Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“kylantis šiltas oras lengvai slysta pagal fronto pav<strong>ir</strong>šių. Susidaranti debesų sistema yra artima šiltojofronto debesų sistemai, tik šiuo atveju debesys išsidėstę priešinga tvarka. Prieš pat fronto pav<strong>ir</strong>šių,dėl jo statumo bei šilto oro stratifikacijos nepastovumo formuojasi labai stiprūs aukštyneigiaijudesiai, <strong>ir</strong> susidaro lietaus kamuoliniai (Cb) debesys. Už fronto linijos šie debesys pereina įsluoksninius lietaus (Ns), o vėliau – <strong>ir</strong> į aukštuosius sluoksninius (As) bei plunksninius sluoksninius(Cs) debesis. Šio tipo fronte lietus lyja ilgesnį laiką negu antrojo tipo šaltajame fronte: krituliųjuosta yra platesnė. Iš pradžių krinta liūtiniai krituliai, vėliau – vidutinio intensyvumo lietus arsniegas.1991)7.11 pav. Antrojo tipo šaltojo fronto (katafronto) debesų sistema (pagal Gorodeckiy <strong>ir</strong> kt.,Antrojo tipo šaltasis frontas (dar kitaip vadinamas katafrontu arba aktyviu frontu) būdingasvidinėms ciklono dalims (7.11 pav.). Šiltas oras v<strong>ir</strong>š fronto pav<strong>ir</strong>šiaus juda greičiau negu atmosferosfrontas, todėl palei fronto pav<strong>ir</strong>šių formuojasi žemyneigiai oro srautai, kurie stabdo šilto oro kilimąpriešinga kryptimi. Todėl aukštyn šiltas oras kyla tik siauroje juostoje šalia fronto linijos, o <strong>ir</strong>susidaranti debesų sistema yra siaura (dažnai 40–60 km pločio). Konvekciniai procesai šiojejuostoje gali siekti 5 km <strong>ir</strong> didesnį aukštį, todėl ties fronto linija susidaro galingi kamuoliniai lietaus(Cb) debesys, dažnai lydimi perkūnijos, škvalo <strong>ir</strong> krušos.Dažnai praėjus siaurai šaltojo fronto kritulių zonai dangus už fronto linijos prasigiedrija,tačiau vėliau gali prasidėti konvekcinių vidujinių debesų (kamuolinių ar net kamuolinių lietaus),būdingų abiejų tipų šaltųjų frontų užnugariams, formavimasis.Okliuzijos fronto debesysKai ciklono viduje šaltasis frontas judėdamas greičiau už šiltą jį paveja <strong>ir</strong> abu frontaisusilieja, susidaro okliuzijos frontas. Šiuo atveju debesų sistemos susijungia į vieną – sudėtingą <strong>ir</strong>daugiapakopę. Dažniausiai formuojasi galinga Cs-As-Ns debesų sistema, kurios storis didžiausiasties v<strong>ir</strong>šutine fronto linija (5.28 pav.). Susiformavusiame okliuzijos fronte debesų sistema prasidedanuo plunksninių (Ci) <strong>ir</strong> plunksninių sluoksninių (Cs) debesų, kurie pereina į aukštuosiussluoksninius (As), o vėliau – <strong>ir</strong> į sluoksninius lietaus (Ns) debesis. Neretai išlieka <strong>ir</strong> lietauskamuolinių (Cb) debesų juosta. Krituliai pradeda kristi dar prieš praeinant v<strong>ir</strong>šutinio fronto linijai,ties kuria jie gali tapti liūtiniai. Dažnai ties apatine fronto linija krenta dulksna, nors neretai nelyjavisai. Kadangi okliuzijos frontas dažniausiai juda nedideliu greičiu, krituliai gali trukti ilgą laiką.Pamažu okliuzijos fronto debesų sistema nyksta iš apačios, kadangi santykinai šiltas oras,kuriame vystosi debesų sistema, yra išstumiamas į vis aukštesnius troposferos sluoksnius.Debesų mikrostruktūra <strong>ir</strong> vandeningumasPagal debesų elementų fazinę sudėtį debesys sk<strong>ir</strong>stomi į tris klases:119
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“1. Vandens (lašelių) debesys sudaryti tik iš vandens lašelių. Jie egzistuoja ne tik esantteigiamai, bet <strong>ir</strong> neigiamai (iki –10 °C sluoksniniuose debesyse <strong>ir</strong> iki –25 °C kamuoliniuosedebesyse) temperatūrai. Tuomet lašai būna peršaldyti.2. Mišrūs debesys sudaryti iš peršaldytų lašelių <strong>ir</strong> ledo kristalų mišinio. Dažniausiai jieformuojasi, kai oro temperatūra debesyje nukrinta iki –10 – –40 °C.3. Ledo (kristaliniai) debesys sudaryti tik iš ledo kristalų. Tokie debesys vyrauja, kai orotemperatūra žemesnė negu –30° C.