Konspektai

PEDOLOGIJA(Mokomoji medžiaga v 1.1)lekt. dr. J. VOLUNGEVIČIUSVILNIUS - 2011

Rekomenduojama literatūraMotuzas A.J., Buivydaitė V.V., Vaisvalavičius R., Šleinys R.A. (2008). Dirvotyra, Vilnius.Motuzas A., Buivydaitė V., Danilevičius V. (1993). Dirvotyra, Vilnius.Lietuvos dirvožemiai (2001), Vilnius.Bridickaitė R. (1971) Osobennosti počvoobrazovanija v pesčannych landšaftach. LSSR (avtoreferat).Buivydaitė V., Vaičys M (2001). Naujoji Lietuvos dirvožemių klasifikacija. Lietuvos dirvožemiai. Kn.32, VilniusGalvydytė D. (1993). Moreninio priemolio struktūros atspindys dirvožemyje. Geografija 29.Volungevičius J., Kavaliauskas P. (2009). Lietuvos pedologinio rajonavimo problema. Žemės ūkiomokslai. T.16. Nr. 1-2. P. 1-13. Vilnius.Volungevičius J. (2008). Spatial peculiarities of Lithuania‘s soil cover structure in the landscapecontext. Ekologija. Vol. 54. No. 3. P. 158-164. VilniusBuivydaitė V. (1997) Peržiūrėta ir papildyta Lietuvos dirvožemių klasifikacija (naudota iki 1996m.)Kaunas LŽUU.Glazovskaja M. A. (1981). Obščaja počvovedenije i geografija počv.Kovdy V. A., Rozanova (1988) pod redakciji pocvovedenije 2 čast.Motuzas A. J. Buivydaitė V. Danilevičius V. Šleinys R. (1996) DirvotyraKrasilnikov P. V. (1999). Počvennaja nomenklatūra i korelacija sostav. PetrozavodskReferentiel pedologigue (1995). ParisPočvennaja nomenklatūra i koreliacija (1999). PetrozavodskSoil Atlas of Europe (2005). European Soil Bureau Network. European Commission. 128p. Office for OfficialPublications of the European Communities, L-2995 Luxembourg.Soil Taxonomy (1999). A Basic System of Soil clasification for Making and Interpreting Soil Surveys. Second Edition.Washington.World reference base for soil resources, 2006, FAO., 145 p.

1. DIRVODARA1.1 Pedologijos samprata1.2. Pedologijos mokslo raida

Geografijos ir dirvotyrosmokslų sankirta XIX a.Dirvotyros mokslo struktūra.(Motuzas ir kt., 1996)

Taikomosios geografijos irdirvožemio mokslo sąsajos.

Geografijos ir dirvotyros tarpusavio ryšys.Dirvožemio ir geografinio mąstymo dialektinis panašumas geografinėssferos ir mokslo kontekste.

Pedologijos (pedonologijos?!) sampratos principinis modelis

T E R M I N I J ADirvožemis - derlinga daugiakomponentė sistema, viršutiniame dūlėjimo plutossluoksnyje, susidariusi nepaprastai sudėtingoje vietos klimato, augalijos ir gyvūnijos,dirvodarinių uolienų, reljefo bei teritorijos amžiaus sąveikoje (Motuzas ir kt., 1996).Dirvožemis - geosistema (pedosfera), besiformuojanti visų gamtinių (litosferos,hidrosferos, atmosferos bei biosferos) bei antropogeninių sistemų (antroposferos)tarpusavio sąveikos procese, besireiškiant energijos bei medžiagų akumuliaciniams,degradaciniams bei srautų migracijos veiksniams tiek vertikaliniame jo profilyje, tiek irhorizontaliojoje erdvėje.Dirvožemio danga - įvairių dirvožemių bei juos tarpusavyje siejančių priežastinių ryšiųatspindys konkrečioje geografinėje erdvėje. (Fridland 1965, 1972, 1984)Dirvožemio dangos struktūra - atskirų dirvožemio komponentų (granuliometrinėsudėtis, karbonatingumas, drėgnumas ir pan.) pasiskirstymas erdvėje, pasiskirstymopobūdis bei jų tarpusavio ryšys (Juodis, 2001).Dirvožemio danga - įvairių dirvožemių vertikalių (dirvožemio vertikalinis profilis) beihorizontalių (katenos) struktūrų bei jas siejančių priežastinių ryšių erdvinė (teritorinė,horizontalioji) diferenciacija konkrečioje geografinėje erdvėje apibrėžtu laiko momentu.

Dirvotyra – mokslas apie dirvožemį.T E R M I N I J O S P R O B L E M APedonas – elementarus dirvožemio dangos teritorinis vienetas nuo kitųbesiskiriantis jam būdingų savybių raiškos vertėmis.Pedos – vaikas .......Pedologija – mokslas apie vaikų ugdyma ......Pedologija – mokslas apie dirvožemį.Pedonologija – ...............

1. DIRVODARA1.3. Dirvodaros veiksniai1.4. Dirvodarinių procesų atsinaujinimo ciklai1.5. Dirvodaros energetika

1. DIRVODARA1.6. Dirvožemį formuojantys procesai

D E K A R B O N A T I Z A C I J AKarbonatingas liosinis pararudžemisRendzinaCaCO3 + H 2 O + CO 2 > Ca 2+ + (HCO 3 - ) 2

Kalkinės s nuosėdosKalkinis tufasPsiaudo micetiniai karbonataiKarbonatingos konkrecijos

R U D Ž E M Ė J I M ASViduržemio rudžemisemis. Intensyvųrausvą atspalvį įgavo dėl d l geležiesoksidų (hematito)Tipiškas holoceninis rudžemisemis. Dėlrudžememėjimoproceso pilka morenaįgavusi rusvai raudoną atspalvį

I Š M O L Ė J I M A S1 2Dirvožemio porų mikrošlifailifai.1 – molio dalelėm m užpildytos udirvožemio poros.Porų sistemų ribos neaiškios2 – Dirvožemio poros užpildytos umoliomineralais. Sienelės s padengtos geležiesoksidias.3 – Molio mineralais surišti su geležies oksidais.Psiaudo glėjėjimas.jimas.3

J A U R Ė J I M A S(O-HorizontHorizont) ) 0-303 cm,E-Horizont3-12 cm,Ife-Horizont12-60 cm,C-horizontnuo 60 cmJauražemisGeležingashumingasJauražemis

J A U R Ė J I M A S 1A 04A 0A hA 1A 2A 2A 2BB1. Jaurėjimas natūraliuose eliuvinio(normalaus) drėkinimo smėlio dirvožemiuose.2. Jaurėjimas natūraliuose pusiau hidromorfinio drėkinimo smėliodirvožemiuose.3. Antrinis jaurėjimas jimas perteklinio drėkinimo smėlio dirvožemiuose– renatūralizacija: ralizacija: A 1 horizonto virtimas antruoju A 1 A 2horizontu.4.JaurJaurėjimas natūraliuose moreninio priemolio normalausdrėkinimo dirvožemiuose.Bemiuose.Būdingas dvinariškumas:ps/p.A 0A 1A 1A 2B ihB 12 3A 0A hA 1A 2A 2B ihA 1A 2B 1B ihBB 1Fe g2g B 2g

21G L Ė J Ė J I M A SGlėjėjimo jimo požymiai.1 – Dirvožemio porų mikrošlifaslifas. . Poros užpildytos umoliomineralais, o jųjsienelės s pasidengusios geležies oksidais.2 – Psaudo glėjėjimas. jimas. Dėl D l paviršinio inio užmirkimo uatsirandantys glėjėjimo jimo požymiai. Geležies (rudos dėmės) dir mangano (juodos dėmės) doksidaisis pasidengiaia porųsienelės.s.

Glėjiniai dirvožemiai.Dėl l gruntinio vandens atsirandantis dirvožemiemiųužmirkimas ir glėjėjimo jimo požymiai.Vienalytis glėjinis dirvožemis.Ahgg (0-10)– ACgg (10-30)– ACr (30-67)Aabr (67 - 75) - ACrSpalvotas glėjinis dirvožemis.Ap – durpingasBgg – glėjinisgeležinasCr – dirvodarinė uoliena nuo 60 cm.

1. DIRVODARA1.7. Dirvožemio profilio formavimasis

1. DIRVODARA1.8. Dirvožemio fazės

OksidasMoreninio priemolio cheminė sudėtis oksidaisSiO 2Al 2O 3Fe 2O 3CaOMgO K 2O P 2O 5TiO 2Duomenų skaičiusius 17 17 17 17 17 17 16 12 13MnOVid. . kiekis 73% 8% 3% 11% 2% 3% 0,1% 0,4% 0,06%Kvadratinis nuokrypis 6,1 2,6 0,2 3,4 1,4 1,0 - 0,1 -Ledyninių nuogulų cheminė sudėtisElementaiNuogulosOSiAlFeCaMg P K TiMnFliuvioglacialinissmėlisMoreninispriemolisLimnoglacialinėsnuogulos52,5 43,7 1,4 0,3 0,4 0,2 0,03 1,2 0,1 0,150,5*++46,747,247,133,626,827,625,34,611,33,011,62,06,14,47,44,80,64,80,21,62,00,70,30,010,72,32,12,75,95,25,70,20,5−−0,30,50,40,6* - visos masės visų frakcijų cheminė sudėtis, vid. Smėlis – dumbl.++ - dumblinės frakcijos sudėtis.

Zandrinės nuogulos ties RiešeZandrinės nuogulos ties Žiežmariais

Zandrinių ir limnoglacialinių smėlingų nuogulų pjūviaities Kaltanėnais (a) ir Melagėnais (b)Fliuvioglacialinės terasinės nuogulų pjūviai Vokėsslėnyje ties Totorkaimiu (a) ir Pagiriais (b)

Nevėžio, Lėvens ir Karklės fliuvioglacialinių deltųnuogulos ties Kedainiais (a), Tiltagaliais (b), Kvasai (v)Juodupės ir Lėvens fliuvioglacialinių deltų nuogulos

1. DIRVODARA1.9. Dirvožemio cheminės savybės

Sąveika tarp dirvožemio tirpalo ir jį veikiančių procesųorgano-mineralinių medžiagų kontekste

ABSORBCIJA – medžiagos koncentracijos pasikeitimas sąlygojamaspaviršinio dalelių sluoksnio savybių.- Mechaninė sorbcija- Biologinė sorbcija- Fizikinė sorbcija- cheminė sorbcija- Fizinė – cheminė –mainų sorbcijaD U J ŲS O R B C I J O S E I L Ė

Absorbuoti katijonai nustatomi keliais būdais:1.Kiekvienas katijonas atskirai2.Bendras absorbuotų katijonų kiekis (imlumas)3.Randama suma absorbuotų baziųSuma suprantama kaip Ca + Mg + K + Na + NH 4. Čia neįeina H + , o jei pridėsim H + , gausime mainų imlumą.S= E + H+KATIJONŲ GRUPĖS PAGAL POVEIKĮ DIRVOŽEMIUI:1. Ca 2+ , - jais pilnai prisotinus dirvožemį, derlingumas pakyla2. Mg 2+ , Mn 2+ , Fe 2+ , Al 3+ , H + - jais pilnai prisotinus dirvožemį, augalai žūva. Todėl dalį jų būtina keisti Ca 2+3. NH 4+ , Na + , K + , Ba 2+ , Ni + , Co 2+ , Cu 2+ - vienu iš jų pilnai prisotinus dirvožemį, jis bus užnuodytas. Įvedus įsorbcinį kompleksą Ca 2+ , padėtis vis vien nepagerėjaOPTIMALI KATIONŲ SUDĖTIS DIRVOŽEMIO SORBCINIAME KOMPLEKSE:Ca – 65%, Mg – 10%, K – 5% ir H – 20%.KATIJONŲ IR ANIJONŲ SORBCINIS IMLUMAS

pH ĮTAKA METALŲ ADSORBCIJAI HEMATITE IR GETITE

DIRVOŽEMIEMIŲ BARJERUS LEMIANTYS VEIKSNIAI• Molio kiekis, tipas, struktūrara• Organinės s medžiagos sudėtis• Oksidų cheminė sudėtis• Karbonatų sudėtis• pH reakcija• Dūlėjimo produktai (mineralinė sudėtis)DIRVOŽEMIEMIŲ BARJERŲ SUSIDARYMO PRIKLAUSOMYBĖ NUO pHpHSvarbiausi dirvožemio barjerai10 – 14 Iš vandens ir oksidų pašalinamas alinamas OH - , Ca 2+ , Mg 2+ , Na + ir K +10 – 6,5 Karbonatų tirpinimasBet koksMineralų dūlėjimas10 – 3 Dirvožemio organinės s medžiagos formavimasis4 < Dirvožemio reakcijos kitimas4,2 – 2,8 Aliuminio oksido ir jo hidroksido barjeras3,8 – 2,4 Geležies oksido ir hidroksido barjeras< 3 H + išnešimas iš i vandens

2. DIRVOŽEMIŲ DANGA2.1. Dirvožemio dangos struktūra.2.2. Dirvožemių rajonavimas2.3 Dirvožemių sistematika

T E R M I N I J ADirvožemis - derlinga daugiakomponentė sistema, viršutiniame dūlėjimo plutossluoksnyje, susidariusi nepaprastai sudėtingoje vietos klimato, augalijos ir gyvūnijos,dirvodarinių uolienų, reljefo bei teritorijos amžiaus sąveikoje (Motuzas ir kt., 1996).Dirvožemis - geosistema (pedosfera), besiformuojanti visų gamtinių (litosferos,hidrosferos, atmosferos bei biosferos) bei antropogeninių sistemų (antroposferos)tarpusavio sąveikos procese, besireiškiant energijos bei medžiagų akumuliaciniams,degradaciniams bei srautų migracijos veiksniams tiek vertikaliniame jo profilyje, tiek irhorizontaliojoje erdvėje.Dirvožemio danga - įvairių dirvožemių bei juos tarpusavyje siejančių priežastinių ryšiųatspindys konkrečioje geografinėje erdvėje. (Fridland 1965, 1972, 1984)Dirvožemio danga - įvairių dirvožemių vertikalių (dirvožemio vertikalinis profilis) beihorizontalių (katenos) struktūrų bei jas siejančių priežastinių ryšių erdvinė (teritorinė,horizontalioji) diferenciacija konkrečioje geografinėje erdvėje apibrėžtu laiko momentu.Dirvožemio dangos struktūra - atskirų dirvožemio komponentų (granuliometrinėsudėtis, karbonatingumas, drėgnumas ir pan.) pasiskirstymas erdvėje, pasiskirstymopobūdis bei jų tarpusavio ryšys (Juodis, 2001).

1889 V.V. Dokučiajevas pirmasis moksliškai apibrėžė dirvožemį,kaip savarankišką gamtinį kūną bei paviršiaus reljefo ir geografinių zonųkontekste nagrinėjo jo tipų teritorinės sklaidos ypatumus.1935 G. Milne suformulavo katenos sampratą1965 V.M. Fridlandas, suformavo savo dirvožemio dangos sampratą. Jisteigė, jog dirvožemio danga yra įvairių dirvožemių bei juos tarpusavyje siejančiųpriežastinių ryšių atspindys konkrečioje geografinėje erdvėje.Dirvožemio dangos struktūra (siaurąja prasme) - dirvožemio dangosmargumo bei kontrastingumo savybių erdvinė sklaida išreikšta balais juosnustatant, atitinkamai įvertinus plotinių (atitinkamo lygmens dirvožemio tipologiniovieneto plotas) bei linijinių dangos elementų (atitinkamo lygmens dirvožemiotipologinio vieneto kontūrų kraštinės su atitinkamomis savybėmis) erdvinęsklaidą.

Dirvožemio dangos struktūros vertinimo rodiklių sistemaMorfometrinai rodikliai, kurie aprašo dirvožemio dangą sudarančiųteritorinių struktūrinių vienetų (statistinės gardelės, tipologinių mikrorajonų)morfometrines ypatybes: plotą, teritorinio vieneto formos sudėtingumą, ribų ilgįbei pobūdį (itin ryškios, ryškios ir pereinamos) bei ekotoniškumą. Visasmorfometrinių rodiklių kompleksas atspindi dirvožemio dangos morfometrinįstruktūringumą.Morfologiniai rodikliai, - aprašantys dirvožemio dangos struktūrossavybes, kurios išryškinamos remiantis atitinkamų dirvožemio komponentųklasifikacinėmis eilėmis (granuliometrinės sudėties, karbonatingojo horizontoslūgsojimo gylio, pH, drėkinimo tipų, bei užmirkimo laipsnio). Dangą sudarančiųstruktūrinių vienetų skaičius (plotinės dirvožemio dangos savybės) apsprendžiadirvožemio dangos margumo laipsnį.

