Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“Fronto pav<strong>ir</strong>šiai yra pasv<strong>ir</strong>ę žemės pav<strong>ir</strong>šiaus atžvilgiu. Šiltesnis <strong>ir</strong> kartu lengvesnis oras yrav<strong>ir</strong>š šalto <strong>ir</strong> sunkaus. Kampas, kurį fronto pav<strong>ir</strong>šius sudaro su žemės pav<strong>ir</strong>šiumi, priklauso nuodaugelio faktorių (oro masių judėjimo greičio, temperatūros <strong>ir</strong> kt.) <strong>ir</strong> yra labai nedidelis – vos vienolaipsnio dalys. Todėl net už kelių šimtų kilometrų nuo fronto linijos fronto pav<strong>ir</strong>šius yra tik keletokilometrų aukštyje. Šis kampas vadinamas fronto polinkiu.Milžiniškos atmosferos bangos, ats<strong>ir</strong>andančios oro masėse abipus fronto, lemia ciklonų beianticiklonų formavimąsi. Kartu su ciklonų formavimusi <strong>ir</strong> evoliucija vyksta <strong>ir</strong> frontų evoliucija.Kiekvienas frontas turi savo gyvavimo amžių. Frontai nuolat susidaro, stiprėja, paskui silpnėja(mažėja oro masių kontrastingumas) <strong>ir</strong> galiausiai išnyksta.Sąlygos frontams formuotis visada ats<strong>ir</strong>anda vienoje ar kitoje atmosferos dalyje. Dažniausiaifrontai formuojasi tokiuose oro judėjimo laukuose, kuriuose vienos prie kitų artėja (konverguoja)sk<strong>ir</strong>tingos temperatūros (arba kitų savybių) oro dalelės. Tokiame lauke horizontalūs temperatūrosgradientai auga, <strong>ir</strong> tai lemia ryškių frontų susidarymą vietoj tolygaus perėjimo iš vienos oro masės įkitą. Toks procesas vadinamas frontogeneze. Fronto linija – tai konvergencijos linija. Ties šia linijaformuojasi aukštyneigiai oro srautai <strong>ir</strong> susidaro debesų sistemos. Kartais atmosferos frontaisusiformuoja dėl tiesioginės paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus įtakos, pavyzdžiui, ties sniego riba ar ties ledųlauko pakraščiu, bet šis mechanizmas turi mažesnę reikšmę nei ankščiau minėtasis.Oro judėjimo laukuose, kuriuose sk<strong>ir</strong>tingų savybių oro dalelės tolsta viena nuo kitos, galivykti frontų nykimas, kurio metu frontai tampa plačiomis pereinamosiomis linijomis, ometeorologinių elementų gradientai mažėja.Frontai, sk<strong>ir</strong>iantys pagrindinius oro masės tipus, vadinami pagrindiniais atmosferosfrontais. Pagrindinis frontas tarp arktinio <strong>ir</strong> poliarinio, arba vidutinių platumų, oro vadinamasarktiniu, tarp poliarinio, arba vidutinių platumų, <strong>ir</strong> tropinio – poliariniu. Tropinis arba tarptropinisfrontas sk<strong>ir</strong>ia pasatines Šiaurės <strong>ir</strong> Pietų pusrutulio sritis <strong>ir</strong> dažnai sutampa su pusiaujokonvergencijos zona. Tropiniai frontai savo geneze <strong>ir</strong> savybėmis sk<strong>ir</strong>iasi nuo aukščiau paminėtųjų <strong>ir</strong>šiame skyrelyje neanalizuojami.Atmosferos frontai tarp sk<strong>ir</strong>tingų savybių, tačiau to paties pagrindinio tipo oro masių,vadinami antriniais frontais. Jie formuojasi pagrindinės fronto sistemos užnugaryje, dažniausiaišaltoje oro masėje, kai dėl oro masės amžiaus <strong>ir</strong> judėjimo trajektorijos sk<strong>ir</strong>tumų pradeda sk<strong>ir</strong>tis <strong>ir</strong>higroterminės charakteristikos oro masės viduje.Atmosferos frontai dažniausiai juda. Jų judėjimo kryptis paprastai sutampa su vėjųpučiančių v<strong>ir</strong>š trinties sluoksnio kryptimi, tačiau judėjimo greitis yra mažesnis. Jei šaltas oras judašilto link, toks frontas vadinamas šaltuoju, jei šiltas oras juda link šalto – šiltuoju frontu. Kadangišiltas oras yra mažiau tankus, šiltajame fronte šiltas oras kyla v<strong>ir</strong>š šalto, o praeinant šaltajam frontui,šiltas oras yra išstumiamas į v<strong>ir</strong>šų.a) b)6.4 pav. Šaltojo (a) <strong>ir</strong> šiltojo (b) atmosferos frontų schemos (Pidw<strong>ir</strong>ny, 2006)Šaltajame fronte aukštyneigis šilto oro kilimas apima daug siauresnę zoną nei šiltajamefronte, o vertikalūs oro judėjimo greičiai daug didesni (6.4a pav.). Praeinant šaltajam atmosferosfrontui įvyksta staigių oro sąlygų pasikeitimų (6.2 lentelė), kuriuos dažnai lydi didelio intensyvumo,o kartais <strong>ir</strong> pavojingi atmosferos reiškiniai: liūtiniai krituliai, škvalas, perkūnija, kruša. Visus šiuosreiškinius lemia staigus šilto oro kilimas bei adiabatinis jo vėsimas.84