Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“dalyje, kitaip tariant – debesų v<strong>ir</strong>šūnės apledėjimas. Užšalimo lygio aukštis siejamas su –12 °Cizoterma (7.8 pav.).7.8 pav. Konvekcijos debesų formavimasis (pagal Gorodeckiy <strong>ir</strong> kt., 1991)Apledėjimas yra liūtinių kritulių kritimo iš lietaus kamuolinių (Cb) debesų priežastis, o iškamuolinių (Cu) debesų krintantis lietus pav<strong>ir</strong>šiaus dažniausiai nepasiekia.Mažai išsivystę kamuoliniai (Cu) debesys yra būdingi aukšto slėgio zonų centrinėms dalims,kuriose vyrauja ypač stiprūs žemyneigiai oro srautai. Konvekcijos lygis sutampa su apatinežemyneigių srautų inversijos riba. Aukšto slėgio zonų pakraščiuose susiformavusių inversijų storis<strong>ir</strong> temperatūrinis šuolis jose nėra didelis, todėl išauga tikimybė, jog konvekciniai srautai „pramuš”pakiliąją inversiją <strong>ir</strong> susiformuos galingi kamuoliniai (Cu) ar net lietaus kamuoliniai (Cb) debesys.Tai ypač būdinga vakarinėms aukšto slėgio zonų periferijoms, kadangi čia oro temperatūra <strong>ir</strong>absoliutinis oro drėgnumas yra didesnis. Su konvekciniais procesais susiję debesys prisk<strong>ir</strong>iamikamuolinių debesų genetiniam tipui.Šiltojo fronto debesysSu šiltųjų frontų judėjimu yra susiję tvarkingo aukštyneigio judėjimo debesys. Jie sudaromilžiniškas kelių šimtų kilometrų pločio debesų sistemas, ištįsusias pagal fronto liniją tūkstančiuskilometrų.Šiltame fronte šiltas oras kyla palei fronto pav<strong>ir</strong>šių (7.9 pav.). Kadangi fronto pav<strong>ir</strong>šius labailėkštas, tai šilto oro judėjimas daugiausia vyksta horizontalia kryptimi su nedidele vertikaliasudedamąja, kuri sudaro keletą centimetrų ar centimetro dalių per sekundę (horizontalus vėjo greitisgali siekti keliolika ar net keliasdešimt m/s). Kyla ne tik oras, esantis prie pat frontinio pav<strong>ir</strong>šiaus,bet <strong>ir</strong> visi aukščiau esantys oro sluoksniai (neretai siekiantys tropopauzę). Palei fronto pav<strong>ir</strong>šiųkylantis oras gali pakilti iki 8–9 km aukščio.7.9 pav. Šiltojo fronto debesų sistema (pagal Gorodeckiy <strong>ir</strong> kt., 1991)117
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“Lėtas šilto oro kilimas yra adiabatiško jo vėsimo bei garų kondensacijos priežastis, todėlformuojasi galinga debesų sistema. Jos apatinė riba beveik sutampa su fronto pav<strong>ir</strong>šiumi, o v<strong>ir</strong>šutinė– dažniausiai remiasi į dideliu pastovumu pasižymintį arba net inversinį oro sluoksnį. Stipriausiaivertikalia kryptimi debesys išsivystę prie pat fronto linijos, kur jų pagrindas nusileidžia iki keliųšimtų metrų aukščio.Debesų sistemos dalį prie pat fronto linijos sudaro sluoksniniai lietaus (Ns) debesys, kuriųstoris keletas kilometrų <strong>ir</strong> iš kurių krenta vidutinio intensyvumo ilgalaikiai krituliai (7.9 pav.). Šiedebesys pas<strong>ir</strong>odo likus vidutiniškai 200–400 km iki fronto linijos. Toliau nuo fronto linijos (400–600 km atstumu) debesų pagrindui kylant, vertikalus debesų storis mažėja. Debesys tampa aukštiejisluoksniniai (As). Vasarą krituliai iš aukštųjų sluoksninių debesų dažniausiai nepasiekia žemėspav<strong>ir</strong>šiaus (išgaruoja), o žiemą gali iškristi gana gausus sniegas. Aiškios ribos tarp sluoksniniųlietaus <strong>ir</strong> aukštųjų sluoksninių debesų nėra, perėjimas vyksta palengva.Dar toliau nuo fronto linijos, fronto pav<strong>ir</strong>šius <strong>ir</strong> kartu debesų pagrindas pereina į v<strong>ir</strong>šutinętroposferą, o debesų sluoksnis v<strong>ir</strong>sta mažo tankio, iš ledo kristalų sudarytais v<strong>ir</strong>šutinio aukštoplunksniniais sluoksniniais (Cs) debesimis (juose formuojasi optiniai halo reiškiniai). Jie savoruožtu priekinėje dalyje pereina į plunksninius, kurių v<strong>ir</strong>šūnė gali siekti tropopauzę. Jie nuo frontolinijos yra nutolę per 800–900 km. Šie debesys yra ryškus šiltojo fronto pranašas, o jų priekinėsdalies užlinkimas sutampa su vėjo kryptimi šiame aukštyje. Plunksninių sluoksninių bei plunksniniųdebesų pagrindas v<strong>ir</strong>š fronto pav<strong>ir</strong>šiaus (gali būti nutolęs per 0,5–1 km). Kadangi kylant šiltam oruiaukštesni atmosferos sluoksniai išstumiami dar labiau į v<strong>ir</strong>šų, todėl gali išlinkti <strong>ir</strong> apatinėpakiliosios inversijos riba.Realioje atmosferoje dažnai pasitaiko tam tikri nukrypimai nuo pateiktos šiltojo frontoschemos, tačiau svarbiausi debesų formavimosi <strong>ir</strong> raidos principai išlieka. Šiltojo fronto debesysprisk<strong>ir</strong>iami sluoksninių debesų genetiniam tipui.Šaltojo fronto debesysŠaltojo fronto atveju susidaro siauresnė debesų sistema su priekinėje dalyjebesiformuojančiais lietaus kamuoliniais (Cb) debesimis, iš kurių krenta liūtiniai krituliai. Dėltrinties prie pat paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus esantis oras juda kiek lėčiau negu esantis aukščiau, todėlšaltojo fronto pav<strong>ir</strong>šius apatinėje troposferoje dažnai yra gana status, <strong>ir</strong> oras į v<strong>ir</strong>šų kyla dauggreičiau (ypač ties fronto linija) nei šiltojo fronto judėjimo metu. Lietaus kamuolinių debesų juosta,susidaranti šaltuose atmosferos frontuose, gali pagal fronto liniją nutįsti keletą šimtų kilometrų (tuoji sk<strong>ir</strong>iasi nuo atsk<strong>ir</strong>ų kamuolinių lietaus debesų, susidarančių vidujinės terminės konvekcijos metu).7.10 pav. P<strong>ir</strong>mojo tipo šaltojo fronto (anafronto) debesų sistema (pagal Gorodeckiy <strong>ir</strong> kt., 1991)Yra išsk<strong>ir</strong>iami du šaltojo fronto tipai. P<strong>ir</strong>mojo tipo šaltasis frontas pasižymi ramiu tolygiušilto oro slydimu pagal fronto pav<strong>ir</strong>šių iki didelio aukščio (dar kitaip jis vadinamas anafrontu, arbapasyviu frontu) (7.10 pav.). Tokio tipo šaltasis frontas būdingas ciklono periferijai. V<strong>ir</strong>š frontopav<strong>ir</strong>šiaus bendros pernašos kryptimi judantis šiltas oras juda lėčiau negu atmosferos frontas. Todėl118