Dirvožemio dangos struktūros morfologiniai rodikliaiMargumas - pagal konkrečią savybę besiskiriančių dirvožemio dangoskontūrų skaičius teritoriniame vienete, išreikštas balu.Kontrastingumas - besiribojančių dirvožemio dangos kontūrųkontrasto laipsnis teritoriniame vienete, kuris nustatytas pagal konkrečiossavybės kokybės skale ir išreikštas balu.Sudėtingumas - dirvožemio dangos margumo ir kontrastingumo balųsuma teritoriniame vienete. Sudėtingumas parodo dirvožemio dangosstruktūros išreikštumo laipsni. Sudėtingumas iš vienos pusės atspindigenetinę teritorijos įvairovę, o iš kitos – pačios dirvodaros procesų įvairovębei išreikštumo laipsnį.Struktūringumas - dirvožemio dangos margumo ir kontrastingumobalų skirtumas teritoriniame vienete. Jis parodo dirvožemio dangosstruktūros skirtingumą pagal margumo ir kontrastingumo raiškumą.Struktūringumo rodiklis yra aktualus ypač tada, kuomet siekiama išryškintidirvožemio dangos struktūros genetinį skirtingumą.

Nuogulų įtaka dirvožemio dangos struktūrai

Dirvožemio dangos margumas

Dirvožemio dangos margumas1. Dirvožemio dangos bendroji margumo struktūra atkartoja pagrindiniusLietuvos paviršiaus orografinius bruožus. Tai sudaro prielaidą teigti, jogdirvožemio dangos margumo struktūra tiesiogiai siejasi su paviršiausgeneze bei epigenetiniu jo performavimu.2. Kalvotų moreninių aukštumų dirvožemio dangai yra būdingas žymiaididesnis margumas nei lygumoms, kur vyrauja menko margumodirvožemio danga.3. Moreninės aukštumos ir įvairių tipų žemumos skiriasi tarpusavyje savogranuliometrine nuogulų bei morfometrine paviršiaus struktūra. Kalvotųjųmoreninių Baltiškųjų aukštumų radialinė bei Žemaičių aukštumoskoncentrinė struktūros atsispindi ir dirvožemio dangos margumoerdvinėje struktūroje.4. Dirvožemio dangos erdvinės (teritorinės) struktūros formavimesi svarbųvaidmenį vaidina teritorijos epigenetinis performavimas (fliuvialinis,eolinis, periglacialinis). Jis lemia dirvožemio dangos lokalinių margumoteritorinės struktūros ypatumų formavimąsi.

Dirvožemio dangos kontrastingumas

Dirvožemio dangos kontrastingumas1. Teritorijos genezė tiesiogiai siejasi su paviršiaus reljefingumu bei vyraujančiųnuogulų formavimusi, kas didžia dalimi apsprendžia potencialias galimybe labiau armažiau kontrastingos dirvožemio dangos formavimuisi.2. Teritorijos mono- ar poligenetiškumas, lemiantis vyraujančių nuogulų teritorinėssklaidos ypatumus, jų granuliometrinės sudėties įvairovę bei tarpusaviokontrastingumo laipsnį, apsprendžia ir tolimesnę dirvožemio dangos struktūrosvystymosi kryptį, t.y. dirvožemio dangos kontrastingumas didės ar mažės ir kaipintensyviai tai vyks.3. Teritorijos amžius bei nuogulų karbonatingumas daro reikšmingą poveikį dirvožemiodangos kontrastingumo teritorinės struktūros bei raiškos laipsnio pokyčiams.Jaunoms karbonatingoms, ar senesnėms nekarbonatingoms labiau vienalytėmsnuoguloms yra būdingas mažesnis dirvožemio dangos kontrastingumas neisenesnėms, tačiau karbonatingoms ir didesniu teritoriniu margumu pasižyminčiomsnuoguloms.4. Teritoriją veikiantis epigenetinis faktorius dirvožemio dangos kontastingumą mažina,kuomet yra nukreikptas į nuogulų ar paviršiaus reljefingumo skirtumų mažinimą(periglacialinis dūlėjimas); ir didina – kai įvairina dirvožemį sudarančių nuogulųgranuliometrinę bei genetinę sudėtį ir didina paviršiaus sąskaidą (fliuvialiniaiprocesai).

Dirvožemio dangos margumo ir kontrastingumo koreliacija

Dirvožemio dangos sudėtingumas

Dirvožemio dangos struktūringumas

Dirvožemio dangos pedonomorfotopai

Pedonomorfotopų paplitimo teritoriniai ypatumai

Pedonomorfotopų paplitimo teritoriniai ypatumai1. Didžiausią teritorijos dalį užima S1M1K1, t.y. plona, mažai struktūringadirvožemio danga pasižymintis pedonomorfotopas. Didėjant dirvožemiodangos išsivystymo laipsniui, t.y. didėjant jos storiui nuo S1 iki S4, tačiaumargumui ir kontrastingumui išliekant nepakitusiems – užimamas plotasžymiai sumažėja kartu pasikeičiant ir padėčiai erdvėje.2. Esant jaunoms, karbonatingoms, smulkesnės granuliometrinės sudėtiesdirvožemį sudarančioms nuoguloms, kai dangos storis yra S1 ir dangosstruktūringumui didėjant nuo M1K1 iki M3K3, jų plotas bei skaičius ženkliaimažėja.3. Tiek jaunų karbonatingų struktūringų (S1M3K3), tiek ir senų, nekarbonatingųstruktūringų (S4M3K3) pedonomorfotopų arealų bei jų užimamo ploto yranedaug. Pirmieji yra paplitę vidurio Lietuvos karbonatinguose priemoliuose, oantrieji – Pietryčių Lietuvos smėlingose nuogulose, o taip pat ir Kuršių nerijossmėlynuose.

Pedonomorfotopų paplitimo teritoriniai ypatumai4. Atskiroms pedonomorfotopų grupėms yra būdingas dėsningas erdvinis paplitimas:4.1. S1M2K1, S1M2K2, S1M2K3, S1M3K1, S1M3K2, S1M3K3pedonomorfotopai daugiausia yra paplitę jaunose karbonatingose nuogulose, o taippat atskirose upių slėnių atkarpose.4.2. S1M1K1, S1M1K2, S1M1K3, S2M1K1, S2M1K2, S2M1K3 pedonomorfotopaiyra būdingi moreninių bei limnoglacialinių žemumų dirvožemio dangai. Tarpe jų vyraujaS1M1K1 pedonomorfotopai.4.3. S4M1K1, S4M1K2, S4M1K3, S4M2K1, S4M2K2, S4M2K3, S4M3K1,S4M3K2, S4M3K3 pedonomorfotopai yra būdingi smėlingoms lygumoms beiperiglacialinio dūlėjimo paveiktoms priešpaskutinio apledėjimo aukštumoms. Tarp šiųpedonomorfotopų vyrauja S4M1K1 ir S4M2K1.4.4. S3M2K1, S3M2K2, S3M2K3, S3M3K1, S3M3K2, S3M3K3, S2M2K1,S2M2K2, S2M2K3, S2M3K1, S2M3K2, S2M3K3 pedonomorfotopai paplitęaukštumose, ypač tuose jų ruožuose kur moreniniai priemoliai yra apklotifliuvioglacilinėmis nuogulomis, taip pat slėniuose bei senųjų (Vidurinio Pleistoceno)aukštumų dalyse su fliuvioglacialinėmis nuogulomis užpildytais senkloniais. Žemaičiųaukštumoje labiau paplitę S2M3K3, S2M3K1 bei S3M3K1, o Baltiškosiose - S3M2K1,S3M2K2 pedonomorfotopai.

Lietuvos dirvožemių rajonavimo patikslinimo pagrindimas1. Dabartinio mokslo lygio neatitinkantis Lietuvos dirvožemių rajonavimas,naudotas iki 1999 m. (sudarytas remiantis genetine dirvožemių klasifikacija).2. Netobulas, kai kurių klasifikavimo bei rajonavimo principų neatitinkantis,pagal FAO klasifikaciją (naudojamą nuo 1999 m.) sudarytas Lietuvosdirvožemių rajonavimas.3. Poreikis suderinti bei apjungti genetinės ir FAO klasifikacijų siūlomusdirvožemių rajonus ir jų pagrindu parengti naują patikslintą integruotąrajonavimą, jame išsaugant genetinį klasifikavimo principą.4. Sukaupta kokybiškai nauja, su dirvožemio dangos struktūra susijusiinformacija.

Lietuvos dirvožemių rajonavimo principai1. universalumo – kriterijai, naudojami rajonuojant turi būti universalūs irpritaikomi skirtinguose rajonavimo lygmenyse.2. genetinio vientisumo – išskiriami teritoriniai vienetai yra paremti genetiniudirvožemio dangos principu, todėl kiekvienam išskiriamam teritoriniam vienetuituri būti būdingas genetinis teritorijos bei dirvožemio dangos vientisumas beikoreliuotis su bendraisiais dirvožemio dangos struktūros bruožais.3. ribų optimalumo – rajonavimo metu išskiriamų teritorinių vienetų ribos turiatitikti sudaromo žemėlapio mastelio sąlygojamus generalizacijos reikalavimus.4. hierarchinio vientisumo – Išskiriami teritoriniai vienetai turi atitikti aukščiauišvardintus reikalavimus bei sudaryti vieningą tipologiniais (teritorinių vienetųgrupavimas pagal tuos pačius kriterijus) principais pagrystą hierarchinę sistemą.Remiantis šiais principais Lietuvos dirvožemio danga surajonuota į trijų lygųhierarchinę, genetiniu principu pagrystą sistemą. Joje išskirta 7 regioninėsdirvožemio dangos sritys, 26 vyraujančių dirvožemių rajonai bei 10 su Lietuvosteritorijos genetiniu zoniškumu nesusijusių intrazoninių teritorinių vienetų.

FgsfgsfgsfdgSfgsfg

2. DIRVOŽEMIŲ DANGA2.4 Tarptautinė dirvožemių klasifikacija

REGOSOL (PRADŽIAŽEMIAI)Silpnai išsivysčiusiems dirvožemiams priklauso seklūs (nedidelio gylio),turintys menką dirvožemio profilį dirvožemiai:A – C (0 – A – C) puriose uolienoseA – R (0 – A – R) kietose uolienosePagal dirvodarinių uolienų kilmę skiriamos 4pradžiažemių dirvožemių grupės:Litosol – kietose masyviose kristalinėse uolienoseArenosol – puriuose smėliuoseRegosol – puriuose priemoliuosePeliosol – moliuoseNeišsivysčiusių dirvožemių formavimasį lemia:•Jaunas teritorijos amžius (kopos, upių slėniai)•Pastovus paviršiaus atjaunėjimas (šlaitų ardymas dėl erozijos)•Susilaikymas ankstyvojoje vystymosi stadijoje (aridiniai rajonai,kurdirvodaros sąlygos nepalankios)•Labai neturtinga gimtoji uoliena.

Pradžiažemių grupei nepriskiriami:• Andosol’iai – vulkaniniai dirvožemiai• Fluvisol’iai – aliuviniai dirvožemiai• Cryosol’iai – kriogeniniai (įšaliniai) dirvožemiaiAndosolFluvisolCryosol

Profilis: 0 – A – AR – R ir A – AR – RDirvožemio sluoksnis iki kietos uolienos nestoresnis kaip10 cm.3 potipiai pagalhidroterminį rėžimą:• ARIDINIAI (dykumų,pusdykumių, sausųstepių ir sausų savanų)• SUBARIDINIAI irSUBHUMIDINIAI(stepių, sausų miškų)• HUMIDINIAI (miškų,alpiniai ur sybalpiniai)Lithosol (kietos uolienos)Lithosol’iai susiformavę antdolomitinių uolienų

Arenosol (smėlio dirvožemiaiemiai)Profilis: 0 –A –AC –C,A –AC–C, O –A –C ir A –CDirvožemio profilio storis iki C horizonto ne didesnis kaip10 cm.3 potipiai pagalhidroterminį rėžimą:• ARIDINIAI (dykumų,pusdykumių, sausųstepių ir sausų savanų)• SUBARIDINIAI irSUBHUMIDINIAI(subborealinės juostosupių terasų ir deltųsmėlynai)• HUMIDINIAI(borealinės irsubborealinės juostosfliuvioglacialiniai,senovinių deltų irpajūrių kopiniaismėliai)Arenosol’iai susiformavę antkvartero (glacigeninių)polimineralinių ir neogenokvarcinių smėlių

Regosol (priemolio dirvožemiaiemiai)Profilis: A – C, A – AC – CDirvožemio profilio storis iki C horizonto ne didesnis kaip10 cm.REGOSOL’IAMSpriskiriama:• velėniniai silpnaiišsivystę griovų,šlaitų• suvelėnėjusiųkarjerų• dirbtinių pylimų• kt. antropogeniniųlandšaftųdirvožemiaiRegosol’iai – dažniausiaiantriniai dirvožemiai susiformuojantyspo pirminių dirvožemių nuardymo.Daugiausia paplitę aridinėsesrityse.

Pelosol (molio dirvožemiaiemiai)Profilis: A – CPelosol’iai dažniausiai formuojasi erozijos apnuogintosesenų molių dūlėjimo plutoje ar senuose (ikikvarteriniuose)nuosėdiniuose moliuosePELOSOL’IŲ tipaipagal dųpėjimoplutą:• terra rossa• terra fusca• terra kalciPelosol’iai – dažniausiai antriniaidirvožemiai susiformuojantys popirminių dirvožemių nuardymo.

• Terra rossa (2) (raudonieji priemoliai ir moliai antkalkakmenių) – Paplitę Viduržemio jūrospakrantėse bei kituose panašaus klimatorajonuose (Kryme, Kalifornijoje, Pietryčių Azijoje).• Terra fusca (1) (rausvai rudieji priemoliai irmoliai ant kalkakmenių) – tai sudėtingosgeologinės kilmės dūlėjimo pluta, ledynmečiųlaikotarpiu paveikta krioturbacinių procesų.• Terra calci (šviesiai pilkieji priemoliai ir moliai antkalkakmenių) – tai krioturbacinių procesųnepaveikta sena karbonatinga dūlėjimo pluta.1 2

Terra calciTerra fuscaTerra rossa

PlastasolPlastosol’iai – sena feralitinė silikatinių uolienų dūlėjimo pluta. Savo išore ir sudėtimi ji primenašiuolaikinių tropinių dirvožemių plintitinį horizontąPlastosol’iai – susidarė ikikvarteriniu periodu vykusių tropinio dūlėjimo ir dirvodaros procesųmetu.

LEPTOSOL (VELĖNINIAI DIRVOŽEMIAI)Velėniniams dirvožemiams priklauso seklūs (nedidelio gylio), turintysmenką dirvožemio profilį dirvožemiai:A –AC –C (0 –A –AC –C) puriose uolienoseA –AR –R (0 –A –AR –R) kietose uolienoseA horizontas yra storesnis nei 10 cm.Priklausomai nuo dirvodarinės uolienos pobūdžio formuojasi skirtingosvelėninių dirvožemių tipų 4 grupės:Rendzinos – kietose karbonatingose uolienosePararendzinos – puriose karbonatingose uolienoseRankeriai – kietose silikatinėse uolienoseUmbrisol’iai – biriose nekarbonatingose uolienoseVelėniniai dirvožemiai – tolimesnė (aukštesnė) silpnai išsivysčiusiųdirvožemių evoliucijos pakopa

Rendzina(molingi kietose karbonatingose uolienose dirvožemiaiemiai)Profilis: A – AR - RHumidinio klimato salygomis vyksta karbonatų išplovimasir santykinis molio mineralų kaupimasis. Pagal šioproceso stadijas išskiriama: tipingos, išplautosios irpajaurėjusios rendzinosRendzinoms būdinga:•Didelis % molio mineralų•Vienoda granuliometrinė visų profilio horizontų sudėtis•Didelis akmenuotumas•Šarmiška ar neutrali reakcija•Daug humuso – vyrauja huminės rūgštys sujungtos su Ca•Didelis pasotinimas bazėmisRendzinos – tai tamsios spalvos molingi dirvožemiai, besiformuojantys kietosekarbonatingose uolienose (kalkakmeniuose, mergeliuose, marmuruose, kreidoje)Rendzinos (pararendzinos) dažniausios kalvotose Europos, rytų Sibiro, JAV ir Kanadoslygumų borealinėse ir subborealinėse juostose.

