Lietuvos dirvožemiai. Mokomoji priemonė. Vilnius - Vilniaus ...

Šlynžemiai, būdami azoniniais dirvožemiais formuojasi nepriklausomai nuo geografinėsplatumos. Jų formavimąsi apsprendžia perteklinio gėlo ir minkšto vandens buvimas, kuris savoruoštu yra sąlygojamas regioninių bei lokalinių teritorijos bei jos reljefo formavimosi sąlygųypatumų.Šlynžemiams būdinga (Lietuvos dirvožemiai, 2001):1. Negiliau kaip 50 cm gylyje prasidedantys glėjiniai požymiai.2. Genetinių horizontų praradimas dėl negiliai slūgsančių gruntinių vandenų.3. Dirvožemyje gausu Fe-Mn konkrecijų4. Glėjiškumo sąlygojami formuojasi specifiniai mineralai.5. Gali susidaryti iliuviniai huminiai ir iliuviniai geležingi horizontaiŠlynžemių paplitimas Lietuvoje susijęs su drėgmės pertekliumi, reljefo regioniniais beilokaliniais ypatumais bei vyraujančiomis priemolingomis nuogulomis. Todėl jie, nedideliaisarealais dažniausiai randami limnoglacialinių lygumų ir dugninės morenos reljefopažemėjimuose, kalvoto reljefo tarpukalvėse (17-19 profiliai, Elektrėnų sav.; žr. žemėlapis).Lietuvoje šlynžemiai daugiausiai sutinkami Lietuvos vidurio žemumose bei Vakarų Lietuvosaukštumose. Jie užima apie 8,58% Lietuvos dirvožemio dangos.TDV-96 klasifikacijoje šie dirvožemiai į atskirą tipologinę grupę nebuvo išskiriami, kadangidirvožemių klasifikavime buvo vadovautasi pagrindiniais genetiniais, dirvožemiusformuojančiais procesais. LTDK-99 klasifikacijoje šlynžemių tipologinė dirvožemių grupė yraformuojama iš itin užmirkusių ir dėl to pagrindinės savo genetines savybes praktiškai praradusiųkitų dirvožemių genetinių tipų. Šlynžemiams yra priskiriami atskiri, itin užmirkę ir todėl stipriaisuglėjėjė velėninių glėjinių (VG 2 ) bei velėninių jaurinių glėjinių (J v P 2 ) ir jaurinių glėjinių (JP 2 )dirvožemių arealai.Durpžemiai (Histosols)Profilis: O I 1 – H I 1 – H II 2 – H III 3 – (G), O I 1 – H I 1 – H II 2 – H II 3 – H I 4 – (G), H I 1 – H II 2 – H II 3 – H II 4Durpžemiai – specifiniai, organinės kilmės nuogulų storymės sudaryti dirvožemiai.Durpžemiams žemapelkėse priskiriama ta organinių nuogulų storymė, kuri yra neplonesnė kaip40 cm., o aukštapelkėse – storesnė nei 60 cm (Lietuvos dirvožemiai, 2001). Durpžemiųformavimąsi, priklausomai nuo jų tipo, lemia kelios aplinkybės. Žemapelkiniai durpžemiaisusidaro dėl kietų ir pratekančių gruntinių vandenų įtakos; tarpinio tipo durpžemiai (27 profilis,Elektrėnų sav.; žr. žemėlapis) susidaro pusiau kietų ir menkai pratekančių gruntinių vandenųįtakoje, o aukštapelkiniai durpžemiai formuojasi veikiami perteklinių atmosferinių kritulių(Lietuvos dirvožemiai, 2001).Durpžemiams būdinga: