Lietuvos dirvožemiai. Mokomoji priemonė. Vilnius - Vilniaus ...

Pagal TDV-96 klasifikaciją, šie pradžiažemiai turėtų būti koreliuojami su vidutiniškai (N 2 ) irstipriai (N 3 ) nuardytais molingais paviršiais.Ant kietų nuosėdinių uolienų besiformuojantys pradžiažemiai (Lithosols)Profilis: O – A – AR – R, arba A – AR – RTai labai retai Lietuvoje sutinkamas dirvožemių tipologinis vienetas, besiformuojantis ten, kur įpaviršių išeina kietos nuosėdinės kilmės (klintis ir dolomitas) nuogulos. Arčiausiai į paviršių jospakyla Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, tačiau ir čia jos yra pridengtos 2-5 metrų storiokvartero nuogulomis, todėl dirvodaros procese praktiškai nedalyvauja. Tik atskirose kai kuriųŠiaurės Lietuvos upių slėnių atkarpose, bei dolomito ir klinčių karjeruose, dėl paviršių ardančiųveiksnių (gamtinės bei antropogeninės kilmės) susidaro palankios sąlygos šiems dirvožemiamsformuotis.Šio tipologinio vieneto dirvožemio profilio storis iki kietų uolienų turi būti nestoresnis kaip 10cm.TDV-96 klasifikacijoje šie dirvožemiai nebuvo išskiriami. Juos reiktų sieti su iki tol įvardijamaisant kietų nuosėdinių uolienų susiformavusiais stipriai nuardytais (N 3 ) ir nukastais (N k )dirvožemiais.Kalkžemiai (Leptosols)Profilis: (O) – Ak – Bk – Rk, (O) – Ak – Bk - CkTai menkai išsivystę ant kietų arba birių, daugiau nei 40% kalcio karbonatų turinčių uolienųsusiformavę seklaus profilio, automorfinio drėkinimo dirvožemiai (Lietuvos dirvožemiai, 2001)(30, 31 profiliai, Mažeinių r. sav., Pasvalio r. sav.; žr. Žemėlapis).Kalkžemiams būdinga:1. Labai seklus arba seklus profilis – kietos nuosėdinės kilmės nuogulos prasideda nuo25 - 30cm.2. Slūgso ant daugiau nei 40% kalcio karbonato turinčių kietų karbonatingų uolienų.3. Gali būti išskiriami, kai iki 75 cm gylio dirvodarinę uolieną sudaro karbonatingi, iki20% smulkožemio turintys žvyrai.4. Yra tik paviršinis pilkšvasis A diagnostinis horizontasKalkžemiai nedideliais ploteliais yra paplitę Šiaurės Lietuvoje – Biržų, Pakruojo, Joniškiorajonuose. Jeigu karbonatingus žvyrus susiejant su kalkžemių formavimusi, tokiu būdu, jųteritorinė sklaida išsiplečia pakankamai plačiai ir apima nedidelius atskirus moreninių aukštumųpakraščiuose susiformavusius zandrinius masyvus. Tačiau toks kalkžemių interpretavimas ligišiol yra diskutuotinas.