Profilis: A – AC - CPararendzina(molingi puriose karbonatingose uolienose dirvožemiaiemiai)Pararendzinomsbūdinga:•Didelis % molio mineralų•Vienoda granuliometrinėvisų profilio horizontųsudėtis•Šarmiška ar neutralireakcija•Daug humuso – vyraujahuminės rūgštyssujungtos su Ca•Didelis pasotinimasbazėmisPararendzinos – susidaropuriose karbonatingoseuolienose (morenoje,priemolyje, molyje, liose ir t.t)

Tipinga rendzina,pararendzina•Profilis: O – A – AR – RAp–A –AR –RO – A – AC – CAp–A –AC –C•O+A+AC – 10-80cm•Humuso 5-15%•Potencialusisderlingumas labai didelis•Rūgštinti rūgščiomisfosforo trąšomis•Didelis lipnumas,grumstiškumas, trumpafizinė branda•Trūksta judrios geležies•Dolomituose per daugmagnioIšplautojirendzina,pararendzina•Profilis: O – A – AR – RAp–A –AR –RO – A – AC – CAp–A –AC –C•C (R) slūgso 60-100 cmAC (AR) storas•Humuso 5-10%•CaCO 3 putoja A ir AC (AR)ribojePajaurėjusijusi rendzina,pararendzina•Profilis: O – A – AE – BR – RAp–A –AE–BR–RO –A–AE–BC–CAp–A –AE–BC–C•C (R) slūgso 100-120cm•Humuso

Profilis: A – AR - RRankeriai(dirvožemiai kietose silikatinėse se uolienose)Rankeriai – automorfiniai gero drenažodirvožemiai, susidarantys kietose silikatinėse(nekarbonatingose) uolienoseDiagnostika:• Nestoras labai akmenuotas profilis• Humuso 5-10-20% humatinis – fulvo tipas• Ne pilnas pasotinimas bazėmis• pH rūgšti• Molio daleliu daug visame profilyje• Daug laisvos Fe• Geras A horizonto struktūriškumas• Geras laidumas drėgmeiRankeriai pagal terminį rėžimo pobūdįskirstomi į:alpinius, subalpinius, miško, sausus durpiniuskserorankerius

Umbrisol(dirvožemiai biriose silikatinėse se (nekar(nekarbonatingose) ) uolienose)Profilis: Ah – Bw – CB – C, Ah – Bw – CB – C – RUmbrisol –velėniniai dirvožemiaibesiformuojantys biriose nekarbonatingoseuolienose. (Skandinavija,Islandija, Didž.Brit.)•Formavimasis siejamas su drėgnušaltoku (800-1300mm) klimatu irsantykinai šilta žiema (~0 o C)•Dėl klimato įtakos kaupiasi durpės•Humuso 5-13%, huminis/fulvo•Paviršiuje O horizontas•A horizontas 10-15-40cm•Subarktiniai – pH rūgšti,•Semiaridiniai – pH neutraliUmbrisol histicUmbrisol haplicŠungutas

HIDROMORFINIAI DIRVOŽEMIAIHidromorfinių dirvožemių grupės:Mangrų dirvožemiai – tropinių jūrų potvynių ir atoslūgių juostojeMaršų dirvožemiai – lagūnose ir pajūriuose bei paežerėseAliuviniai (Fluvisol) – upių užliejamose salpinėse terasosePelkiniai (Histosol) – įvairaus tipo pelkėseŠlynžemiai (Gleysol) – stipriai įmirkę įvairūs dirvožemiaiHidromorfinių dirvožemiai susidaro:• Kai arti paviršiaus yra gruntinis H 2 O. (Gruntinio vandens hidromorfizmas)• Paviršinio susikaupimo kritulių ir nesant gero paviršinio drenažo.• Gruntinių ir atmosferinių vandenų pertekliaus sąveikoje.• Periodiško paviršinio vandens dirvožemio profiliuose susikaupimo ant nelaidaus horizonto. Tai vidinis dirvožemiųhidromorfizmas.• Periodiškai apsemiami plotai su negiliai esančiais gruntiniais vandenimis.• Pastovaus vandens perteklius užliejant maršus, mangrus, upių deltas, jūrų, ežerų pakrantes. (maršinis hidromorfizmas.)• Periodinis ilgas laukų užtvindymas. (Ryžių laukų hidromorfizmas)Hidromorfiniams dirvožemiams būdinga:• Redukcinės sąlygos, nes Eh potencialas žemas ar net neigiamas.• Glėjėjimas – specifinis dirvožemiais procesas, būdingas hidromorfiniams dirvožemiams• Dirvožemio glėjiškumas – rezultatas ilgo sezoninio, arba pastovaus dirvožemio permirkimo ir dirvožemio vystymosiredukcinėse anaerobinėse sąlygose.• Glėjiniuose horizontuose elementų, kurie būdingi redukcinės sąlygoms, susikaupimas: FeO, MnO, H 2 S, CH 4 , N 2 O.• Molio mineralų, būdingų redukcinėms sąlygoms buvimas: virvianito, geležies hidrofosfatų, glaukonito, sunkiųjų metalų sulfidų.

Mangrų dirvožemiaiProfilis: A – C vientisas dumblingas lipnus tamsiaipilkas sluoksnis (vienintelis horizontas)Dirvožemiams būdinga:• 2 kartus per diena potvyniai ir atoslūgiai• Dumblingos dirvožemio masės pasotinimas drėgme• Jūros druskų koncentracija dirvožemyje ir vandenyje• Nuolat aukšta tropikų juostos temperatūra• Humatinio tipo humusas (5-10%)• Metalų sulfidų, mangano hidroksidų kaupimasis (tai,kartu su humusu ir sąlygoja tamsiai pilka spalvą)• pH reakcija neutrali arba silpnai šarminė• Nuolatinė dirvožemio bioturbacija dėl gausios faunos2. Pneumotoforinė mangrovė1. Rizofarinė mangrovė3. Palmių mangrovė

1. Borealinis maršasMaršų dirvožemiaiProfilis: A – C vientisas dumblingas lipnus tamsiai pilkassluoksnis (vienintelis horizontas)2. Subborealinis maršasŠie dirvožemiai paplitę borealinėje, subborealinėje irsubtropinėje juostose . Skiriami:• Gėlavandeniai (gėlų ežerų pakrantėse)• Įdruskėję maršai (sūrių ežerų ir jūrų pakrantėse)3. Subtropinis maršas

Fluvisol (Salpžemiai/ Aliuviniai)Aliuviniai dirvožemiai skirstomi:1. prievaginėje dalyje į velėninius aliuvinius – smėlingus sluoksniuotus. AC,humuso 1 – 3%.2. Centrinėje – aliuviniai pieviniai – gruntinio atmosferinio drėkinimo sritis.Vešli žolinė augalija. Profilis: A d -A –AC –C g . Humuso 8 – 12%. Apatinėprofilio dalis glėjiška. Kaupiasi manganas (Mn), geležies (Fe) konkrecijos,karbonatai (CaCO3).3. Prieterasinėje – aliuviniai pelkiniai – uždumblėję. Profilis: A(D) – g. Turifosforo (P), azoto (N) ir kitu medžiagų.Salpoje vykstantys procesai:•Kaupiasi medžiagos iš viso baseinocheminių ir mechaninių medžiagų pavidalu.•Kaupiasi molio mineralai, humusas, CaCO 3 ,P, K, N, Fe, Mn. Bei mikro elementai: B, Zn,Co, Cu. Druskos.•Pastoviai dirvodaroje dalyvauja ir gruntinisvanduo.•Vyksta dirvožemių atjaunėjimas. Dirvodaravyksta kartu su nuosėdų kaupimusi.•Hidromorfismas būdingas antrai ir trečiaisalpos dalei.•Vyrauja redukciniai procesai•Labai intensyvūs biogeniniai procesai.1. Velėninis aliuvinis 2. Aliuvinis pievinis3. Aliuvinis pelkinis 2. Aliuvinis pievinisnepasotintas bazėmispasotintas bazėmis

Kalnų aliuviniai1. Aliuviniai glėjiški2. Aliuvinis glėjiniai3. Aliuviniai4. AliuviniaiKirgiztanas, Beš-TašKirgiztanas, Beš-TašKirgiztanas, Kara-UnkiurKirgiztanas, Kegart

Pelkės skirstomos:•Oligotrofines (aukštapelkės)•Mezotrofinės (tarpinio tipo pelkės)•ŽemapelkėsProcesai vykstantys pelkėse:•Durpės formavimasis (medžių, medžiųsamanų, viksvų, kiminų)• Glėjėjimas.Priklausomai nuo maitinimo skirtingas ir durpės peleningumas:Aukštapelkėje 0,5 – 3,5%, pH 2,8 – 3,6 (ruda).Tarpinės 4 – 7%, pH 3,6 – 4,8.Žemapelkės 5 – 18%, pH 5 – 7 (tamsi, juoda).Histosol (Durpžemiai)Žemapelkinė durpėAukštapelkinė durpė

Gleysol’ių (Šlynžemių) formavimosi sąlygos:• Formuojasi visose gamtinėse zonose – nuo humidinių iki superaridinių ir nuo poliarinių iki tropinių.• Perteklinis atmosferinis drėkinimas• Negiliai (1,5-2m) esantys gruntiniai vandenys• Gėlo bei minkšto gruntinio vandens buvimasGleysol’iai, kaip potipis, būdingi daugumai dirvožemių tipų.Gleysol(Šlynžemiai)Šlynžemis pasotintasbazėmisŠlynžemis nepasotintasbazėmisŠlynžemis durpiškasisŠlynžemis puveningas

Cryosol (KRIOGENINIAI)Kriogeniniai dirvožemiai – tai didelė įvairių dirvožemių grupė,besiformuojanti kreogenezės sąlygomis, kurių benras diagnostinis rodiklis yratam tikrame gylyje nuo paviršiaus esantis daugiamečio įšalo sluoksnis:Kriogeniniai dirvožemiai:Arktiniai dirvožemiai (Entisol)Tundros glėjiniai dirvožemiaiTaigos įšalo dirvožemiaiPorudžiai dirvožemiaiKriogeninių dirvožemių bruožai:•Įšalinis temperatūrinis rėžimas•Silpnas biogeninės apytakos ratas•Organinės medžiagos sudūlėjimas ir gilus prasiskverbimas•Silpna mineralinio profilio diferenciacija•Buvimas profilyje kriogeninių deformacijų•Kriogeninė dūlėjimo produktų koaguliacija

Kriogenezės procesai:1. Nanareljefo formavimasis2. SolifliukcijaNanareljefo formavimasis:1. Grunto suspaudimas įšalant ir atšylant2. Medžiagos rūšiavimas. Stambesnių daleliųišstūmimas į paviršių3. Požeminio ledo gyslų ir linzių susidarymasAkmeninių žiedų ir kauburių susidarymasLedo linzėSolifliukcinių nuošliaužų formavimasis

Sliuoksnių deformacijosOrganinės medžiagos intarpaiAkmeninių žiedų ir kauburių susidarymas

Entisol (arktiniai dirvožemiai)EntisolDirvožemio profilis: A – C(l) (R)Arktinių dirvožemių potipiai:1. Arktinių dykumų (uždruskėję, karbonatingi)2. Arktiniai humingiArktiniams dirvožemiams būdinga:•Dirvožemio dangos kompleksiškumas•Dėl lėto dirvodaros proceso ir negilaussezoninio atitirpimo susiformavęs nedidelio storioprofilis•Neryški profilio diferenciacija į horizontus•Dėl fizinių procesų vyravimo ryškusskeletingumas•Glėjėjimo požymių nebuvimas dėl nedideliokritulių kiekio2.Arktinių dirvožemių paplitimas:Kalnai, Antarktida, Europa, Azija, Šiaurės Amerika1. Arktiniai Alpiniai kalnų dirvožemiai – Seklus profilis, geležingashorizontas, akmeningas poviršinis horizontas2. Humingas geležingas arktinis dirvožemis3. Arktinių dykumų karbonatingas dirvožemis1.3.

Tundros glėjiniaiDirvožemio profilis: O (T) –(A) –(Bg) -GTundros glėjiniams dirvožemiams būdinga:•Dėmėtumas, pūtimasis, pleišėjimas•Nedidelis dirvodarinių uolienų dūlėjimo greitis•Lėtas dūlėjimo ir dirvodaros produktų išplovimas iš dirvodarospaveikto horizonto•Neryški dirvožemio profilio diferenciacija pagal dumblo irmineralinius komponentus•Profilio glėjiškumas• Lėta organinių liekanų skaidymosiir naujų organinių junginių sintezė•Didelis kriogeninių procesų poveikisdirvožemio morfologinei išvaizdaiir cheminei sudėčiai•pH įvairi, nuo rūgščios iki neutralios1.Būdingi bruožai:1. Pleišėtumas2. Dėmėtumas3. Antrinis humuso susikaupimas1-3. Glėjiškumas2. 3.

Cryosol histic – durpiškasis kriosolis

Taigos įšalo dirvožemiaiDirvožemio profilis: O – OA (A, OB, Bf) – Bg – C (Cg)Taigos įšalo dirvožemiai susidaro po šviesia spygliuočių danga daugiamečiame įšale,daugiausia priemolingų dirvodarinių uolienų šalto žemyninio klimato rajonuoseTaigos įšalo dirvožemių formavimasį lemia:1. Paklotės susidarymas ir paviršinis šiurkštaus humuso kaupimasis, judriosios Fe buvimas humusosudėtyje ir jos judėjimas dėl kriogeninių procesų veikimo2. Glėjėjimas (esant ledo įšalui ir blogoms drenažosąlygoms)3. Neryškus jaurėjimas ir pašviesėjusio E horizontoformavimasis4. Krioturbaciniai reiškiniaiTaigos įšalo dirvožemių potipiai:1. Įšaliniai taigos glėjiniai2. Įšaliniai taigos neįmirkę3. Įšaliniai taigos gelsviejiPaplitimas: Vidurio ir Rytų Sibiras,Tolimieji Rytai, Užbaikalė, Jakutija, Čiukčija

Įšaliniai taigos glėjiniai• Profilis: A (O) – Bg - Cg• Glėjinis profilis• pH labai rūgšti• Cheminė profilio sudėtis vienoda• Profilio viršuje Fe akumuliacija• Humusas fulvo• Dumblinė frakcija profilyjepasiskirsčiusi tolygiai• Formuojasi nanaformųpakilimuoseĮšaliniai taigos neįmirkę• Profilis: O – OA – OB – C• pH rūgšti• Profilis nestruktūringas• Fe mažiau• Humusas fulvo• Dumblinė frakcija profilyjepasiskirsčiusi tolygiai• Formuojasi šlaituoseĮšaliniai taigos gelsvieji• Profilis: OA – A Bt – C• C gali būti karbonatingas• pH silpnai rūgšti, neutrali• Fe ir molis• Humusas fulvo ir huminis• Dumblinės frakcijos kaupimasisBt horzonte• Formuojasi kontinentinėmissąlygomis

Burozem (arktiniai porudžiai)Dirvožemio profilis: O –Bf(Bhf) –CA horizonto nėraBf – geležingasBhf – humusingas geležingasPorudžiams dirvožemiams būdinga:• Smėlinga skaldinga litologija• Geras vandens filtravimasis• Mažai susiskaidžiusios augalijos liekanų ir judraushumuso kaupimasis• Vyrauja fulvo rūgštys• pH rūgšti, gilyn pereinanti į neurtaliąIšskiriami trys potipiai:• Tipingas• Nujaurėjęs• PuveningasPaplitimas: JAV ir Rusijos šalto humidinioklimato sritys – tundra ir šiaurinė taiga

Rūgštūs sialitiniai diferencijuoto profilio dirvožemiaiDiferencijuotas profilis – toks dirvožemio profilis, kur pirminės dirvodarinės uolienosdiferenciacija į horizontus vyksta dėl daugelio medžiagų iš viršutinės dalies išplovimo irvisų jų ar tik dalies kaupimosi vidurinėje ar apatinėje profilio dalyjeŠis procesas vyksta dėl:• Pirminių ir antrinių mineralų ardymo ir ardymo produktų išplovimo su tikrųjų arkoloidinių tirpalų srautu (jaurėjimas, psiaudoglėjėjimas)• Smulkiadispersinių dalelių suspendavimas (dumblo, dulkių) ir jų mechaninis išplovimas (lesivažas)• Koloidinių oksidų plėvelių, dengiančių stambesnes daleles, ištirpinimas ir išplovimas (išbalinimas)Atsižvelgiant į eliuvinių ir iliuvinių procesų įvairovę, visus rūgščiussialitinius dirvožemius skirstome:• Jauras• Jauriniai dirvožemiai• Nudumblėję (lesivuoti) dirvožemiai• Glėjiniai jauriniai• Glėjiniai nudumblėję• Nubalinti dirvožemiai• Jauriniai uolienų kontakte glėjiniai• Nudumblėję uolienų kontakte glėjiniai• Dvinariai uolienų kontakte glėjiniai• Dvinariai uolienų kontakte glėjiniai miško rudžemiai• Miško pilkžemiai (greyzem, phaeozem)

Iliuvinės huminės jaurosformuojasi esant ryškiamišplaunamajam rėžimui ir stokojant sorbuotų bazių.Profilis: O –E –Bh,f,al–C, O –A –E –Bh,f,al-CTropikuose jaurų profiliai labai stori: O – 5-15cm, E– 50-100cm, B – 100-200cm.Vidutinėse platumose – visas profilis ~200cm.Jauroms būdinga:• Nedidelis bendrasis humusingumas. Jo daug po paklote irB horizonte.• Fulvatinė humuso sudėtis.• Labai rūgšti pH 4,0 – 4,5.• Labai maža katijonų sorbcinė talpa.• Ryški eliuvinė – eliuvinė profilio diferenciacija pagal oksidųpasiskirstymą.• Didelis drėgmės laidumas ir mažas jos imlumas• Mažai augalams prieinamų maisto medžiagųPodzol (jauros)PodzolTipingos jauros formuojasi - nemaistinguose kvarciniuose smėliuose po spygliuočių (borealinėje irsubborealinėje juostoje) ar lapuočių (subtropinėje, tropinėje juostoje) miškais, senose aliuvinėse terasosekur giliai gruntiniai vandenys, fliuviglacialiniuose ir kopiniuose smėliuose.

