Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“Nustatyta, jog debesų, iš kurių krenta dulksna, vidutinis storis nesiekia 1 km, vidutiniointensyvumo krituliai krenta iš 2–3 km storio, o liūtiniai krituliai – iš storesnių negu 3 km debesų.Jei debesis sudarytas iš vandens lašelių, gali iškristi dulksna ar mažo intensyvumo lietus.Kad iškristų vidutinio intensyvumo ar liūtinis lietus būtina, jog debesys būtų mišrūs, t. y. sudaryti išpaprastų <strong>ir</strong> peršaldytų vandens lašelių bei kristalų. Jei iki pat žemės pav<strong>ir</strong>šiaus oro temperatūra yraneigiama, iškrinta sniegas arba sniego kruopos.Debesyse, bent iš dalies sudarytuose iš ledo kristalų, susidaro palankios sąlygos stambiemskritulių elementams formuotis <strong>ir</strong> išlikti:• ledo kristalai auga esant mažesnei santykinei oro drėgmei negu vandens lašeliai (sk<strong>ir</strong>iasisočiųjų vandens garų slėgis v<strong>ir</strong>š pav<strong>ir</strong>šių);• plokščių ledo kristalų pav<strong>ir</strong>šiaus plotas yra didesnis negu vandens lašelių, todėl didėjakoaguliacijos tikimybė jiems krentant;• kieti krituliai, krisdami į apatinius šiltesnius <strong>ir</strong> sausesnius atmosferos sluoksnius, t<strong>ir</strong>pdamiišlaiko temperatūrą artimą 0°C. Kol kieti kritulių elementai visai neišt<strong>ir</strong>psta, garavimasnuo jo pav<strong>ir</strong>šiaus vyksta labai iš lėto.Pagal sinoptines kritulių formavimosi sąlygas išsk<strong>ir</strong>iami frontiniai <strong>ir</strong> vidujiniai krituliai.Frontiniai krituliai susiję su atmosferos frontų praėjimu. Šiltam frontui būdingi vidutiniointensyvumo, o šaltam – liūtiniai krituliai, dažnai pereinantys į vidutinio intensyvumo.Vidujiniai krituliai formuojasi vienalytės oro masės viduje. Pastoviai stratifikuotai oromasei būdinga dulksna, krentanti iš sluoksninių (St) <strong>ir</strong> sluoksninių kamuolinių (Sc) debesų.Nepastovios stratifikacijos oro masei būdingi liūtiniai krituliai, krentantys iš galingų kamuoliniųlietaus (Cb) debesų.Pagal formą krituliai sk<strong>ir</strong>stomi į žemiau išvardintas rūšis:Lietus – skysti krituliai, kurių lašelių dydis 0,5–3 mm. Nors liūties pradžioje kartais išdebesies iškrenta <strong>ir</strong> didesnio skermens lašai, didesni lašeliai krisdami paprastai suskyla. Lietauslašelių kritimo greitis siekia 8–10 m/s.Dulksna – skysti mažo intensyvumo krituliai, sudaryti iš lašelių, kurių dydis 0,05–0,5 mm,pasižymintys mažu kritimo greičiu (
Change language