31.07.2015 Views

Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas

Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas

Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Didysis M ogolasturi pasiduotiPRIEŠ150METŲ1526 metais dabartinėje Indijoje prasidėjo Mogolų era. Per kitus du šimtmečiusgalinga imperija klestėjo, mogolai mėgavosi moterimis, opijumi ir milžiniškaisturtais. Tačiau pasaka baigėsi. Po daugelį metų trukusių pastangų 1858 metaisbritai užėmė imperiją ir ištrėmė paskutinį Didžiųjų Mogolų palikuonį.Nesutarimai su britais privertė sipajussukilti. Britams tarnaujantys indųkareiviai sukėlė kruviną maištą, jis irnulėmė Mogolų imperijos žlugimą.bridgeman art library4848 Parengė Stine Overbye


idgeman art libraryIš kartos į kartą buvo perduodamas paprotys imperatoriaus arba jo sūnaus svorį atitinkantį aukso kiekį išdalintivargšams. Sveriamas princas Khurramas, vėliau pramintas Džahan šachu (Jahan Shah).Rūkas gaubė Rangūno (Rangon) miestą, kaivieną 1862 metų lapkričio mėnesio popietęnedidelis britų kareivių būrys atnešė uždengtąkūną prie bevardžio kapo kalėjimo kieme. Kunigaspasimeldė prie duobės ir „Valstybės kalinys“, taipbuvo pavadintas mirusysis, buvo nuleistas į žemę.Britai užbėrė kūną storu kalkių sluoksniu, kad greičiausuirtų, užpylė kapą žeme ir užklojo velėna.Po savaitės britų komisaras Birmoje H. N. Daviesaspranešime Londonui rašė: „Jis mirė nuo senatvėsir gerklės paralyžiaus. Jis išleido paskutinį atodūsįpenktą valandą ryto tą dieną, kai buvo palaidotas.Buvusio imperatoriaus mirtis nebuvo svarbus įvykismusulmonams. Greitai jo kapas apaugs žole. Rastipaskutinio Mogolų imperatoriaus kapą bus neįmanoma.“1858 metais britai ištrėmė 83 metų Mogolų dinastijosatstovą Bahadur šachą II (Bahadur Shah II) į Birmą.Jaučio tempiamu vežimu jis iškeliavo iš savomylimo Delio toli nuo imperijos, kurią prieš 300metų sukūrė jo protėviai. Jis valdė 20 metų, tačiau,skirtingai nei jo pirmtakai, niekada neturėjo realiosvaldžios. Mogolų imperija išgyveno ilgo nuosmukiolaikus, o kelis dešimtmečius Indiją valdė britai. Šispaskutinis dinastijos atstovas iš kolonistų valdžiosmalonės buvo tik simbolinis valdovas, Delio karalius.Vergiškas likimas žmogaus, kurio protėviai gyvenotais laikais, kai valdžia, turtas ir didybė buvoMogolų skiriamasis bruožas.Didžiųjų Mogolų dinastijos klestėjimo era prasidėjoXVI amžiuje, kai Babūrą, Čingischano ir turkmėnųkarvedžio Tamerlano (Timur Lenk) palikuonį,užvaldė užkariavimo aistra. 1494 metaismusulmonas Babūras paveldėjo kunigaikštystę Turkestane,o po 10 metų užėmė Kabulą Afganistane.Tačiau Babūro žvilgsnis krypo į Šiaurės Indiją ir podaugelio žygių 1526 metais jam pavyko prie Panipatolaimėti lemiamą mūšį prieš Delio sultonatą – nors,pasak istorijos šaltinių, jo kariauna turėjo būti sumušta.Anot paties Babūro – tik ne visai tikėtinų – atsiminimų,jis vadovavo 12 000 kareivių būriui, priešogretose buvo daugiau kaip 100 000 vyrų ir 1000dramblių. Po mūšio praėjus vos šešioms dienoms, jispasiskelbė oficialiu Šiaurės Indijos imperijos valdovu.Blaivūs kariai parnešė pergalę namoEmė kurtis Mogolų imperija, tačiau siekdamas įtvirtintisavo pozicijas Babūras turėjo laimėti ne