31.07.2015 Views

Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“Kartais prieš kalnagūbrį bei už jo formuojasi priešvėjiniai <strong>ir</strong> pavėjiniai sūkuriai, turintyshorizontalią ašį lygiagrečią gūbriui (5.13a pav.). Tada priežeminiame atmosferos sluoksnyjesusiformuoja kartais net labai stiprus vėjas, pučiantis nuo kliūties priešvėjinėje gūbrio dalyje arkliūties link užuovėjinėje dalyje.Kuo pučia stipresnis vėjas, tuo didesnis <strong>ir</strong> kliūties poveikis. Jei oro stratifikacija pastovi,pučiant stipriam vėjui už kliūties gali susiformuoti bangos atmosferoje (5.13b pav.).Miško masyvai susilpnina vėjo greitį prie žemės pav<strong>ir</strong>šiaus 50–100 m prieš jį <strong>ir</strong> 100–500 matstumu už jo, bet v<strong>ir</strong>š miško vėjo greitis <strong>ir</strong> gūsingumas bei oro turbulentiškumas (siekiantis kelisšimtus metrų) stiprėja.Judantį orą veikiančios jėgosPagal Niutono dėsnį, kūnas yra rimties būsenos arba juda tolygiai <strong>ir</strong> tiesiaeigiškai, jei jįveikiančių jėgų atstojamoji lygi nuliui. Tai reiškia, kad oras pradeda judėti, jo judėjimo greitis augaarba mažėja <strong>ir</strong> net jo kryptis keičiasi tik tuomet, kai jis yra papildomai veikiamas išorinių jėgų.Pagal kitą Niutono dėsnį, kūno įgyjamas pagreitis yra tiesiogiai proporcingas kūną veikiančių jėgųatstojamajai <strong>ir</strong> atv<strong>ir</strong>kščiai proporcingas kūno masei (a = F/m). Iš šio dėsnio aišku, kad jei kūnomasė yra nekintanti, pagreitis, kurį įgauna kūnas, yra tiesiogiai proporcingas jį veikiančiai jėgai.Kadangi judantį kūną gali veikti daugiau negu viena jėga, yra vertinama šių jėgų atstojamoji.Horizontalia kryptimi judantį orą (vėją) vienu metu gali veikti šios jėgos:1) barinio gradiento jėga;2) Korioliso jėga;3) išcentrinė jėga;4) trinties jėga.Barinio gradiento jėgaVėjas kyla dėl netolygaus atmosferos slėgio pasisk<strong>ir</strong>stymo. Jei atmosferos slėgiskiekviename horizontalios plokštumos taške būtų vienodas, oras nejudėtų. Esant netolygiamatmosferos slėgio pasisk<strong>ir</strong>stymui, oras siekia judėti trumpiausiu keliu iš aukšto slėgio srities į žemoslėgio sritį.5.14 pav. Horizontalaus barinio gradiento G kryptys ciklone. Izobarų sutankėjimo vietose išaugabarinio gradiento dydisŽvelgiant į priežeminio barinio lauko žemėlapius, nesunku pastebėti, kad vietomis izobarosišvestos arčiau viena kitos, o vietomis jos nutolsta (5.14 pav.). Tose vietose, kur izobaros sutankėja,atmosferos slėgis horizontalia kryptimi kinta stipriau, o kur praretėja – silpniau.Kiekybinis bet kokio skaliarinio dydžio (taip pat <strong>ir</strong> slėgio) kitimas erdvėje yra vadinamas šiodydžio gradientu.Horizontaliu bariniu gradientu (G) vadiname vektorių, kuris yra nukreiptas statmenaiizobarai slėgio mažėjimo kryptimi <strong>ir</strong> lygus slėgio pokyčiui ilgio vienetui:. (5.3)69

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!