Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“Čia įšilęs ir drėgnas oras (virš vandenynų ar atogražų miškų) kyla į viršų. Šį kilimąsustiprina pasatinių srautų konvergencija ir susidaro galingi aukštyneigiai oro judesiai, kurių metuadiabatiškai vėstantis oras suformuoja kamuolinius lietaus perkūnijos debesis, iš kurių krentagausūs liūtiniai krituliai. Kritulių susidarymas turi aiškų dienos ciklą: debesys pradeda formuotisvėlyvą rytmetį, popiečio valandomis oro temperatūra ir drėgnumas pasiekia maksimumą irprasideda labai didelio intensyvumo, bet dažniausiai trumpalaikė liūtis.Pusiaujo konvergencijos zoną (ypač virš kontinentų) gali suformuoti ir pasatinę cirkuliacijąsugriaunantys musonai. Todėl ten, kur vyrauja musoninė cirkuliacija, ypač dideli sezoniniai PKZpadėties svyravimai (pvz., Šiaurinėje Indijos vandenyno dalyje) (6.9 pav.).Nors formaliai PKZ yra sutapatinama su terminiu ekvatoriumi, tačiau jos padėtis nuolatkinta, o vidutiniškai ji yra nuo ekvatoriaus kiek į šiaurę. Šiaurės pusrutulio žiemą PKZ pasislenka įpietus (ir pereina į Pietų pusrutulį), o vasarą – gan toli į šiaurę.PKZ nutolus nuo pusiaujo, dėl Korioliso jėgos poveikio keičiasi ir vėjo kryptis. Pavyzdžiui,vasarą Pietų pusrutulio pasatai, perėję pusiaują, keičia savo kryptį į pietvakarių. PKZ turi įtakos irtropinių ciklonų formavimesi. Vasaros mėnesiais PKZ nutolus kelis šimtus ar net tūkstantįkilometrų į šiaurę nuo ekvatoriaus, sustiprėjusi Korioliso jėga keičia oro judėjimo kryptį ir tai galilemti tropinių ciklonų formavimosi pradžią.Tropiniai ciklonaiTropiniai ciklonai – tai tropinėje zonojevirš vandenyno besiformuojantys žemo slėgiodariniai, pasižymintys labai dideliu vėjo greičiu beiitin intensyviais krituliais. Tropiniai ciklonaisusideda iš perkūnijos debesų sistemos,besisukančios (prieš laikrodžio rodyklę Šiaurėspusrutulyje ir pagal – pietų) apie sistemos centrą –vadinamąją ciklono „akį“. Skirtingai nuo vidutiniųplatumų ciklonų, jie formuojasi vienalytėje oromasėje ir neturi frontinės sistemos, tačiau pasižymi6.10 pav. Tropinis ciklonas (vaizdas iš daug didesniais bariniais gradientais.kosmoso) (NASA nuotrauka, 2009)Tropinių ciklonų formavimasis glaudžiai susijęs su pusiaujo konvergencijos zonos padėtimi.Tropiniai ciklonai susidaro vasarą ir rudenį, kai PKZ pasistūmėja iki 5–20° platumos. Ties pačiuekvatoriumi jie nesiformuoja dėl labai silpnos Korioliso jėgos (slėgio gradientai greitai išsilygina irnesusidaro cikloninė cirkuliacija).Tam, kad susiformuotų tropiniai ciklonai, būtinos šios pagrindinės sąlygos:1. Paviršinio vandenyno sluoksnio temperatūra turi viršyti 26,5 °C. Tokia temperatūralemia apatinių atmosferos sluoksnių stratifikacijos nepastovumą ir kartu galingą konvekciją beiperkūnijos debesų formavimąsi. Išgaravęs paviršiaus vanduo, vėliau kondensuodamasisaukštesniuose atmosferos sluoksniuose, išskiria milžinišką energijos kiekį.2. Oro temperatūra turi greitai mažėti didėjant aukščiui, o santykinis drėgnumas – išliktipakankamai didelis. Tada konvekcijos metu gali išsiskirti ypač didelis kondensacijos šilumoskiekis.3. Horizontali vėjo kryptis ir greitis turi mažai keistis vertikalia kryptimi. Staigūs vėjopasikeitimai gali sugriauti jau besiformuojančias debesų struktūras.4. Viršutinėje troposferoje turi vykti srauto linijų divergencija. Tokiu būdu yrapalaikomas slėgio deficitas ir skatinami aukštyneigiai oro srautai.Susiformavę tropiniai ciklonai Šiaurės pusrutulyje juda pagal bendrą pernašos kryptį įvakarus, krypdami į šiaurę. Vidutinėse platumose gali įgauti ir rytinę judėjimo dedamąją.Tropiniam ciklonui užslinkus ant sausumos, garavimo intensyvumas ir slaptosios šilumos srautaslabai susilpnėja, todėl ciklono energija greitai mažėja. Be to, oro judėjimo greitį mažina irsustiprėjęs trinties jėgos poveikis.88