Podzoluvisol (jauriniai)Jauriniai dirvožemiai formuojasi esant išplaunamajamrėžimui ir sezoniniam įšaluiProfilis: O –E –Bh,f,al–C, O –A –E –Bh,f,al-CJauriniams dirvožemiams būdinga:• Ryškus profilio diferenciavimasis į eliuvinę ir iliuvinę dalis,bei jaurinio horizonto formavimasis po nestoru humingu A• Fizinio molio, dumblo ir oksidų išplovimas iš eliuviniohorizonto ir kaupimasis iliuviniame• Mažas humuso kiekis (2 – 3%) ir nedidelės bendrosios joatsargos• didelis aktyvusis ir potencialusis profilio viršutinės daliesrūgštingumas• Maža mainų katijonų talpa ir mažas pasotinimas bazėmis• Nepalankios fizinės savybės – prasta struktūra(grumstiška, plokštiška prizmiška), glūdus iliuvinishorizontas.• Didelis judriojo aliuminio kiekis sąlygoja dideli mainųrūgštingumą ir toksiškumą.Jauriniai dirvožemiai formuojasi – pospygliuočių ir mišriaisiais miškaisborelinėje ir suborealinėje juostoje,daugiausia ant holoceninių priemolių irmolių, dvinarėse, glacialinėse,fliuvioglacialinėse ir senose aliuvinėsenuogulose. Būtina formavimosi sąlyga –pavasarinis ir rudeninis persotinimassniego tirpsmo ir lietaus vandenimis.

Luvisol (išplautžemiai)Luvisol’iai formuojasi esant išplaunamajam rėžimui irsezoniniam įšalui, vyraujant išdumblėjimo procesui.Juose vyksta nesuardytų molio daleliu iliuvinėakumuliacijaProfilis: O –A –El–Bt–B -CkLuvisol’iams būdinga:• Ryškus profilio diferenciavimasis į eliuvinę ir iliuvinę dalis,bei palvo El horizonto su Bt horizonto intarpais formavimasis• Fizinio molio, dumblo ir oksidų išplovimas iš eliuviniohorizonto ir kaupimasis iliuviniame• pH – vidutiniškai rūgšti, giliau neutrali ar šarmiška.• Sorbciniame komplekse vyrauja Ca ++ ir Mg ++ katijonai• Nepalankios fizinės savybės – prasta struktūra(grumstiška, plokštiška prizmiška), glūdus iliuvinishorizontas.Luvisol’iai fromuojasi –drėgno irpusiau drėgno klimato lygesnio reljefosąlygomis.Susidaro priemolingose giliaikarbonatingose uolienose.

Phaeozem (mi(miškų pilkžemiai)Phaeozem’ai formuojasi esant periodiškaiišplaunamajam rėžimui, vyraujant išdumblėjimoprocesui.Profilis: O – A – AE – EB – Bt 1 –Bt 2 –BC-CPilkžemiai skirstomi į: šviesiiuosius, tipingus irtamsiuosiusMiškų pilkžemiams būdinga:• Ryški profilio eliuvinė – iliuvinė diferenciacija pagal cheminęsudėtį.•Šviesiesiems būdingas ryškesnis E horizontas nei tipinguose. Otamsiesiems – storesnis A horizontas nei tipinguose.• Fizinio molio, dumblo ir oksidų išplovimas iš eliuvinio horizontoir kaupimasis iliuviniame dėl lesivažo proceso• Dumblinės frakcijos mineralinė ir cheminė sudėtis visuoseprofilio genetiniuose horizontuose panaši• pH – šviesiųjų – 4,3-4,5, tamsiųjų – 5,2-6,4• Sorbciniame komplekse vyrauja Ca ++ ir Mg ++ katijonai• Šviesiuosiuose vyrauja fulvo rūgštys, tipinguose huminės irfulvo, o tamsiuosiuose – huminės.Miškų pilkžemiai – Plačiai paplitę JAV,Kanadoje ir, Rusijoje Ukrainoje.Formuojasi miškastepių zonoje poplačialapiais miškais. Tai pereinamiejidirvožemiai tarp velėninių jaurinių irjuodžemių.

Sialitiniai, dumbliniai rūgštūs ir neutralios reakcijos dirvožemiaiNediferencijuotas profilis – toks dirvožemio profilis, kur pirminės dirvodarinės uolienosnesidiferenciacija į horizontus pagal eliuvinį – iliuvinį horizontą. Tačiau diferenciacija galiatsirasti dėl vidinio B horizonto dumblėjimo.Sialitiniai, dumbliniai ir neutraliso reakcijos dirvožemiai skirstomi:• Miškų rudžemiai• Tamsiai rudiejiMiško rudžemių susidarymo sąlygos:• plačialapių, spygliuočių –plačialapių, kartais ir spygliuočių miškai su gausia, daug azoto ir kalcioturinčia žolinės augalijos danga• Vyrauja išplaunamasis hidroterminis rėžimas (K>1). Tačiau būdingas ilgas sausas periodas• Geros viso profilio horizontų filtracinės savybės• Neilgas žiemos įšalo laikotarpis arba visiškas jo nebuvimas• Neilgas formavimosi amžius, nes vystymosi procese vėliau pereina į kitus tipuscvTamsiai rudųjų dirvožemių susidarymo sąlygos:• Sausi subtropiniai ir tropiniai miškai ir krūmynai• Vyrauja išgaruojamasis hidroterminis rėžimas (K

Cambisol (miškų rudžemiai)Cambisol’iai yra nediferencijuoti pagal eliuvinį-iliuvinįtipą dirvožemiaiProfilis: A – Bm – CAtsižvelgiant į susidarymo sąlygas, miško rudžemyjevyksta šie dirvodaros procesai:• humuso susidarymas ir kaupimasis formuojantis miško paklotei irhumusiniam A horizontui• Molio dalelių kaupimasis visame sialitinės dirvodaros paveiktamesluoksnyje Bm be jų išnešimo požymiųMiško rudžemių skirstomi:• Juodžemiškieji miško rudžemiai (Vengrija, Čekija, Slovakija,Vokietija – liosinės lygumos)• Karbonatų liekaniniai miško rudžemiai (priekalnės)• Mažai pasotintieji miško rudžemiai (Centrinė ir Pietų Europa,Korėja, Rytų Kinija, Japonija, Alpinė juosta)• Rūgštieji miško rudžemiai (Spygliuočių miškuose kalnuose)• Sudurpėjusieji miško rudžemiai (eglės ir kėnio miškuose kalnuose)• Pajaurėję miško rudžemiai• Lesivuoti miško rudžemiai (Centrinė Europa, Baltijos kraštai)• Glėjiniai miško rudžemiai (žemesnėse reljefo vietose)• Pseudofibriškieji miško rudžemiai (formuojasi smėliuose)Tipingas miško rudžemis –visuomet rūgštus, nepasotintasbazėmis dirvožemis.• vyrauja fulvo rūgštys• humuso – 3-4 – 10-12%• pH 4 - 7

Rudžemių evoliucija- Chernozem (Juodžemiai)Lithosol – ranker – rendzina – RUDŽEMIAI- Podzoluvisol (Jauriniai)- Pseudogley (pseudoglėjiai)

Cambisol (tamsiai rudieji)CambisolCambisol’iai yra nediferencijuoti pagal eliuvinę-iliuvinę dirvožemioprofilio dalisTamsiai rudieji dirvožemiai yra pasotinti bazėmis, neutraliosreakcijos, nediferencijuoto rusvo atspalvio profilio, turintys Bmhorizontą dirvožemiaiProfilis: A – Bm – Bca – CTamsiai rudiesiems dirvožemiams būdinga:• Silpnai diferencijuotas profilis Bm ir Bca horizontais• Humuso – 5-10%, daug azoto ir kalio• Vyrauja huminės rūgštys, surištos su Ca• pH 7 – 8, nuo neutralios iki šarminės• Intensyvus pirminių mineralų dūlėjimas išsaugant jųsmulkiadispersias nuolaužas vidurinėje ir viršutinėjeprofilio dalyje.Tamsiai rudieji – subtropinių ir tropinių sausų miškųir krūmynų dirvožemiai, paplitę Viduržemio jūrospakrantėse, Krymo, Kaukazo, Tian Šanio kalnuose,Pietų, Šiaurės, Centrinėje Amerijose, PietvakariųAustralijoje ir Pietinėje AzijojeTamsiai rudųjų dirvožemiųpotipiai:• išplautieji, humuso 6%

Neutralios reakcijos smektitiniai sialitiniai giliai humusingidirvožemiaiĮ neutralios reakcijos smektitinių sialitinių giliai humusingųjų dirvožemių grupę skiriami šiedaug humuso (ir kalcio humuso), tekstūriškai nediferencijuotą profilį turinčius dirvožemius:1. struktūringuosius juodžemiškuosius (A – AB – Bca - Cca) – susidariusiuspo stepių ir prerijų žolinės augalijos danga, kur aktyviųjų temperatūrų > 10 o C 1500 –6500 o C ir drėkinimo koeficientas 0,4 – 1,2:chernozem’ai (juodžemiai)brunizem’ai (prerijų juodžemiai)phaeozem’ai (pievų juodžemiškieji dirvožemiai)2. bestruktūrius, supleišėjusius (A – AC - Cca) – susidariusius po subtropikųir tropikų juostos savanų augalijos danga molingose sąnašose, kur aktyviųjų temperatūrųsuma 4000 – 8000 o C ir yra kontrastingas sausų ir drėgnų sezonų kaita bei sunkesnėsdrenavimo sąlygos:vertisol’iai (verūžemiai)

Chernozem (juodžemiai)Dirvožemio profilis: O –A –AB –B -CJuodžemiai formuojasi subborealiniame kiek sausringame irryškiai sezoniškai kontrastingame klimate, dažniausiaikarbonatingose liosiškose, molingose uolienose. Koeficientas K0,4 – 1,0Juodžemiai susidaro:• vykstant velėnėjimui• kalciui judant profilyjeJuodžemiams būdinga:• humusingas akumuliacinis dideliostorio, humusingas ir struktūringashorizontas• karbonatų akumuliacija• Eliuvinė – iliuvinė profiliogranuliometrinė, mineralinė ir cheminėdiferenciacija silpna arba jos visai nėra.• Geros fizikinės ir hidrofizikinėssavybės• Humuso 12%, huminės rūgštyssurištos su Ca• pH7Paplitimas: Europos, Azijos,Šiaurės Amerikos stepėse irmiškastepėse

Juodžemiai pagal A horizonto storį ir humuso kiekį skirstomi:Pajaurėję juodžemiai – A(Ap) –AB –Bt–Bca–Cca. Būdingas intensyvus humuso kaupimasis irsilpna eliuvinė+iliuvinė profilio diferenciacija. A+AB storis 30 – 70cm, humuso 5 – 12%, pH KCl– 5,5-6,5Išplautieji juodžemiai – A(Ap) – AB – Bt – Bca – Cca. Būdinga intensyvi humifikacija ir karbonatųišplovimas ir silpna eliuvinė – iliuvinė diferenciacija pagal dumblo ir fizinio molio dalelių ir oksidų kiekį.A+AB storis 40 – 80cm, humuso 5 – 10%, pHKCl – 6,5-6,8Tipingieji juodžemiai – A(Ap+A) – AB – Bca – BBCca – Cca. Intensyvus humuso, azoto ir peleniniųelementų kaupimasis ir labai tolygus molių dalelių geležies ir aliuminio kiekio pasiskirstymas. A+ABstoris 80 – 120cm, humuso 3 – 6%. Paplitę stepėse ir pietinėse miškastepėse (Ukraina, Rusija)Paprastieji juodžemiai – Formuojasi šiaurinėje stepių zonos dalyje. Juose mažiau humuso. Karbonatai30 – 40cm gylyje ar paviršiuje. Humuso 3 – 6%.Pietiniai juodžemiai – A(Ap+A) –AB(ABca) –Bca–BCca–Cca–Ccs–Cca. Silpnesnė humifikacija.A+AB storis apie 70cm. 1,5 – 3m gipso naujadarai

Phaeozem (pievų juodžemiemiškieji)Dirvožemio profilis: A – AB – Bca – CPievų juodžemiškieji dirvožemiai formuojasi subborealinėsemiškastepėse ir stepės juostose po žolinės augalijos danga žemesnėsereljefo vietose. Susidaro plokščiose prastai drenuojamose vandenskyrosear salpinėse stepių upių terasose.Dirvodaros procesai:• velėnėjimas• karbonatų judėjimas• glėjėjimas (apatinėje profilio dalyje)• hidromorfinių karbonatų, tirpių druskų ir gipso kaupimasis (apat. prof. d.)Pievų juodžemiškiesiams dirvožemiams būdinga:• Molio dalelės, oksidai, SiO 2tolygiai pasiskirstę profilyje• Gruntinis vanduo 3 – 7 m gylyje• humuso daugiau nei juodžemiuose• Yra karbonatingas horizontas• Foruojasi įdruskėjęs horizontas• Huminių ir fulvo rūgščių santykis 2 : 3

Brunizem (prerijų juodžemiai)Dirvožemio profilis: A – AB – B t–CPrerijų juodžemiai formuojasisubborealinės juostos prerijose irsubtropikų juostos pampose,vidutiniškai šaltame irsubhumidiniame subtropikų klimatePrerijų juodžemiams būdinga:• CaCO 3dažnai nebūna• druskų akumuliacijos nėra• pH 5,5• Pusiau hidromorfinis rėžimas• B thorizonte būdingas glėjiškumas• B tsusikaupę Fe, Al, Mg• Sorbciniame komplekse H +• Huminės : Fulvo ~ 1 : 1• Pirminių mineralų irimas ir antriniųmineralų sintezėPrerijų juodžemiamsbūdingas gerai drenuotas, rausvairudas gerai deguonimi aprūpintaviršutinė profilio dalis. Apatinėjeprofilio dalyje matomi užmirkimopožymiai: žalsvi, alyvmedžiųspalvos, Fe ir Mn konkrecijos

Vertisol (veruDirvožemio profilis: A – AC – CVertisol’iai – tai tamsaus atspalvio molingipasotinti, susmegę sausrų metu supleišėjędirvožemiai. Tai – kontrastingo tropinio irsubtropinio klimato dirvožemiai. Būtinaformavimosi sąlyga – sausų ir drėgnųperiodų kaita.Vertisol’iams būdinga:• sunki granuliometrinė dirvodarinė uoliena• gausu šarminių elementų, geležies irbringstančių molio mineralų• pH šarminė• CaCO 3, MgCO 3konkrecijų pavidale• vyrauja huminės rūgštysveružemiai)Montmorilonitinis profilisVertisol’iai formuojasiplokščiuose ir įdubusiuosepaviršiuose Indijoje, JAV,Afrikoje, AzijojeKalcio karbonatų konkrecijosGlėjėjimo spalviniai irkonkrecijų požymiai

Įdruskėję šarmingieji dirvožemiaiĮdruskėjusiems ir šarmingiems dirvožemiams būdinga:1. formavimasis akumuliaciniuose ar paleoakumuliaciniuose landšaftuose2. dirvožemių susidarymas dalyvaujant vandenyje tirpioms druskoms3. nepalankios augalams sąlygos, išskyrus halofitusIšskiriamos šios tipų grupės:• įdruskėję – druskožemiai (solonchak)• šarmingieji – sūrožemiai ir takyrai (solonetz)• sodiniai (solodi)

Solonchak (drusko(druskožemis)Dirvožemio profilis: A – ACsa – Csa, Asa – GsaDruskožemiais vadinami dirvožemiai, kurių profilyje randami toksiškinehalofitiniams augalams lengvai tirpių druskų židiniaiSolonchak’ai išskiriami tuomet, kai 0 – 30cm jo sluoksnyje randama>0,6% sodos (Na 2CO 3) arba 1% chloridų, arba 2% sulfatų.Formuojasi subborealinės ir subtropinės juostos dykumose irpusdykumėse, vykstant:• laisvų druskų susidarymui• jų kaupimuisi dirvožemyjeDruskų šaltiniai:• Kalnų dūlėjimo produktai: sulfatai, nitratai, silikatai, karbonatai• druskėjusios įvairios kilmės dirvodarinės uolienos• Vulkanų išsiveržimo produktai (Cl, NO 2, CO 2)• Impulverizacija – eolinė druskų pernaša iš vandenyno į sausumą• Patekimas su gruntiniais vandenimisDruskožemiai skirstomi:1. Automorfilius – susidaro įdruskėjusiose uolienose (tipingieji irtakyriškieji)2. Hidromorfiniai – susidaro veikiant druskingiems gruntiniamsvandenims (tipingieji, pievų, pelkių, purvo-vulkaniniai, gūbriuotieji)

Solonetz (sūrorožemiai)Dirvožemio profilis: A –E–Bna–Bca–Bcs–Bsa-CSūrožemiai susidaro aridinėse ir subaridinėse (bet ne dykumų) įvairių klimatojuostų srityse. Daugiausiai jų yra subborealinėje, tropinėje ir subtropinėjejuostose. Susidaro lygumose, mikroreljefo, tektoninėseįdubose: Vakarų Sibiro, Pakaspijo, Padnestrės, VidurioRusijos beiviršsalpinėse upių ir ežerų terasose.Sūrožemiams būdinga:• Diferencijuotas profilis• Šarminė iliuvinio ir po juo slūgsančio horizonto reakcija• Stulpiška, prizmiška arba riešutiška iliuvinio horizontoreakcija• Gausokas mainų Na kiekis• Druskų kaupimasis apatinėje profilio dalyje po iliuviniuhorizontu (sulfatai, chloridai, soda, gipsas, karbonatai)• Humuse vyrauja fulvo rūgštys – 1-10%Pagal drėgmės rėžimą:• automorfiniai• pusiau hidromorfiniai• hidromorfiniaiDirvodarinė uoliena: įvairios kilmės birios smulkiagrūdėsuolienos, pvz.: terciaro periodo įdruskėję moliai.

