Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“žemyneigiai oro judesiai, susidaro aukšto slėgio zonos (ties ašigaliais bei 30° platuma). Šiomssritims būdingi giedri orai (6.1 pav., C).Tarp šių zonų oras juda trijose cirkuliacinėse gardelėse: Hadlėjaus, Ferelo ir poliarinėje. Tiespusiauju (iki 30° platumos) oras troposferoje cirkuliuoja taip, kaip aprašė G. Hadlėjus. Tiespusiauju dėl priežeminės konvergencijos bei konvekcijos šiltas tropinis oras kyla į viršų (vertikalūssrautai siekia 14–16 km) ir pradeda judėti ašigalių link. Stiprėjanti Korioliso jėga vis labiau veikiajudantį orą ir maždaug ties 30° platuma jis juda iš vakarų į rytus, suformuodamas viršutinėjetroposferoje subtropinę atmosferos sraujymę. Tokia zoninė cirkuliacija stabdo meridianinę pernašąviršutinėje troposferoje: besikaupiantis oras pradeda leistis žemyn, suformuodamas subtropinęaukšto slėgio zoną.Iš čia paviršinis oras juda dviem kryptimis. Dalis jo pasuka pusiaujo link, taipsuformuodamas uždarą Hadlėjaus gardelę. Judėdamas taip pat nukrypsta nuo barinio gradientokrypties, suformuodamas pasatinius vėjus. Kita dalis juda ašigalių link ir dėl Korioliso jėgospoveikio krypsta rytų link. Viršutinėje troposferoje tarp 30° ir 60° platumos oras daugiausia judapolių link. Ties 60° platuma vėl dėl Korioliso jėgos poveikio susiformuoja į rytus judantiatmosferos sraujymė. Prie žemės paviršiaus čia susiduria šiltas nuo subtropikų atėjęs oras su šaltuarktiniu nuo ašigalių judančiu oru – formuojasi poliarinis frontas, vyksta intensyvus aukštyneigisoro judėjimas. Didelis temperatūros gradientas ties poliariniu frontu dar labiau sustiprina poliarinęatmosferos sraujymę.Poliariniame fronte formuojasi ciklonai, labai stipriai lemiantys orus vidutinėse platumose.Nedidelė dalis poliarinio fronto zonoje pakilusio oro pasuka atgal subtropikų link, taipsuformuodama Ferelo gardelę (ją pirmasis XIX amžiuje aprašė amerikiečių meteorologasV. Ferelas). Tačiau uždara cirkuliacija vidutinėse platumose labai silpna, ir praktiškai visojetroposferos storymėje vyrauja daugiausia iš dalies polių link nukreipti vakarinių rumbų oro srautai.Didžioji dalis ties poliariniu frontu pakilusio oro juda polių link ir ten besikaupiantis oras leidžiasižemyn bei diverguoja. Vidutinių platumų link nukreipti srautai uždaro poliarinę gardelę.Taigi ties pusiauju susidaro žemo slėgio sritis, kuri įvardijama kaip pusiaujo konvergencijoszona (1) (6.2 pav.). Toliau yra tropinė pasatinių rytų vėjų sritis (2). Nuo vidutinių platumų juostos jąskiria iš atskirų anticiklonų sudaryta subtropinė aukšto slėgio sritis (3). Vidutinėse platumosevyrauja vakarų krypties vėjai. Dėl trinties jėgos poveikio prie žemės paviršiaus Šiaurės pusrutulyjepučia pietvakarių, o pietų – šiaurės vakarų vėjai. Šioms platumoms būdinga intensyvi cikloninė iranticikloninė cirkuliacija (4). Toliau poliarinę gardelę nuo Ferelo skiria ryškus poliarinis frontas,kurio viršutinėje dalyje formuojasi poliarinė atmosferos sraujymė (5). Poliarinėse sritysedažniausiai pučia rytų vėjai, prie žemės paviršiaus dėl trinties jėgos poveikio nukrypstantysvidutinių platumų link (6).6.2 pav. Atmosferos cirkuliacijos Šiaurės pusrutulyje schema. Skaičių paaiškinimas tekste(JetStream..., 2010)Realioje atmosferoje visų šių sričių padėtis kinta. Pusiaujo konvergencijos zona sausį būnaPietų pusrutulyje, o liepą – Šiaurės. Subtropiniai anticiklonai nuolat keičia savo formą ir centrų81