vienąmūšį ir kitais metais. Pripažinęs, kad alkoholis ir karasvisiškai nesuderinami dalykai, prieš svarbų mūšį1527 metais Babūras liovėsi piktnaudžiauvęs alkoholiuir pasižadėjo visiškai nebegerti. O norėdamas parodyti,kad jo ketinimai rimti, sudaužė savo taures irliepė išpilti ant žemės visas vyno atsargas. Šis jo poelgispavaldiniams padarė tokį įspūdį, kad jie pasekėBabūro pavyzdžiu ir stojo į kovą su priešu visiškaiblaivūs.Babūras tikriausiai džiaugėsi savo pergalėmis,tačiau naujų valdų Šiaurės Indijoje jis nesureikšmino.Savo atsiminimuose valdovas rašė: „Hindustanas– ne itin žavus kraštas. Žmonės negražūs, netalentingi,neprotingi ir nepasižymi geromis manieromis. Jieneturi gerų žirgų, šunų, čia nėra vynuogių, melionųar kitų aukščiausios rūšies vaisių, nėra ledo ir šaltovandens, jokios geros duonos nei gero maisto turguose.Tačiau Hindustanas patrauklus tuo, kad tai dideliskraštas ir čia gausu aukso bei sidabro.“Babūras mirė būdamas vos 47-ių, o jo vietą užėmėjo mylimiausias sūnus Humajunas (Humayun).Humajunas buvo priklausomas nuo opijaus ir jamsunkiai sekėsi išlaikyti tėvo užkariautas teritorijas.Jis buvo išvytas afganų valdovo Šer šacho (Sher Shah),kuris 1537 metais užėmė Bengaliją, o 1540 metaistapo neginčijamu Šiaurės Indijos valdovu. 15 metųneturėjęs sosto, 1555 metais Humajunas pakartotinaiužkariavo Šiaurės Indiją, tačiau po metų nukritonuo laiptų bibliotekoje Delyje, greičiausiai apsvaigęsnuo opijaus, ir nuo sužalojimų mirė.Analfabetas padėjo indamsDar vienas Mogolas – trylikametis Humajuno sūnusAkbaras, jis niekada nesimokė. Tačiau teorinių žiniųstygių jis puikiai kompensavo kitais dalykais. Kaipšalies ūkio tvarkytojas jis buvo įžvalgus, kaip pastatųstatytojas – garsus, o kaip valdovas – reikšmingiausiasimperijos istorijoje. Laikydamasis šeimos tradicijų,jis siekė praplėsti imperijos teritoriją, jam pavykoužimti Bengaliją rytuose ir šiaurinę Dekano(Deccan) dalį.Akbaras ne tik užėmė svarbiausias žemes, betpuikiai valdė imperiją – ji tapo tiek ekonomiškai,tiek politiškai, tiek kariniu požiūriu labai stipri. Prekybosapmokestinimas tapo pelningu verslu: atsisakytažemdirbius alinusių žemės mokesčių, kai buvoneatsižvelgiama į skirtingą žemės derlingumą. Akbarasįvedė naują sistemą, jos pagrindas buvo derliausiš žemės ploto apskaita. Tačiau svarbiausia, kadjis nutraukė indų, induizmo religijos išpažinėjų, kuriebuvo laikomi antrarūšiais gyventojais, diskriminaciją.Panaikinus „religijos mokestį“ už jų išpažįstamątikėjimą, indai tapo lygūs musulmonams.Tai buvo revoliucingas žingsnis, įrodęs, kad Akbarasturi aiškią ateities viziją. Sulyginęs indų ir musulmonųteises ir įtraukęs indus į imperijos valdymą,jis užsitikrino indų lojalumą. Tai jam padėjo plėstikaralystės ribas tose teritorijose, kur induizmas buvoplačiai išpažįstamas. Akbaras vedė net keletą indųGalinga imperijagyvavo 300 metųXVI amžiaus pradžioje pirmasis Mogolas Babūras įkūrėimperiją, ji tapo viena didžiausių istorijoje. Klestėjimometais imperija apėmė šių dienų Indijos, Pakistano,Bangladešo ir Afganistano teritorijas, tačiau Babūropalikuonims nepavyko išlaikyti tokių valdų.Akbaro imperija1561 metaisImperija poAkbaro mirties1605 metais50 <strong>Iliustruotasis</strong> <strong>mokslas</strong> 2008/2 (5) <strong>Iliustruotasis</strong> <strong>mokslas</strong> 2008/2 (5)51claus lunau1526DelisDidžiausiaimperijosteritorija1687 metaisKai Kabule, Afganistane,valdantis Babūras užėmėkraštą iš šiaurės ir tapo pirmuojuMogolu, imperijaijau priklausė Šiaurės Indija.bridgeman art library0 km 200 400 6001530 -1556Humajunas (Humayun)perėmė valdžią iš tėvo,tačiau buvo priklausomasnuo opijaus, todėljam sunkiai sekėsi išlaikytivieningą imperiją.bridgeman art library


tony beckŠoviniai sukėlėkruviną maištąIndai ir musulmonai kareiviainekentė naujų parako užtaisų,nes šie buvo sutepti taukais.Naujo ginklo, Enfieldo šautuvo,išradimas 1856 m. nulėmė tai,kad maždaug 300 000 indų sipajųkareivių, tarnaujančių britųkariuomenėje, sukėlė maištą. Taibuvo puikus šautuvas su parakoužtaisu, suteptu gyvulių taukais.Norėdami užtaisyti šautuvą,kareiviai turėjo nukąsti užtaisogaliuką. Buvo naudojami karviųir kiaulių taukai, o musulmonamsir induistams buvo nuodėmėimti gyvulių taukus į burną.1857 metų vasario mėnesįsipajai pradėjo protestuoti priešnekenčiamus parako užtaisus, odar po keturių mėnesių kilosmarkus sukilimas Meerut mieste,į šiaurę nuo Delio, ten sipajaisukėlė maištą ir išžudė nespėjusiuspabėgti britus.Iš viso buvo pagaminta apie1 500 000 šio britų šautuvo vienetų.Ginklas buvo naudojamasvisame pasaulyje, taip pat ir JAVpilietiniame kare.akg/scanpixprincesių ir joms leido išpažinti savo religiją dvare,tačiau jam nelabai patiko kai kurie indų papročiai.Ypač bjauriu ir atgrasiu dalyku jis laikė vaikų vestuves,o našlių deginimą – tiesiog barbarišku. Kartu suvyro palaikais jis leido deginti tik tas našles, kuriospačios to primygtinai prašė.Nors Akbaras nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, jisaistringai domėjosi literatūra. Dieną naktį jis liepdavotarnams jam garsiai skaityti, o jo atmintis buvotiesiog fenomenali. Jis vieną po kito statydino stulbinančiusstatinius, tarp jų ir naujoje sostinėje FatehpurSikri. Dėl vandentiekio sutrikimų miestas nebegalėjobūti karaliaus rezidencija, tačiau Akbaruipavyko pastatyti rūmus ir mečetę, šiuose kūriniuosesusipynę indų ir musulmonų architektūrai būdingielementai.1605 metų rudenį Akbaras mirė nuo dizenterijosir sostą užėmė jo vyriausias sūnus Džahangyras (Jahangir)– „Pasaulio valdovas“. Jo valdymo laikai buvogana ramūs, nes jis buvęs neryžtingas ir per silpnocharakterio, kad leistųsi užkariauti naujų žemių.Keletą metų jis buvo uolus valdovas, bet vėliau praradonorą valdyti imperiją ir perleido tą veiklą savomylimai žmonai Nur džahan (Nur Jahan; išvertus –Pasaulio šviesa), o pats įjunko į alkoholį, nors pripa-Sukilimo metusipajai apsupoupės krantus prieTadž Mahalio.corbis/scanpixžino, kad netinkamai elgiasi. Savo atsiminimuose jisrašė, kad būdamas vos aštuoniolikos metų jau pamėgovyną: „Diena iš dienos gerdavau vyną, kol nebegalėjaunuo jo apsvaigti. Tuomet pradėjau gerti araką(stiprus alkoholinis gėrimas – red. past.) ir per devyneriusmetus mano dienos norma pasiekė 20 tauriųdukart distiliuoto spirito. Užėjus kliedesiams, manorankos taip drebėdavo, kad nebegalėdavau nulaikytitaurės, turėdavau prašyti kitų padėti man ją pakelti.