Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

More documents

Recommendations

Info

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“banga susilpnėja tiek, jog tampa negirdima. Kartais tolumoje matomos tik kibirkštinės iškrovos.Toks reiškinys, kai debesys yra apšviečiami tolimų žaibų, o griaustinio nesigirdi, vadinamas amalu.Kita, daug mažiau ištyrinėta žaibo forma, yra kamuolinis žaibas. Manoma, jog kamuolinisžaibas – tai elektrinės kilmės kelių ar kelių dešimčių centimetrų skersmens geltonos, raudonos aroranžinės spalvos šviečiantis (kaip 100 ar 200 W lemputė) kamuolio ar kriaušės formos objektas,kuris egzistuoja keliasdešimt sekundžių ar net kelias minutes. Kamuolinis žaibas spinduliuoja labaiplatų elektromagnetinių bangų diapazoną. Dažniausiai jų susidarymas siejamas su dideliuatmosferos elektrinio lauko stipriu ir perkūnijomis. Daugeliu atveju jo judėjimo trajektorija yrasunkiai nusakoma. Susilietimo su daiktais ar paviršiais metu gali sprogti. Kadangi šis reiškinystrumpalaikis, itin retas ir neprognozuojamas, natūraliomis sąlygomis jis netyrinėtas. Yra sukurtaapie 200 teorijų, aiškinančių kamuolinio žaibo susidarymą. Tačiau nei viena jų nepaaiškinadaugelio jam priskiriamų unikalių savybių, pavyzdžiui, gebėjimą prasiskverbti per materiją (pvz.,stiklą).Šventojo Elmo ugnysKai atmosferoje yra gan didelis potencialų skirtumas, be kibirkštinių iškrovų, stebimas irelektros tekėjimas nuo smailių daiktų, kuris yra lydimas švytėjimo. Tokios iškrovos yra vadinamosŠventojo Elmo ugnimis. Jei elektrinis laukas itin stiprus (100–3000 kV/m), tai prie aštrių daiktųsmaigalių jis dar sustiprėja, oras tampa laidus ir pradeda vykti vainikinis elektros išlydis. Prasidedaitin intensyvi molekulių jonizacija bei rekombinacija ir oras (azoto bei deguonies molekulės) aplinkobjekto smaigalį pradeda švytėti mėlyna ar violetine spalva.Elektrinio lauko stipris, būtinas Šventojo Elmo ugnims formavimuotis, labai priklauso nuoobjekto formos. Kuo jis aštresnis, tuo mažesnė kritinė reikšmė yra reikalinga matomam išlydžiuisusiformuoti.Šventojo Elmo ugnys dažniausiai stebimos perkūnijos metu aplink medžių viršūnes, bokštųsmailes ar laivų stiebų viršūnes. Tokį pavadinimą suteikė Viduržemio jūros šalių jūrininkai, kurie,matydami švytėjimą ant stiebų, siejo jį su jų globėjo Šventojo Elmo (Erazmo) apsilankymu. Taibuvo laikoma geru ženklu, nes dažniausiai Šventojo Elmo ugnys formuojasi perkūnijos pabaigoje,kai dauguma su pastarąja susijusių reiškinių (škvalas, žaibai) jau baigėsi.Poliarinė pašvaistėPrie elektros reiškinių yra priskiriama ir poliarinė pašvaistė – viršutinių išretintų atmosferossluoksnių švytėjimas, kuris vyksta į atmosferą įsiveržus greitai judančių korpuskulų (elektronų irprotonų) srautui iš Saulės ar kosmoso. Žemės magnetinio lauko pagriebti elektronai (rečiauprotonai) greitėdami juda iš vieno pusrutulio poliarinės srities į kito pusrutulio poliarinę sritį ir atgal(1.10 pav.). Jėgos linijų galuose (poliarinėse srityse) jie priartėja prie Žemės, patenka į aukštutiniusatmosferos sluoksnius, kur susiduria su atmosferos dujų molekulėmis ir jas jonizuoja arba sužadina,t. y. iš dalelės yra išmušamas elektronas ir ji įgauna krūvį arba išauga jos vidinė energija. Vykstantjonų rekombinacijai arba sužadintos dalelės grįžimui į pagrindinę būseną, energijos pertekliuspašalinamas išspinduliuojant fotoną, t. y. prasideda švytėjimas. Švytėjimo spalva priklauso nuoišspinduliuoto fotono energijos.Apatinė poliarinės pašvaistės riba yra 80–100 km aukštyje, viršutinė – 200–300 km, okartais pasiekia ir 600 km aukštį. Išretėjusi atmosfera tame aukštyje, kuriame formuojasi poliarinėspašvaistės, daugiausia sudaryta iš molekulinio azoto ir deguonies bei atominio deguonies. Todėlpoliarinė pašvaistė dažniausiai nusidažo balkšvai žalia spalva. Tai visų dalelių rekombinacijos arsugrįžimo į pagrindinę būseną metu išspinduliuotų spalvų mišinys. Kadangi kylant aukščiau didėjaatominio deguonies dalis, neretai viršutinė poliarinės pašvaistės dalis būna nuspalvinta pastarajambūdinga raudona spalva.Poliarinių pašvaisčių formavimosi dažnis ir jų stiprumas priklauso nuo Saulės aktyvumo,geomagnetinio lauko būklės. Poliarinių pašvaisčių tikimybė itin išauga didelio Saulės aktyvumolaikotarpiu, nes tuomet žymiai padažnėja galingi elektringųjų dalelių išmetimai nuo Saulėspaviršiaus. Kadangi Saulės vėjas iki Žemės keliauja apytiksliai 4 dienas, todėl tokiu ankstumu gali141
Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“būti sudaromos ir pakankamai tikslios poliarinių pašvaisčių prognozės. Poliarinė pašvaistė trunkanuo kelių minučių iki kelių parų ir geriausiai matoma poliarinėse platumose tamsiuoju metų laiku.Lietuvoje poliarinės pašvaistės matomos labai retai.Žinių patikrinimasKontroliniai klausimai1. Kas jonizuoja orą troposferoje?2. Į kokias dalis skirstoma jonosfera?3. Kodėl atmosferos elektrinio lauko stipris nukreiptas iš viršaus į apačią?4. Kokie yra perkūnijų tipai ir kaip jos formuojasi?5. Kaip formuojasi žaibo kanalas?6. Kodėl griaustinio garsas trunka kelias sekundes?7. Paaiškinkite, kaip susidaro poliarinės pašvaistės?142
Page 1 and 2:
Egidijus RimkusMeteorologijos įvad
Page 3 and 4:
Egidijus Rimkus „Meteorologijos
Page 5 and 6:
Page 7 and 8:
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Slėgis, tankis (vieneto dalimis)Te
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
Page 91 and 92: Egidijus Rimkus „Meteorologijos
Page 141: Egidijus Rimkus „Meteorologijos
Page 153: Egidijus Rimkus „Meteorologijos
show all

Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?