TakyraiTakyrai – tai molingi be augalijos dykumų dirvožemiai, kuriųpaviršius lyg poliruotas, suskaldytas negilių plyšių įdaugiakampiusTai tipingi sausų ir itin sausų dykumų, kur labai kontrastingos žiemosir vasaros bei dienos ir nakties temperatūros. Susidaro priekalnėse,senose deltose ir aliuvinėse lygumose ar plokštikalnių įdubose.Takyrams būdinga:• šviesiai pilka glūdi suaižėjusi 1 – 8 cmplėvelė• melsvai žalsvųjų dumblių ir diatomėjųveikla• seklus profilis (50cm)• silpna diferenciacija i eliuvinį ir iliuvinįhorizontus• humusas iš šalies,

Solodi (sodiniai)Profilis: A(T) – E g – Bt, g – Bca, g – Bcsg – Bsa, g – Cg(G)Sodiniams dirvožemiams būdinga:• Hidromorfinis ir pusiau hidromorfinis diferencijuotas profilis• periodinis paviršiaus užmirkimas• A horizonte humuso 2-3-10%, huminis• E horizontas• B horizonto šarminė reakcija, Fe, Mn• Druskų kaupimasis apatinėje profiliodalyje po iliuviniu horizontu (sulfatai,chloridai, soda, gipsas, karbonatai)• Glėjiškumo požymiai•Stulpiška, prizmiška arba riešutiškailiuvinio horizonto reakcijaSodiniams dirvožemiai paplitęhumidinio arba subaridinio klimatozonoje žemesnėse lygumoseEuropoje, Azijoje, Afrikoje,Australijoje, Šiaurės ir PietųAmerikose, kur užsistovi pavasario arlietaus vandenys. (miškastepėse,stepėse, pusdykumėse)

Aridiniai gipsiniai – karbonatiniai dirvožemiai (Aridosol)- Jungia subborealinės, subtropinės, bei tropinės juostų sausų stepių, pusdykumių irdykumų dirvožemius, turinčius mažai humuso, ištestą, tekstūriškai nediferencijuotą,nukalkėjusį bet su gipso akumuliacijos židiniais profilį.- Susidaro po sausamėge žoline augalija semiaridinio arba aridinio klimato sąlygomis, kaidrėkinimo koeficientas – 0,1-0,6.Automorfiniai:• kaštoniniai• pusdykumių rudieji• pilkžemiai• pilkai rudieji• pilkai rudieji dykumųHidromorfiniai:• pievų kaštoniniai• pievų rudieji• pievų pilkžemiai• pievų pilkai rudieji• dykumų pievųVidutinės platumosSubtropikai- Visiems šios grupės dirvožemiams būdingas laipsniškas perėjimas iš vieno tipo į kitą.Todėl yra sunku atskirti gretimų tipų potipiu viena nuo kito.

GypsisolsCalcisol Luvic

Kastanozem (kaDirvožemio profilis: A – Bca - Ckaštonžemiai)Kaštonžemiai susidaro subborealinės juostos sausose stepėse. Europoje irAzijoje jie sudaro atskirą juostą piečiau juodžemių, o Šiaurės Amerikoje į vakarusnuo juodžemių. Artimi juodžemiams, tačiau – uždruskėję.Kaštonžemiams būdinga:• 0 – 100cm karbonatų susikaupimas; 100 – 200cm gipsas; pH neutrali arba šarminė• dirvodarinė uoliena įvairi – liosiniai karbonatingi moliai, įdruskėjusios ežerinėsnuosėdos, deliuviai• humuso 3 – 4%, vyrauja huminės rūgštys; sorbciniame komplekse Ca, MgKastanazem verticoKastanazem calcico Kastanazem tipingas Kastanazem verticoKastanazem yesico

Kalnų kaštoniniaiKirgiztanas, Kara Alma Kirgiztanas, Beš taš Kirgiztanas, Beš tašKalnų kaštoniniai susidaro subtropinės juostos kalnuose Azijoje.

Pievų kaštoniniai• A – AB – Bca – Bcs - Cg• tokie pat kaip ir kaštonžemiai, tik drėgnesni. Paplitękaštonžemių zonoje• dėl užmirkimo pasireiškia įdruskėjimas, sūrožemėjimas,ištežimasPusdykumių rudieji• A – AB – Bca – Bcs - Csa• bestruktūriai, neryškus sluoksniškas humusinis horizontas• išplitę tik šiauriniame pusrutulyje• formuojasi sauso subborealinio klimato sąlygomis• neišplaunamasis drėgmės rėžimas• ryški diferenciacija pagal eliuvinį iliuvinį profilį.Pusdykumių pilkžemiai• karbonatai paviršiuje• Nediferencijuotas profilis• Susidaro subtropinės juostos pusdykumėse Azijoje, Afrikoje,Šiaurės ir Pietų Amerikose• drėkinimo koeficientas K0,12 – 0,33• humuso 1 – 2%, vyrauja fulvo rūgštysPusdykumių pilkžemisKirgiztanas, Talasas

Pusdykumių pilkai rudieji• Aca–Bm, ca–Bca, m –BCca• molingi, karbonatingi, nediferencijuoti• paplitę lygumose, priekalnėse ir neaukštuose kalnuose• dirvodarinė uoliena įvairi• menkai humusingi, vyrauja fulvo rūgštysDykumų pilkai rudieji• Aca–Bm, ca–Bca, m –BCca• subborealinių ir subtropinių dykumų dirvožemiai• Paplitę tik Azijoje, kur ryškiai kontinentinis klimatas• profilis tekstūriškai beveik nediferencijuotas• humuso 0,5%• Gipsas ir tirpios druskos 30 – 80cmPusdykumių pilkai rudasisKirgiztanas, Talasas

Aridinių ir semiaridinių subtropikų ir tropikų dirvožemiai(Fersialitiniai)Fersialitinių dirvožemių grupei būdinga• Sialitinė mineralinė dalis, įskaitant ir smulkiadispersę dumblo frakciją• Aiškus geležingasis profilis, kuriame vyrauja bevandeniai laisvieji geležies oksidai• Ryškiai geltona, ruda ar raudona profilio spalvaPaplitimas: periodiškai drėgnų subtropinių ir tropinių miškuose ir savanose.Fersialitinėje dirvožemių grupėje išskiriami 3 pogrupei:• Geltonžemiai ir jauriniai geltonžemiškieji (Lixisol)• Geležingieji tropikų dirvožemiai (Ferozem)• Rusvai rudieji savanų dirvožemiai• Kietžemiai (Durisol)

Lixisol (geltonžemiai)emiai)LixisolDirvožemio profilis: A – ABt – Bt, f – BC – C, A – E – BT – Bt,f – BC – CLixisol’iai skirstomi:• tipingus geltonžemius• glėjinius geltonžemius• jaurinius geltonžemiškuosius• jaurinius geltonžemiškuosius glėjiniusLixisol’iams būdinga:• ryškiai diferencijuotas profilis• dulkiškai gelsva vidurinė ir apatinė profilio dalis• po B horizontu didelis molingumas• nedidelė mainų katijonų talpa• didelis dirvožemio rūgštingumas, pH 3 – 4• fulvo humusas• molio dalelių ryškus susikaupimas Bt• sialitinė mineralinė masė (SiO 2: Al 2O 3)• gelžingo horizonto f susiformavimasGlėjiniams ir jauriniams lixisol’iams:• viršutinės profilio galies išbalinimas (iki 40-50cm)• molingo margo (glėjiško) horizonto susidarymas• viso profilio ryškus sugeležėjimasPaplitimas: VakarųGruzija, Azarbaidžianas,Kinija, JAV

Ferozem (geležingi tropikų dirvožemiai)Dirvožemio profilis: A – ABt – BmFerozem’ams būdinga:• vientisai raudonas profilis• didelis laisvųjų geležies oksidų kiekis• geležingos konkrecijos• mineralinė dirvožemio masė – sialitinė• nediferencijuotas profilis i eliuvinę ir iliuvinędalis• Bt susiformavimas dėl lesivažo• A horizontas 20 – 30 cm, humuso 2 – 3%• fulvo rūgštysFerozem’ai formuojasi pakiliose lygumosepo lapus metančiais ekvatorinės juostostropiniais miškais. Paplitę Afrikoje, Azijoje.

Ferisol(savanų rausvai rudiejidirvožemiai)Dirvožemio profilis: A – ABt f – Bca fFerisol’iams būdinga:• geležingas, karbonatingas horizontas• tankus bestruktūris iliuvinis molingas horizontas• paviršius smėlingas su Fe konkrecijomis• iš molio mineralų vyrauja kaolinitas ir ilitas• CaCO 3dėl išplovimo randami 100cm gylyje• Fe ir CaCO 3saveika – budinga tik savanoms• pH 5,5• humuso 1,5 – 3% vyrauja fulvo rūgštysFerisol’iai formuojasi sausų tropinių juostųsavanose, kur sausasis laikotarpis trunka 6 – 7mėn. Jie paplitę Afrikoje, Australijoje, PietryčiųAzijos plynaukštėse.

Durisol (kietžemiai)Durisol’iai (Durus – kietas) paplitę subtropikų ir tropikųaridinėse gamtinėse sąlygose (Australijoje, Pietų Afrikoje,Centrinėje Amerikoje, Kuveite).Durisol’iai būdinga:• diagnostinis durichorizontas susidaręs dėlmažai ir netirpių druskųsusikaupimo (dažniausiaiopalas)• silikatų susikaupimas• viršutinis smėlingashorizontas• humuso labai nedaug

Feralitiniai drėgnųjų tropikų dirvožemiaiFeralitiniai dirvožemiai formuojasi drėgnųjų tropikų ir subtropikų rajonuose esant geromsdrenavimo sąlygoms.Dirvožemio profilis: A(nestoras) – Box(labai storas molingas metamorfinis),Bt –litomaržas – CTai seni dirvožemiai pergyvenę kelias stadijas:1. Intensyvus pirminių mineralų dūlėjimas – atsipalaiduoja bazės ir laisvasis silicis2. Antrinių molio mineralų formavimasis iš dūlėjimo produktų – montmorilonitizacija3. Ardomas montmorilonitas, formuojasi vertisoliai, gali susidaryti kaolinitasŠiai dirvožemių grupei būdinga:• didelis dirvodarinės medžiagos sudūlėjimas• Liekaninė kvarco, kaolinito ir oksidų akumuliacija• ryškus silicio ir bazių sumažėjimas• SiO 2: Al 2O 3santykis dumblo frakcijoje

Ferralsol (gelegeležaliuminžemiai)Ferralsol’iams būdinga:• Box horizontas• A horizonto storis 30 – 60cm.• rūgštingumas didelis• fizinės ir hidrofizinės savybės (laidumas drėgmei, poringumas,tankis) gana gerosPaplitę: Gruzijoje, Amazonėje, Floridoje, Afrikoje, Pietryčių azijoje, Okeanijoje

Plithisols (plytžemiai)Plithisol’iams būdinga:• būdingas užmirkęs plintitinis horizontas• didelis fe oksidų kiekis• moliuotasis Bt horizontas• rūgšti dirvožemio reakcija

Alisol(aliuminaliuminžemiai)Alisol’ių sorbciniame komplekse yra daug sorbuotų bazių ir sorbuoto aliuminio

Nitisol (blizgažemiai)Nitisol’iams būdinga:• nėra morfologiškai išreikšto eliuviniohorizonto E• yra ryškus Bt, ox horizontas• Bt, ox formuojasi dėl lesivažoPaplitę: Gruzijoje, Etiopija, Kenija, Zayras,NikaraguaRhodic Nitisol (Nicaragua)

Acrisol (rūgštažemiai)Nitisol’iams būdinga:• pašviesėjęs eliuvinis E horizontas dėlgeležies oksidų išnešimo.• kvarcinis kaolinitinis profilis• moliuotasis Bt horizontas• rūgšti dirvožemio reakcija• pasotinimas bazėmis 25%Paplitę: drėgnųjų tropikų kalnuose

Andosol (vulkaniniai dirvožemiai)AndosolDirvožemio profilis: An – Bm – C, AC, A – AC – CAndosol’iai susidaro vulkanų išsiveržimometu susiklostančiose uolienoseAndosol’iai būdinga:• neutrali ir šarminė dūlėjimo liekanų terpė• santykinai kaupiasi Fe ir Al• poligenetiškumas• An spalva priklauso nuo humuso kiekio, nuo pilkos ikijuodos• Bm pereinamoji riba tarp An yra labai ryškis• mažas dirvožemio tankis – 0,6 – 0,8 g/cm 3• pH HCl 5,5 – 6,5• Humuso 15 – 20%Skiriami potipiai:Paplitimas: vulkanogeninės• stikliškieji andosol’iai – daug nesudūlėjusio vulkaninio stikloRamiojo vandenyjo, Viduržemio• šviesieji andosol’iai – mažai humusingijūros, Rytų Afrikos, Kaukazo,• humusingieji andosol’iai – turi daug humusoKamčiatkos pusiasalio Sachalino ir• andosoliai su molic horizontu – storas ir daug humusoKurilų salų teritorijosturintis A horizontas

Anthrosol (trąšažemiai)Trąšažemiai – įvairios kilmės ir sudėties dirvožemiųgrupė, dėl ypač intensyvios žmogaus ūkinės veiklos visiškaipraradusi turėtas natūralias savybes.Pirminių dirvožemio horizontų transformacijos:• Suardymas• Nukasimas• Palaidojimas po mineralinių ir organinių medžiagų sluoksniuTrąšažemių diagnostika• Diagnostinis humingas horizontas neplonesnis nei 50cm• Terric (įtręštasis) arba užpiltinis horizontas• Plaggic (storas velėninis), dėl gilaus arimo ir tręšimo• Hortic (daržo), nuolat tręšiamas, drėkinamas, kalkinamas• Anthraquic (suplūktinis)• Hidragric (hidromechaninis)Paplitimas: senosios gyvenvietės, miestai, sodai, karjerai.Azijoje – ryžių laukai, oazės; Europoje - polderiai

Anthrosol (trąšažemiai)1.2.3.1. Velėninis trąšažemis, susiformavęs jauroje (Spodi-Plaggic Anthrosol, Olandija)2. Irigacinis trąšažemis, susiformavęs dėl irigacinės sedimentacijos oazėje (Irrigric Anthrosol, Xinjingo autonom. reg. Kinija)3. Glėjinis trąšažemis, susiformavęs dėl drėkinamosios žemdirbystės miškastepėse (Gley Anthrosol, Kara suu, Kirgiztanas)

2. DIRVOŽEMIŲ DANGA2.5 Lietuvos dirvožemių klasifikacija naudota iki 1999m.

SENOJI LIETUVOS DIRVOŽEMIŲ KLASIFIKACIJAPagrindinės dirvožemių grupėsDirvožemiopavadinimasDrėkinimasGlėjijiškumasSupelkėjimasKarbonatingohorizontopradžiaKiticharakteringipožymiaiJauriniai JEliuvinisNėra, arba tikpožymiaiNėraGiliau 60 cmDažniausiai ryškūsnujaurėjimojimopožymiai (A 2hor.)Jauriniaipelkiniai JPEliuviniai -hidromorfinis irhidromorfinisRyškus ar tik požymiaiUžpelkėjimo visainėra arba 30 cmpuveninga velėnaGiliau 60 cmIšskiriamas A 2horizontas dažnaibūnaapglėjintasVelėniniaikarbonatiniaiVKEliuvinisNėra, arba tikpožymiaiymiaiNėraIki 60 cmPasitaiko nežymiymiųnujaurėjimojimopožymiymiųVelėniniaiglėjiniai VGEliuviniai –hidromorfinis irhidromorfinisRyškusRyškusIki 60 cmPasitaiko nežymiymiųnujaurėjimojimopožymiymiųPelkiniai PHidromorfinisRyškus, prasideda tuojpo durpeDurpės s sluoksnisdaugiau 30 cmĮvairiaiAliuviniai AAliuvinis ireliuviniaihidromorfinisRyškus, arba tikpožymiaiĮvairusĮvairiaiFormuojasiperiodiškaiužliejamuose irnuosėd. užnešam.Upių slėniuoseDeliuviniai DEliuviniaihidromorfinis irhidromorfinisRyškus arba tikpožymiaiymiaiĮvairusĮvairiaiNuardyti NEliuvinisNėraNėraĮvairiai