“Džahangyrui pavyko save sutramdyti ir atsikratytišio įpročio, tačiau šią silpnybę pakeitė dar didesnėblogybė – jis ėmė vartoti opijų. Po 22 valdymo metų1627 metais Džahangyras mirė, o jo sostas atiteko josūnui – 35 metų Džahan šachui (Jahan Shah).Tadž Mahaliostatytojas iššvaistė visus turtusDžahangyras buvo draugiškas, paslaugus ir rūpestingas.Pavyzdžiui, jis pasirūpino, kad drambliai būtųmaudomi šiltu vandeniu, nes kartą maudynių metupamatė dramblį drebantį nuo šalčio. Kitaip negu tėvas,sūnus Džahan šachas buvo arogantiškas. Anglųpasiuntinys, seras Thomas Roe, valdovą aprašė šitaip:„Man dar niekada nėra tekę matyti tokio šalto veido,taip rimtai nuolat besilaikančio žmogaus – be jokiosšypsenos, be pagarbos kitiems.“Džahan šachas turėjo savų tokio rimtumo priežasčių.Tose teritorijose, kur jo tėvas neturėjo jokiųambicijų, Džahan šachas svajojo apie dar galingesnęimperiją. Ir jo svajonė išsipildė. Šiaurėje jis neužėmėdaug žemių, tačiau pietuose jam ypač sekėsi, o už taijis turėjo būti dėkingas savo sūnui Aurangzebui, jopalikuonis pasižymėjo kaip puikus karvedys.Džahan šachas rūpinosi ne tik kariniais dalykais,bet ir rado laiko leisti savo vis didėjančio iždo atsargas.Jis švaistė turtus prašmatnioms puotoms rūmuose,ir nors turėjo 10 sostų, liepė pastatyti jam darvieną – povo sostą – pompastišką ir ištaigingą. Be to,jis pastatė nemažai didingų pastatų. Žinomiausias jų– Tadž Mahalis (Taj Mahal) – mauzoliejus žmonaiMumtaz Mahal.Džahan šachas mirė apgailėtina mirtimi. Kai1657 metais jis rimtai susirgo, užvirė arši kova dėlsosto. Džahan šachas paveldėtoju skyrė mylimiausiąsūnų Darašukohą (Dara Shukoh), tačiau trys kiti josūnūs nenorėjo su tuo sutikti. Aurangzebas pasielgėbaisiausiai – medžioklės metu jis nušovė vieną brolį,vėliau nužudė kitus du, o tėvą surakino grandinėmisir uždarė forte netoli Tadž Mahalio rūmų Agroje. KalėjimeDžahan šachas praleido paskutinius aštuoneriussavo gyvenimo metus.Surakinęs tėvą, 1658 metais keturiasdešimtmetisAurangzebas pasiskelbė didžiuoju Mogolu. Jam valdant,Mogolų imperija itin išaugo ir sustiprėjo, jaipriklausė Afganistanas ir beveik visa Indija. Tačiaumūšiai buvo varginantys ir brangiai kainavo. Aurangzebokaip vado savybėmis niekas neabejojo,1605–1627Džahangyras (Jahangir)nedegė noru valdytiimperiją, todėl perdavėvaldžią savo žmonaiNur džahan (Nur Jahan).bridgeman art library1658–1707Aurangzebo valdymolaikais Mogolų imperijasuklestėjo labiausiai.Tačiau išeikvojusvisus turtus, po jomirties 1707 metaisimperija pradėjo irti.bridgeman art library17371556–1605Akbaras, bene reikšmingiausiasdinastijos valdovas,smarkiai išplėtė imperijosribas. Dėl rytuoseužkariautų Bengalijos žemiųimperija tampa dominuojantiIndijos subkontinente.bridgeman art library1627–1658Džahan šachas siekė užimtidar daugiau žemių, tačiauiššvaistė dideles sumaspinigų, be visa ko, TadžMahalio statyboms.bridgeman art libraryPersas Nadyr šachas (Nadir Shah) surengė galingą atakąprieš Mogolų imperiją ir užgrobė sostinę Delį. Be to, jispagrobė Didžiojo Mogolo prabangųjį povo sostą.Illustreret Videnskab nr. 18/2007 <strong>Iliustruotasis</strong> <strong>mokslas</strong> 2008/2 (5)53


