Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“santykinai šilto vandens telkiniai. Neretai atmosferoje susidaro tokia situacija, jog dvi sk<strong>ir</strong>tingųsavybių oro masės nejuda viena link kitos. Tai dažniausiai atsitinka tada, kai vėjas, v<strong>ir</strong>š trintiessluoksnio paprastai stumiantis <strong>ir</strong> kreipiantis oro masę, abipus fronto linijos pradeda pūstilygiagrečiai fronto pav<strong>ir</strong>šiui (priešingomis kryptimis). Tokie nejudantys arba labai mažai judantysatmosferos frontai yra vadinami stacionariais (6.8 pav.).PasataiPasatai – tropikuose vyraujantys šiaurės rytų ar pietryčių vėjai, beveik nekeičiantys savokrypties per metus.Tropinėse platumose apatinėje troposferoje horizontalus barinis gradientas nukreiptas nuosubtropinės aukšto slėgio į ekvatorinę žemo slėgio sritį. Dėl Korioliso jėgos poveikio <strong>ir</strong> Šiaurės, <strong>ir</strong>Pietų pusrutulyje v<strong>ir</strong>š trinties sluoksnio geostrofinis vėjas daugiausia pučia iš rytų. Tačiau prie patžemės pav<strong>ir</strong>šiaus dėl trinties jėgos poveikio oro srautai nukrypsta nuo izobarų barinio gradientokrypties link. Todėl Šiaurės pusrutulyje vėjas pučia iš šiaurės rytų, o pietiniame pusrutulyje – išpietryčių (6.1b pav.). Abu oro srautai susiduria netoli pusiaujo konvergencijos zonoje, kur oras kylaį v<strong>ir</strong>šų.V<strong>ir</strong>šutinėje troposferoje oras juda priešinga kryptimi subtropinės aukšto slėgio zonos (ji yraties 30° platuma abiejuose pusrutuliuose) link, kur jis leidžiasi žemyn. Taip susidaro uždarac<strong>ir</strong>kuliacija (Hadlėjaus gardelė) tropinėse platumose.Pasatai neapima viso Žemės rutulio, nes subtropinė aukšto slėgio sritis suskyla į keletąanticiklonų, ištįsusių pagal platumas. Kadangi subtropinė aukšto slėgio zona v<strong>ir</strong>š sausumos yrasilpnai išreikšta, pasatinė c<strong>ir</strong>kuliacija žymiai ryškesnė v<strong>ir</strong>š okeanų. Be to, pasatai beveik išnykstaten, kur labai stipri musoninė c<strong>ir</strong>kuliacija (pavyzdžiui, šiaurinėje Indijos vandenyno dalyje).Pasatinė c<strong>ir</strong>kuliacija gali nutrūkti <strong>ir</strong> dėl laikinų slėgio centrų vietos pokyčių (žr. priedą „El Ninjo“).Vidutinis pasatų greitis prie žemės pav<strong>ir</strong>šiaus 5-7 m/s. Priežeminis oras, judėdamasekvatoriaus link, šyla <strong>ir</strong> tampa nepastoviai stratifikuotas. Tačiau debesodara dažniausiai aps<strong>ir</strong>ibojaapatiniu 1–2 km sluoksniu, kadangi vertikalius oro srautus stabdo anticiklonams būdingosžemyneigių srautų inversijos. Todėl pasatinės c<strong>ir</strong>kuliacijos sritims būdingi kamuoliniai debesys(Cu), iš kurių tik retsykiais iškrenta trumpalaikiai mažo intensyvumo lietūs. V<strong>ir</strong>š sausumos pasataikarštesni bei sausesni nei v<strong>ir</strong>š vandenyno. Žiemos mėnesiais jie stipresni nei vasarą.Pusiaujo konvergencijos zonaPasatų juostas Pietų <strong>ir</strong> Šiaurės pusrutuliuose sk<strong>ir</strong>ia santykinai siaura (1–3°) pereinamoji zonasu nepastoviais, dažniausiai silpnais, bet retkarčiais <strong>ir</strong> labai gūsingais vėjais bei mažais temperatūros<strong>ir</strong> drėgmės kontrastais. Šioje zonoje šiaurės <strong>ir</strong> pietų pasatai priežeminiame sluoksnyje priartėja vieniprie kitų (konverguoja), todėl ji <strong>ir</strong> vadinama pusiaujo konvergencijos zona (PKZ).6.9 pav. Sezoninė pusiaujo konvergencijos zonos padėties kaita (M. Haldino paveikslas, 2006)87