Dirvožemiopavadinimas A 1A 2BA. Jauriniaišilaininiai JJauriniaišilaininiaisilpnainujaurėję J 1Jauriniaišilaininiaividutiniškainujaurėję J 2Jauriniaišilaininiaistipriainujaurėję J 3B. Velėniniaijauriniai J v1Velėniniaijauriniaividutiniškainujaurėję Jv2Velėniniaijauriniaistipriainijaurėję Jv3Nėra arbatikpožymiaiNėraNėraNėraYraYraYraSENOJI LIETUVOS DIRVOŽEMIŲ KLASIFIKACIJAAiškiai išreikireikštas, prasidedatuoj po A 0Mažai ai išsivystisivystęs, s, plotis 0-100cmAiškiai išreikireikštas, plotis apie10-20 cmAiškiai išreikireikštas,šviesiaipilkšvas, 20 cm ir storesnisNuo požymiymių iki aiškiaiišreikštoRyškus, bet plonesnis užuA 1Ryškus, dažniausiaistoresnis užuA 1Jauriniai dirvožemiaiNuo ryškiai išreikireikšto ikipožymiymiųNeryškusGana ryškusRyškusNuo požymiymių iki aiškiaiišreikštoKarbonatingohorizontopradžiaGiliaiGiliaiGiliaiLabai giliaiGiliau 60-80 cmGana ryškus100-200 cm irgiliauRyškusGiliaiKiti charakteringipožymiaiRetai pasitaiko ir tikmiškuose be žolinėsdangosPriemoliniuosedirvožemiuose A 2Bhorizontas nueina labaigiliai (iki 1m ir giliau)

SENOJI LIETUVOS DIRVOŽEMIŲ KLASIFIKACIJAJauriniai pelkiniai dirvožemiaiDirvožemiopavadinimasA 0 A 1 A 2 GlėjijiškumasKiti charakteringipožymiaiA. VelėniniaijauriniaiglėjiniaiJP vBūna tikmiškuoseRyškusNuo aiškiai išreikireikšto ikipožymiymiųRyškus arba tikpožymiai1. Velėniniaijauriniaivglėjijiški JP 1Būna tikmiškuoseRyškusNuo aiškiai išreikireikšto ikipožymiymiųApglėjintamažiau neipusė BhorizontoDažniausiai ariamosežemėse2. Velėniniaijauriniaivglėjiniai JP 2Būna tikmiškuoseRyškusNuo aiškiai išreikireikšto ikipožymiymių, apglėjintasApglėjintadaugiau kaipusė BhorizontoDažniausiai pievoseB. Puveningijauriniaipglėjiniai JP 2ĮvairiaiIki 30 cm puveninga– durpinga velėnaarba žemapelkinėdurpėNuo aiškiai išreikireikšto ikipožymiymių, apglėjintasApglėjintavisas BhorizontasDažniausiai pievose irpelkėjanjančiuosemiškuoseB. Durpiškijauriniaidglėjiniai JP 2Iki 30 cmneperpuvusi sfagninėdurpėĮvairaus ryškumo arbavisai nėranĮvairaus ryškumo irstorumo apglėjintasryškusDažniausiai sutinkamimiškuose

SENOJI LIETUVOS DIRVOŽEMIŲ KLASIFIKACIJAVelėniniai karbonatiniai dirvožemiaiDirvožemio pavadinimasKarbonatingo horizonto pradžiaPajurimo žymėsVelėniniai karbonatiniai tipingiVKVelėniniai karbonatiniai išplauti iVK iVelėniniai karbonatiniainujaurėję VK jPer visą profilįPaviršiuje iuje nėra, nbet negiliai, 20-40 cmgylyjeNėraNėra40-60 cm gilumoje Yra, bet neryškios

SENOJI LIETUVOS DIRVOŽEMIŲ KLASIFIKACIJAVelėniniai glėjiniai dirvožemiaiDirvožemiopavadinimasA. Velėniniai glėjijiškitipingi VG 1Velėniniai glėjijiškiiišplauti VG 1Velėniniai glėjijiškijnujaurėję VG 1B. Velėniniai glėjiniaitipingi VG 2Velėniniai glėjiniaiiišplauti VG 2Velėniniai glėjiniaijnujaurėję VG 2C. Velėniniai glėjiniaipuveningiKarbonatingo horizontopradžiaVisame profilyjePaviršiuje iuje nėra, nbet negiliai, 20-40cm gylyjeGlėjijiškumasApima dalį B horizontoApima dalį B horizontoApie 40-60 cm gylyje Apima dalų B horizontoVisame profilyjePaviršiuje iuje nėra, nbet negiliai, 20-40cm gylyjeApima visą B horizontąVyrauja visame BhorizonteApie 40-60 cm gylyje Vyrauja visame BhorizonteIki 60 cmVyrauja visame profilyjeNujaurėjimojimo žymėsNėraNėraYra, bet neryškiosNėraNėraYra, bet neryškiosNėra arba tikpožymiai

SENOJI LIETUVOS DIRVOŽEMIŲ KLASIFIKACIJAPelkiniai ir durpiniai dirvožemiaiDirvožemio pavadinimasDurpės s pobūdisDurpės s gilumasžPelkiniai žemutiniai seklūs s P 1žPelkiniai žemutiniai gilūs s P 2pPelkiniai tarpiniai seklūs s P 1pPelkiniai tarpiniai gilūs s P 2aPelkiniai aukštutiniai seklūs s P 1Viksvinė-samaninsamaninė labai sutrūnijusi0,5-1 1 mViksvinė-samaninsamaninė labai sutrūnijusiSfagninė-samaninsamaninė, , vidutiniai sutrūnijusi0,5-1 1 mSfagninė-samaninsamaninė, , vidutiniai sutrūnijusiSfagninė nesutrūnijusinijusi 0,5-1 1 mDaugiau kaip 1 mDaugiau kaip 1 maPelkiniai aukštutiniai gilūs s P 2Sfagninė nesutrūnijusinijusiDaugiau kaip 1 m

Dirvožemio pavadinimasA. Prievaginiai aliuviniai1. Prievaginiaikarbonatiniai smėliaiA k V2. Velėniniaiprievaginiaisluoksniuotieji AVSB. Centrinės s slėnio daliesaliuviniai1. Normalaus drėkinimoSENOJI LIETUVOS DIRVOŽEMIŲ KLASIFIKACIJAPadėtis upėsatžvilgiuPrie pat vagosKiek toliau nuovagosAliuviniai dirvožemiaiGlėjijiškumasNėraNėraKarbonatingumasPer visą profilįĮvairiai, dažniausiaikarbonatingiHumingas sluoksnisNėra. Per visą profilįgrynas šviesiai gelsvassmėlis. Sluoksnių nėra,arba neryškūsPer visą profilį ploni 1-31cm storio, padažytihumusu sluoksniaiKiti požymiaiPležaiai, , dažnaiapaugękarklaisPradedavelėnėti,ti,prastos pievosa. Aliuviniai gilūskarbonatiniai A k1Centrinėje slėniodalyjeNėra, arba tikpožymiaiNuo 0-600cm Daugiau kaip 50 cmGerosiospievos, kartaisariamosb. Aliuviniai seklūsnekarbonatingi A 1Centrinėje slėniodalyjeNėra, arba tikpožymiaiNuo 60 cm ir giliauDaugiau kaip 50 cmGerosiospievos, kartaisariamosc. Aliuviniai seklūskarbonatingi A kCentrinėje slėniodalyjeNėra, arba tikpožymiaiNuo 0-600cm Iki 50 cmGerosiospievos, kartaisariamosd. Aliuviniai seklūsnekarbonatingi ACentrinėje slėniodalyjeNėra, arba tikpožymiaiymiaiNuo 60 cm ir giliauIki 50 cmGerosiospievos, kartaisariamos

SENOJI LIETUVOS DIRVOŽEMIŲ KLASIFIKACIJAAliuviniai dirvožemiaiDirvožemio pavadinimasPadėtis upėsatžvilgiuGlėjijiškumasKarbonatingumasHumingas sluoksnisKiti požymiai2. UžmirkUmirkęa. Aliuviniai glėjijiški gilūskarbonatingi A k1G 1Centrinėjeslėnio dalyjeYra, betneryškūsNuo 0-600cm Daugiau kaip 50 cmGerosios pievos,kartais ariamab. Aliuviniai glėjijiški gilūsnekarbonatingi A 1G 1Centrinėjeslėnio dalyjeYra, betneryškūsNuo 60 cmDaugiau kaip 50 cmGerosios pievos,kartais ariamac. Aliuviniai glėjiniai gilūsnekarbonatingi A k1G 2Centrinėjeslėnio dalyjeRyškūs Nuo 0-600cm Daugiau kaip 50 cmPrastos pievosd. Aliuviniai glėjiniai gilūsnekarbonatingi A 1G 2Centrinėjeslėnio dalyjeRyškusNuo 60 cmDaugiau kaip 50 cmPrastos pievose. Aliuviniai glėjijiški seklūskarbonatingi A k G 1Centrinėjeslėnio dalyjeYra, betneryškusNuo 60 cmIki 50 cmGeros pievos,kartais ariamosf. Aliuviniai glėjijiški seklūsnekarbonatingi AG 1Centrinėjeslėnio dalyjeYra, betneryškusNuo 60 cmIki 50 cmGeros pievos,kartais ariamosg. Aliuviniai glėjiniaiseklūs s karbonatingi A k G 2Centrinėjeslėnio dalyjeRyškusNuo 0-600cm Iki 50 cmPrastos pievosh. Aliuviniai glėjiniaiseklūs s nekarbonatingi AG 2Centrinėjeslėnio dalyjeRyškusNuo 60 cm ir giliauIki 50 cmPrastos pievos

SENOJI LIETUVOS DIRVOŽEMIŲ KLASIFIKACIJAAliuviniai dirvožemiaiDirvožemio pavadinimasPadėtis upėsatžvilgiuGlėjijiškumasKarbonatingumasHumingassluoksnisKiti požymiaiC. Prieterasiniai aliuviniaidirvožemiai Aa. Aliuviniai nujaurėję A j Pakilesnėsesevietose,dažniausiaibaigiantisužliejamamslėniuiNėraNėraIki 25 cmstorio pilkosspalvospriesmėlis arsmėlisPo huminguoju horizontu seka šviesiaipilkos spalvos arba su pilkšvomisnujaurėjimojimo žymėmis mis lengvo priemoliohorizontas. Gilesni horizontai yradažniausiai iliuviniai geltonos surudomis dėmėmis d mis spalvos. Mechaninė –smulkus smėlis. Dalis šių dirvožemiemių yraužnešti iki vieno metro storio aliuviniųnuosėdų. . Dažniausiai ariamos žemėsb. Aliuviniai jauriniaipelkiniai glėjijiški A j P 1Žemesnėsesevietose, arčiaupotvyniųneužliejamliejamųplotųPožymiairyškūsgilesniuosesluoksniuoseNėraIki 20 cmstorio pilkosspalvosdažniausiaipriesmėlisPo huminguoju horizontu dažnai sekahumingas su nujaurėjimojimo žymėmis mis arbajaurinis horizontas. Kartais nujaurėjimojimožymių nematyti. Iliuvinis horizontasryškus.c. Aliuviniai jauriniaipelkiniai glėjiniai A j P 2Žemosevietose, arčiaupotvyniųneužliejamliejamųplotųRyškūsNėraIki 20 cmstorio pilkosspalvosdažniausiaipriesmėlis ardurpėPaviršiuje iuje geltonos arba rusvos spalvossu geležies susitelkimo dėmėmis. d mis.Gilesnieji sluoksniai melsvos spalvos.Dalis šių dirvožemiemių užnešti– palaidoti10-30 cm storio humingojo priemoliosluoksniu

SENOJI LIETUVOS DIRVOŽEMIŲ KLASIFIKACIJAAliuviniai dirvožemiaiDirvožemio pavadinimasPadėtis upėsatžvilgiuGlėjijiškumasKarbonatingumasHumingassluoksnisKiti požymiaid. Aliuviniai pelkiniaižžemutiniai seklūs s AP 1Žemiausioseužliejamoslėnio vietoseRyškusIki 1 mstorioperpuvusidurpėPagal augmeniją ir durpėsperpuvimo laipsnį dar yraišskiriami aliuviniai tarpiniai AP p 1 ,pAP 2e. Aliuviniai pelkiniaižžemutiniai gilūs s AP 2Žemiausioseužliejamoslėnio vietoseRyškusDaugiau kaip1 m storioperpuvusidurpėPrastos pievosf. Aliuviniai pelkiniaiužneštiAP uŽemiausioseužliejamoslėnio vietoseRyškusDažnaiesančiosarčiauvagos,mineralinės nuogulosyrakarbonatingos, otoliaukarbonatųnėra15 cm irdaugiaustoriomineralinėsnuogulosdaugiausiapriemolinėsPo užneunešto mineralinio sluoksnioslūgso durpė. . Arčiau upės s vagosnuogulų sluoksnis yra storiausiasir lengviausios mechaninėssudėties. Tolstant nuo vagos,plonėja ir sunkėja

SENOJI LIETUVOS DIRVOŽEMIŲ KLASIFIKACIJADeliuviniai dirvožemiaiDirvožemio pavadinimasDeliuviniai DDeliuviniai glėjijiški DG 1Deliuviniai glėjiniai DG 2UžmirkimasNėra, arba tik požymiaiRyškusLabai ryškusKiti požymiaiGenetinių horizontų negalima išskirti, iVienodų sąnašų sluoksnisGenetinių horizontų negalima išskirti, iVienodų sąnašų sluoksnisGenetinių horizontų negalima išskirti, iVienodų sąnašų sluoksnis

DeliuviniaiDG2 (ant durpės)A0 – I A1g A – DDG1A0 – IA1 – IIA1DA0 – IA1 – IIA1 – IIIA1 – IVA1

SENOJI LIETUVOS DIRVOŽEMIŲ KLASIFIKACIJANuardyti dirvožemiaiDirvožemio pavadinimas A BVelėniniai jauriniainuardyti J v NVelėniniai karbonatiniainuardyti VKNVidutiniškai nuardyti N 2Stipriai nuardyti N 3NeišsivystsivystęNukasti N kUžpilti N uYraYraLikučiai, iai, arbanėraNėraNėra, arba tikpožymiaiNėra, arbapožymiaiYraYraSuplonėjęsNėraNėraĮvairiaiKarbonatingo horizontopradžiaGiliau kaip 40 cmSekliauĮvairiaiPaviršiujeiujeĮvairiaiĮvairiaiKiti požymiaiA 1 horizontas apardytas,turintis rausvai rusvą atspalvįA 1 horizontas apardytas,turintis rausvai rusvą atspalvįB horizontas ardomas, armuosilpnai nudažytas humusuArdomas BC arba C horizontasDažniausiai pustomi smėliaiŽmogaus nukasti, sumaišytidirvožemiai, užpiltiu

NuardytiN3 p2AC – CN2 p1/žAB – B – BDk – DkJvN ps/p/p2/ 2/p1/alA1 – A1B – B1 – B2 – D

Neišsivystsivystę / NukastiAC – CNu ?/s? – ? – ... – A1 – BNk ž/žC1 – C2 – C3 …

2. DIRVOŽEMIŲ DANGA2.6 Lietuvos dirvožemių klasifikacija naudojama nuo 1999m.

Regosol (Pradžiažemiai)Profilis: A – C, A – AC – CDirvožemio profilio storis iki C horizonto ne didesnis kaip10 cm.REGOSOL’IAMS priskiriama:• velėniniai silpnai išsivystę griovų, šlaitų• suvelėnėjusių karjerų• dirbtinių pylimų• kt. antropogeninių landšaftų dirvožemiaiRegosol’iai – dažniausiai antriniai dirvožemiaisusiformuojantys po pirminių dirvožemiųnuardymo.

Litic LeptosolsLeptosols (kalkžemiai)Leptosol’iai – menkai išsivystę ant kietų arbabirių , daugiau nei 40% kalcio karbonatųturinčių uolienų, dirvožemiai.Rendzic LeptosolsProfilis: (O)–Ak–Bk–Rk,(O)–Ak–Bk–CkKalkžemiai skirstomi:• Uoliniai kalkžemiai (Litic Leptosols)• Žvyriniai kalkžemiai (Rendzic Leptosols)Kalkžemiams būdinga:• Labai seklus arba seklus profilis – kieta uoliena prasidedanuo 25 cm.• Slūgso ant daugiau kaip 40% kalcio karbonato turinčiųkietų karbonatingų uolienų.• Iki 75 cm gylio dirvodarinę uolieną sudaro karbonatingasžvyras.• Yra tik pilkšvasis A diagnostinis horizontasKalkžemiai nedideliais ploteliaisrandami šiaurės Lietuvoje Biržų,Pakruojo, Joniškio rajonuose

Leptosols (kalkžemiai)?Gipsic Leptosols

Cambisol (tamsiai rudieji)CambisolCambisol’iai yra nediferencijuoti pagal eliuvinį-iliuvinį tipądirvožemiaiTamsiai rudieji dirvožemiai yra pasotinti bazėmis, neutralios reakcijos,nediferencijuoto rusvo atspalvio profilio, turintys Bm horizontądirvožemiaiProfilis: A – Bm – Bca – CTamsiai rudiesiems dirvožemiams būdinga:• Silpnai diferencijuotas profilis Bm ir Bca horizontais• Humuso – 5-10%, daug azoto ir kalio• Vyrauja huminės rūgštys, surištos su Ca• pH 7 – 8, nuo neutralios iki šarminės• Intensyvus pirminių mineralų dūlėjimas išsaugant jųsmulkiadispersias nuolaužas vidurinėje ir viršutinėjeprofilio dalyje.Tamsiai rudieji – subtropinių ir tropinių sausų miškųir krūmynų dirvožemiai, paplitę Viduržemio jūrospakrantėse, Krymo, Kaukazo, Tian Šanio kalnuose,Pietų, Šiaurės, Centrinėje Amerijose, PietvakariųAustralijoje ir Pietinėje AzijojeTamsiai rudųjų dirvožemiųpotipiai:• išplautieji, humuso 6%

Cambisol (Rudžemiai) - DISKUSIJALUVISOLS(IŠPLAUTPLAUTŽEMIAI)Velėniniaiglėjijiškiišplautieji.Biržųr. sav.Velėniniaikarbonatiniai(VK) antdolomitų.Pakruojo r. sav.