Šiltuoju metų laiku vandens debesys dažniausiai susidaro apatiniuose atmosferossluoksniuose, mišrūs – viduriniuose, ledo – v<strong>ir</strong>šutiniuose. Šaltuoju metų laiku, kai oro temperatūražema, mišrūs <strong>ir</strong> ledo debesys gali susidaryti <strong>ir</strong> netoli nuo pav<strong>ir</strong>šiaus.Debesyse lašelių skaičius kinta nuo kelių šimtų žemutinėje iki keliasdešimties lašelių 1 cm³v<strong>ir</strong>šutinėje troposferoje. Kristalų skaičius dar mažesnis – kinta nuo 1 apatinio aukšto iki 0,1 kristalo1 cm³ v<strong>ir</strong>šutinio aukšto debesyse.Lašų spindulys debesyse kinta plačiame intervale: nuo dešimtųjų dalių iki dešimčiųmikrometrų. T<strong>ir</strong>pstant kristalams bei lašams susiliejant, jų spindulys gali išaugti iki 100–200 m. Išdebesų iškritus tokio dydžio vandens lašams, ant žemės pav<strong>ir</strong>šiaus krinta dulksna. Lietaus lašeliųdydis v<strong>ir</strong>šija 500 m, nors gali siekti <strong>ir</strong> kelis milimetrus (t. y. tūkstančius m). Ledo kristalųspindulys taip pat labai sk<strong>ir</strong>iasi: nuo 10–20 m iki kelių milimetrų.Vandens lašelių <strong>ir</strong> kristalų masė tūrio vienete (matuojama g/m 3 arba g/kg) vadinamadebesies vandeningumu. Nors vandens lašelių ar kristalų skaičius yra didelis, tačiau jų masė yralabai maža. 1 m³ vandens debesies dažniausiai yra nuo 0,2 iki 0,5 g skysto vandens. Tikkamuoliniuose lietaus (Cb) debesyse vandeningumas didesnis <strong>ir</strong> v<strong>ir</strong>šija 1 g, kartais pasiekdamas <strong>ir</strong>3–5 g/m³. Kristaliniuose debesyse šie skaičiai dar mažesni <strong>ir</strong> sudaro vos šimtąsias gramo dalis.Didėjant debesies temperatūrai vidutinis vandeningumas išauga. Poinversiniuose pastoviaistratifikuotos oro masės debesyse labiausiai vandeninga vidurinė bei v<strong>ir</strong>šutinė debesies dalys, o šiltofronto debesų sistemoje bei konvekcijos debesyse vandeningiausia yra debesies apačia.Debesuotumo kaita per parą <strong>ir</strong> per metusDebesuotumas – debesų dengiamo dangaus skliauto dalis.Debesuotumo kaita per parą dažniausiai yra užgožiama neperiodinių pokyčių, todėl jiišryškėja tik apibendrinant daugelio metų matavimų duomenis. Vidutinėse platumose ji daugiausiapriklauso nuo apatinio atmosferos sluoksnio stratifikacijos pokyčių oro masės viduje. Debesys,kurie susiformuoja frontinėse sistemose, neturi aiškios paros eigos.Pastoviai stratifikuotos oro masės debesys (St, Sc), kurie susiję su naktiniu oro atvėsimu <strong>ir</strong>silpna turbulencija priežeminiame sluoksnyje, dažniausi naktį <strong>ir</strong> rytą. Su atmosferos stratifikacijosnepastovumu susiję kamuoliniai (Cu, Cb) debesys formuojasi dienos metu <strong>ir</strong> išnyksta artėjantnakčiai. Dėl šių priežasčių sausumoje vidutinėse platumose vasarą išsk<strong>ir</strong>iami du debesuotumomaksimumai: rytą <strong>ir</strong> kiek stipresnis po pietų. Žiemą, kai konvekcija yra daug silpnesnė, vyraujarytinis maksimumas, kuris gali būti vienintelis.V<strong>ir</strong>š jūros, kur pav<strong>ir</strong>šiaus temperatūra mažai keičiasi per parą, debesuotumo paros pokyčiaibeveik neišryškėja (silpnas maksimumas rytą).Debesuotumo kaita per metus sk<strong>ir</strong>tingose platumose yra nevienoda. Europoje maksimumasfiksuojamas žiemą, kai didžiausias fronto debesys nešančių ciklonų aktyvumas, o minimumas –pavasarį <strong>ir</strong> vasarą. Tropinėse platumose vyrauja konvekcijos debesys, todėl debesuotumasdidžiausias vasarą.Kritulių formavimasisKrituliai – skystos ar kietos būsenos vanduo krintantis iš debesų ant paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus.Krituliai iš debesų krenta tuo atveju, jei dalis debesies elementų dėl vienų ar kitų priežasčiųpasidaro pakankamai sunkūs <strong>ir</strong> oro pasipriešinimas bei aukštyneigiai oro srautai nebesugebaišlaikyti juos pakibusioje būsenoje, o krintantys ledo kristalai arba vandens lašeliai nespėja120