Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“Nors arktinės oro masės gali formuotis v<strong>ir</strong>š jūros, pagal drėgmės savybes dažniausiai josvisos yra laikomos kontinentinėmis, nes dėl labai žemos temperatūros garavimas yra labai silpnas,be to, net <strong>ir</strong> prisotinimo būsenoje absoliutus vandens garų kiekis ore yra labai mažas. Ekvatorinėsoro masės visada laikomos drėgnomis (t. y. artimomis jūrinėms), kadangi dėl transp<strong>ir</strong>acijos v<strong>ir</strong>šsausumos žaliuojančiuose drėgnuosiuose tropikų miškuose į atmosferą patenka panašus vandensgarų kiekis kaip <strong>ir</strong> v<strong>ir</strong>š vandenyno. Antra vertus, dažnai teigiama, jog pastovių ekvatorinės oromasės formavimosi židinių v<strong>ir</strong>š kontinentinių sričių nėra.Oro masės, ilgą laiką išliekančios v<strong>ir</strong>š to paties paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus (formavimosižidinyje), vadinamos vietinėmis oro masėmis. Vietinių, ypač kontinentinių, oro masių terminėssavybės labai priklauso <strong>ir</strong> nuo to, ar jos vėsta, ar šyla iš apačios. Šaltuoju metų laikotarpiu oromasės vėsta iš apačios <strong>ir</strong> atmosfera tampa pastoviai stratifikuota. Vasarą – atv<strong>ir</strong>kščiai, priežeminėoro masių dalis stipriai įšyla, stratifikacijos pastovumas mažėja, t. y. vertikalus temperatūrosgradientas artėja prie adiabatinio (žr. skyrelį „Adiabatiniai procesai ore“).Oro masei pradėjus judėti, ji patenka ant kitokiomis savybėmis pasižyminčio paklotiniopav<strong>ir</strong>šiaus <strong>ir</strong> savo ruožtu pradeda keistis. Ji palengva įgauna higroterminius ypatumus, būdingus taiteritorijai, v<strong>ir</strong>š kurios ji juda. Tuo metu vyksta oro masės transformacija. Jei oro masės savybėspakinta labai stipriai <strong>ir</strong> ji v<strong>ir</strong>sta kita pagrindinio tipo oro mase, tai tokia transformacija vadinamaabsoliučia. Šaltos oro masės transformuojasi greičiau, nes šildamos iš apačios gali tapti nepastoviaistratifikuotos <strong>ir</strong> tai lemia intensyvių konvekcinių procesų, kurių metu vyksta vertikalus šilumos <strong>ir</strong>drėgmės persisk<strong>ir</strong>stymas, pradžią. Šiltos oro masės savo savybes išlaiko ilgiau, nes, patekusios antvėsesnio paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus, tampa pastoviai stratifikuotos <strong>ir</strong> dažniausiai greitai atvėsta tikapatinė oro masės dalis.Taip pat oro masė gali transformuotis, susidūrusi su orografinėmis kliūtimis. Kildamos įv<strong>ir</strong>šų, oro masės adiabatiškai šąla, didėja santykinis drėgnumas, gali formuotis debesys bei iškristikrituliai. Persivertusios per kalnų grandinę <strong>ir</strong> nusileidusios, oro masės tampa šiltesnės <strong>ir</strong> sausesnėsnei buvo priartėdamos prie kalnų grandinės (žr. skyrelį “Pseudoadiabatinis procesas”).Atmosferos frontaiAtmosferos frontas – tai siaura pereinamoji zona, sk<strong>ir</strong>ianti dvi sk<strong>ir</strong>tingo tankio oro mases.Kadangi svarbiausias veiksnys, lemiantis oro tankį, yra temperatūra, frontas dažniausiai sk<strong>ir</strong>ia šiltą<strong>ir</strong> šaltą oro mases.Atmosferoje nuolat susidaro tokios sąlygos, kai dvi sk<strong>ir</strong>tingų savybių oro masės yra vienašalia kitos. Šiuo atveju oro masės yra atsk<strong>ir</strong>tos atmosferos frontu. Atmosferos frontų ilgis gali siektikelis tūkstančius kilometrų, tuo tarpu pereinamosios zonos plotis prie paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus – voskeliasdešimt kilometrų. Frontas gali siekti kelių kilometrų aukštį arba net <strong>ir</strong> tropopauzę. Frontozonoje temperatūra, vėjas <strong>ir</strong> oro drėgmė staigiai kinta.Kadangi fronto plotis yra labai nedidelis, palyginti su jo sk<strong>ir</strong>iamų oro masių dydžiu, taigalime frontą įsivaizduoti kaip pav<strong>ir</strong>šių, sk<strong>ir</strong>iantį oro mases. Tokiu atveju staigus meteorologiniųelementų kitimas zonoje tarp dviejų sk<strong>ir</strong>tingų oro masių v<strong>ir</strong>sta šuoliu pereinant fronto pav<strong>ir</strong>šių. Šiopav<strong>ir</strong>šiaus susik<strong>ir</strong>timo su žemės pav<strong>ir</strong>šiumi linija vadinama fronto linija (6.3 pav.).6.3 pav. Frontinės zonos schema83
Change language