Mogolo sostas – lobis1634 m. mogolas Džahan šachasįsitaisė soste, kuris savo grožiupranoko visus iki tol kada norsmatytus pasaulyje. Prireikėseptynerių metų tokiam sostuipadaryti, jis buvo išlietas iš 1150kg aukso, inkrustuotas 230 kgdeimantų, safyrų, smaragdų,rubinų ir kitų brangakmenių.Sostas, kuris atrodė kaip platforma,buvo pavadintas povosostu, nes už jo pastatytos dvižvilgančios povo figūros. 1665 m.prancūzų juvelyras Tavernierpavadino jį pačiu brangiausiu irprašmatniausiu pasaulyje. Sostoaukštis siekė maždaug 4 metrus,o 12 gryno smaragdo kolonųlaikė sosto skliautą.Tarp daugelio deimantų,kuriais, teigiama, buvo papuoštassostas, buvo ir garsusis Koh-i-Noor, puošiantis dabartinę britųkarališkąją karūną. Tačiau šie gandainėra patvirtinti. 1737 metaispersai sostą pavogė, ir nuo tolaiko jo niekas nematė. Šiandiensostas vertinamas maždaug 2,5milijardo litų.Prabangus povo sostas simbolizavoMogolo galią, tačiauXVIII amžiuje sostas dingo.the art archivetačiau kaip aršus musulmonų tikėjimo šalininkasjis prisidėjo prie įvykių, lėmusių Mogolų imperijosžlugimą. Akbaras pasisakė už musulmonų ir indųlygias teises, o Aurangzebas ėmė persekioti didžiąjąindų tautą. Buvo sugriauta tūkstančiai indų šventoviųir mokyklų, o indai vėl privalėjo mokėti religijosmokestį. Jie taip pat turėjo mokėti piligrimo mokestįir dvigubai didesnę duoklę nei musulmonai. Taisukėlė didžiosios dalies gyventojų nepasitenkinimą.Asketiškasis Mogolas suskaldė imperijąAurangzebas gyveno asketišką gyvenimo būdą ir išpavaldinių reikalavo griežtai laikytis Korano taisyklių.Linksmas žmonių gyvenimas greitai baigėsi. Jisuždraudė vartoti alkoholį, rūkyti opijų ir hašišą, loštikauliukais, nors visa tai buvo itin populiarus laisvalaikioleidimo būdas. Be to, buvo uždrausta prostitucija.Savo kūną pardavinėjančios moterys iršokėjos buvo verčiamos arba ištekėti, arba paliktišalį. Akbaro laikais gyvavo paprotys, kad du kartusper metus imperatorius arba vienas iš jo sūnų pasisverdavoir būtent tokį kiekį aukso bei sidabro skirdavošventiesiems ir vargšams. Tačiau valdant Aurangzebuiir šios tradicijos buvo atsisakyta.XVII amžiaus pabaigoje imperiją kamavo nuolatinėkrizė. Ji tiesiog buvo per didelė, kad būtų vieninga– kildavo badaujančių ir kenčiančių dėl didėjančiosduoklės prievolės valstiečių, pažemintų irpersekiojamų indų sukilimų. Daugelyje regionų vie-Numalšinę sipajų sukilimą,britai susidorojo sumaištininkais. Grupei sipajųvykdoma mirties bausmė.akg/scanpixtiniai karvedžiai ir gubernatoriai pasiskelbė savokaralysčių karaliais. Kai po 50 valdymo metų 1707metais Aurangzebas mirė, karalystė buvo visiškaisuskaldyta.Gulėdamas mirties patale vienam iš savo sūnųskirtame laiške jis rašė: „Vienišas aš atėjau, vienišasvėl išeinu. Savo šaliai ir žmonėms nepadariau niekogero, taip pat neliko jokių ateities vilčių.