Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“Pirmiausia išskiriamos uždaros aukštesnio ir žemesnio slėgio sritys – anticiklonai irciklonai – pagrindiniai barinių sistemų tipai (5.3 pav.). Ciklone slėgis auga judant nuo centro linkperiferijos, o anticiklone, atvirkščiai, slėgis didėja centro link. Ciklone izobariniai paviršiai išlinkęžemyn, o anticiklone – į viršų (5.4 pav.). Bariniame lauke išskiriamos ir tarpinės barinės sistemos:slėniai, gūbriai ir balnai. Izobaros, juosiančios šias barines sistemas, nėra uždaros.Ciklonas (arba barinis minimumas) – uždarų izobarų (dažniausiai apvalios ar ovaliosformos) sritis, kurios centre slėgis žemiausias.Anticiklonas (arba barinis maksimumas) – uždarų izobarų sritis, kurios centre slėgis yraaukščiausias.Slėnis – besijungianti su ciklonu ir nutįsusi periferijos link žemesnio slėgio juosta.Gūbrys – besijungianti su anticiklonu ir nutįsusi periferijos link aukštesnio slėgio juostatarp dviejų žemo slėgio sričių.Balnas – barinė sritis, esanti tarp kryžmiškai išsidėsčiusių dviejų aukšto ir žemo slėgiosričių.Barinės sistemos aukštis siekia kelis kilometrus, o horizontalia kryptimi ji gali nusidriektiper tūkstančius kilometrų. Barinės sistemos – tai dinaminiai dariniai, kurie turi tam tikrą savoegzistavimo laiką, nuolat kinta laike bei juda erdvėje. Su barinėmis sistemomis ir jų dinamika yrasusiję oro sąlygų pokyčiai.Barinės topografijos žemėlapiaiBarinio ir terminio lauko pokyčiams vertinti pagal aerologinių matavimų rezultatussudaromi barinės topografijos žemėlapiai. Meteorologijoje yra naudojami absoliučios irsantykinės barinės topografijos žemėlapiai (žr. priedą „Sinoptinis ir barinės topografijosžemėlapiai“).Pasirinkto izobarinio paviršiaus absoliučios barinės topografijos žemėlapiu vadinamas šiopaviršiaus topografinis žemėlapis jūros lygio atžvilgiu, t. y. šis žemėlapis vaizduoja izobariniopaviršiaus aukštį virš jūros lygio (5.5 pav.). Linijos, jungiančios vienodo aukščio virš jūros lygiotaškus, vadinamos absoliučios topografijos izohipsomis. Nors izohipsos rodo aukštį, jos (kaip irizobaros) taip pat labai gerai atspindi ir slėgio pasiskirstymą tuose atmosferos sluoksniuose,kuriuose yra pasirinktas izobarinis paviršius. Nedidelis izobarinio paviršiaus aukštis parodo regionąkur atmosferos slėgis yra žemas, o didelis – identifikuoja aukšto slėgio arealus. Taigi absoliučiosbarinės topografijos žemėlapiuose uždarų izohipsų aukščiai ciklonuose mažėja, o anticiklonuose –auga centro link.5.5 pav. Aukštuminis ciklonas (Ž) ir anticiklonas (A) 500 hPa absoliutinės topografijos žemėlapyje(Khromov, Petrosianc, 1994)Pasirinkto izobarinio paviršiaus santykinės barinės topografijos žemėlapiu vadinamas šiopaviršiaus žemėlapis mažesniame aukštyje esančio izobarinio paviršiaus atžvilgiu. Šiuo atvejupasirinkto izobarinio paviršiaus aukštis matuojamas ne nuo jūros lygio, o nuo kito, žemiau esančio,63