Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“Sniego linija – riba kalnuose, aukščiau kurios sniego danga išlieka visus metus.Sniego linijos aukštis priklauso nuo oro temperatūros <strong>ir</strong> iškrentančių kietų kritulių kiekiobalanso. Kuo žemesnė oro temperatūra <strong>ir</strong> didesnis kietų kritulių kiekis, tuo žemiau nusileidžiasniego linija. Aukščiausiai sniego linija (iki 5–6 km aukščio) pakyla tropikuose, o poliarinėseplatumose ji nusileidžia beveik iki jūros lygio. Sniego linijos aukštis priklauso <strong>ir</strong> nuo vyraujančiųvėjų krypties, šlaito ekspozicijos bei kitų orografinių ypatumų.Sniego dangos mažėjimą (abliaciją) reguliuoja sniego t<strong>ir</strong>pimo, garavimo, vertikalaus <strong>ir</strong>horizontalaus vandens judėjimo sniego dangos viduje, taip pat vandens infiltracijos į gruntąprocesai. Dėl sniego dangos nevienalytiškumo abliacijos procesas yra labai sudėtingas.Sniego t<strong>ir</strong>pimas prasideda sniego temperatūrai pakilus iki 0° C: atsk<strong>ir</strong>i sniego kristalaipasidengia plona vandens plėvele, o tarp sniego dangos elementų formuojasi ertmės, užpildytosvandeniu. Sunkio jėgos veikiamas vanduo skverbiasi per sniego dangą <strong>ir</strong> infiltruojasi į gruntą arbanuteka pav<strong>ir</strong>šiumi.Kita svarbi abliacijos dedamoji dalis – garavimas. Nustatyta, jog atsk<strong>ir</strong>ais metais abliacijosmetu nuo sniego dangos gali išgaruoti daugiau negu 30 % sniege susikaupusio vandens.Sniego dangos abliacijai lemiamos reikšmės turi šilto oro, kurio temperatūra aukštesnė už0° C, advekcija. Ilgabangė atmosferos spinduliuotė yra beveik pilnai sniego dangos sugeriama, oabliacijos intensyvumas tiesiogiai priklauso nuo oro masės temperatūros. Dėl didelio sniego albedotrumpabangės Saulės spinduliuotės įtaka sniego dangos abliacijai nėra tokia didelė.Sniego danga papildomą šilumos kiekį gali gauti kartu su lietumi, iškrintančiu ant sniegodangos, turbulencinės pernašos bei fazinių v<strong>ir</strong>smų metu, taip pat iš gilesnių d<strong>ir</strong>vos sluoksnių. Tačiaušis šilumos kiekis yra ženkliai mažesnis negu energija, gaunama iš trumpabangės bei ilgabangėsspinduliuotės.Sniego abliacijai didelę įtaką daro vietovės reljefas: atv<strong>ir</strong>ose vietovėse, o ypač pietiniuosekalvų šlaituose sniegas išt<strong>ir</strong>psta anksčiau. Užterštas sniegas miestuose (jo albedas žymiai mažesnis)t<strong>ir</strong>psta greičiau negu už miesto ribų.PūgaPūga – toks atmosferos reiškinys, kurio metu vėjui pernešant nuo pav<strong>ir</strong>šiaus pakeltą arbakrentantį sniegą sumažėja matomumas.Pūgos metu sniegas pernešamas didesniame kaip 2 m aukštyje. Jei vėjo greitis didesnis kaip10 m/s, o matomumas mažesnis negu 4 km, fiksuojama stipri pūga. Pūgos persk<strong>ir</strong>sto sniego dangą,formuoja sniego pusnis prie kliūčių, užneša kelius <strong>ir</strong> t. t. Be to, pūgų metu dėl nuolatinio oro srautoslėgio sniego danga tampa tankesnė. Pūgos metu taip pat vyksta <strong>ir</strong> sniego kritimas, todėl yra sunkuatsk<strong>ir</strong>ti krentantį <strong>ir</strong> pakeliamą sniegą.Pažemio pūgos metu sniegas nekrenta, o yra vėjo pakeliamas nuo sniego dangos pav<strong>ir</strong>šiaus.Kad prasidėtų šio tipo pūga, vėjo greitis turi pasiekti kritinę reikšmę. Kritinė reikšmė priklauso nuoatsk<strong>ir</strong>ų sniego dangos pav<strong>ir</strong>šiaus snaigių dydžio, formos bei masės, taip pat nuo snaigių sukibimolaipsnio. Pastarąjį dydį lemia oro temperatūra bei sniego slūgsojimo laikas (kuo šių rodikliųreikšmės didesnės, tuo didesnis <strong>ir</strong> sukibimo laipsnis). Jei sniego danga drėgna <strong>ir</strong> susigulėjusi arbasniego pav<strong>ir</strong>šius apledėjęs, tai net <strong>ir</strong> pučiant stipriam vėjui pūga gali neprasidėti.Pažemio pūga fiksuojama tuo atveju, jei nustatomas dėl pūgos sumažėjęs meteorologiniomatomumo nuotolis sumažėjimas. Kai sniego pernešimas vyksta tik pačiame apatiniame atmosferossluoksnyje (nuo kelių centimetrų iki 2 metrų aukščio v<strong>ir</strong>š sniego dangos pav<strong>ir</strong>šiaus), jis yravadinamas pažemio pustymu. Į didesnį aukštį sniego dalelės pakyla tik pučiant stipriam vėjui beisustiprėjus oro turbulencijai.Žinių patikrinimasKontroliniai klausimai1. Nuo ko priklauso garavimo greitis?2. Kuo sk<strong>ir</strong>iasi kondensacijos <strong>ir</strong> kristalizacijos branduolių struktūra?126
Change language