Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“• Pavakare turbulencija silpnėja <strong>ir</strong> dėl vis dar pakankamai stipraus garavimo nuopaklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus vandens garų slėgis vėl pradeda augti.• Nakties valandomis garavimas beveik visiškai nutrūksta, o atvėsus pav<strong>ir</strong>šiuidažniausiai prasideda <strong>ir</strong> vandens garų kondensacija – iškrinta rasa, formuojasi rūkas. Todėlvandens garų kiekis ore sumažėja (7.3 pav.).Žiemą, o v<strong>ir</strong>š vandens <strong>ir</strong> labai drėgnos d<strong>ir</strong>vos ištisus metus, vyrauja kitokia vandens garųslėgio paros kaita. Šiuo atveju išryškėja vienas minimumas (nakties pabaigoje) <strong>ir</strong> vienasmaksimumas (apie vidudienį). Turbulencinės apykaitos intensyvumas dienos metu ne toks stipruskaip v<strong>ir</strong>š sausos d<strong>ir</strong>vos vasarą. Todėl vandens garų pernaša į v<strong>ir</strong>šų yra garavimo kompensuojama.Tokiu būdu vandens garų slėgio paros kaita tampa artima oro temperatūros kaitai.16151413e, hPae f Valandos7.3 pav. Vidutinė vandens garų slėgio (e) <strong>ir</strong> santykinės drėgmės (f) kaita per parą Kaune 1994 metųliepos mėnesįVandens garų slėgio metinė kaita sutampa su temperatūros. Metinė vandens garų slėgioamplitudė tuo didesnė, kuo didesnė metinė temperatūros amplitudė. Tai reiškia, kad kontinentinioklimato atveju ji didesnė nei jūrinio klimato sąlygomis (7.4 pav.).f, %0 3 6 9 12 15 18 2110080604020020151050e, hPaf eMėnesiai7.4 pav. Vidutinė vandens garų slėgio (e) <strong>ir</strong> santykinės drėgmės (f) kaita per metus Vilniuje 1971-2000 metaisDidėjant aukščiui vandens garų slėgis mažėja. Tai, kad mažėja <strong>ir</strong> specifinis oro drėgnumas,rodo, jog vandens garų slėgis <strong>ir</strong> tankis didėjant aukščiui mažėja greičiau nei bendras oro slėgis <strong>ir</strong>tankis. Tokio pobūdžio kaitą sąlygoja tai, jog vandens garų šaltinis yra žemės pav<strong>ir</strong>šius, nuo kuriogarai iš lėto kyla aukštyn. Tam tikrame aukštyje dalis vandens garų kondensuojasi <strong>ir</strong> gali iškristikritulių pavidalu.Kadangi v<strong>ir</strong>šutinėje troposferos dalyje oro temperatūra yra labai žema, tai <strong>ir</strong> vandens garųslėgis yra keliasdešimt kartų mažesnis negu prie veikliojo pav<strong>ir</strong>šiaus: pusė viso vandens garų kiekioatmosferoje tenka apatiniams 1,5 km, o 99 % – troposferai. Nors stratosferoje oro temperatūraf, %1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12100806040200107
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“išauga, tačiau dėl labai silpnos drėgmės apykaitos su troposfera, vandens garų kiekis ore yra labaimažas.Santykinio oro drėgnumo (f = e/E) kaita per parą priklauso nuo esamo (e) <strong>ir</strong> sočiųjų (E)vandens garų slėgio. Kaip jau minėta, vandens garų slėgis per parą kinta nedaug, o sočiųjų vandensgarų slėgis labai stipriai priklauso nuo oro temperatūros kaitos. Todėl santykinio oro drėgnumoparos kaita yra priešinga oro temperatūros kaitai. Temperatūrai krentant santykinė drėgmė auga (<strong>ir</strong>atv<strong>ir</strong>kščiai). Santykinio oro drėgnumo maksimumas dažniausiai sutampa su temperatūrosminimumu, o minimumas – su temperatūros maksimumu (7.3 pav.). Be to, apie vidurdienį mažėja <strong>ir</strong>vandens garų slėgis, todėl santykinis drėgnumas dar labiau sumažėja.Giedromis dienomis svyravimai yra žymiai didesni nei debesuotomis, nes didesnė <strong>ir</strong> parosoro temperatūros amplitudė. Mažesni oro temperatūros svyravimai lemia mažesnius santykinio orodrėgnumo pasikeitimus per parą šaltuoju metų laikotarpiu.Per metus santykinė oro drėgmė