Lietuvos dirvožemiai. Mokomoji priemonė. Vilnius - Vilniaus ...

TDV-96 klasifikacijoje tokie dirvožemiai nebuvo išskiriami. Tačiau, dėl žmogaus intensyviaivykdomos ūkinės veiklos smėlynuose susiformavę vidutiniškai (N 2 ) ir stipriai (N 3 ) nuardytidirvožemiai, o taip pat karjeruose ankščiau žymėti N k (nukasti) dirvožemiai, pagal savo savybėsatitinka ir gali būti įvardijami smėlžemiais (Arenosols).Piemoliuose besiformuojantys pradžiažemiai (Regosols)Profilis: A – C, A – AC – CKaip ir visiems pradžiažemiams, dirvožemio profiliui būdingas labai mažas storis, iki Chorizonto pradžios neviršijantis 10 cm. Dažniausiai tai antriniai dirvožemiai susiformavę popirminių, išsivysčiusių dirvožemių, nuardymo (Lietuvos dirvožemiai, 2001) (32, 33 profiliai,Utenos r. sav., Elektrėnų sav.; žr. žemėlpais).Jų paplitimas Lietuvoje labai netolygus ir turėtų būti siejamas su labiau raižyto reljefoteritorijomis. Taip pat šie dirvožemiai siejami su velėniniais silpnai išsivysčiusiais griovų šlaitų,suvelėnėjusių karjerų paviršiais, dirbtiniais pylimais ir pan. Tačiau daugiausiai jų yra teritorijose,kurios dėl itin intensyvios žmogaus ūkinės veiklos yra patyrusios stiprų dirvožemio dangosnuardymą. Tai moreninių kalvotųjų aukštumų paviršiai. Daugiausia priemoliuosebesiformuojančių pradžiažemių yra rytų, šiaurės rytų Lietuvos Baltiškųjų aukštumų moreninėsekalvose. Ankščiau šiose teritorijose susiformavę įvairaus pajaurėjimo laipsnio velėniniai jauriniaidirvožemiai (dabar įvardijami kaip išplautžemiai, balkšvažemiai bei jauražemiai), vietomis yranuardyti iki C horizonto, todėl juose dirvodara prasideda iš naujo ir jie priskiriami priemoliopradžiažemiams.TDV-96 klasifikacijoje šie dirvožemiai buvo įvardijami įvairaus laipsnio nuardytais dirvožemiais(N 2 , N 3 ).Moliuose besiformuojantys pradžiažemiai (Pelosols)Profilis: O – A – C, arba A – CLTDK-99 klasifikacijoje jie nėra išskiriami. Tokia situacija susidaro todėl, kad molingosnuogulos Lietuvos teritorijoje neformuoja plačiai paplitusių vyraujančių paviršių. Tačiau,kadangi Lietuvos teritorijoje yra tiek molingų kalvotų paviršių, tiek ir molio karjerų – tokspradžiažemių pogrupis turėtų būti išskiriamas. Šiam dirvožemių tipologiniam vienetui yrapriskiriami menkai išsivysčiusį profilį turintys molinguose nuogulose besiformuojantysdirvožemiai, kurių profilio storis iki C horizonto neviršija 10 cm.Šie dirvožemiai formuojasi paviršių veikiant gamtinės ar antropogeninės prigimties eroziniamsprocesams, todėl jų paplitimas turi būti siejamas su molingų limnokeimų šlaitų bei molio karjerųerozinių paviršių paplitimu.