Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“Lėtas šilto oro kilimas yra adiabatiško jo vėsimo bei garų kondensacijos priežastis, todėlformuojasi galinga debesų sistema. Jos apatinė riba beveik sutampa su fronto paviršiumi, o viršutinė– dažniausiai remiasi į dideliu pastovumu pasižymintį arba net inversinį oro sluoksnį. Stipriausiaivertikalia kryptimi debesys išsivystę prie pat fronto linijos, kur jų pagrindas nusileidžia iki keliųšimtų metrų aukščio.Debesų sistemos dalį prie pat fronto linijos sudaro sluoksniniai lietaus (Ns) debesys, kuriųstoris keletas kilometrų ir iš kurių krenta vidutinio intensyvumo ilgalaikiai krituliai (7.9 pav.). Šiedebesys pasirodo likus vidutiniškai 200–400 km iki fronto linijos. Toliau nuo fronto linijos (400–600 km atstumu) debesų pagrindui kylant, vertikalus debesų storis mažėja. Debesys tampa aukštiejisluoksniniai (As). Vasarą krituliai iš aukštųjų sluoksninių debesų dažniausiai nepasiekia žemėspaviršiaus (išgaruoja), o žiemą gali iškristi gana gausus sniegas. Aiškios ribos tarp sluoksniniųlietaus ir aukštųjų sluoksninių debesų nėra, perėjimas vyksta palengva.Dar toliau nuo fronto linijos, fronto paviršius ir kartu debesų pagrindas pereina į viršutinętroposferą, o debesų sluoksnis virsta mažo tankio, iš ledo kristalų sudarytais viršutinio aukštoplunksniniais sluoksniniais (Cs) debesimis (juose formuojasi optiniai halo reiškiniai). Jie savoruožtu priekinėje dalyje pereina į plunksninius, kurių viršūnė gali siekti tropopauzę. Jie nuo frontolinijos yra nutolę per 800–900 km. Šie debesys yra ryškus šiltojo fronto pranašas, o jų priekinėsdalies užlinkimas sutampa su vėjo kryptimi šiame aukštyje. Plunksninių sluoksninių bei plunksniniųdebesų pagrindas virš fronto paviršiaus (gali būti nutolęs per 0,5–1 km). Kadangi kylant šiltam oruiaukštesni atmosferos sluoksniai išstumiami dar labiau į viršų, todėl gali išlinkti ir apatinėpakiliosios inversijos riba.Realioje atmosferoje dažnai pasitaiko tam tikri nukrypimai nuo pateiktos šiltojo frontoschemos, tačiau svarbiausi debesų formavimosi ir raidos principai išlieka. Šiltojo fronto debesyspriskiriami sluoksninių debesų genetiniam tipui.Šaltojo fronto debesysŠaltojo fronto atveju susidaro siauresnė debesų sistema su priekinėje dalyjebesiformuojančiais lietaus kamuoliniais (Cb) debesimis, iš kurių krenta liūtiniai krituliai. Dėltrinties prie pat paklotinio paviršiaus esantis oras juda kiek lėčiau negu esantis aukščiau, todėlšaltojo fronto paviršius apatinėje troposferoje dažnai yra gana status, ir oras į viršų kyla dauggreičiau (ypač ties fronto linija) nei šiltojo fronto judėjimo metu. Lietaus kamuolinių debesų juosta,susidaranti šaltuose atmosferos frontuose, gali pagal fronto liniją nutįsti keletą šimtų kilometrų (tuoji skiriasi nuo atskirų kamuolinių lietaus debesų, susidarančių vidujinės terminės konvekcijos metu).7.10 pav. Pirmojo tipo šaltojo fronto (anafronto) debesų sistema (pagal Gorodeckiy ir kt., 1991)Yra išskiriami du šaltojo fronto tipai. Pirmojo tipo šaltasis frontas pasižymi ramiu tolygiušilto oro slydimu pagal fronto paviršių iki didelio aukščio (dar kitaip jis vadinamas anafrontu, arbapasyviu frontu) (7.10 pav.). Tokio tipo šaltasis frontas būdingas ciklono periferijai. Virš frontopaviršiaus bendros pernašos kryptimi judantis šiltas oras juda lėčiau negu atmosferos frontas. Todėl118