Cambisol (miškų rudžemiai)Cambisol’iai yra nediferencijuoti pagal eliuvinį-iliuvinįtipą dirvožemiaiProfilis: A – Bm – CAtsižvelgiant į susidarymo sąlygas, miško rudžemyjevyksta šie dirvodaros procesai:• humuso susidarymas ir kaupimasis formuojantis miško paklotei irhumusiniam A horizontui• Molio dalelių kaupimasis visame sialitinės dirvodaros paveiktamesluoksnyje Bm be jų išnešimo požymiųMiško rudžemių skirstomi:• Juodžemiškieji miško rudžemiai (Vengrija, Čekija, Slovakija,Vokietija – liosinės lygumos)• Karbonatų liekaniniai miško rudžemiai (priekalnės)• Mažai pasotintieji miško rudžemiai (Centrinė ir Pietų Europa,Korėja, Rytų Kinija, Japonija, Alpinė juosta)• Rūgštieji miško rudžemiai (Spygliuočių miškuose kalnuose)• Sudurpėjusieji miško rudžemiai (eglės ir kėnio miškuose kalnuose)• Pajaurėję miško rudžemiai• Lesivuoti miško rudžemiai (Centrinė Europa, Baltijos kraštai)• Glėjiniai miško rudžemiai (žemesnėse reljefo vietose)• Pseudofibriškieji miško rudžemiai (formuojasi smėliuose)Tipingas miško rudžemis –visuomet rūgštus, nepasotintasbazėmis dirvožemis.• vyrauja fulvo rūgštys• humuso – 3-4 – 10-12%• pH 4 - 7

Luvisol (išplautžemiai)LuvisolLuvisol’iai formuojasi esant išplaunamajam rėžimui irsezoniniam įšalui, vyraujant išdumblėjimo procesui.Juose vyksta nesuardytų molio daleliu iliuvinėakumuliacijaProfilis: O –A–El–Bt–B-CkLuvisol’iams būdinga:• Ryškus profilio diferenciavimasis į eliuvinę ir iliuvinę dalis,bei palvo El horizonto su Bt horizonto intarpais formavimasis• Fizinio molio, dumblo ir oksidų išplovimas iš eliuviniohorizonto ir kaupimasis iliuviniame• pH – vidutiniškai rūgšti, giliau neutrali ar šarmiška.• Sorbciniame komplekse vyrauja Ca ++ ir Mg ++ katijonai• Nepalankios fizinės savybės – prasta struktūra(grumstiška, plokštiška prizmiška), glūdus iliuvinishorizontas.Luvisol’iai formuojasi –drėgno ir pusiau drėgno klimatolygesnio reljefo sąlygomis.Susidaro priemolingose giliaikarbonatingose uolienose.

Planosols (palvažemiai)Planosol’iai formuojasi esant išplaunamajamrėžimui ir sezoniniam įšalui, veikiant išmolėjimo,jaurėjimo bei sezoninio užmirkimo ties skirtingųuolienų kontaktu, procesams.Profilis: O –A –Ej–2C(2Ck), O –A –Ej–2Cg(2Ckg)Palvažemiams būdinga:• Būdingas ryškus granuliometrinės sudėties pakitimas dėlstagniškumo pasireiškiantis jauriniame horizonte virškontakto su sunkesnės granuliometrinės sudėties vandeniuimažai laidžiu horizontu• nėra balkšvaliežuviškumo• Būdingas periodinis užmirkimas• Turi durpinį, puveninį, durpišką arba pilkšvąjį A paviršinįhorizontą arba moliuotąjį podirvinį horizontą.Tipingi palvažemiai vystosi lygiamear įdubusiame reljefe susidarantsezoniniam paviršiniam užmirkimui.

Albeluvisols (balkšvažemiai)Albeluvisol’iai formuojasi esant išplaunamajam rėžimui irsezoniniam įšalui, veikiant išmolėjimo ir jaurėjimo procesams.Juose vyksta nesuardytų molio daleliu iliuvinė akumuliacijaProfilis: O – E – Bh,f,al – C, O – A – E – Bh,f,al - CBalkšvažemiams būdinga:• Ryškus profilio diferenciavimasis į eliuvinę ir iliuvinę dalis,bei jaurinio horizonto formavimasis po nestoru humingu A• Fizinio molio, dumblo ir oksidų išplovimas iš eliuviniohorizonto ir kaupimasis iliuviniame• Mažas humuso kiekis (2 – 3%) ir nedidelės bendrosios joatsargos• didelis aktyvusis ir potencialusis profilio viršutinės daliesrūgštingumas• Maža mainų katijonų talpa ir mažas pasotinimas bazėmis• Nepalankios fizinės savybės – prasta struktūra(grumstiška, plokštiška prizmiška), glūdus iliuvinishorizontas.• Didelis judriojo aliuminio kiekis sąlygoja dideli mainųrūgštingumą ir toksiškumą.Balkšvažemiai formuojasi – pospygliuočių ir mišriaisiais miškaisborelinėje ir suborealinėje juostoje,daugiausia ant holoceninių priemolių irmolių, dvinarėse, glacialinėse,fliuvioglacialinėse ir senose aliuvinėsenuogulose. Būtina formavimosi sąlyga –pavasarinis ir rudeninis persotinimassniego tirpsmo ir lietaus vandenimis.

Albeluvisols (balkšvažemiai)Balkšvaliežuviškumopožymiai moliuoseUtenos r. sav.Išplautžemiai su antriniaiskarbonataisBiržų r. sav.Balkšvažemis susiformavędvinarėse uolienose (ps/p)Telšių r. sav.

Podzol (jauros)PodzolIliuvinės huminės jaurosformuojasi esant ryškiamišplaunamajam rėžimui ir stokojant sorbuotų bazių.Profilis: O –E–Bh,f,al–C, O –A–E–Bh,f,al-CVidutinėse platumose – visas profilis ~200cm.Jauroms būdinga:• Nedidelis bendrasis humusingumas. Jo daug po paklote irB horizonte.• Fulvatinė humuso sudėtis.• Labai rūgšti pH 4,0 – 4,5.• Labai maža katijonų sorbcinė talpa.• Ryški eliuvinė – iliuvinė profilio diferenciacija pagal oksidųpasiskirstymą.• Didelis drėgmės laidumas ir mažas jos imlumas• Mažai augalams prieinamų maisto medžiagųTipingos jauros formuojasi - nemaistinguose kvarciniuosesmėliuose po spygliuočių (borealinėje ir subborealinėje juostoje)ar lapuočių (subtropinėje, tropinėje juostoje) miškais, senosealiuvinėse terasose kur giliai gruntiniai vandenys,fliuviglacialiniuose ir kopiniuose smėliuose.

Podzol (jauros)31 21. Intensyvus jaurėjimas jimas AU drėkinimosalygomis: A0 – A1 - A1A2 – Bih – B; s/s; Tauragės s r. sav.2. Jaurėjimo pradžia kontinentinėse kopose: A0 – A1A2 – A1A2B – B; s/s; Varėnos r. sav.3. Jaurinis šilaininis silpnai pajaurėjęs s J1(Jaura) Jkontinentinėse kopose: A0 – A2 – A2B – B; s/s; Varėnos r. sav.

4Podzol (jauros)1 231. Renatūralizacija, A1 virsta A1A2 delintensyvaus jaurėjimo jimo po brandžiu eglynu:A0 – A1A2 - A1A2 – Bfh – Bg; ; s/s;Tauragės s r. sav.2. Dvigubas profilis dėl d l gaisro ir antrinioperpustymo:A0– A1A2 – Bf – B – A1 – A2 -B; s/s; Tauragės s r. sav.3. A2 horizontas suartas, B2 išbalimas idėl dužmirkimo:A1 – B1 – B2g; s/s; Varėnos r.sav.4. A1 su A2 liekanomis; Tiks horizontassusidaro dėl d l arimo, jo storis apie 25cm;Varėnos r. sav.

Podzol (jauros) (smėliuose)JP2 su BfJP2 susu Bih,limonitaisJP2d (tarpinė)JP2d (aukštapelkintapelkinė)JP2

J’3A0 – A1A2 – A2 – A2B – Bf - BPodzol (jauros) (smėliuose)J’2A0 – A1A2 – A2 – B1 – B2JP1pvA0 – A1 – A2 – Bih - BJP2pvA0 – A1 – A2 – Bh – B2g – B3G

Podzol (jauros) (priemoliuose)J3vA0 – A1 – A2 – A2B – B1J2vA1 – A2 – A2B – B1 – B2J2’A0A0 – A1A2A2 – A2 – A2B – B1 – BC

Podzol (jauros) (moliuose)JP1pvA0 – A1 – A2 – A2B – B1g – B2g – DJP2pvA1 – A1A2B A2B – B1g,fe– B2g– DJP2d / DG2A0 – IA – Ad – B1g,fe – BG

Arenosol (smėlio dirvožemiaiemiai)Profilis: 0 –A –AC –C,A –AC–C, O –A –C ir A –CDirvožemio profilio storis iki C horizonto ne didesnis kaip10 cm.3 potipiai pagal hidroterminįrėžimą:• ARIDINIAI (dykumų,pusdykumių, sausų stepių irsausų savanų)• SUBARIDINIAI irSUBHUMIDINIAI (subborealinėsjuostos upių terasų ir deltųsmėlynai)• HUMIDINIAI (borealinės irsubborealinės juostosfliuvioglacialiniai, senovinių deltųir pajūrių kopiniai smėliai)Arenosol’iai susiformavę ant kvartero (glacigeninių) polimineralinių ir neogeno kvarciniųsmėlių.

Arenosol (smėlio dirvožemiaiemiai)Albic Arenosol, A0 – A1 - A2 – B ;s/s; Anykščių r. sav.Brunic Arenosol, A0 – A1 - Bf – B ;ž/ž; Utenos r. sav.Bathihypogleyic Rubic Haplic Arenosol, A0– A1f – Bf1 – Bf2 – B3g – B4g ; s/s;Trakų r. sav.

1. Arenosol - Sulėtėjęs s jaurėjimas jimas AU drėkinimo sąlygomis: sA0 – A1 – B1 – B2; s/s; Varėnos r. sav.2. Arenosol - Jaurinis horizontas suartas, silpnas užmirkimas uPH sąlygomis: sA1 – B1 – B2g; s/s; Varėnos r. sav.3. Arenosol - Jaurinis horizontas suartas, stiprus užmirkimas uPH sąlygomis: sA0 – A1 – B1g – B2G; s/s; Varėnos r.sav.4. DISKUSIJA! – kaip įvardintižvyringose nuogulose susiformavusį dirvožememį? : A1 – C; ž/s/ /s/ž; Vilniaus m. sav.1 23 4

1. Rubic Arenosol – DISKUSIJA! Jei spalva dėl d l hematito, ar tai gali būti bįvardijama kaip dirvožemio tipologinis vienetas:A1 – Bf – Bg; ; s/s; Kazlų Rūdossav.2. Jaurėjimo stiprumą rodo ne tik A2 storis, bet ir jo absoliutinis gylis: A0 – A1 – A2 – B1f – B2; s/s; Varėnos r. sav.3. Jaurėjimo stiprumą lemia laikas, augalija ir drėgmgmė: A0 – A1A2 – A2 – Bih – Bf – B3g; s/s; Varėnos r. sav.3. Didelis gruntinių vandenų geležingumas– balų rūdos susidarymas: A1 – Bih – B2f – B3f; s/s; Kazlų Rūdossav.1 23 4

Gleysol’ių (Šlynžemių) formavimosi sąlygos:• Formuojasi visose gamtinėse zonose – nuohumidinių iki superaridinių ir nuo poliarinių iki tropinių.• Perteklinis atmosferinis drėkinimasNegiliai (1,5-2m) esantys gruntiniai vandenysGėlo bei minkšto gruntinio vandens buvimasGleysol’iai, kaip potipis, būdingi daugumai dirvožemių tipų.Gleysol(Šlynžemiai)Horizontai:•Ocric – pikšvasis•Cambic – rudžemiškasis•Umbric – durpiškasis•Mollic - puveningasisŠlynžemis pasotintasbazėmisŠlynžemis nepasotintasbazėmisŠlynžemis durpiškasisŠlynžemis puveningas

Gleysol(Šlynžemiai)

Pelkės skirstomos:•Oligotrofines (aukštapelkės)•Mezotrofinės (tarpinio tipo pelkės)•ŽemapelkėsProcesai vykstantys pelkėse:•Durpės formavimasis (medžių, medžiųsamanų, viksvų, kiminų)• Glėjėjimas.Priklausomai nuo maitinimo skirtingas ir durpės peleningumas:Aukštapelkėje 0,5 – 3,5%, pH 2,8 – 3,6 (ruda).Tarpinės 4 – 7%, pH 3,6 – 4,8.Žemapelkės 5 – 18%, pH 5 – 7 (tamsi, juoda).Histosol (durpžemiai)Žemapelkinė durpėTarpinio tipo durpėAukštapelkinė durpė

Fluvisol (Aliuviniai)Aliuviniai dirvožemiai skirstomi:1. prievaginėje dalyje į velėninius aliuvinius – smėlingus sluoksniuotus. AC,humuso 1 – 3%.2. Centrinėje – aliuviniai pieviniai – gruntinio atmosferinio drėkinimo sritis.Vešli žolinė augalija. Profilis: A d -A –AC –C g . Humuso 8 – 12%. Apatinėprofilio dalis glėjiška. Kaupiasi manganas (Mn), geležies (Fe) konkrecijos,karbonatai (CaCO3).3. Prieterasinėje – aliuviniai pelkiniai – uždumblėję. Profilis: A(D) – g. Turifosforo (P), azoto (N) ir kitu medžiagų.Salpoje vykstantys procesai:•Kaupiasi medžiagos iš viso baseinocheminių ir mechaninių medžiagų pavidalu.•Kaupiasi molio mineralai, humusas, CaCO 3 ,P, K, N, Fe, Mn. Bei mikro elementai: B, Zn,Co, Cu. Druskos.•Pastoviai dirvodaroje dalyvauja ir gruntinisvanduo.•Vyksta dirvožemių atjaunėjimas. Dirvodaravyksta kartu su nuosėdų kaupimusi.•Hidromorfismas būdingas antrai ir trečiaisalpos dalei.•Vyrauja redukciniai procesai•Labai intensyvūs biogeniniai procesai.2. Aliuvinis pievinis1. Velėninis aliuvinis nepasotintas bazėmis 3. Aliuvinis pelkinis2. Aliuvinis pievinispasotintas bazėmis

Anthrosol (trąšažemiai)Trąšažemiai – įvairios kilmės ir sudėties dirvožemiųgrupė, dėl ypač intensyvios žmogaus ūkinės veiklos visiškaipraradusi turėtas natūralias savybes.Pirminių dirvožemio horizontų transformacijos:• Suardymas• Nukasimas• Palaidojimas po mineralinių ir organinių medžiagų sluoksniuTrąšažemių diagnostika• Diagnostinis humingas horizontas neplonesnis nei 50cm• Terric (įtręštasis) arba užpiltinis horizontas• Plaggic (storas velėninis), dėl gilaus arimo ir tręšimo• Hortic (daržo), nuolat tręšiamas, drėkinamas, kalkinamas• Anthraquic (suplūktinis)• Hidragric (hidromechaninis)1.Paplitimas:1) Senosios gyvenvietės, miestai, sodai, karjerai. 2) Azijoje – ryžių laukai,oazės. 3) Europoje - polderiai1. Velėninis trąšažemis, susiformavęs jauroje (Spodi-Plaggic Anthrosol, Olandija)2. Irigacinis trąšažemis, susiformavęs dėl irigacinės sedimentacijos oazėje (IrrigricAnthrosol, Xinjingo autonom. reg. Kinija)2.

