Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“jog atvirkštinę priklausomybę tarp spinduliavimo spektro maksimumo bangos ilgio ir absoliučiosiosspinduliuojančio kūno temperatūros galima apibrėžti taip (Vino dėsnis):. (3.5)Esant santykinai žemai mus supančios aplinkos kūno temperatūrai, jo spinduliavimomaksimumas pasislenka į infraraudonąją spektro dalį ir kūnas daugiausiai skleidžia akiainematomus spindulius. Šiuo atveju matomajai spektro daliai priklausančių spindulių intensyvumasyra toks menkas, jog šis spinduliavimas nėra regos organų fiksuojamas.Kūno spinduliavimo intensyvumas greitai auga didėjant temperatūrai. Nustatyta, jogabsoliučiai juodo kūno spinduliavimo intensyvumas proporcingas jo absoliučiosios temperatūrosvertei, pakeltai ketvirtuoju laipsniu (Stefano-Bolcmano dėsnis): T 2898m Km, (3.6)kur – Stefano-Bolcmano konstanta (5,6703210 -8 W/(m 2 K 4 ); T – spinduliuojančio paviršiaustemperatūra (K).Natūralių paviršių spinduliavimo intensyvumas prie tos pačios temperatūros yra mažesnisnei absoliučiai juodo. Todėl Stefano-Bolcmano dėsnis natūraliems paviršiams užrašomas taip:B TB T, (3.7)kur – kūno spinduliavimo geba. Vidutiniškai žemės paviršiaus spinduliavimo geba lygi 0,95.Saulės konstanta. Tiesioginė saulės spinduliuotė.Saulės konstanta (I 0 ) – Saulės spinduliuotės intensyvumas, pasiekiantis viršutinęatmosferos ribą, esant vidutiniam atstumui tarp Žemės ir Saulės (r = 149,6×10 6 km).Saulės spinduliuotės spektras artimas absoliučiai juodo kūno, kurio temperatūra apie5800 °C, spinduliavimo spektrui. Labai menka dalis Saulės spinduliuojamos energijos pasiekiaŽemę. Dirbtinių Žemės palydovų išmatuota vidutinė Saulės konstantos reikšmė, kai Saulėsspinduliai krenta statmenai paviršiui, yra 1,366 kW/m² ir ji svyruoja ±3,5 %, priklausomai nuoatstumo nuo Saulės. Didžiausia Saulės konstantos reikšmė fiksuojama sausį (1,412 kW/m²), nesŽemė yra perihelyje, o mažiausia liepą (1,321 kW/m²).Ant paviršiaus patenkantis neišsklaidytų Saulės spindulių srautas vadinamas tiesiogineSaulės spinduliuote. Viršutinę atmosferos ribą Saulės spinduliai pasiekia tiesioginių spinduliųpavidalu. Saulės spinduliuotė, patenkanti ant horizontalaus paviršiaus ties viršutine atmosferos riba,vadinama insoliacija, kuri apskaičiuojama pagal formulę:044'I0 I sin h, (3.8)kur h o - kampinis Saulės aukštis virš horizonto (3.3 pav.).03.3 pav. Saulės spinduliuotės srautas į statmeną ir horizontalų paviršiųŽemės gaunamas bendras Saulės spinduliuotės kiekis gali būti apskaičiuojamas, dauginantSaulės konstantos reikšmę iš rutulio paviršiaus ploto (4πR²). Tačiau reikia atsižvelgti, jog vidutinisSaulės spinduliuotės intensyvumas ploto vienetui yra mažesnis, nes spinduliai dažniausiai nėrastatmeni paviršiui, o kiekvienu laiko momentu pusės planetos ploto spinduliai visai nepasiekia32