Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“, (5.17)kur C D – šiurkštumo koeficientas, f – Korioliso parametras. Kuo šiurkštumo koeficientas didesnis,tuo didesnis ir kampas. Kadangi Korioliso parametro dydis tiesiogiai proporcingas platumai, esanttam pačiam šiurkštumo koeficientui žemose platumose, kampas tarp izobarų ir vėjo krypties busdidesnis.Didėjant aukščiui mažėjant trinties jėgos poveikiui, kampas, kurį sudaro vėjo kryptis subariniu gradientu, didėja ir trinties lygyje tampa artimas 90°. Tai reiškia, jog vėjo kryptis tameaukštyje bus lygiagreti izobaroms (vėjas tampa geostrofinis).5.26 pav. Vėjo greičio ir krypties kaita trinties sluoksnyje Šiaurės pusrutulyje (Ekmano spiralė)Tai, kad Šiaurės pusrutulyje prie žemės paviršiaus judėdamas oras nukrypsta nuo izobarų įkairę (žvelgiant pagal judėjimo kryptį), o trinties lygyje yra artimas izobaroms, rodo, kad didėjantaukščiui vėjas krypsta į dešinę (pagal laikrodžio rodyklę). Didėjant aukščiui auga ir vėjo greitis. Tąaugimą galima parodyti kreive (vadinama Ekmano spirale), jungiančia vektorių, pradėtų iš vienotaško ir rodančių vėją skirtinguose aukščiuose, galus (5.26 pav.). Tik tuo atveju, jei didėjantaukščiui labai greitai kinta pačių izobarų kryptis, vėjo kryptis gali suktis į kairę arba nesikeisti visai.Vėjo kaita per parąTrinties sluoksnyje išryškėja ir vėjo kaita per parą. Prie žemės paviršiaus, virš sausumos,maksimali vėjo greičio reikšmė išmatuojama pirmosiomis popiečio valandomis, o minimali – naktįarba ankstyvą rytą. Vidurinėje bei viršutinėje trinties sluoksnio dalyje pastebima atvirkščia paroseiga: maksimumas – naktį, o minimumas – dieną. Virš sausumos paviršiaus vėjo greičio parosamplitudė apytiksliai lygi pusei paros vidutinio vėjo greičio reikšmės. Virš jūros vėjo kaita per parąnėra žymi.Vėjo greičio kaitos priežastis – oro turbulencijos kaita. Vykstant konvekcijai, kuriintensyviausia apie vidurdienį, stiprėja turbulentinė apykaita, kuri išlygina greičio skirtumus tarppažemio ir aukštesnių sluoksnių vėjo. Todėl prie žemės paviršiaus vėjo greitis padidėja, oviršutinėje trinties sluoksnio dalyje – sumažėja. Naktį vertikalus maišymasis susilpnėja, todėl priepaviršiaus vėjo greitis mažas, o didėjant aukščiui jis greitai auga.Vėjo kryptis taip pat kinta per parą. Dieną didėjant vėjo greičiui prie žemės paviršiaus, jokryptis sukasi į dešinę pagal laikrodžio rodyklę (artėja prie izobarų krypties). Vėlyvą popietęsusilpnėjus turbulencijai vėjo kryptis pradeda suktis į kairę. Labiausiai į kairę nuo izobarų vėjokryptis pasisukusi naktį, kai turbulencija silpniausia. Viršutinėje trinties sluoksnio dalyje vykstaatvirkštinis procesas: vakare ir naktį vėjo kryptis sukasi į dešinę (link izobarų), rytą ir dieną – įkairę.Aprašyta vėjo kaita per parą išryškėja pavasarį ir vasarą vidinėse oro masių dalyse, tačiaulabai dažnai yra sutrikdoma neperiodinių vėjo krypties ir greičio pasikeitimų, susijusių su sinoptiniomasto darinių judėjimu.Žinių patikrinimasKontroliniai klausimai1. Išvardinkite ir apibūdinkite pagrindines ir tarpines barines sistemas.2. Kodėl santykinės barinės topografijos žemėlapiuose galime išskirti šilumos ir šalčio sritis?3. Apibūdinkite konvergencijos ir divergencijos prie žemės paviršiaus ryšį su aukštyneigiaisoro srautais.78