Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“. (5.2)Taigi geopotencialus aukštis artimas geometriniam, tačiau lygus jam tik 45° platumoje.Santykinis geopotencialus aukštis parodo atstumą tarp dviejų izobarinių pav<strong>ir</strong>šių. Jis lygusabiejų izobarinių pav<strong>ir</strong>šių absoliučių gepotencialių aukščių sk<strong>ir</strong>tumui.Atmosferos slėgio svyravimaiAtmosferos slėgis bet kuriame žemės pav<strong>ir</strong>šiaus ar laisvosios atmosferos taške visą laikąkinta. Šie kitimai turi periodinį <strong>ir</strong> neperiodinį pobūdį. Periodiniai svyravimai savo ruožtu sk<strong>ir</strong>stomi įparos <strong>ir</strong> metinius.Atmosferos slėgio paros ciklas geriausiai išreikštas tropinėse platumose – vidutinė slėgiosvyravimo amplitudė gali siekti 2–3 hPa. Tuo tarpu vidutinėse platumose paros svyravimaisumažėja iki dešimtųjų hektopaskalio dalių <strong>ir</strong> jie beveik visiškai išnyksta artėjant prie ašigalių.Atmosferos slėgio svyravimo paros eigos kreivė turi du maksimumus <strong>ir</strong> du minimumus.Maksimalios slėgio reikšmės fiksuojamos prieš vidudienį <strong>ir</strong> vidurnaktį (apie 10 <strong>ir</strong> 22 val.), ominimalios – anksti ryte <strong>ir</strong> po vidudienio (apie 4 <strong>ir</strong> 16 val.). Šie svyravimai daugiausia siejami suv<strong>ir</strong>šutinių atmosferos sluoksnių (daugiausia termosferos) įšilimu dėl Saulės spindulių poveikio.Susiformavusios atmosferos bangos juda vakarų link kartu su Saule. Izobariniai pav<strong>ir</strong>šiai v<strong>ir</strong>šutinėjeatmosferoje keičia savo konfigūraciją, lemdami <strong>ir</strong> vėjo lauko pasikeitimus. Visa tai lemia slėgio priežemės pav<strong>ir</strong>šiaus pokyčius.Kita priežastis, lemianti slėgio paros kaitą (daugiausia pusiaujinėje zonoje), yra troposferosįšilimas dėl kondensacijos šilumos, išsisk<strong>ir</strong>iančios į aplinką dieninės konvekcijos metu bei oroleidimasis <strong>ir</strong> vėsimas rytmečio valandomis. Todėl atmosferos slėgis ryte yra didesnis.Atmosferos slėgio kaita per metus priklauso nuo barinių darinių aktyvumo (jųpasikartojimo) bei sezoninių globalaus slėgio lauko pokyčių. Lietuvoje žiemos mėnesiaisatmosferos slėgis vidutiniškai yra kiek didesnis nei vasarą (5.8 pav.).Neperiodiniai slėgio svyravimai yra susiję su barinių darinių vystymusi <strong>ir</strong> judėjimu,atmosferos frontų praėjimu, taip pat su sk<strong>ir</strong>tingų higroterminių savybių oro masių advekcija.Vidutinėse platumose neperiodinė slėgio kaita išreikšta žymiai stipriau <strong>ir</strong> visiškai užgožia periodinęslėgio kaitą. Kartais per parą slėgis gali pasikeisti 20–30 hPa.101910181017101610151014101310121011hPa1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12Mėnesiai5.8 pav. Jūros lygiui perskaičiuoto atmosferos slėgio vidutinė kaita per metus VilniujeGeriausiai neperiodinius svyravimus apibūdina tarpparinė slėgio kaita. Tarpparinė slėgiokaita – vidutinis dviejų kaimyninių parų atmosferos slėgio sk<strong>ir</strong>tumas. Žiemą, kai cikloninė veiklaintensyvesnė, tarpparinė slėgio kaita didesnė nei vasarą. Neperiodiniai slėgio svyravimai jaučiamivisoje troposferos storymėje, nes barinių sistemų veikla neaps<strong>ir</strong>iboja vien žemiausiais atmosferossluoksniais.Kadangi neperiodiniai slėgio svyravimai yra susiję su barinių sistemų judėjimu, tai ženkliųatmosferos slėgio pasikeitimų, vyksta iškart didelėje teritorijoje. Pažymėjus žemėlapyje slėgiopokyčius įva<strong>ir</strong>iuose punktuose per atitinkamą laiko tarpą (pvz., per paskutines 12 ar 24 val.), galima65
Change language