Anthrosol (trąšažemiai)

Anthrosol (trąšažemiai)

Anthrosol (trąšažemiai)Ekranozem ant Chernozem.Kryvoj Rog, , Ukraina

Anthrosol (trąšažemiai)TERMINIJOS PROBLEMA:Archeologijos, Istorijos bei kultūrologijos tyrimų objektas:- Kultūrinis sluoksnis, kulturoziom, ...Planuotojų, technologų bei kraštotvarkininkų terminai:- Industriziom, nekrosol, replantosol, urbotexnosol, konstruktosol, ...Skoliniai iš gamtinės kilmės dirvožemių terminijos:- Litosol, ...Antropogeninių dirvožemių kilmės pobūdį atspindintys terminai:- Deposol, denusol, Intrusol, mektosol,…Antropogeninį dirvožemį įvardijantys terminai:- Pasaulyje – Antroposol, anthrosol, texnosol, ...- Lietuvoje - Trąšažemis

Antropogenizuotas dirvožemis – natūralios gamtinės kilmės dirvožemiotipologinis vienetas, kurio profilio struktūra, fizinės ar cheminėssavybės yra pakitusios dėl žmogaus ūkinės veiklos poveikio.Antropogeninis dirvožemis – iš technogeninio arba mišraus grunto(natūralaus grunto mišiniai, specialiai apdorotas, arbaperdirbtas natūralus), arba ant technogeninio pagrindo(asfaltdetonio, gelžbetonio, medinių konstrukcijų, ar kt.dirbtinės kilmės paviršių) žmogaus suformuoti dirvožemiai.KLAUSIMAS:APIBRĖŽIMO PROBLEMA:Technogeninis dirvožemis – ??????????????Anthrosol (trtrąšažemiai)Jei gamtinės kilmės dirvožemio* apibrėžimas yra aiškus, tai kaip apibrėžtiantropogeninės kilmės ar gamtinės, bet stipriai žmogaus paveikta dirvožemį?Kokios antropogeninės kilmės nuogulų storymės savybės ją daro dirvožemiu?* Dirvožemis - derlinga daugiakomponentė sistema, viršutiniame dūlėjimo plutos sluoksnyje, susidariusinepaprastai sudėtingoje vietos klimato, augalijos ir gyvūnijos, dirvodarinių uolienų, reljefo bei teritorijosamžiaus sąveikoje (Motuzas ir kt., 1996).

Anthrosol (trąšažemiai)1 pav. Antropogeninių dirvožemių erdvinės diferenciacijos schema (R. Skorupskas).

Anthrosol (trąšažemiai)2 pav. Santykinai natūralių ir antropogeninių dirvožemių sąveikosprincipinis modelis

Anthrosol (trąšažemiai)3 pav. Dirvožemių antropogenizacijos ir renatūralizacijos procesų sąveikos struktūra

Anthrosol (trąšažemiai)4 pav. Antropogeninių pakitimų dirvožemyje schema (R. Skorupskas)

Anthrosol (trąšažemiai)5 pav. Dirvožemių klasifikacijos hierarchinė struktūra. (R. Skorupskas)

Lent 1. Silpnai antropogenizuoti dirvožemiaiLygmuoTipologiniaivienetaiApibūdinimasI1. SILPNAI ANTROPOGENIZUOTI (/ATS) PARUM ANTROPOGENIC -Visų natūraliralių (gamtinės s kilmės) dirvožemio grupių ir pogrupių bei žemesnių sistematinių vienetų dirvožemiai patyrętikslinį (tiesioginį) ) arba netikslinį (netiesioginį) ) cheminį poveikį.II • tikslingas trąšų arba augalų apsaugos priemonių paskleidimasnatūraliose ekosistemose.• išsklaidyta oro ir vandens cheminė tarša.a.IV---Pagal cheminės s transformacijos pobūdį:Tiesioginis ir netiesioginis išsklaidytas ipoveikis (tra(trašos, , pesticidai,kiti atskiri cheminiai elementai , radioaktyvumas ir kt)

Lent 2. Vidutiniškai antropogenizuoti dirvožemiai (I)LygmuoIIITipologiniaivienetaiApibūdinimas2. VIDUTINIŠKAI ANTROPOGENIZUOTI (/ATV) MODICE ANTROPOGENIC -Visų natūraliralių (gamtinės s kilmės) dirvožemiemių grupių ir pogrupių bei žemesnių sistematinių vienetų dirvožemiai, kuriųnatūraliossąvybės viršutinutinėje profilio dalyje yra pakitusios dėl d l antropogeninio poveikio ne giliau kaip 50 cm.2.1. SUMAIŠYTI (m)(/ATATv_m)MODICE MIXTO -III - A1, A1A2, A2 ,suplūktasishorizontai- antropogeninės s kilmės s ABhorizontai- A horizontai su technogeninėsmedžiagos priemaišomisIVPagal kilmės s pobūdį:Vidutiniškaiantropogenizuoti gamtinės s kilmės s dirvožemiai, kurių viršutinutinėprofilio dalis iki 50 cm yra pakitusi (permaišyta) dėl d l tikslingos(tiesioginės)s) žmogausūkinės s veiklos (fizinis – cheminis poveikis).Pagal fizinės s transformacijos pobūdį:• tiesioginė žemės ūkio veikla (dirvožemio apdirbimas)• su žemės ūkio veikla susijusios infrastruktūros ros kūrimas kireksploatavimas (sausinimo / drėkinimo sistemos, gruntiniai laukokeliai ir kitų kelių aplinka)• Su žemės ūkiu nesusijusios infrastruktūros ros kūrimas k(tiesiamų linijinėsinfrastruktūros ros elementų (kelių, , elektros linijų) ) aplinka)Pagal cheminės s transformacijos pobūdį:Tiesioginis ir netiesioginis išsklaidytas iir koncentruotas poveikis(trašos,, pesticidai, kiti atskiri cheminiai elementai , radioaktyvumas irkt)

Lent 3. Vidutiniškai antropogenizuoti dirvožemiai (II)LygmuoII2.2. UŽPILTI U(u)(/ATATv_u)MODICE DEPONO -TipologiniaivienetaiApibūdinimasVidutiniškaiantropogenizuoti gamtinės s kilmės s dirvožemiai, kurių viršutinutinėprofilio dalis yra pakitusi dėl d l tikslingos (tiesioginės)s) žmogausūkinėsveiklos, užpilant ugamtinės s arba mišrios kilmės s grunto iki 50 cm.III - Ad, antropogenines kilmesdeliuviai- AC horizontai- Technogeniniai horizontaiIVPagal profilio fizinės s transformacijos pobūdį:• tiesioginė žemės ūkio veikla (arimo panuovalių formavimasiskalvotose teritorijose)• su žemės ūkio veikla susijusios infrastruktūros ros kūrimas kireksploatavimas (sausinimo / drėkinimo sistemos (perteklinio gruntopaskleidimas), žvyruoti keliai ir kitų kelių aplinka)• Su žemės ūkiu nesusijusios infrastruktūros ros kūrimas k(tiesiamų linijinėsinfrastruktūros ros elementų (kelių, , elektros linijų) ) aplinka, bei keliai bekietos dangos.Pagal cheminės s transformacijos pobūdį:Tiesioginis ir netiesioginis išsklaidytas iir koncentruotas poveikis(trašos,, pesticidai, kiti atskiri cheminiai elementai , radioaktyvumas irkt)

Lent 4. Vidutiniškai antropogenizuoti dirvožemiai (III)LygmuoIITipologiniaivienetai2.3. NUKASTI (n)(/ATATv_n)MODICE DENU -ApibūdinimasVidutiniškaiantropogenizuoti gamtinės s kilmės s dirvožemiai, kurių viršutinutinėprofilio dalis yra pakitusi dėl d l tikslingos (tiesioginės)s) žmogausūkinėsveiklos, sunaikinant ne daugiau kaip 50 cm profilio.III - Apardytas A horizontas, arba jopožymiai- Apardytas B horizontas arba jopožymiaiIVPagal profilio fizinės s transformacijos pobūdį:• tiesioginė žemės ūkio veikla (nuardytų dirvožemiemių formavimasis arimopasekoje)• su žemės ūkio veikla susijusios infrastruktūros ros kūrimas kireksploatavimas (sausinimo / drėkinimo sistemos (perteklinio gruntonukasimas), kelių aplinka).• Su žemės ūkiu nesusijusios infrastruktūros ros kūrimas k(tiesiamų linijinėsinfrastruktūros ros elementų (kelių, , elektros linijų) ) aplinka)Pagal cheminės s transformacijos pobūdį:Tiesioginis ir netiesioginis išsklaidytas iir koncentruotas poveikis(trašos,, pesticidai, kiti atskiri cheminiai elementai , radioaktyvumas irkt)

Lent 5. Stipriai antropogenizuoti dirvožemiai (I)LygmuoTipologiniaivienetaiApibūdinimasI 3. STIPRIAI ANTROPOGENIZUOTI (/ATsATs) VALDE ANTROPOGENICVisų natūraliralių (gamtinės s kilmės) dirvožemio grupių ir pogrupių bei žemesnių sistematinių vienetų dirvožemiai, kuriųnatūraliossąvybės dėl l antropogeninio poveikio yra pakitusios daugiau kaip 50 cm. gylio.IIIII3.1. SUMAIŠYTI (m)(/ATsATs_m)VALDE MIXTO -- AC horizontaiStipriai antropogenizuoti gamtinės s kilmės s dirvožemiai, kurių visas profilisar jo dalis didesnė kaip 50 cm yra pakitusi (permaišyta) dėl d l tikslingos(tiesioginės)s) žmogausūkinės s veiklos (fizinis - cheminis poveikis).Pagal profilio fizinės s transformacijos pobūdį:• Linijinės s infrastruktūros ros objektų kūrimas (vamzdynų, , kabelių, , kitospožemineminės s infrastruktūros ros kūrimo kmetu).• Formuojamų inžineriniinerinių požeminieminių objektų aplinka• Kapinynų formavimasIVPagal cheminės s transformacijos pobūdį:Tiesioginis ir netiesioginis išsklaidytas iir koncentruotas poveikis(trašos,, pesticidai, kiti atskiri cheminiai elementai , radioaktyvumas irkt)

Lent 6. Stipriai antropogenizuoti dirvožemiai (II)LygmuoTipologiniaivienetaiApibūdinimasII3.2. UŽPILTI U(u)(/ATsATs_u)VALDE DEPONO -Stipriai antropogenizuoti gamtinės s kilmės s dirvožemiai, kurių visas profilisar jo dalis yra pakitusi dėl d l tikslingos (tiesioginės)s) žmogausūkinėsveiklos, užpilant ugamtinės s arba mišrios kilmės s grunto daugiau kaip 50cm.III - AC horizontai- Technogeniniai horizontaiIVPagal profilio fizinės s transformacijos pobūdį:• Antžemineminės s infrastruktūros ros objektų formavimas (kelių pylimai,dambos)• Formuojamų inžineriniinerinių objektų aplinka (terasų, , paviršių formavimaspaaukštinant)Pagal cheminės s transformacijos pobūdį:Tiesioginis ir netiesioginis išsklaidytas iir koncentruotas poveikis(trašos,, pesticidai, kiti atskiri cheminiai elementai , radioaktyvumas irkt)

Lent 7. Stipriai antropogenizuoti dirvožemiai (III)LygmuoTipologiniaivienetaiApibūdinimasII3.3. NUKASTI (n)(/ATsATs_n)VALDE DENU -Stipriai antropogenizuoti gamtinės s kilmės s dirvožemiai, kurių visas profilisar jo dalis yra pakitusi dėl d l tikslingos (tiesioginės)s) žmogausūkinėsveiklos, sunaikinant daugiau kaip 50 cm. profilio.III - C, D, R,..... horizontai Pagal profilio fizinės s transformacijos pobūdį:• Antžemineminės s infrastruktūros ros objektų formavimas (kelių iškasos,karjerai)• Formuojamų inžineriniinerinių objektų aplinka (terasų, , paviršių formavimaspažeminant)IVPagal cheminės s transformacijos pobūdį:Tiesioginis ir netiesioginis išsklaidytas iir koncentruotas poveikis(trašos,, pesticidai, kiti atskiri cheminiai elementai , radioaktyvumas irkt)

Lent 8. Technogeniniai dirvožemiaiLygmuoTipologiniaivienetaiApibūdinimasI4. TECHNOGENINIAI (/TN) TECHNOGENICIš technogeninio arba mišraus grunto (natūralaus grunto mišiniai, iniai, specialiai apdorotas, arba perdirbtas natūralus), arbaant technogeninio pagrindo (asfaltdetonio(asfaltdetonio, , gelžbetonio, medinių konstrukcijų, , ar kt. dirbtinės s kilmės s paviršių)žmogaus suformuoti dirvožemiai.II4.1. UŽPILTI U(u)(/TN_u)TECHNO DEPONO -Iš dirbtinių medžiagiagų, , arba ant dirbtinio paviršiaus iaus tikslingai ir netikslingaisuformuoti dirvožemiai.IIIa - AC, AD horizontai- technogeniniai horizontaiIIIbPagal fizinės s transformacijos pobūdį:•Antžeminės s infrastruktūros ros objektų formavimas (kelių iškasos, karjerai)( išivietiniu litogeniniu, atvežtiniu tiniu litogeniniu, technogeniniu gruntų)(įvairių atliekų sąvartynų formavimas, žalių stogų-terasterasų ir kt. plokščiųpaviršių formavimas, kultūrinio sluoksnio formavimas)Drėgnumgnumo pobūdisdis: : sausi, stagniškiki, , glėjijiški, glėjiniai.IVPagal cheminės s transformacijos pobūdį:Tiesioginis ir netiesioginis išsklaidytas iir koncentruotas poveikis(trašos,, pesticidai, kiti atskiri cheminiai elementai , radioaktyvumas irkt)

2. DIRVOŽEMIŲ DANGA2.7 Lietuvos dirvožemių klasifikavimo šiuolaikinės problemos

Rudžemių išskyrimo Lietuvoje problemaRudžemiai (Cambisols) – tai jauni nediferencijuoto profilio, šiauriniuose regionuose lėtai, odrėgnuose tropiniuose ir subtropiniuose regionuose žymiai greičiau besiformuojantysdirvožemiai.Paplitimas: vidutinių platumų ir borialiniai, subtropiniai ir tropiniai regionai kurie buvopaveikti pleistoceno apledėjimų.Formavimosi ypatumai:1. Intensyvus pirminių mineralų dūlėjimas išsaugant jų smulkiadispersias nuolaužasvidurinėje ir viršutinėje profilio dalyje.2. Vidinis pirminių mineralų ardymas (dūlėjimas) ir antrinių molio mineralų susidarymas.3. Molio dalelių kaupimasis visame sialitinės dirvodaros paveiktame sluoksnyje Bm be jųišnešimo požymių.4. Rudžemėjimo proceso vykimas – specifinių geležies mineralų susidarymas* Lietuvoje rudžemiai išskiriami pleistoceno priemoliuose, kurie nėra paveiktijaurėjimo, bet dalinai paveikti arba nepaveikti išmolėjimo procesų.

Palvažemių išskyrimo Lietuvoje problemaPalvažemiai (Planosols) – tai dirvožemiai, pasižymintys išbalintu eliuviniu horizontu,kuriameyra išlikę švelnūs dirvodarinių uolienų atspalviai bei dirvožemio profilio granuliometrinėsdaleis dvinariškumu. Šie dirvožemiai formuojasi esant periodiškam užmirkimui dėl giliauslūgsančių molingų nuogulų.Paplitimas: subtropiniuose ir vidutinių platumų regionuose su ryškiai išreikštudrėgnuoju ir sausuoju sezonais Pietų Amerikoje (Pietų Brazilija, Paragvajus,Argentina), Pietų ir Rytų Afrika (Sachelio zona), Rytinė JAV dalis, Pietryčių Azija(Bangladešas, Tailandas) ir Australija.Sudaro teritorinius kompleksus su Acrisol’iais, Luvisol’iais Nitisol’iais ir Vertisol’iais.Formavimosi ypatumai: Staigus granuliometrinės sudėties pokytis eliuvinėje ir iliuvinėjeprofilio dalyse. Tai lemia:1. Geogenetiniai procesai – sedimentacijos sąlygų pokyčiai.2. Fizikinės pedogenezės procesai – eliuvinio/iliuvinio profilio formavimasis dėl molio daleliųfizinio išnešimo. Eliuvinės profilio dalies susmėlėjimas / supriesmėlėjimas.3. Cheminės pedogenezės procesai – Ferolizė – trivalentės geležies redukavimas idvivalentę dalyvaujant bakterijoms ir organinei medžiagai.* Lietuvoje palvažemiai išskiriami dvinarėse uolienose susiformavusiose dėlglacigeninių teritorijos formavimosi ypatumų. Šioms nuoguloms būdingas viršutinėsstorymės granuliometrinės dalies ryškus palengvėjimas dėl akvaglacialinių procesų

Smėlžemių išskyrimo bei klasifikavimo problemos LietuvojeSmėlžemiai (Arenosols) – tai pradžiažemių grupės dirvožemiai besiformuojantys smėliuose irpasižymintys ypač trumpu ir tik pradedančiu vystytis profiliu.Paplitimas: azoniniai dirvožemiai paplitę visose gamtinėse zonuose esančiuosejaunuose (naujai besiformuojančiuose) kraštovaizdžio kompleksuose.Formavimosi ypatumai:1. Formuojasi smėlinguose nuogulose.2. Būdingas labai trumpas profilis A-C, arba A-AC-C.3. Formuojasi nuolat atsinaujinančiuose arba stipriai erozijos paveiktuose kraštovaizdžiokompleksuose.* Lietuvoje smėlžemiai išskiriami kaip atskira I lygio dirvožemių tipologinė grupė irlabiau siejama ne su pradžiažemiais, o su jauražemiais.