“ Šiuo atžvilgiuAurangzebas buvo visiškai teisus. Po jo mirtieskaralystė sumažėjo, o ilgainiui, kaip mozaika, suskiloį mažesnes valdas. XVIII amžiaus viduryje turtingojeBengalijoje apsistojo britai, o maždaug 1820metais jie užėmė beveik visą Indijos subkontinentą.Mogolas tapo karaliumi be valdžios, marionete, išlaikomaiš britų pinigų ir priklausoma nuo jųmalonės.Britai išsiuntė Mogolą į BirmąPaskutinį mirtiną smūgį Mogolų imperija patyrė XIXamžiaus viduryje, kai vietiniai britams tarnaujantysindų kareiviai, vadinami sipajais, sukilo prieš DidžiosiosBritanijos kolonijų valdžią. Sipajams ir daugeliuikitų indų jau buvo gana europiečių viršenybės,jie jautėsi vergai savo pačių namuose. Todėl1857 metų gegužės mėnesį sipajai sukilo šiaurėjenuo Delio esančiame Meerut mieste ir nuniokoję jįpatraukė Delio link, kur gyveno 82 metų DidžiųjųMogolų dinastijos palikuonis Bahadur šachas II. Senąžmogų sipajai pasirinko kaip simbolinį sukilimoprieš kolonijų valdžią vadą. Ir nors pats Mogolas geraisuvokė, kad indai buvo pasmerkti pralaimėti sukilimą,jis vis dėlto sutiko būti savo tautos vedliu.Mūšis buvo pralaimėtas tik po metų. Britų valdžianumalšino sukilimą, o pralaimėjimo akimirkąBahadur šachas II pabėgo į savo protėvio kapą užDelio ir ten ruošėsi slėptis. Tačiau britai jį surado irgrąžino į Delį, jis stojo prieš teismą už tėvynės išdavystę.„Įprastai tokiu atveju teismas skiria mirties bausmę“,– pažymėjo teisėjas, nusprendęs išsaugoti Mogologyvybę. Tačiau valdovas buvo nuteistas tremčiaiiki gyvos galvos. Ankstyvą 1858 metų spalio 7 dienosrytą, praėjus 332 metams, kai Babūras užėmė Delį,kuprotą ir bedantį Mogolą britai vežimu išvežė užmiesto. Kartu su savimi paskutinis kadaise galingosimperijos valdovas vežėsi dvi žmonas, du sūnus,meilužių ir tarnų. Iš viso 31 žmogų.Tą ramų rytą niekas Delyje nė nepastebėjo, kadbuvo išvaryta imperatoriaus šeima. Ir kai po ketveriųmetų tremtyje Birmoje Bahadur šachas II mirė, jisjau buvo seniai pamirštas. Nei indų, nei britų laikraščiainė žodeliu neužsiminė apie mirusįjį. Šalį tuometu valdė nauja valdžia. 1876 metų balandžio 28dieną Indijos imperatore paskelbta karalienė Viktorija– 89 metus, iki nepriklausomybės paskelbimo1947 m., Indija buvo Didžiosios Britanijos kolonija.www.iliustruotasis<strong>mokslas</strong>.ltbridgeman art library1820Britai iškovojo valdžią subkontinente, o Mogolų imperatoriustapo valdovu be valdžios, Delio karaliumi, finansiškaipriklausomu nuo britų ir gyvenančiu tik iš jų malonės.18571857 metų gegužės 10dieną sipajai sukėlėmaištą. Sukilimas virtokruvinu maištu prieškolonijų valdžią.Bahadur šachas IIlaikomas sukilimovadu.1858Britai numalšino sukilimą.Bahadur šachas II buvo ištremtas įBirmą. Iš bendrovės „East India Company“ atimtosadministracinės Indijos valdymo teisės. Indijai suteiktas D.Britanijos imperijos karūnos kolonijos statusas.1862Į Birmą ištremtas Bahadur šachas II mirė. PaskutinisDidžiųjų Mogolų dinastijos atstovas buvo 87 metų.1876Balandžio 28 dieną karalienė Viktorija tapo pirmąjaIndijos imperatore.1947Indija liovėsi buvusi britų kolonija ir buvo padalyta į dvinaujas nepriklausomas šalis: Indiją ir Pakistaną. Pakistanąsudaro Vakarų Pakistanas ir Rytų Pakistanas. 1971 metaisRytų Pakistanas atsiskyrė nuo Vakarų Pakistano ir taponepriklausoma valstybe – Bangladešu.Vienintelė Bahadur šacho IInuotrauka buvo padarytajam esant tremtyje Birmoje.British libraryIllustreret Videnskab nr. 18/2007 <strong>Iliustruotasis</strong> <strong>mokslas</strong> 2008/2 (5)

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!