Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“Žiemą, esant žemai temperatūrai, iš apatinio ir vidurinio aukšto debesų gali kristi ledoadatos. Tai šešiakampės prizmės formos kristalai. Kai ypač dideli šalčiai, ledo adatos gali susidarytiir prie žemės paviršiaus.Ledo kristalai, kurie iš pradžių patenka į teigiamos temperatūros sluoksnį ir ištirpsta, opaskui – vėl į neigiamos temperatūros sluoksnį (įmanoma tik egzistuojant pakiliajai inversijai), kurjie vėl sušąla ir tampa panašūs į 1–3 mm dydžio ledo kamuolėlius, vadinami ledo kapsulėmis.7.16 pav. Kritulių tipo priklausomybės nuo oro temperatūros vertikalaus pasiskirstymo pobūdžioschemaPanašiomis sąlygomis formuojasi ir lijundra, tik šiuo atveju apatiniame atmosferossluoksnyje vandens lašeliai nespėja užšalti ir peršaldytų lašų pavidalu patekę ant paviršių, kuriųtemperatūra žemesnė negu 0 °C, jie prišąla suformuodami ledo sluoksnį (7.16 pav.).Vasarą, kai oras itin šiltas, iš stipriai vertikaliai išsivysčiusių kamuolinių lietaus debesųkartais krenta kruša. Kruša – tai netaisyklingos formos ledo gabaliukų pavidalo krituliai, kuriųdydis daugiau negu keli milimetrai. Itin retais atvejais ledo gabaliukų masė gali viršyti šimtą gramų.Kruša dažniausiai krenta audros metu kartu su liūtiniu lietumi. Krušai formuotis būtina ypač stiprikonvekcija ir didelis debesies vandeningumas, todėl kruša iškrenta tik vasarą, kai aukšta orotemperatūra prie žemės paviršiaus. Krušos gabalėlis galinguose vertikaliuose oro srautuose keliskartus patenka į santykinai šaltus ir šiltus debesies sluoksnius, kuriuose prie jo prisijungia peršaldytivandens lašai arba ledo kristalai. Todėl krušos gabalėlis gali labai išaugti. Minėtą procesą patvirtinair krušos gabalėlio vidinė sandara: jis sudarytas iš permatomų ir nepermatomų sluoksnių. Jieatitinkamai susidaro ledo gabalėliui patekus į peršaldytų vandens lašelių ir į ledo kristalų sluoksniuskamuoliniuose lietaus debesyse. Be to, susidūrimų metu krušos gabalėliai gali prišalti vienas priekito.Kritulių kiekio kaita per parą ir per metusKritulių kiekio vidutinė kaita per parą vietovėje dažniausiai yra labai sudėtinga ir netnagrinėjant daugiamečius dydžius yra sunku išskirti tam tikrus dėsningumus. Sausumoje yraišskiriami du pagrindiniai kritulių paros kaitos tipai – kontinentinis ir priekrantinis.Kontinentinio kritulių tipo svarbiausias maksimumas yra po pusiaudienio, o silpnas antrinis– anksti ryte ir atitinka debesuotumo eigą. Vasarą pagrindinis maksimumas dėl stipresnėskonvekcijos yra ryškesnis negu rytinis, besiformuojantis dėl naktinio poinversinių banguotuojųdebesų susidarymo. Dieną didesnis stratifikacijos nepastovumas gali padidinti ir kritulių kiekį,iškrentantį iš frontinių sistemų, kurių praėjimas paros ciklo neturi.Priekrantinio tipo kritulių paros eiga turi vienintelį maksimumą naktį ir rytą, o minimumą –popiečio valandomis. Naktį didesnis vertikalus temperatūros gradientas virš šiltos jūros lemiastipresnį turbulentiškumą. Dieną šaltesniam orui judant nuo jūros į sausumą ir šylant, santykinisdrėgnumas ore mažėja ir debesų vystymasis silpnėja. Priekrantinis kritulių paros kaitos tipas taip patryškesnis vasarą negu žiemąVidutinėse platumose daugiausia kritulių atneša ciklonai. Cikloninė cirkuliacijaintensyviausia šaltuoju metų laiku, todėl vakarinėse žemynų pakrantėse daugiau kritulių iškrenta124