Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“kur A 0 – d<strong>ir</strong>vos pav<strong>ir</strong>šiaus temperatūros svyravimo amplitudė (°C); A z – temperatūros svyravimoamplitudė (°C) gylyje z (m); P – svyravimo periodas (s); k – d<strong>ir</strong>vos temperatūrinio laidumokoeficientas (priklauso nuo d<strong>ir</strong>vos sudėties <strong>ir</strong> drėgnumo) (m 2 /s); e – natūrinio logaritmo pagrindas.3432302826242220181614°CValandos0 3 6 9 12 15 18 21pav<strong>ir</strong>šius 10 cm 20 cm4.15 pav. Tipinė d<strong>ir</strong>vos temperatūros kaita per parą įva<strong>ir</strong>iuose gyliuose vasarą (0–20 cm)Temperatūrinio laidumo koeficiento k dydis parodo, kaip greitai gavus tam tikrą šilumoskiekį keičiasi temperatūra. Jo dydis priklauso nuo medžiagos savybių. Su šilumos laidumokoeficientu λ siejasi taip:(4.19)kur ρ – d<strong>ir</strong>vos tankis (kg/m 3 ), o c p – specifinė d<strong>ir</strong>vos šilumos talpa, esant pastoviam slėgiui(J/(kg×K)).3. Paros <strong>ir</strong> metinių d<strong>ir</strong>vos temperatūros maksimumų <strong>ir</strong> minimumų vėlavimas įva<strong>ir</strong>iuosegyliuose lyginant su d<strong>ir</strong>vos pav<strong>ir</strong>šiumi yra proporcingas gylio didėjimui.Kadangi reikia laiko šilumai sklisti žemyn, paros ekstremumai vėluoja 2-3 valandomis(priklausomai nuo d<strong>ir</strong>vos temperatūrinio laidumo) kas 10 cm. Metiniai ekstremumai vėluoja 20–30dienų kiekvienam gylio metrui. Tokiu būdu 3 m gylyje temperatūros ekstremumai, lyginant supav<strong>ir</strong>šiumi, vėluoja 2–3 mėnesiais.4. Pastovios paros temperatūros d<strong>ir</strong>voje gylio santykis su pastovios metinės temperatūrosd<strong>ir</strong>voje gyliu yra √.Pasiekus gylį, kuriame paros temperatūros amplitudė tampa lygi 0 (apie 70-100 cm),prasideda pastovios paros temperatūros sluoksnis.Metiniai temperatūros svyravimai prasiskverbia į didesnį gylį. Kadangi √ , ta<strong>ir</strong>eiškia, kad metiniai d<strong>ir</strong>vos temperatūros svyravimai fiksuojami 19,1 karto didesniame gylyje neiparos. Poliarinėse srityse metiniai d<strong>ir</strong>vos temperatūros svyravimai išnyksta 30 m, vidutinėseplatumose –15–20 m, tropikuose – 10 m gylyje. Šiuose gyliuose prasideda su pastovios metinėstemperatūros sluoksnis.Maksimalų gylį d<strong>ir</strong>voje, kur prasiskverbia periodiniai temperatūros svyravimai, galimaapskaičiuoti pagal formulę (kintamieji <strong>ir</strong> dimensijos kaip <strong>ir</strong> 4.16 formulėje):√ . (4.20)Su metinės temperatūros įva<strong>ir</strong>iame gylyje sk<strong>ir</strong>tumais susijęs temperatūros pasisk<strong>ir</strong>stymasvertikalėje sk<strong>ir</strong>tingais metų laikais: vasarą temperatūra einant gilyn mažėja, žiemą – auga; pavasarįji iš pradžių mažėja, o po to auga; rudenį, atv<strong>ir</strong>kščiai, iš pradžių auga, o po to mažėja (4.16 pav.).4.16 pav. D<strong>ir</strong>vos temperatūros (po augaline danga) kaita vertikalėje pagal Kaunoagrometeorologijos stoties duomenis (Bukantis, 1994)58