Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“3. Apibūdinkite vandens garų slėgio paros eigą?4. Kaip formuojasi maišymosi rūkas?5. Išvardinkite procesus, lemiančius debesų formavimąsi.6. Kas lemią banguotą pastoviai stratifikuotos oro masės debesų struktūrą?7. Kuo sk<strong>ir</strong>iasi anafrontas nuo katafronto?8. Apibūdinkite mechanizmus, lemiančius kondensacinį lašelių augimą.9. Apibūdinkite genetinius kritulių tipus.10. Kaip susidaro kruša?11. Kokie procesai lemia sniego dangos abliaciją?12. Kuo sk<strong>ir</strong>iasi pažemio pūga <strong>ir</strong> pažemio pustymas?127
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“8. OPTINIAI REIŠKINIAI ATMOSFEROJEŠviesa <strong>ir</strong> spalvos. Žemės pav<strong>ir</strong>šiaus apšviestumas. Sutemos. Matomumas. Spinduliųrefrakcija atmosferoje. Optiniai reiškiniai debesyse. Vaivorykštė.Šviesa <strong>ir</strong> spalvosKaip jau minėta skyrelyje „Saulės spinduliuotės spektras“ beveik pusė (47 %) viso Saulėsspinduliuotės kiekio mus pasiekia matomųjų bangų (0,39–0,76 m) pavidalu. Matomoji Saulėsspinduliuotė žmogaus regos organus pasiekia ne tik tiesiogiai, bet <strong>ir</strong> išsklaidyta atmosferoje aratsispindėjusi nuo ore <strong>ir</strong> ant pav<strong>ir</strong>šiaus esančių objektų. Pasiekusios žmogaus akį matomosiosbangos sud<strong>ir</strong>gina akies tinklainėje esančias šviesai jautrias ląsteles (lazdeles <strong>ir</strong> kolbeles).Sud<strong>ir</strong>ginimas v<strong>ir</strong>sta nerviniais impulsais, kuriuos mes priimame kaip šviesą. Lazdelės reaguoja įvisą matomųjų bangų srautą <strong>ir</strong> padeda atsk<strong>ir</strong>ti šviesą nuo tamsos. Atsk<strong>ir</strong>os kolbelės reaguoja tik įtam tikras šio spektro dalies bangas <strong>ir</strong> jų perduodamus nervinius impulsus mes suvokiame kaipspalvas.Kokios spalvos yra mus supančioje aplinkoje esantys objektai, priklauso nuo jų šviesosatspindėjimo savybių bei nuo apšvietimo šaltinio spalvos. Saulės šviesoje objekto įgaunamasatspalvis priklauso nuo to, kokią spalvą objektas daugiausiai atspindi. Pavyzdžiui, žalios spalvosobjektas (pvz., lapai) labiausiai atspindi žalią spalvą, t. y. nuo jo mus pasiekusių bangų srautevyrauja žalią spalvą atitinkanti banga.Supančios aplinkos apšviestumas <strong>ir</strong> ryškumas daugiausia priklauso nuo šviesos srautointensyvumo. Dažniausiai vartojamos šviesos srauto charakteristikos yra jo stiprumas, matuojamasliumenais (lm) <strong>ir</strong> pav<strong>ir</strong>šiaus apšviestumas, matuojamas liuksais (lx).Žemės pav<strong>ir</strong>šiaus apšviestumasŽemės pav<strong>ir</strong>šiaus apšviestumas tiesiogine Saulės spinduliuote svyruoja gan dideliamediapazone: nuo 0 liuksų nakties metu iki keliasdešimties kiloliuksų. Jis proporcingas šviesos srautostiprumui, kuris didžiausias apie vidurdienį, kai Saulės spinduliai mažiausiai atmosferosišsklaidomi. Apšviestumas priklauso nuo atmosferos skaidrumo, debesų formos <strong>ir</strong> debesuotumo,pav<strong>ir</strong>šiaus albedo <strong>ir</strong> kt. Pavyzdžiui, apšviestumas išauga, kai paklotinį pav<strong>ir</strong>šių dengia dideliualbedu pasižyminti sniego danga.Kai Saulė yra aukštai danguje, ji yra balkšvai gelsvos spalvos. Visų mus tiesiogiai nuoSaulės disko pasiekiančių matomojo spektro bangų suminė spalva yra balta, tačiau dėl spinduliųišsklaidymo atmosferoje ji įgauna gelsvą atspalvį. Saulei leidžiantis auga atmosferos optinė masė,t. y. spinduliai praeina vis ilgesnį kelią per atmosferą. Dėl šios priežasties jie yra vis labiauišsklaidomi.Pagal Reilio dėsnį: kuo trumpesnės bangos, tuo labiau jos išsklaidomos. Tai reiškia, jogtiesioginės spinduliuotės spektre auga ilgųjų geltonos, oranžinės <strong>ir</strong> raudonos spalvos bangų dalis.Jei ore nedaug aerozolių <strong>ir</strong> vyrauja molekulinis išsklaidymas, Saulė, būdama prie pat horizontolinijos, yra geltonai-oranžinės spalvos. Tačiau tuo atveju, jei ore daug aerozolių (vandens garų, itinsmulkių skystų <strong>ir</strong> kietų dalelių), stipriai išsklaidomos <strong>ir</strong> geltoną spalvą atitinkančios bangos. Tadabesileidžianti ar kylanti Saulė įgauna ryškiai oranžinį ar raudoną atspalvį.Plonas atmosferos sluoksnis yra skaidrus, tačiau visa atmosferos storymė turi mėlynąatspalvį. Tokia dangaus spalva – tai oro spalva, ats<strong>ir</strong>adusi dėl spindulių išsklaidymo atmosferojepobūdžio. Kaip jau minėta skyriuje „Spinduliuotė atmosferoje“, molekulinis šviesos išsklaidymas(Reilio sklaida) vyksta atv<strong>ir</strong>kščiai proporcingai bangos ilgiui, pakeltam ketv<strong>ir</strong>tuoju laipsniu. Taigiišsklaidomos energijos maksimumas pasislenka link mėlynos spalvos. Jei spindulius išsklaido oreesantys aerozoliai, kurių dydis yra artimas bangų ilgiui, išsklaidymas įgauna Mi sklaidai būdinguspožymius. Tai reiškia, jog išsklaidymo laipsnio priklausomybė nuo bangos ilgio mažėja. Dardidesnės dalelės (pvz., smulkūs debesų lašeliai) visas matomojo spektro dalies bangas išsklaidobeveik vienodai. Todėl, kuo atmosferoje yra daugiau kondensacijos produktų bei kitų stambių128
Change language