Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“izobarinio paviršiaus (5.6 pav.). Dažniausiai sudaromi 500 hPa izobarinio paviršiaus santykinėsbarinės topografijos žemėlapiai 1000 hPa izobarinio paviršiaus atžvilgiu. Linijos, jungiančiosvienodo aukščio taškus, vadinamos santykinės topografijos izohipsomis.5.6 pav. Santykinis aukštis tarp dviejų banguotų izobarinių paviršių (1000 hPa ir 500 hPa)5.7 pav. Šilumos ir šalčio sritys santykinės topografijos 500 hPa izobarinio paviršiaus 1000 hPaizobarinio paviršiaus atžvilgiu žemėlapyje (Khromov, Petrosianc, 1994)Kadangi slėgis abiejuose paviršiuose pastovus, o barinio žingsnio dydis tiesiogiaiproporcingas temperatūrai (žr. skyrelį „Barinis žingsnis“), tai ir santykinis vieno izobariniopaviršiaus aukštis virš kito paviršiaus priklauso tik nuo vidutinės oro temperatūros tarp šiųpaviršių. Tokiu būdu, pagal santykinių aukščių kaitą, galima spręsti apie vidutinės oro temperatūrospasiskirstymą tarp dviejų izobarinių paviršių: kuo didesnė vidutinė oro sluoksnio temperatūra, tuodidesnis santykinis aukštis (5.7 pav.).Kartu nagrinėjant priežeminius slėgio bei absoliutinės ir santykinės barinės topografijosžemėlapius galima susidaryti vaizdą apie termobarinį atmosferos lauką bei jo pokyčius bėgantlaikui.Meteorologijoje barinės topografijos žemėlapiuose vaizduojamas ne geometrinis, ogeopotencialus izobarinių paviršių aukštis. Skirtingai nuo mums įprasto geometrinio,geopotencialus aukštis įvertina ir erdvinę Žemės gravitacijos kaitą. Kaip žinoma, laisvojo kritimopagreičio g dydis priklauso nuo taško atstumo iki Žemės masės centro, planetos sukimosiišcentrinės jėgos poveikio ir kt. Laisvojo kritimo pagreitis g kinta nuo 9,78 (ties pusiauju) iki 9,83m/s 2 (ties ašigaliais). Skaičiavimuose dažniausiai naudojamas rodiklio dydis jūros lygyje 45°platumoje – 9,80665 m/s 2 .Izobarinio paviršiaus absoliutus geopotencialas Φ bet kuriame jo taške yra lygus darbui,kurį reikia atlikti prieš sunkio jėgą, norint pakelti masės vienetą nuo jūros lygio iki izobariniopaviršiaus:, (5.1)čia z – taško aukštis virš jūros lygio (m), g – laisvojo kritimo pagreitis (m/s 2 ). Dėl laisvojo kritimopagreičio kaitos, darbas, kurį atlieka oro tūris kildamas į tą patį geometrinį aukštį, yra nevienodas.Tai reiškia, jog tame pačiame geometriniame aukštyje absoliutus geopotencialas virš pusiaujo busmažesnis nei virš ašigalio. Geopotencialus aukštis z g (matuojamas geopotencialiais metrais (gpm))yra apskaičiuojamas taip:64