Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“išauga, tačiau dėl labai silpnos drėgmės apykaitos su troposfera, vandens garų kiekis ore yra labaimažas.Santykinio oro drėgnumo (f = e/E) kaita per parą priklauso nuo esamo (e) ir sočiųjų (E)vandens garų slėgio. Kaip jau minėta, vandens garų slėgis per parą kinta nedaug, o sočiųjų vandensgarų slėgis labai stipriai priklauso nuo oro temperatūros kaitos. Todėl santykinio oro drėgnumoparos kaita yra priešinga oro temperatūros kaitai. Temperatūrai krentant santykinė drėgmė auga (iratvirkščiai). Santykinio oro drėgnumo maksimumas dažniausiai sutampa su temperatūrosminimumu, o minimumas – su temperatūros maksimumu (7.3 pav.). Be to, apie vidurdienį mažėja irvandens garų slėgis, todėl santykinis drėgnumas dar labiau sumažėja.Giedromis dienomis svyravimai yra žymiai didesni nei debesuotomis, nes didesnė ir parosoro temperatūros amplitudė. Mažesni oro temperatūros svyravimai lemia mažesnius santykinio orodrėgnumo pasikeitimus per parą šaltuoju metų laikotarpiu.Per metus santykinė oro drėgmė taip pat kinta atvirkščiai proporcingai oro temperatūrai:vidutiniškai žiemą ji didžiausia, o pavasario pabaigoje bei vasarą – mažiausia (7.4 pav.). Viršvandenyno paros ir metų kaita žymiai silpnesnė.Santykinė drėgmė vertikalia kryptimi kinta mažiau dėsningai, nors vidutiniškai santykinisoro drėgnumas mažėja didėjant aukščiui. Lygiuose, kuriuose vyksta debesodaros procesaisantykinis drėgnumas išauga, o inversiniuose sluoksniuose dėl temperatūros kilimo didėjantaukščiui – sumažėja.Kondensacija ant žemės paviršiaus bei antžeminių objektųVandens garai kondensuojasi ir atmosferoje, ir, drėgnam orui susilietus su santykinai šaltupaviršiumi, ant veikliojo paviršiaus. Be to, peršaldyti vandens lašeliai patekę ant šalto pagrindo,užšąla. Kadangi abu procesai dažnai vyksta kartu, dėl šių procesų susidarantys produktai jungiami įvieną grupę ir yra vadinami susidarančiais ant objektų ir paklotinio paviršiaus hidrometeorais.Jie skirstomi į:a) rasą ir šarmą;b) šerkšną;c) lijundrą;d) plikledį.Rasa – smulkūs skysti kondensacijos ant kietų paviršių produktai, dažniausiaisusiformuojantys vakare ar naktį šiltuoju metų laiku.Šarma – įvairios formos, kelių milimetrų dydžio ledo kristalai, susidarantys ant kietųpaviršių tokiomis pat sąlygomis kaip ir rasa, tik esant neigiamai veikliojo paviršiaus temperatūrai.Dažniausiai pasitaikantis hidrometeoras – rasa. Rasos susiformavimo priežastis – dirvospaviršiaus ir augalų spindulinis vėsimas iki rasos taško temperatūros ir žemiau. Oras, besiliečiantissu veikliuoju paviršiumi, atvėsta ir prasideda vandens garų, esančių ore, kondensacija.Orui atvėsus iki rasos taško gali susiformuoti ir rasa, ir rūkana ar rūkas. Rasa formuojasidaug dažniau nei rūkas. Visų pirma, vėstant paklotiniam paviršiui formuojasi spindulinio atvėsimoinversijos (žr. skyrelį „Inversijos“). Paviršius būna vėsesnis nei virš jo esantis oras, todėl vandensgarai kondensuojasi ant jo. Kadangi iškrentant rasai mažėja vandens garų kiekis ore, mažėja irintensyvios rūkanos ar rūko susiformavimo tikimybė.Vis dėlto, jei rūkas susiformuoja, paklotinis paviršius toliau nebevėsta, o pradeda lėtai šilti,nes žemės paviršiaus spinduliavimas yra stipriai rūko sugeriamas, ir priešpriešis spinduliavimastampa lygus jam. Be to, paviršius gauna šilumą iš aukštesnių oro (inversiniame sluoksnyje orotemperatūra kyla) bei gilesnių dirvos sluoksnių. Išaugus paviršiaus temperatūrai rasos intensyvumaspradeda mažėti. Taigi iškritus gausiai rasai intensyvus rūkas dažniausiai nesusidaro, o susiformavusrūkui nėra palankių sąlygų rasai iškristi.Ant augalų lapų susidarantys vandens lašai dažniausiai susilieja tarpusavyje ir suformuojastambius vandens lašus. Būtina rasos susidarymo sąlyga – giedras ir mažai vėjuotas oras. Giedromsnaktims būdingas stiprus spindulinis dirvos paviršiaus ir augalų atvėsimas, o silpnas vėjas atnešanaujas drėgno oro porcijas. Pučiant stipriam vėjui vyksta intensyvesnis oro maišymasis ir oras108