Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“4. Išvardinkite jėgas, veikiančias judantį orą.5. Kaip barinio gradiento kryptis keičiasi didėjant aukščiui?6. Nuo ko priklauso Korioliso jėgos stiprumas?7. Kodėl geostrofinio vėjo atveju oras juda lygiagrečiai izobarų?8. Paaiškinkite, kodėl Šiaurės pusrutulyje ciklone oras juda prieš, o anticiklone – pagallaikrodžio rodyklę.9. Kodėl trinties sluoksnyje ciklono centras yra konvergencijos, o anticiklono centras –divergencijos taškas?10. Paaiškinkite vėjo greičio kaitą per parą.Uždaviniai1. Apskaičiuokite geostrofinio vėjo greitį 45° platumoje, kai barinis gradientas lygus2 hPa/100 km, o oro tankis 1,05 kg/m 3 .2. Apskaičiuokite, kiek sk<strong>ir</strong>iasi gradientinio vėjo greitis v<strong>ir</strong>š trinties sluoksnio ciklone <strong>ir</strong>anticiklone 55° platumoje, kai geostrofinio vėjo greitis lygus 12m/s. Abiejų barinių dariniųspindulys 700 km.79
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“6. ATMOSFEROS CIRKULIACIJABendroji atmosferos c<strong>ir</strong>kuliacija. Oro masės. Atmosferos frontai. Pasatai. Pusiaujokonvergencijos zona. Tropiniai ciklonai. Musonai. Atmosferos c<strong>ir</strong>kuliacija netropinėseplatumose. Atmosferos sraujymės. Rosbio bangos. Netropinių platumų ciklonai. Anticiklonai.Vietiniai vėjai. Terminiai vėjai. Feniniai vėjai. Katabatiniai vėjai. Mezocikloniniai dariniai.Dykumų vėjai.Bendroji atmosferos c<strong>ir</strong>kuliacijaBendrąja atmosferos c<strong>ir</strong>kuliacija vadinama stambių oro srautų visuma v<strong>ir</strong>š žemėspav<strong>ir</strong>šiaus. Šie srautai ats<strong>ir</strong>anda dėl spinduliuotės <strong>ir</strong> šilumos balanso nevienalytiškumo sk<strong>ir</strong>tingoseplatumose, taip pat vandenynuose <strong>ir</strong> sausumoje. Bendroji atmosferos c<strong>ir</strong>kuliacija tampa dar labiausudėtinga dėl Korioliso <strong>ir</strong> trinties jėgos poveikio.Bendrosios atmosferos c<strong>ir</strong>kuliacijos bruožus tam tikru laiko momentu galima įvertinti pagalsinoptinius žemėlapius, o lyginant kelis, – pastebėti labai sudėtingą <strong>ir</strong> nuolat kintantį oro srautųpobūdį. Tačiau nustačius vidutinius daugiamečius dydžius pastebima aiški schema: išryškėjarajonai, kuriems būdingos pastovios kasmet besikartojančios c<strong>ir</strong>kuliacinės savybės.Išnagrinėkime idealizuotą oro judėjimo Žemėje schemą. Laikykime, kad žemės pav<strong>ir</strong>šiusvienalytis, o ji pati nesisuka apie savo ašį. Šiuo atveju temperatūros <strong>ir</strong> slėgio pasisk<strong>ir</strong>stymasapatinėje troposferoje turi zoninį pobūdį. Todėl ties pusiauju įšilęs oras kiltų į v<strong>ir</strong>šų <strong>ir</strong> judėtų poliųlink. Judėdamas jis spinduliniu būdu vėstų <strong>ir</strong> pasiekęs polių, būdamas šaltas <strong>ir</strong> tankus, leistųsižemyn. Prie žemės pav<strong>ir</strong>šiaus formuotųsi priešpriešinis srautas, nukreiptas pusiaujo link, taipsudarydamas uždarą c<strong>ir</strong>kuliacinę gardelę (6.1 pav., A). Ir žemutinėje, <strong>ir</strong> v<strong>ir</strong>šutinėje troposferoje orasjudėtų horizontalaus barinio gradiento mažėjimo kryptimi. Tokio pobūdžio c<strong>ir</strong>kuliacija vadinamaHadlėjaus gardele (pagal anglų mokslininko G. Hadlėjaus pavardę, kuris XVIII amžiaus pradžiojep<strong>ir</strong>masis aprašė šį mechanizmą).Dėl Žemės sukimosi apie savo ašį, oro srautus pradeda veikti Korioliso jėga. Korioliso jėgaŠiaurės pusrutulyje kreipia judantį orą į dešinę, o Pietų – į ka<strong>ir</strong>ę. Todėl prie žemės pav<strong>ir</strong>šiaus v<strong>ir</strong>štrinties sluoksnio oras idealiu atveju judėtų iš rytų į vakarus, o v<strong>ir</strong>šutinėje troposferoje <strong>ir</strong> žemutinėjestratosferoje (nuo 4–5 iki 20 km aukščio) priešingai – į rytus. Trinties sluoksnyje kampas tarpbarinio gradiento <strong>ir</strong> vėjo krypties būtų mažesnis nei 90° <strong>ir</strong> Šiaurės pusrutulyje pūstų šiaurės rytų, oPietų pusrutulyje – pietryčių krypties vėjai.6.1 pav. Bendroji atmosferos c<strong>ir</strong>kuliacijos schema (Moran, Morgan, 1986). Išsamesnispaaiškinimas teksteRealioje atmosferoje oro c<strong>ir</strong>kuliacija vyksta srautams kiekviename pusrutulyje suskylant įtris pagal platumas išsidėsčiusias sritis (6.1 pav., B). Ten, kur priežeminiai srautai susiduria(konverguoja) <strong>ir</strong> oras kyla į v<strong>ir</strong>šų, susidaro žemo slėgio zonos (ties pusiauju bei 60° platuma),formuojasi debesys, iškrenta gausūs krituliai. Ten, kur oro srautai išsisk<strong>ir</strong>ia (diverguoja), vyrauja80