taip pat kinta atv<strong>ir</strong>kščiai proporcingai oro temperatūrai:vidutiniškai žiemą ji didžiausia, o pavasario pabaigoje bei vasarą – mažiausia (7.4 pav.). V<strong>ir</strong>švandenyno paros <strong>ir</strong> metų kaita žymiai silpnesnė.Santykinė drėgmė vertikalia kryptimi kinta mažiau dėsningai, nors vidutiniškai santykinisoro drėgnumas mažėja didėjant aukščiui. Lygiuose, kuriuose vyksta debesodaros procesaisantykinis drėgnumas išauga, o inversiniuose sluoksniuose dėl temperatūros kilimo didėjantaukščiui – sumažėja.Kondensacija ant žemės pav<strong>ir</strong>šiaus bei antžeminių objektųVandens garai kondensuojasi <strong>ir</strong> atmosferoje, <strong>ir</strong>, drėgnam orui susilietus su santykinai šaltupav<strong>ir</strong>šiumi, ant veikliojo pav<strong>ir</strong>šiaus. Be to, peršaldyti vandens lašeliai patekę ant šalto pagrindo,užšąla. Kadangi abu procesai dažnai vyksta kartu, dėl šių procesų susidarantys produktai jungiami įvieną grupę <strong>ir</strong> yra vadinami susidarančiais ant objektų <strong>ir</strong> paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus hidrometeorais.Jie sk<strong>ir</strong>stomi į:a) rasą <strong>ir</strong> šarmą;b) šerkšną;c) lijundrą;d) plikledį.Rasa – smulkūs skysti kondensacijos ant kietų pav<strong>ir</strong>šių produktai, dažniausiaisusiformuojantys vakare ar naktį šiltuoju metų laiku.Šarma – įva<strong>ir</strong>ios formos, kelių milimetrų dydžio ledo kristalai, susidarantys ant kietųpav<strong>ir</strong>šių tokiomis pat sąlygomis kaip <strong>ir</strong> rasa, tik esant neigiamai veikliojo pav<strong>ir</strong>šiaus temperatūrai.Dažniausiai pasitaikantis hidrometeoras – rasa. Rasos susiformavimo priežastis – d<strong>ir</strong>vospav<strong>ir</strong>šiaus <strong>ir</strong> augalų spindulinis vėsimas iki rasos taško temperatūros <strong>ir</strong> žemiau. Oras, besiliečiantissu veikliuoju pav<strong>ir</strong>šiumi, atvėsta <strong>ir</strong> prasideda vandens garų, esančių ore, kondensacija.Orui atvėsus iki rasos taško gali susiformuoti <strong>ir</strong> rasa, <strong>ir</strong> rūkana ar rūkas. Rasa formuojasidaug dažniau nei rūkas. Visų p<strong>ir</strong>ma, vėstant paklotiniam pav<strong>ir</strong>šiui formuojasi spindulinio atvėsimoinversijos (žr. skyrelį „Inversijos“). Pav<strong>ir</strong>šius būna vėsesnis nei v<strong>ir</strong>š jo esantis oras, todėl vandensgarai kondensuojasi ant jo. Kadangi iškrentant rasai mažėja vandens garų kiekis ore, mažėja <strong>ir</strong>intensyvios rūkanos ar rūko susiformavimo tikimybė.Vis dėlto, jei rūkas susiformuoja, paklotinis pav<strong>ir</strong>šius toliau nebevėsta, o pradeda lėtai šilti,nes žemės pav<strong>ir</strong>šiaus spinduliavimas yra stipriai rūko sugeriamas, <strong>ir</strong> priešpriešis spinduliavimastampa lygus jam. Be to, pav<strong>ir</strong>šius gauna šilumą iš aukštesnių oro (inversiniame sluoksnyje orotemperatūra kyla) bei gilesnių d<strong>ir</strong>vos sluoksnių. Išaugus pav<strong>ir</strong>šiaus temperatūrai rasos intensyvumaspradeda mažėti. Taigi iškritus gausiai rasai intensyvus rūkas dažniausiai nesusidaro, o susiformavusrūkui nėra palankių sąlygų rasai iškristi.Ant augalų lapų susidarantys vandens lašai dažniausiai susilieja tarpusavyje <strong>ir</strong> suformuojastambius vandens lašus. Būtina rasos susidarymo sąlyga – giedras <strong>ir</strong> mažai vėjuotas oras. Giedromsnaktims būdingas stiprus spindulinis d<strong>ir</strong>vos pav<strong>ir</strong>šiaus <strong>ir</strong> augalų atvėsimas, o silpnas vėjas atnešanaujas drėgno oro porcijas. Pučiant stipriam vėjui vyksta intensyvesnis oro maišymasis <strong>ir</strong> oras108