasto procesais.Kiekviena musoninė sritis turi vasaros ir žiemos musonus, kurių metu vyraujanti orojudėjimo kryptis yra priešinga viena kitai. Vasaros musono metu iškrenta gausūs krituliai, o peržiemos musoną vyrauja sausi orai. Vėjo režimo pastovumas yra pažeidžiamas pereinamaisiaissezonais (pavasarį ir rudenį), kai vyksta musonų kaita.Musoninė cirkuliacija keičia kryptį į priešingą, kai vyraujanti horizontalaus bariniogradiento kryptis staigiai pasikeičia. Šiuos pasikeitimus lemia nevienoda sausumos ir vandenyno89