Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“Rūkas susiformuoja dėl dviejų pagrindinių priežasčių: oro temperatūros atvėsimo ir vandensgarų kiekio ore padidėjimo.Kadangi pagrindinė rūko formavimosi priežastis yra oro atvėsimas, lemiamą reikšmę rūkopasikartojimo kaitai per parą turi oro temperatūra: labai aiškiai išryškėja maksimumas ankstyvą rytąir minimumas – popiečio valandomis. Ypač ryški spindulinio rūko pasikartojimo kaita per parą.Esant aukštai temperatūrai sočiųjų vandens garų slėgis labai greitai kinta priklausomai nuotemperatūros, o temperatūrai svyruojant apie 0 °C, pokyčiai ne tokie ryškūs (2.1 pav.). Todėlvasaros rytais rūkas išsisklaido labai greitai (kylant temperatūrai oras greitai tampa neprisotintas), ožiemą rūkas sklaidosi daug lėčiau, nes ir temperatūra žiemos rytais kyla ne taip greitai.Rūko pasikartojimo kaita per metus labai priklauso nuo vietos sąlygų. Lietuvoje rūkasdažniausiai susidaro lapkričio–kovo mėnesiais (pajūryje – kovo–gegužės mėnesiais), o rečiausiai –gegužės–liepos mėnesiais (pajūryje – rugpjūčio mėnesį).Vėsimo rūkasDėl oro atvėsimo susidarantis rūkas skirstomas į spindulinio atvėsimo, advekcinį ir šlaitų.Spindulinio atvėsimo rūkas susidaro dėl efektyviojo spinduliavimo bei vėlesnio silpnoturbulencinio oro maišymosi, atvėsus veikliajam paviršiui ir priežeminio oro sluoksniui. Kuožemiau rasos taško nukrenta temperatūra, tuo stipresnis formuojasi rūkas.Spinduliniam rūkui formuotis palankios sąlygos yra šios:1. Didelė santykinė oro drėgmė prieš rūko formavimosi pradžią – kuo didesnė santykinėdrėgmė, tuo mažiau turi atvėsti oras.2. Giedras dangus (gali būti viršutinio aukšto debesų) mažina priešpriešinį spinduliavimą irgreitina paklotinio paviršiaus vėsimą.3. Silpnas vėjas priežeminiame oro sluoksnyje. Stiprus vėjas labai didina turbulenciją irišsklaido rūką, o kai vėjo nėra, turbulencinis oro maišymasis praktiškai nevyksta ir todėl stipriaiatvėsta tik pats žemiausias plonas oro sluoksnis.Jei žemiau rasos taško atvėsta tik arčiausiai paviršiaus esantis atmosferos sluoksnis, taisusidaro priežemio rūkas. Šis rūkas formuojasi dėl naktinio paklotinio paviršiaus atvėsimosusidarant inversiniam sluoksniui, kuriame vertikalus oro maišymasis labai susilpnėja. Todėlvandens garai nekyla aukštyn. Tokio rūko storis gali siekti keliasdešimt metrų. Priežemio rūkasformuojasi naktį ir dažniausiai greitai išnyksta ryte pašvietus Saulei.Neretai susidaro rūkas, kurio storis neviršija 2–3 metrų – pažemio rūkas. Pažemio rūkasformuojasi virš sausumos giedromis ir ramiomis naktimis. Jo pasiskirstymas lokalus, jis dažnaisusidaro įdubose, arti pelkių, miško aikštelėse ir t.t., ten kur žemesnė oro temperatūra arba ore yradaugiau vandens garų.Šaltuoju metų laiku stacionariuose anticiklonuose formuojasi aukštasis rūkas. Dėlnuolatinio oro vėsimo prie žemės paviršiaus ir turbulencinio vandens garų pernašos į viršų,poinversiniame (anticiklonuose formuojasi žemyneigių srautų inversijos) sluoksnyje formuojasisluoksniniai debesys, kurių apatinė riba gali pasiekti žemės paviršių. Tokiu atveju susidaro aukštasis(iki kelių šimtų metrų aukščio) rūkas. Toks rūkas gali apimti didelius rajonus ir išsilaikyti keletądienų ar net ilgesnį laiko tarpą.Advekcinis rūkas formuojasi šiltoje oro masėje, judančioje ant šaltesnio veikliojopaviršiaus. Pradeda vėsti apatinė oro masės dalis ir susidaro priežeminė inversija. Vandens garųkondensacija prasideda prie žemės paviršiaus ir vyksta visame inversijos sluoksnyje.Advekciniam rūkui formuotis reikalinga:1) didelė ateinančios oro masės santykinė drėgmė;2) didelis oro masės ir veikliojo paviršiaus temperatūros skirtumas. Šiuo atveju oro masėgreičiau ir stipriau vėsta;3) silpnas vėjas priežeminiame oro sluoksnyje;4) specifinės oro drėgmės didėjimas (arba nesikeitimas) didėjant aukščiui. Būtina, kadturbulencinės apykaitos metu iš viršutinių atmosferos sluoksnių atnešamas oras būtų artimasprisotinimui;110