Lietuvos dirvožemiai. Mokomoji priemonė. Vilnius - Vilniaus ...

INTRAZONINIAI TERITORINIAI VIENETAI1 – Kurtuvėnų smėlžemių. Šis teritorinis vienetas apima Kurtuvėnų moreninį masyvą, kuris išbendro Žemaičių aukštumos konteksto išsiskiria dideliu vidinio ledo tirpsmo smėlingų nuogulųkiekiu. Tai lemia, jog čia yra susiformavę vyraujantys velėniniai jauriniai menkai pajaurėję (J v 1)dirvožemiai, kurie pagal LTDK-99 klasifikaciją atitinka paprastuosius smėlžemius (SDp).2 – Gargždų – Juknaičių jauražemių. Šis teritorinis vienetas išskirtas limnoglacialinėmisnuogulomis apklotoje dugninės morenos srityje. To dėka, čia yra paplitę ne tik velėniniaijauriniai glėjiški (J v P 1 ) bet ir veleniniai jauriniai menkai pajaurėję (J v 1) dirvožemiai, kurie pagalLTDK-99 klasifikaciją yra priskiriami glėjiškų jauražemių (JDg) bei paprastųjų smėlžemiųtipams (SDp).3 – Pasvalio – Biržų išplautžemių ir rudžemių. Apima Pasvalio limnoglacialinį baseiną, kuriosuformuotose nuogulose vyrauja velėniniai jauriniai glėjiški (J v P 1 ), ir Linkuvos gūbrio šiaurėsrytinę dalį, kurioje vyrauja velėniniai jauriniai menkai pajaurėję (J v 1) dirvožemiai. Jie šiojeteritorijoje pagal LTDK-99 klasifikaciją atitinka stagninius išplautžemius (IDj) bei Linkuvosgūbryje – pasotintus rudžemius (RDb).4 – Žaliosios girios jauražemių. Šis teritorinis vienetas išskirtas senovinės fliuvioglacialinėsdeltos sąnašose. Jam būdinga vyraujantys velėniniai jauriniai glėjiški (J v P 1 ) dirvožemiai, kuriepagal LTDK-99 klasifikaciją šioje vietoje atitinka glėjiškuosius jauražemius (JDg).5 – Karšuvos girios smėlžemių ir jauražemių. Tai senovinės Nemuno deltos smėlynai. Kadangišie smėliai suklostyti ant limnoglacialinių nuogulų, tai žemesnėse vietose formuojasi užmirkędirvožemiai, o aukštesnėse – normalaus drėgnumo. Todėl čia vyrauja velėniniai jauriniai menkaipajaurėję (J v 1) bei glėjiškieji (J v P 1 ) dirvožemiai, kurie pagal LTDK-99 klasifikaciją atitinkapaprastuosius smėlžemius (SDp) bei glėjiškuosius jauražemius (JDp).6 – Kazlų Rūdos girios jauražemių ir smėlžemių. Tai tokios pat kilmės, tik ankstesnės stadijosmetu susiformavusi senovinė Nemuno delta, kuriai būdingi tie patys dėsningumai kaip irKaršuvos girios smėlynų dirvožemio dangai. Kopose yra paplitę velėniniai jauriniai menkaipajaurėję (J v 1), o žemesnėse vietose – glėjiškieji (J v P 1 ) dirvožemiai. Pagal LTDK-99 klasifikacijąjie atitinka paprastuosius smėlžemius (SDp) bei glėjiškuosius jauražemius (JDp).7 – Lėvens – Pyvesos aukštupio rudžemių ir išplautžemių. Šioje teritorijoje kadaise buvusiolokalaus limnoglacialinio baseino vietoje susiklojo karbonatingos limnoglacialinės nuogulos,kuriose susiformavo intrazoninis, iš bendros Baltijos aukštumų srities dirvožemių kontekstoišsiskiriantis, velėninių glėjiškų pajaurėjusių (VG j 1 ) bei velėninių jaurinių glėjiškųjų (J v P 1 )dirvožemių kompleksas. Jis pagal LTDK-99 klasifikaciją atitinka pasotintųjų rudžemių (RDb)bei paprastųjų išplautžemių (IDj) tipus.