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“Čia įšilęs <strong>ir</strong> drėgnas oras (v<strong>ir</strong>š vandenynų ar atogražų miškų) kyla į v<strong>ir</strong>šų. Šį kilimąsustiprina pasatinių srautų konvergencija <strong>ir</strong> susidaro galingi aukštyneigiai oro judesiai, kurių metuadiabatiškai vėstantis oras suformuoja kamuolinius lietaus perkūnijos debesis, iš kurių krentagausūs liūtiniai krituliai. Kritulių susidarymas turi aiškų dienos ciklą: debesys pradeda formuotisvėlyvą rytmetį, popiečio valandomis oro temperatūra <strong>ir</strong> drėgnumas pasiekia maksimumą <strong>ir</strong>prasideda labai didelio intensyvumo, bet dažniausiai trumpalaikė liūtis.Pusiaujo konvergencijos zoną (ypač v<strong>ir</strong>š kontinentų) gali suformuoti <strong>ir</strong> pasatinę c<strong>ir</strong>kuliacijąsugriaunantys musonai. Todėl ten, kur vyrauja musoninė c<strong>ir</strong>kuliacija, ypač dideli sezoniniai PKZpadėties svyravimai (pvz., Šiaurinėje Indijos vandenyno dalyje) (6.9 pav.).Nors formaliai PKZ yra sutapatinama su terminiu ekvatoriumi, tačiau jos padėtis nuolatkinta, o vidutiniškai ji yra nuo ekvatoriaus kiek į šiaurę. Šiaurės pusrutulio žiemą PKZ pasislenka įpietus (<strong>ir</strong> pereina į Pietų pusrutulį), o vasarą – gan toli į šiaurę.PKZ nutolus nuo pusiaujo, dėl Korioliso jėgos poveikio keičiasi <strong>ir</strong> vėjo kryptis. Pavyzdžiui,vasarą Pietų pusrutulio pasatai, perėję pusiaują, keičia savo kryptį į pietvakarių. PKZ turi įtakos <strong>ir</strong>tropinių ciklonų formavimesi. Vasaros mėnesiais PKZ nutolus kelis šimtus ar net tūkstantįkilometrų į šiaurę nuo ekvatoriaus, sustiprėjusi Korioliso jėga keičia oro judėjimo kryptį <strong>ir</strong> tai galilemti tropinių ciklonų formavimosi pradžią.Tropiniai ciklonaiTropiniai ciklonai – tai tropinėje zonojev<strong>ir</strong>š vandenyno besiformuojantys žemo slėgiodariniai, pasižymintys labai dideliu vėjo greičiu beiitin intensyviais krituliais. Tropiniai ciklonaisusideda iš perkūnijos debesų sistemos,besisukančios (prieš laikrodžio rodyklę Šiaurėspusrutulyje <strong>ir</strong> pagal – pietų) apie sistemos centrą –vadinamąją ciklono „akį“. Sk<strong>ir</strong>tingai nuo vidutiniųplatumų ciklonų, jie formuojasi vienalytėje oromasėje <strong>ir</strong> neturi frontinės sistemos, tačiau pasižymi6.10 pav. Tropinis ciklonas (vaizdas iš daug didesniais bariniais gradientais.kosmoso) (NASA nuotrauka, 2009)Tropinių ciklonų formavimasis glaudžiai susijęs su pusiaujo konvergencijos zonos padėtimi.Tropiniai ciklonai susidaro vasarą <strong>ir</strong> rudenį, kai PKZ pasistūmėja iki 5–20° platumos. Ties pačiuekvatoriumi jie nesiformuoja dėl labai silpnos Korioliso jėgos (slėgio gradientai greitai išsilygina <strong>ir</strong>nesusidaro cikloninė c<strong>ir</strong>kuliacija).Tam, kad susiformuotų tropiniai ciklonai, būtinos šios pagrindinės sąlygos:1. Pav<strong>ir</strong>šinio vandenyno sluoksnio temperatūra turi v<strong>ir</strong>šyti 26,5 °C. Tokia temperatūralemia apatinių atmosferos sluoksnių stratifikacijos nepastovumą <strong>ir</strong> kartu galingą konvekciją beiperkūnijos debesų formavimąsi. Išgaravęs pav<strong>ir</strong>šiaus vanduo, vėliau kondensuodamasisaukštesniuose atmosferos sluoksniuose, išsk<strong>ir</strong>ia milžinišką energijos kiekį.2. Oro temperatūra turi greitai mažėti didėjant aukščiui, o santykinis drėgnumas – išliktipakankamai didelis. Tada konvekcijos metu gali išsisk<strong>ir</strong>ti ypač didelis kondensacijos šilumoskiekis.3. Horizontali vėjo kryptis <strong>ir</strong> greitis turi mažai keistis vertikalia kryptimi. Staigūs vėjopasikeitimai gali sugriauti jau besiformuojančias debesų struktūras.4. V<strong>ir</strong>šutinėje troposferoje turi vykti srauto linijų divergencija. Tokiu būdu yrapalaikomas slėgio deficitas <strong>ir</strong> skatinami aukštyneigiai oro srautai.Susiformavę tropiniai ciklonai Šiaurės pusrutulyje juda pagal bendrą pernašos kryptį įvakarus, krypdami į šiaurę. Vidutinėse platumose gali įgauti <strong>ir</strong> rytinę judėjimo dedamąją.Tropiniam ciklonui užslinkus ant sausumos, garavimo intensyvumas <strong>ir</strong> slaptosios šilumos srautaslabai susilpnėja, todėl ciklono energija greitai mažėja. Be to, oro judėjimo greitį mažina <strong>ir</strong>sustiprėjęs trinties jėgos poveikis.88