Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“kuriame yra stebėtojas). Žiedo dydis vėl yra atvirkščiai proporcingas lašelių dydžiui. Gloriją sudarospalvoti ratai (kaip ir kituose su difrakcija susijusiuose reiškiniuose, mėlyna spalva yra vidinėjelanko dalyje). Šis reiškinys formuojasi vykstant šviesos spindulių, jau atsispindėjusių smulkiuosedebesies ar rasos lašeliuose, difrakcijai, nors galutinai glorijos susidarymas nėra paaiškintas.VaivorykštėDebesų, iš kurių krenta lietus ir kuriuos apšviečia Saulė, fone dažnai matoma vaivorykštė.Vaivorykštė – 42° kampinio dydžio apskritimo, kurio centras yra tiesėje, jungiančioje Saulės diskąsu stebėtojo akimi (vaivorykštė susidaro priešingoje nuo Saulės pusėje), lankas, nuspalvintasspektro spalvomis. Apatinė lanko riba yra 40°40‘, o viršutinė – 42°30‘ aukštyje. Jei Saulė žemaiprie horizonto, tai vaivorykštės centras yra irgi prie pat horizonto ir vaivorykštė sudaropusapskritimį. Saulei kylant, vaivorykštės centras leidžiasi žemiau horizonto ir matoma tik mažaviršutinė lanko dalis. Kai Saulės aukštis didesnis negu 42°, vaivorykštės nesimato. Vidiniame lankopakraštyje išryškėja violetinė spalva, išoriniame – raudona. Vaivorykštė realiai neegzistuoja tamtikroje vietoje. Jos padėtis priklauso nuo stebėtojo ir Saulės padėties. Visi ore esantys lašeliaivienodai laužia ir atspindi saulės šviesą. Tačiau tik iš tam tikroje vietoje esančių lašų į spektrąišsiskaidžiusi šviesa pasiekia stebėtojo akis.Tipiškai vaivorykštei formuotis reikalingi stambūs krintančio lietaus ar debesų lašai.Vaivorykštės susidarymą galima paaiškinti Saulės spindulių lūžimu ir atspindėjimu vandenslašeliuose (8.5 pav.). Skirtingo ilgio (spalvos) bangos, pereidamos iš vienokio tankio terpės į kitąlūžta skirtingu kampu (violetinės bangos lūžta didžiausiu kampu). Be to, dalis Saulės šviesosatsispindi nuo vandens lašelio vidinės sienelės. Kiekvieno atspindžio metu energija yra prarandama,nes didžioji spindulio energijos dalis ne atsispindi, bet ir išeina iš lašelio. Dėl visų šių procesų išlašelio po atspindžio link stebėtojo sklinda į spektro spalvas išsiskaidęs spindulys. Vaivorykštėsspalvos priklauso nuo lašelių dydžio. Kuo jie didesni, tuo ryškesnė vaivorykštė yra matoma.8.5 pav. Pagrindinės ir antrosios vaivorykštės formavimasisBe pagrindinės vaivorykštės gali būti matomos ir antroji (jos kampinis dydis 51°, o spalvosišsidėsčiusios priešinga tvarka), o itin retais atvejais – ir trečioji vaivorykštė (kaip ir ketvirtoji, ji yratoje pat pusėje kaip ir Saulė). Teoriškai vaivorykščių skaičius yra begalinis, tačiau jų skleidžiamaenergija yra labai maža ir jų žmogaus regos organai nefiksuoja. Tarp pirmosios ir antrosiosvaivorykščių yra tamsesnio dangaus sritis vadinama Aleksandro juosta. Dėl šviesos refrakcijoslašeliuose pobūdžio iš šios zonos stebėtoją pasiekia tik nedidelis išsklaidytos, o ne lašeliuoselūžusios bei atspindėtos spinduliuotės kiekis. Todėl ši sritis atrodo tamsesnė.Kadangi pagrindinės vaivorykštės atveju Saulės spindulys atsispindi tik kartą, ir pro vandenslašelį sklindančio spindulio energijos netektys yra mažiausios, ši vaivorykštė yra pati ryškiausia,antroji (spindulys laše atsispindi du kartus) yra blankesnė ir t. t. Apskaičiuota, jog, spinduliuipasiekus lašelį, vidutiniškai nuo jo atsispindi 7 %, o kiaurai jį praeina apie 88 % spindulio energijos.Ir tik apie 5 % spindulio energijos yra atspindima lašelio viduje bei formuoja vaivorykštę. Iš jų net134